Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-3-266-2009].doc
Bylos nr.: 1-3-266/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Anykðèiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

B byla Nr

B byla Nr. 1-3-266/2008

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.5;2.3.6.4.2 ( S )

 

                     

                                                  Anykščių rajono apylinkės teismas

       N U O S P R E N D I S

   Lietuvos Respublikos vardu

         2009m. vasario 6 d.

               Anykščiai

 

              Anykščių rajono apylinkės teismo  teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei ir Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant prokurorui Ritai Čepienei, nukentėjusiajam E. V. ,

Viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje L. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., rusas, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., teistas : 1) 1990-09-28 Anykščių r. apylinkės. teismo pagal LR BK 146str.2d., 250str.2d.- 2m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2) 1993-04-28 Utenos r. apyl. teismo pagal LR BK 250 str.2d.- l m. laisvės atėmimo; 3)1998-04-30 Anykščių r. apyl. teismo pagal LR BK 271str.2d.- 2m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 47/1 str., bausmės vykdymas atidėtas  3 metams ; 4)1998-12-03 Anykščių r. apyl. teismo pagal LR BK 271str.3d.- 4 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 42 str.3d. prijungta dalis bausmės 1 metai pagal 1998-04-30 teismo nuosprendį ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams. ; 5) 2003-05-29 Anykščių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2004m. balandžio 20 d., paleistas iš pataisos namų , vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., lygtinai 1 metams , 7 mėnesiams ir 15d. , kaltinamas pagal LR BK 138 str.2d., 9 p., ir

I. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., rusas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , teistas :1) Anykščių rajono apylinkės teismo 1999-08-08 pagal LR BK 271 str.2d.-2m laisvės atėmimo , bausmės vykdymą atidedant 2 m; 2) 2002-03-06 Anykščių r. apyl. teismo pagal LR BK 272 str.2d., 4 m, vadovaujantis LR BK 43 str.3d., prijungta dalis 1999-08-05 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metai ir 6 mėnesiai; 2002-09-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi teismo nuosprendis pakeistas ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metai, prie paskirtos bausmės prijungus dalį neatliktos bausmės pagal 1999-08-05 teismo nuosprendį, galutinė bausmė paskirta  laisvės atėmimas 2 metai ir 6 mėnesiai; 2003-05-14 paleistas į pataisos namų teismo nutartimi vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., lygtinai 1 metams 5 mėn. ir 4d. ; 2003-09-30 teismo nutartimi veika perkvalifikuota  ir galutinė bausmė paskirta laisvas atėmimo  2 metai,  kaltinamas pagal LR BK 138 str.2d., 9p., ir ,-

n u s t a t ė:

 

K. L. K. ir I. K. 2005 m. gruodžio mėn. 24 d. apie 20 vai., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu , būdami D. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, iš asmeninių paskatų , sužalojo E. V. - L. K. pargriovus E. V. ant žemės, I. K. ir L. K. spardė į įvairias jo kūno vietas, E. V. mėginant atsistoti nuo žemės, L. K. smogė vieną kartą su kėde jam į nugarą, o I. K. su šluotos kotu sudavė smūgius į įvairias jo kūno vietas. E. V. nuvirtus ant žemės, I. K. koją kelis kartus sudavė į krūtinės, o L. K. spyrė jam į du kartus į nugarą. Po to, I. K. ir L. K., tęsdami nusikalstamą veiką, ištempė E. V. į lauką ir , pargriovę ant žemės , spardė į įvairias jo kūno vietas. Šiais I. K. ir L. K. veiksmais nukentėjusiajam E. V. buvo padaryti kaktos ir kairės blauzdos nubrozdinimai, kairio skruosto ir apatinio voko kraujosruva ir nubrozdinimas, dešinio alkūnkaulio ir dešinės girnelės lūžimas, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

K. L. K. kaltu prisipažino iš dalies parodė, kad 2005m gruodžio 24 d. jis atvyko pas D. M. , gyvenančią (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, aplankyti savo vaikų, nes gyvendamas su D. M. susilaukė dviejų vaikų . Tuo metu D. M. gyveno jau su kitu sugyventiniu E. V. . Jis su E. V. ankščiau buvo susipykę, todėl santykiai nebuvo labai geri. Atvykus pas D. M., ji paskambino savo sugyventiniui, pasakė , jog K. atvažiavo aplankyti vaikų ir prašė, kad  E. V. į namus neparvažiuotų, tačiau jis atvažiavo. Visi kartu- jis, D. M., jos motina S. M. ir E. V. girtavo. Vėliau pas D. M. atvyko ir jo brolis I. K. su A. S. Visi gėrė alų ir degtinę. Išgertuvių metu tarp jo ir E. V. kilo konfliktas, dėl ko nepamena, ir jie abu susistumdė.Tai buvo asmeninės paskatos, o ne savanaudiškos, nes jų santykiai nebuvo geri. I. K. norėjo juos išskirti, tačiau jam nepavyko. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu jis 2-3 kartus kumščiu smogė E. V. į veidą, pastarajam nuo smūgio pargriuvus ant žemės spyrė jam 5-6 kartus į įvairias kūno vietas, kėde E. V. nemušė. Tada pakėlė E. V. nuo žemės, ištempė į lauką ir paliko.  I. K. nemušė E. V.. Gal jis ir spyrė E. V., tačiau jis to nematė.   Jis su peiliu E. V. nepuolė , nematė , jog ir brolis būtų mušęs E. V. su šluotos kotu. Nukentėjusiojo ieškinio nepripažino, mano, jog jis nepagrįstas ir per didelis.

Kaltinamasis I. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005m gruodžio 24d., vakare,  brolio L. pakviestas jis, kartu su A. S. atvyko pas buvusią brolio sugyventinę D. M. į (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone švęsti Kalėdų. Ten jau vyko išgertuvės. Girtavo brolis L. K., D. M., jos motina S. M. bei dabartinis D. M. sugyventinis E. V.. Jis irgi gėrė. Iš pradžių nebuvo jokio konflikto .Būdamas kitame kambaryje su vaikais , jis išgirdo ginčą ir atėjo į virtuvę pažiūrėti kas vyksta. L. K. pykosi su E. V. dėl D. M., jie buvo susikibę, stumdėsi. Jis norėjo juos išskirti, puldamas tarp pastarųjų, tačiau kažkuris jį nustūmė , todėl jis grįžo į kambarį, užsidarė duris ir nematė, kas vyko toliau. Nutilus triukšmui, grįžo į virtuvę, tačiau L. K. ir E. V. nebebuvo. Išėjęs į lauką , pamatė ant sniego gulintį E. V., jam iš nosies bėgo kraujas. Jis pats E. V. nemušė nei su šluotos kotu, nei jį spardė. Kodėl nukentėjusysis ir liudytojai nurodo, jog ir jis mušė E. V., jis nežino, Su visais jo santykiai  buvo geri.. 

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2005 m. gruodžio 24d., vakare jam paskambino jo sugyventinė D. M. ir pasakė, jog neparvažiuočiau į namus, nes pas ją ir vaikus atvažiavo jos buvęs sugyventinis L. K.. Jo ir L. K. santykiai nebuvo labai geri. Kadangi jis jau buvo arti namų, todėl į namus parvažiavo. Ten rado geriančius L. K., jo sugyventinę D. M. ir jos motiną S. M.. Jis pastatė savo butelį degtinės ir visi gėrė. Išgėrimo metu  jis ir L. K. susižodžiavo . Tuomet L. K. paskambino savo broliui I. ir pakvietė atvažiuoti ir jam padėti . Po kurio laiko atvažiavo I. K. su  draugu. Išgėrimo metu L. K. pasiūlė D. M. parūkyti „žolės“ . E. V. pasakė jai, jog jei eis rūkyti, tai jis ją užmuš. Po šių žodžių , L. K. D. M. ir vaikus nustūmė į kambarį , o jį  stvėrė už atlapų ir smarkiai pastūmė. Jis pargriuvo ant grindų ir jį gulintį spardė ir abiejų pusių abu broliai . Pajuto smūgį su kėde per pečius. Verčiantis ant nugaros, jis gavo smūgius į krūtinę , kojas, į rankas su šluotos kotu. Šluotos kotas sulūžo. Mušė abu broliai. Kai jis atsikėlė ir pasakė, jog bus blogai, abu broliai stvėrė jį ir ištempė į lauką . Lauke jį vėl spardė abu broliai. Po to, vaikai iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, jis jiems pasakė, jog jį sumušė abu broliai.  Po sumušimo jis gydėsi namie, jam buvo nustatyti lūžiai alkūnkaulio, kojos girnelė. Dėl to jis patyrė skausmą, nepatogumus, todėl byloje pareiškė ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo iš abiejų brolių priteisti jam 5000 litų. 

Liudytoja D. M. parodė, kad 2005m gruodžio 24d. vakare , pas ją į svečius atvyko buvęs sugyventinis L. K.. Su juo ji yra sugyvenusi du vaikus. L. K. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir dar atsivežė alkoholinių gėrimų. Po to į namus sugrįžo jos dabartinis sugyventinis E. V. . L. K. ir E. V. susipyko dėl jos . Tuomet L. pakvietė atvykti ir savo brolį I. ir jis atvyko neblaivus kartu su A. S.. Visi kartu su jos motina S. M. bei jos dabartiniu sugyventiniu E. V. gėrė alų ir degtinę. Išgertuvių metu tarp E. V. ir L. K. kilo konfliktas , nes L. K. jai pasiūlė parūkyti“ žolės“. E. V., tai išgirdęs , supyko ir pasakė, jog ją užmuš, jei ji eis rūkyti. Tuomet L.ir I. K. stvėrė E. V. ir jį pargriovė virtuvėje ant žemės, o kas vyko virtuvėje toliau, ji nematė, nes nubėgo į kambarį pasislėpti. Iš kambario pro langą ji su vaikais iš lipo į lauką ir matė, kad I. ir L. K. ištempė į lauką E. V., parvertė ant žemės ir abu spardė. Kiek kuris kartų įspyrė ir į kurias kūno vietas, nematė nes pasislėpė už namo ir laukė kol viskas baigsis bei iškvietė policiją. Visas konfliktas įvyko  dėl senų nuoskaudų ir dėl pavydo.

Liudytoja S. M. parodė, kad 2005m. gruodžio 24d, vakare , į jos namus atvažiavo buvęs dukters D. M. sugyventinis L. K. . Jis buvo išgėręs ir dar atsivežė gėrimų, ją pavaišino alumi. Po to, į namus atvažiavo išgėręs dabartinis dukters sugyventinis E. V. . Visi kartu girtavo. E. V. ir L. K. susipyko, barėsi žodžiais. Tuomet atvažiavo ir L. brolis I. K.. L. K. pašaukė D. M. parūkyti. Tai išgirdęs E. V. pagrasino D. M. užmušti, jei ji rūkys. Tuomet L. K. stvėrė E. V. nuo kėdės ir paguldė ant  grindų. Gulinčiam L. K. vieną kartą spyrė į kairį šoną, I. K. ne mažiau kaip tris kartus koją uždėjęs ant krūtinės spaudė iš viršaus . Ant E. V. krūtinės I. K. nebuvo užlipęs ir nešokinėjo.  Po to abu L.ir I. K. čiupo E. V. už rankų ir ištempė į lauką. Ką darė lauke, nematė, nes į lauką išėjusi nebuvo. L.ir I. K. į vidų grįžo po 10 min. Ji matė, kad E. V. buvo smarkiai sumuštas, kruvinu veidu, sunkiai ėjo. Dukra su vaikai įvyko nematė, nes išbėgo į lauką kviesti policijos.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2005m. gruodžio 24d., vakare jis su I. K. namuose išgėrinėjo, kai paskambino I. brolis ir pakvietė juos važiuoti į kaimą pas D. M.. Atvykę pas ją , rado geriančius D. M. , jos motiną S. M., L. K. bei E. V. . Išgertuvių metu tarp L. K. ir dabartinio D. M. sugyventinio E. V. įvyko konfliktas dėl D. M.. Jie abu susistumdė ir pargriuvo ant žemės, jie vienas kitam sudavė smūgius kumščiais, tačiau kuris kiek ir į kurias kūno vietas, nežino. Tuo metu iš kambario išėjo I. K., kuris juos bandė išskirti. Ar smūgiavo E. V. ir  I. K. , jis nematė, tačiau mano, jog ir jis prisidėjo prie E. V. sumušimo. Jis nematė kaip E. V. išėjo į lauką . Po kurio laiko jis sugrįžo į vidų . Jo nosis buvo kruvina. Visi susidėjo prie stalo ir dar išgėrė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai

Liudytojas G. B. parodė, jog jis su kitu pareigūnu  M. E. tos dienos vakare  pagal budėtojo nurodymą , jog pas D. M. įvyko muštynės , atvyko į (duomenys neskelbtini)  pas D. M... Atvykus į vietą , E. V. paaiškino, kad išgertuvių metu kilus konfliktui, jį sumušė du broliai K.. Smulkesnių įvykio aplinkybių E. V. nepasakojo , ant jo veido matėsi sumušimo žymės. Sodybos daržinėlėje rado vieną iš brolių K. ir pristatė į policijos komisariatą.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas M. E..

Teismo medicinos ekspertas S. F. paaiškino, jog  jis pagal pateiktą  nukentėjusiojo ambulatorinę kortelę  ir pagal nukentėjusiojo E. V. paaiškinimą jis apžiūrėjęs nukentėjusįjį,  nustatė, jog nukentėjusiajam  buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šis sveikatos sutrikdymas padarytas  5 potrauminiai sužalojimais. Apžiūros metu nukentėjusysis jam nesakė, jog jam šokinėjo ant krūtinės. Jei nukentėjęs būtų tai pasakęs, tai išvadoje jis būtinai būtų tą nurodęs. Pagal nustatytus sužalojimus atmetama galimybė , jog buvo visu svoriu šokinėjama ant nukentėjusiojo krūtinės. Jei taip būtų buvę, tai būtų buvę abipusiai šonkaulių lūžimai. 

Iš byloje esančio 2006-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolu matyti, kad apžiūrėtas S. M. gyvenamasis namas ir kiemas, esantys (duomenys neskelbtini) Anykščių r. (b.1.14-15).

Iš byloje esančios specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. nustatyti kaktos ir kairės blauzdos nubrozdinimai, kairio skruosto ir apatinio voko kraujosruva ir nubrozdinimas, dešinio alkūnkaulio ir dešinės girnelės lūžimai, E. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, (b.1.28, 31)

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų L. K. ir I. K. kaltė , jog jie iš asmeninių paskatų, konflikto metu , nesunkiai  sužalojo E. V. , visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį 2 dalies 9 punktą, t.y. kad jie nesunkiai E. V. sužalojo iš savanaudiškų paskatų. Teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas kaltinamiesiems nepasitvirtino. Išklausius kaltinamuosius, nukentėjusįjį bei liudytojus , buvo nustatyta, jog išgertuvių metu, konfliktas tarp D. M. buvusio sugyventinio L. K. ir dabartinio sugyventinio E. V. įvyko iš asmeninių paskatų, dėl pačios D. M.. Nesurinkta įrodymų, jog I. K. būtų dalyvavęs E. V. sumušime iš savanaudiškų paskatų. Todėl kaltinamųjų veiksmai iš LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2d. 9 punkto perkvalifikuotini į LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis I. K. užlipęs ant krūtinės nukentėjusiajam E. V. šokinėjo.Teisminio nagrinėjimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino. Apklausta liudytoja S. M. patvirtino, jog I. K. ant krūtinės E. V. nešokinėjo, o tik koja iš viršaus kelis kartus sudavė . Nustatyti ant nukentėjusiojo kūno sužalojimai nepatvirtino, jog ant jo krūtinės buvo šokinėta užlipus su kojomis visu svoriu. Šią aplinkybę patvirtino ir posėdžio metu apklaustas  teismo medicinos ekspertas, kuris paaiškino, jog šokinėjant visu svoriu ant krūtinės, E. V. būtų įvykę abipusiai šonkaulių lūžimai. Kaltinamasis I. K. teismo posėdžio metu neprisipažino mušęs E. V., tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki. Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusysis E. V., liudytojai D. M., S. M. , G. B.. M. E. patvirtino, jog nukentėjusįjį sumušė abu broliai K. Netgi ir jų draugas A. S. nurodė, jog ir I. K. prisidėjo prie nukentėjusiojo sumušimo. Netikėti visų šių liudytojų parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes jų santykiai su kaltinamuoju I. K. iki konflikto buvo geri, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs , sutampa su byloje nustatytomis E. V. sužalojimo aplinkybėmis. Nenustatyta , jog šie asmenys apkalba kaltinamąjį I. K.. K. L. K. duodamas parodymus paaiškino, jog jis vienas sumušė E. V., tačiau teismas tokiais jo parodymais netiki, nes jis yra I. K. brolis ir, duodamas parodymus, siekia , kad brolis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Tokie L. K. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams , jog nukentėjusįjį sužalojo abu kaltinamieji.

              L. K. teisiamas šeštą kartą už tyčinį nusikaltimą, nusikalto tik pasibaigus bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu , laikui, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe,   padarė smurtinį  nusikaltimą,  todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė .

Nustatant bausmės trukmę , teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką laikomą nesunkia,  prisipažino padaręs nusikalstamą veiką , dėl to gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, administracine tvarka nebaustas, turi du nepilnamečius vaikus .

I. K. teisiamas trečią kartą , teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarė smurtinį nusikaltimą, todėl ir jam skirtina laisvės atėmimo  bausmė. Tačiau, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis I. K. padarė nusikalstamą veiką  laikomą  nesunkia , charakterizuojamas gerai, nuo padarytos veikos praėjo trys metai, administracine tvarka nebaustas, yra registruotas darbo biržoje, nukentėjusysis neprašė griežtos bausmės , padeda savo motinai, kuri dėl rankos  susirgimų yra neįgali . Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano , jog yra pagrindas I. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

              Nukentėjusysis E. V. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 5000 litų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, kentė  skausmus, negalėjo pasirūpinti savimi , dėl sulaužytų alkūnkaulio ir dešinės kojos girnelės jis  patyrė daug nepatogumų . Patyrė ir turtinę žalą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Iki šiol jam žala neatlyginta. Todėl, prašė priteisti iš kaltinamųjų 5000 litų neturtinės  žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai  išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas  savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos  tiksliai  įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos  atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala  yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas  nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas  neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis  E. V. buvo brolių L. ir I. K. sužalotas konflikto metu , jis negalėjo dirbti , kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nustatyta, jog  nukentėjusysis sužalojimus gydėsi gerdamas alkoholį , šiuo metu nukentėjusysis sveikas , gali dirbti, jokių sužalojimų pasekmių nėra, kaltinamieji nedirba, turto, pajamų neturi. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas sužalojimo aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo E. V. prašymą  tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamųjų   1500 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .              .             

              Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str,

n u s p r e n d ž i a :

 

              L. K. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso    138 straipsnį 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu   aštuoniems mėnesiams ir 25 dienoms .

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 14d. Į bausmės laiką  įskaityti  dienas nuo 2007- 04 -23 iki 2007 – 04 – 25 , kada jis buvo sulaikytas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka ir laikyti L. K. atlikusiu bausmę.

              Kardomąją priemonę – suėmimą- panaikinti ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

              I. K. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams .

              Pritaikyti LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką  be institucijos , prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kai 7 paroms.

              Kardomąją priemonę – namų areštą , kol įsiteisės nuosprendis- palikti galioti. Kitą kardomąją priemonę- periodiškai registruotis policijos komisariate – panaikinti.

              E. V. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš L. K. ir I. K. solidariai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti . Kitoje dalyje ieškinį atmesti

              Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

 

 

 

 

 

                           Teisėja(parašas)

              Tikra:

Teisėja                                          Zita Gavėnienė