Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-502-497-06].doc
Bylos nr.: A-502-497-06
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento atsakovas
Klaipėdos teritorinė muitinė suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
Administracinės bylos, kylančos iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos

Pranešejas pirmosios instancijos Administracine byla Nr

                               Administracine byla Nr. A5 – 497/2006

Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužes 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Arturo Drigoto (pranešejo) ir Edvardo Sinkeviciaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo N. D. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo N. D. skunda atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del žalos, padarytos neteisetais valstybes tarnautoju veiksmais, atlyginimo.

 

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

 

Pareiškejas kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydamas priteisti iš Klaipedos teritorines muitines neišmoketa nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. darbo užmokesti. Pareiškejas nurode, kad, vadovaujantis Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“, Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo taisykliu“, Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo l straipsnio 3 dalies nuostata, jam buvo išmoketas ne visas darbo užmokestis, nes, ji apskaiciuojant, buvo taikomas indeksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šie teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Patikslintu skundu pareiškejas praše priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitines departamento, padaryta turtine žala del neišmoketo atlyginimo dalies už laikotarpi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. – 12 571,31 Lt. Pareiškejas nurode, kad turtine žala padare Klaipedos teritorines muitines tarnautojai, taikydami indeksavimo koeficienta ir neišmokedami visos paskirtos atlyginimo dalies. Pareiškejas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, nurode, kad valdžios institucijos neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar tarnautojai privalejo veikti. Pareiškejo teigimu, veiksmai, pagristi Konstitucijai prieštaraujanciomis teises normomis, negali sukelti teisetu pasekmiu.  

Atsakovo atstovas Muitines departamentas praše reikalavimus atmesti, nurode, kad pareiškejui darbo užmokescio indeksavimo koeficientas buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojanciomis teises aktu nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Muitines departamentas pažymejo, kad teritorines muitines viršininkas, išleisdamas isakymus del pareigunu atlyginimu indeksavimo, veike teisetai ir tuo metu galiojusiu teises aktu nepažeide.  

Klaipedos teritorine muitine nurode, kad teritorines muitines pareigunu turtine teise buvo pažeista del nepakankamo prievoles moketi Valstybes tarnybos istatyme numatyto dydžio alga vykdymo ir finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto, šiuo atveju butent valstybe turejo užtikrinti atlygi valstybes tarnautojams. Teises aktus, kuriais vadovavosi teritorine muitine, prieme Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybe.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužes 12 d. sprendimu skunda atsakovui Lietuvos valstybei, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del žalos, padarytos neteisetais valstybes tarnautoju veiksmais, atlyginimo priteisimo atmete, o administracine byla dalyje pagal pareiškejo skunda atsakovui Klaipedos teritorinei muitinei del neišmoketo darbo užmokescio dalies priteisimo nutrauke.

Teismas nustate, kad muitines pareigunu darbo apmokejimo santykius ginco laikotarpiu reglamentavo 2002 m. balandžio 23 d. priimtas Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymas, šio istatymo igyvendinimo istatymas, 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Šios Taisykles numate, kad pagal jas skaiciuojamas valstybes tarnautojo darbo užmokestis, taikant indeksavimo koeficienta, jeigu nustatytas valstybes tarnautoju darbo užmokesciui lešu poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose darbo užmokesciui patvirtintus asignavimus. Teismas nustate, kad pagal ši teisini reguliavima Klaipedos teritorines muitines isakymais buvo nustatomas darbo užmokescio indeksavimo koeficientas, kuris atskirais laikotarpiais kito. Iš Klaipedos teritorines muitines pažymos teismas nustate, kad pareiškejui del indeksavimo koeficiento taikymo neišmoketa 12 571,31 Lt darbo užmokescio.

Teismas nurode, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinis Teismas prieme nutarima, kuriuo mineti teises aktai pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui.

Teismas, ivertines Konstitucijos nuostatas, padare išvada, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Teismas nurode, kad Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad istatymas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taciau teismas nurode, kad istatyme nenumatyta, jog teises akto pripažinimas prieštaraujanciu Konstitucijai turi teisine galia ir tiems teisiniams santykiams, kurie to teises akto pagrindu atsirado iki akto pripažinimo prieštaraujanciu Konstitucijai, išskyrus Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatyta atveji, kad neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Teismas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškejas grindžia savo reikalavima, isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemoketi pareiškejui viso priskaityto atlyginimo yra ivykdyti ir nebetaikomi nuo 2004 m. liepos 1 d. 

Teismas nurode, kad, pareiškejo nuomone, ginco šalis sieja prievole del žalos atlyginimo, kuria reguliuoja deliktines civilines atsakomybes taisykles. Teismas akcentavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni valstybe privalo atlyginti žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorine muitine pareiškejui darbo užmokesti mokejo vadovaudamasi galiojusiais teises aktais, todel darbuotoju veiksmai laikytini teisetais ir todel civiline atsakomybe neatsiranda. Teismo teigimu, iš Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo motyvu seka, kad nepalankiu padariniu, kilusiu del teises akto pripažinimo prieštaraujanciu Konstitucijai, pasekmiu likvidavimas yra istatymu leidejo konstitucine priederme.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškejas atsisake prašymo atsakovui Klaipedos teritorinei muitinei del neišmoketo darbo užmokescio dalies priteisimo, kadangi patikslintu skundu pakeite reikalavimo pagrinda ir dalyka, todel administracine byla šioje dalyje nutrauke.

Pareiškejas apeliaciniu skundu prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima, kuriuo skunda patenkinti. Apelianto manymu, teismas byloje taike prieštaraujanti Konstitucijai akta ir tuo pažeide imperatyvias nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas reiškia, kad Vyriausybe, viršydama jai Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenu konstitucines teises. Apelianto teigimu, byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Apeliantas nurodo, kad teismas byloje privalejo ivykdyti teisinguma. Teismas, laikydamas teritorines muitines pareigunu veiksmus teisetais, neatsižvelge i tai, kad skunduose buvo nurodyta, jog žala atsirado del neteisetu antikonstituciniu Vyriausybes nutarimu priemimo ir vykdymo. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelge i esmini skundo pagrinda. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas irodo, kad Vyriausybes nutarimai yra valdžios institucijos neteiseti aktai, o tai, apelianto teigimu, reiškia, kad byloje yra irodyti visi civilines atsakomybes pagrindai.

Muitines departamentas atsiliepimu i apeliacini skunda prašo pareiškejo apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti nepakeista Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima. Muitines departamentas akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužes 13 d. sprendime nurodoma, jog pagal Konstitucijos 107 straipsni, Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai nukreipiama i ateiti. Muitines departamentas teigia, kad sprendimai nemoketi pareiškejui viso priskaityto darbo užmokescio yra ivykdyti ir nebetaikomi nuo 2004 m. birželio 30 d., todel pareiškejo reikalavimai, paremti Konstitucinio Teismo nutarimu, nepagristi. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A5-264/2003. Muitines departamentas kartoja, kad valstybes tarnautoju veiksmai taikant indeksavimo koeficienta yra teiseti ir todel negali atsirasti valstybes civiline atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni.

I apeliacines instancijos teismo posedi bylos šalys, ju atstovai neatvyko, remiantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 137 straipsnio 4 dalimi, byla nagrinejama rašytinio proceso tvarka.

 

Teiseju kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pareiškejas skundu praše priteisti neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti iš Klaipedos teritorines muitines, o patikslintu skundu praše priteisti žala, padaryta darbo užmokescio neišmokejimu, iš Lietuvos valstybes.

Pareiškejas pirmosios instancijos teismui pareiške, kad atsisako nuo pradinio skundo reikalavimo del darbo užmokescio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ši atsisakyma prieme, byla šioje dalyje nutrauke ir toliau nagrinejo tik pareiškejo patikslinta skunda atsakovui Lietuvos valstybei.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikes papildomu procesiniu veiksmu, negalejo priimti mineto atsisakymo nuo pradinio skundo ir šioje dalyje nutraukti bylos, o butent.

Administracinio teismo vaidmuo administraciniu bylu teisenoje yra aktyvus, tai matyti iš ivairiu Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostatu, o taip pat ir iš nuostatu, itvirtintu Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnyje, pagal kurias administracinis teismas savo iniciatyva privalo ivertinti, ar skundo reikalavimas nukreiptas tinkamam atsakovui.

Nagrinejamoje situacijoje aktyvus administracinio teismo vaidmuo turejo reikšti tai, kad turejo buti ivertinta, jog tiek pradiniu skundu, tiek patikslintu skundu pareiškejas praše priteisti iš esmes viena ir ta pacia suma – neišmoketa del indeksavimo koeficientu taikymo darbo užmokesti, tik ši suma skirtingai teisiškai kvalifikuota: vienu atveju kaip neišmoketas darbo užmokestis, o kitu atveju – kaip valstybes instituciju padaryta turtine žala. Tokia skirtinga tos pacios sumos teisine kvalifikacija leme ir skirtingus atsakovus pagal pareiškejo pradini skunda ir patikslinta skunda. Administracinio teismo aktyvus vaidmuo procese turejo lemti tai, kad turejo buti atsižvelgta i faktini skundo pagrinda, kitaip tariant i keliamo ginco esme. Ivertinus keliamo ginco esme akivaizdu, kad gincui pirmiausia taikytinos teises normos, reglamentuojancios pareigunu darbo užmokesti. Pagal šias teises normas tinkamas atsakovas yra darbdavys, šiuo atveju Klaipedos teritorine muitine.

Administracinis teismas, budamas pakankamai aktyvus, ivertines visas minetas aplinkybes, apibudinancias keliamo ginco esme, prieš priimdamas pareiškejo atsisakyma nuo reikalavimo Klaipedos teritorinei muitinei, pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnio normas pareiškejo sutikimu pirmiausia turejo spresti del tinkamo pagal ginco faktini pagrinda atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakyma nuo skundo prieme ir byla šioje dalyje nutrauke to nepadares, darytina išvada, kad teismas šioje procesineje situacijoje nebuvo pakankamai aktyvus.

Kadangi byloje nebuvo išsprestas tinkamo atsakovo klausimas, byla galejo buti neteisingai išnagrineta. Todel apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškejo N. D. apeliacini skunda iš dalies patenkinti.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 12 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisejai                                                                                                  Anatolijus Baranovas

 

Arturas Drigotas

 

Edvardas Sinkevicius