Administracinio nusižengimo byla Nr. II-458-517/2024

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00033-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.11.3; 16.9.4.1; 21.10.4

(S)

  VILNIAUS REGINO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 3 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P., jo atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

liudytojui R. S.,  

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl ne teismo tvarka priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24897-2024,

n u s t a t ė :

M. P. (toliau ir – Pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24897-2024 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir jam paskirta galutinė subendrinta 200 eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. M. P. nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 18 d., 19 val. 10 min., vairavo automobilį Hyundai Tucson, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automagistralės Vilnius-Panevėžys (A2K) 36,6 km (atkarpoje, kur vykdomi remonto darbai ir eismas organizuotas po vieną eismo juostą abiem kryptimis, o juostos atskirtos geltona ištisine linija) įvažiuodamas į automagistralę, nedavė kelio pagrindiniu keliu link Vilniaus važiavusiam automobiliui Renault Master, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga išvažiavo skersai kelio Renault Master judėjimo kryptimi, ketindamas apsisukti ir kirsti ištisinę geltoną liniją, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, privertęs pagrindiniu keliu važiavusio Renault Master automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Automobilio Renault Master vairuotojui nespėjus sustabdyti, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jam kelią skersai užkirtusį automobilį Hyundai Tucson ir apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais M. P. tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 punkto, 174.3 punkto, 112 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Skundžiamą nutarimą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo (ROIK): 23224118325 teiseną arba sušvelninti paskirtą sankciją neatimant M. P. teisės vairuoti. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jokios pavojingos situacijos nesukėlė, t. y. neatliko lenkimo vietose, kuriose draudžiama lenkti, neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Net, jeigu bylos duomenyse iš susijaudinimo ir įvykusios nemalonios stresinės situacijos jis ir nurodė, jog galimai gal ir galvojo apsisukti neleistinoje vietoje, tačiau to nepadarė ir neatliko ANK 420 straipsnyje nurodytos draudžiamos veikos bei netgi kelių veiksmų visumos, dėl kurių būtų galima traukti jį pagal nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalies punktą. Taip pat nėra jokių duomenų, Pareiškėjo vairuojamas automobilis būtų atlikęs kitus kokius nors pavojingus veiksmus, kurie galėtų būti traktuotini kaip keliančiais pavojų kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Eismo įvykis įvyko dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių Pareiškėjas gailisi, tačiau kurios niekaip negali būti traktuotinos kaip tyčinės, ko būtent reikalauja ANK 420 straipsnio 1 dalies punktas. Juo labiau nebuvo įvykę ir veiksmai, kurie privalomai turi būti įvykę norint minėtu punktu traukti M. P. administracinėn atsakomybėm. Iš byloje esančių duomenų ir jų nuodugnaus vertinimo vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apskritai negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog buvo atlikti grėsmę eismo saugumui keliantys veiksmai bei pavojingas vairavimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad neatliko lenkimo vietose, kuriose draudžiama lenkti bei neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėtina, jog M. P. gavęs protokolą ir pasinaudodamas ANK 577 straipsnio  2 dalies 5 punkte įtvirtintomis teisėmis 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė Institucijai prašymą dėl administracinės teisenos nutraukimo, tačiau negavo jokio atsakymo į pateiktą prašymą. Skundžiamame nutarime taip pat nė žodžiu nebuvo užsiminta apie pateiktą prašymą ir priimant Skundžiamą nutarimą į prašymą nebuvo atsižvelgta. Atitinkamai, ir Skundžiamas nutarimas buvo surašytas formaliai, perrašant Skundžiamame nutarime esančius motyvus, neatsižvelgiant ir neįvertinant M. P. pateikto rašytinio prašymo argumentų. Akivaizdu, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidus ANK 618 straipsnio 2 dalį, t. y. nebuvo visapusiškai, objektyviai bei motyvuotai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat motyvuotai nebuvo įvertintas M. P. prašymas ir nepateiktas motyvuotas atsakymas, dėl kokių priežasčių administracinė teisena negalėjo būti nutraukta. Todėl nuodugniai neištyrus visų tariamo Skundžiamo nusižengimo aplinkybių, Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas Skundžiamas nutarimas (b. l. 3-5).

Institucija, nesutikdama su pateikto skundo argumentais, pateikė atsiliepimą, prašydama Pareiškėjo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš 2023 m. spalio 18 d. Pareiškėjo pateikto paaiškinimo matyti, kad jis važiuodamas UAB „Apsaugos legionas“ priklausančiu automobiliu HYUNDAI, įvažiuodamas į magistralinį kelią, suprato, kad važiuoja netinkama kryptimi ir užuot važiavęs ta pačia kryptimi, ieškant vietos, kurioje galėtų apsisukti nepažeidžiant KET, elgėsi itin nerūpestingai ir pavojingai, ketino kirsti ištisinę liniją ir apsisukti draudžiamoje vietoje, rikiuodamasis į pagrindinį kelią nepastebėjo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Reanault Master. Akivaizdu, kad tokie Pareiškėjo veiksmai neatitinka KET 9 punkte numatytų reikalavimų vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Priešingai, nei teigiama skunde, Pareiškėjas vairuodamas automobilį sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios kitam eismo dalyviui teko staiga keisti važiavimo greitį. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad Pareiškėjas atliko itin pavojingus veiksmus: išvažiavo į magistralinį kelią neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir neatsižvelgdamas į kitų transporto priemonių judėjimo kryptį ir greitį pradėjo persirikiavimo manevrą, taip pat neįvertino, jog įvažiuoja į magistralinį kelią, kuriame transporto priemonių srautas yra intensyvesnis nei kituose keliuose, todėl privalo atidžiau stebėti kitų transporto priemonių judėjimą nesudarant joms kliūties, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Dėl šių Pareiškėjo veiksmų kilo eismo įvykis, todėl Pareiškėjas neabejotinai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis R. S., 2024 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę įtartinai manevravo, važiuodamas keitė eismo juostas pilnai į jas nepersirikiuojant, nerodė posūkio signalų, rikiavosi atliekant staigų manevrą užkirto kelią nukentėjusiojo vairuojamai transporto priemonei. Institucijos vertinimu tokie Pareiškėjo veiksmai yra savaime pavojingi eismo saugumui ir jų negalima pripažinti nepavojingais, taip nepagrįstai švelninant Pareiškėjo teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praeityje Pareiškėjas jau buvo baustas už analogiško nusižengimo (numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą), todėl Institucijos nuomone, priimtu nutarimu paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui ir nėra aiškiai per griežta (b. l. 74-75).

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad atliko netyčinį veiksmą, nieko specialiai nepadarė, siekdamas sukelti eismo įvykį. Kadangi nevažiavo tuo keliu, todėl nežinojo, kad ten vykdomi kelio remonto darbai. Jis važiavo viaduku, nusileido į greitėjimo juostą. Tuo metu eismo sąlygos buvo sudėtingos, tamsu, lijo, todėl nematė jokių kelio ženklų. Važiavo pasitelkęs navigaciją, klausė nurodymų, kad tuo metu reikia apsisukti. Tuomet iš greitėjimo juostos įvažiavo į normalią važiavimo juostą. Greitis buvo labai minimalus. Tuo metu į jį ir rėžėsi kitas automobilis. Po eismo įvykio tas pačias aplinkybes paaiškino ir policijos pareigūnams, kurie išklausė jo parodymus, surašė protokolą, tačiau jų viršininkui liepus surašyti kitą protokolą, protokolas buvo perrašytas. Policijos pareigūnams aiškino, kad ieškojo, kur galėtų apsisukti, o ne tai, kad toje vietoje norėjo suktis. Įvažinėjo iš greitėjimo juostos į tą kelią ir buvo savo juostoje, kai  ir į jį rėžėsi kitas automobilis. Neneigia, kad važiavo lėtai, nes ieškojo tinkamos vietos apsisukti. Neneigia, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Jis visuomet pripažino, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, tačiau tie veiksmai nebuvo chuliganiški. Neskaitė teksto, kurį pasirašė, pasitikėjo policijos pareigūnais. Pirmas protokolas buvo surašytas kaip eilinis eismo įvykis. Jis jau buvo surašytas, paskambino kažkas iš aukštesnių pareigūnų ir policijos pareigūnams nurodė perrašyti protokolą su griežtesne nuobauda. Ir tie policijos pareigūnai jam pakluso. Bet tie patys pareigūnai jam ir patarė ieškoti teisybės. Kiek prisimena, pasirašė ant antro protokolo. Tiksliai neprisimena. Viskas vyko tuo pačiu metu, tam autobusiuke. Jis piktybiškai, specialiai nepažeidinėjo taisyklių ir toje vietoje nesisuko. Jis išvažinėjo iš greitėjimo juostos ir labai lėtai. Kito automobilio nematė. Jeigu jis tas kitas automobilis važiavo ne gretai, tuomet nesuprantama, kaip jis jį galėjo taip nublokšti. 

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad niekur nebuvo pasakyta, kad buvo M. P. išvažiavęs į kitą kelio, priešingos krypties eismo juostą. Situacija buvo ne eilinė, važiuojant tuo keliu atsirado ir kelio darbai ir eismo sąlygos ir matomumas buvo prastas. Tos aplinkybės ir lėmė Pareiškėjo atliktus veiksmus. Kaip ir pats pasakė, jis neketino neleistinoje vietoje atlikti lenkimo, tai negalima sakyti, kad tai yra tokia veika, kad būtinai sankcijoje reikia nurodyti teisės atėmimą vairuoti. Vien pati avarija tikrai reikšminga sankcija, kainavusi daug streso, nemalonių pojūčių, o akivaizdu, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Faktas yra užfiksuota, kad joks pažeidimas atliktas nebuvo. Visur yra nurodoma, kad tik „ketino, tikėtina, galėjo“. Tai bandymas daryti išvadas iš Pareiškėjo veiksmų, kurių jis neatliko, tai negalima grįsti visos bylos išvadų. Šiuo atveju esame įsitikinę, kad veiksmai nebuvo atlikti tokio masto ar tokio pavojingumo, kad už tai būtų visa situacija kvalifikuota į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir tai grėstų M. P. atėmimas teisės vairuoti. Tai yra vienas iš faktinių pagrindų, nes nebuvo atlikti tie pavojingi veiksmai, nebuvo ketinama pažeidinėti KET. O sekantis pagrindas – tai, kad pateikdami prašymą, procesiškai į jį buvo visiškai neatsižvelgta, neatsakyta ir taip buvo pažeista ANK 618 straipsnio 2 dalį, pagal kurią keliami reikalavimai priimant nutarimą. Dėl ko nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir prašoma paskirtą sankciją ir priimtą nutarimą panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti. Jeigu teismas manytų, kad nutarime nurodytas pažeidimas įvyko, tokiu atveju prašome sušvelninti paskirtą sankciją neatimant M. P. teisės vairuoti, nes tam nėra jokio pagrindo. Išgirdome labai svarbius dalykus, ką dabar pasakė pareigūnas. Viena – tai, kad M. P. šiuo atveju nėra kalbama apie jo ketinimą apsisukti vietose, kur yra draudžiama ir jis už tai netraukiamas atsakomybėn. O kitas dalykas, ką pasakė pareigūnas – už atliktas veiksmus, kad yra reikalaujama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. atliktus kelis pavojingus veiksmus. Šiuo atveju M. P. atliko tik vieną neteisėtą veiksmą. Tai yra taip, išlindo, kitaip padaryti negalėjo, nes neįvertino eismo saugumo dėl objektyvių aplinkybių. Nesiginčijama, tai buvo vienas pavojingas veiksmas, bet antro pavojingo veiksmo nebuvo. Pareigūnas patvirtino, kad to antro veiksmo nebuvo, todėl negali būti taikomas ANK 420 straipsnis. Šiuo atveju buvo padarytas vienas neteisėtas veiksmas. Vien dėl to šis Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, nes neatitinka dispozicijoje numatytų aplinkybių.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad baigus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, norėtų atkreipti dėmesį į esmines bylos aplinkybes. Tai būtų tiek teisminio proceso metu, tiek byloje esančiame paaiškinime M. P. nurodė, kad įvažiuodamas į magistralinį kelią, nepastebėjo magistraliniu keliu važiuojančio automobilio ir jo nepraleido. Motyvuodamas dėl to, kad buvo tamsus paros metas, lijo, kelio danga buvo šlapia. Bet šiuo atveju svarbus yra KET 101 p., kuris numato, kad atlikdamas persirikiavimo manevrą vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir tik tada atlikti tą manevrą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad manevras buvo staigus, automobilis kirto važiuojamosios kelio dalies ruožą įstrižai. Pagal Hyundai Tucson automobilio apgadinimus matyti, kad smūgis nebuvo atliktas į automobilio priekinę ar galinę dalį, jis buvo į centrinę automobilio dalį, iš ko galima spręsti, kad automobilis staigiai suko ir dėl to buvo atliktas smūgis į centrinę dalį. Iš to aišku, kad tokios automobilio padėties nereikia norint tęsti važiavimą ta pačia kryptimi. M. P. nurodyti pirminiai paaiškinimai atitinka transporto priemonės sugadinimus. Tai nurodo, kad ketino suktis, pakeisti važiavimo kryptį, dėl to toks staigus buvo išvažiavimas. Bet nepaisant to, M. P. nėra traukiamas atsakomybėn už apsisukimą neleistinoje vietoje. Susipažinus su skundu aišku, kad pagrindinis motyvas yra dėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Šią sankciją numato ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Matyti, kad šis straipsnis, numato atsakomybę už pavojingų veiksmų atlikimą, kurių metu sukeliama pavojinga situacija, kuri priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį, imtis kitokių veiksmų, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Tai, kas buvo nurodyta teisminio proceso metu apklausus R. S. – pastebėjęs važiuojant pagrindiniu keliu atsiradusią kliūtį, kad jo nepraleido iš greitėjimo juostos besirikiuojantis M. P., staigiai stabdė, bet nepavyko sustabdyti automobilio, dėl to neišvengė ir įvyko eismo įvykis. Tai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytoje normoje aprašomą nusižengimo dispoziciją. Būtent už šį nusižengimą M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Taip pat svarbu paminėti, kad Pareiškėjas nurodė, kad įvykio metu buvo tamsu, lijo, tai pagal KET esant tokioms situacijoms vairuotojui numatoma pareiga yra lėtinti automobilio greitį ar sustoti. Akivaizdu, kad šių veiksmų nebuvo imtasi, o tinkamai neįvertinus situacijos buvo rikiuojamasi ir buvo užkirstas kelias. Dėl procesinių reikalavimų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tai šiuo atveju manytina, kad prašymas pateiktas dviprasmiškai, nes taikant šio straipsnio ir šio instituto nuostatas, svarbi aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su nusižengimo padarymu, gailisi, padeda išsiaiškinti aplinkybes. Bet iš to, ką pamatė teisminio proceso metu, matyti, kad Pareiškėjas sutinka ir gailisi tuo atveju, jeigu iš visų surinktų įrodymų visumos neturi kito kelio ir teismas nesutiktų jo atžvilgiu nutraukti teiseną, tuomet jis sutinka, gailisi ir prašo tenkinti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šis institutas turėtų būti taikomas tik išimtinomis aplinkybėmis, kurios rodytų, kad paskirta nuobauda aiškiai prieštarautų proporcingumo principui, o paskirta nuobauda ir suvaržymai neproporcingi. Mano, kad šiuo atveju tokiu aplinkybių nebuvo pateikta, todėl Institucijos priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Todėl prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Buvo neatidžiai klausomasi. Jeigu kalbame apie pavojingus veiksmus, tai jų yra visuma – pirmas būtų „nepasirinko saugaus greičio“, antras – „nesustojo“, trečias – „rikiavosi ir nerodė įspėjamų posūkio signalų“, ketvirtas – „nepraleido ir sukėlė avarinę situaciją“. Tai yra visuma aplinkybių, ne tik vienas punkto pažeidimas KET. Būtent iš to ir yra Institucijos nuomonė, būtent visuma aplinkybių nulėmė eismo įvykį. Dėl šių aplinkybių mato, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad įvyko dieną važiavo nuo Panevėžio pusės link Vilniaus. Prie Bartkuškio tilto (ir anksčiau) buvo dvi eismo juostos – viena į vieną pusę, kita – į kitą pusę.  Tuo metu ten buvo remontuojamas kelio ruožas į Panevėžio pusę. Jis, kaip minėjo, važiavo į Vilniaus pusę. Už Bartkuškio tilto buvo suvažiavimas, nuo Vilniaus pusės viskas susijungė į vieną kelio pusė, todėl abi kelio juostos buvo užimtos. Važiuojant šalia minėto tilto, dešinėje pusėje matė automobilį, kuris buvo greitėjimo juostoje. Automobilis važiavo priekyje jo, tačiau tuo metu tas automobilis dar buvo greitėjimo juostoje, esančioje tilto nuvažiavimo ir įvažiavimo į magistralinį kelią. Automobilis, būdamas greitėjimo juostoje, staiga iššoko prieš jo automobilį, kelio danga tuo metu buvo slidi, tamsu, jis mėgino stabdyti, tačiau nespėjo ir trenkėsi į priešais buvusio automobilio šoną. Tarp automobilių buvo maždaug 10 – 15 metrų atstumas. Kiek prisimena, minėtam kelio ruože leistinas greitis buvo 70 km/h, jis pats tokiu greičiu ir važiavo. Tame kelio ruože, kuriame važiavo jis, buvo kelio ženklai apie suvažiavimą, nuvažiavimą. Prieš jį buvo ženklas „išsivažiavimas į dvi juostas“. Jau baigėsi kelio ruožas, kur  vyko remonto darbai, toliau ėjo normalus kelias. Abi kelio juostas skyrė ištisinė linija. Jam greitėjimo juostos nebuvo, jis važiavo tiesiai pirma juosta. Kitas automobilis iššoko į tą pačią kelio juostą, tada metėsi į priešpriešinę, atsirado tarsi viduryje kelio, dėl ko jis trenkėsi į to automobilio vidurį. Jam iššokus iš automobilio, buvo sunku atidaryti duris, todėl kito automobilio vairuotojas pavažiavo į šoną. Atvykus policijos pareigūnams, automobilis buvo pavažiavęs į šoną. Jie su kito automobilio vairuotoju bendravo, pastarasis nurodė, kad navigacija jam kažką sukliudė. Gal ne taip suprato ar pasižiūrėjo, gal pasimetė žmogus. Jis sakė, kad nežino, dėl ko jis taip padarė.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, M. P. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, yra tinkamai kvalifikuoti, įrodyti bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas, nors ir sutinka, kad iš esmės dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, tačiau kategoriškai neigia, kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Taigi, tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurios dispozicijoje išvardinti veiksmai yra alternatyvūs, todėl administraciniai atsakomybei kilti užtenka bent vieno iš jų.   

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 174.3 punkte numatyta, kad keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir kelio ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas).

KET 112 punkte numatyta, kad, jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.

Šiuo atveju Pareiškėjas neigia savo veiksmais sukėlęs pavojingą situaciją, nurodydamas, kad tai, jog kitas eismo dalyviai buvo staigiai priverstas keisti judėjimo greitį bei kryptį, sąlygojo ir pačio vairuotojo saugaus greičio ir saugaus atstumo, eismo ir kelio sąlygų nepaisymas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Pareiškėjas, jam išvažiuojant iš greitėjimo juostos, įvažiavus į važiuojamąją dalį, jis važiavo lėtai, todėl, jei automobilis Renault Master, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ne greitai važiavo, tai kaip jis galėjo taip nublokšti Pareiškėjo vairuojamą automobilį. Tačiau, tokius Pareiškėjo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai – nuotraukos, liudytojo R. S. parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema. 

Liudytojas R. S. tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek ir vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad Pareiškėjas išvažiuodamas iš greitėjimo juostos, persirikiavimo manevrą atliko greitai, neparodęs įspėjamųjų ženklų. Pareiškėjui staigiai persirikiavus, jis išvažiavo skersai liudytojo R. S. važiuojamos kelio juostos, kai šalia esančioje juostoje eismas vyko priešinga kryptimi (b. l. 30-31). Taip pat parodyta, kad po įvykusio eismo įvykio Pareiškėjas pats aiškino, kad išvažiavęs nuo viaduko, vadovaudamasis navigacijos duomenimis, ieškojo vietos apsisukti, kadangi važiavo klaidinga kryptimi. Šių aplinkybių neneigė ir pats Pareiškėjas, teigdamas, kad išvažiuodamas iš greitėjimo juostos dėl tamsaus paros meto ir blogo matomumo, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, pradėjo rikiuotis, po ko įvyko susidūrimas (b. l. 30-31, 34). Kartu savo 2023 m. spalio 18 d. paaiškinime Pareiškėjas nurodė, kad, supratęs, jog pasuko ne į tą kelią, pradėjo važiuoti iš vietos, norėdamas apsisukti, kirsdamas geltoną liniją ir važiuoti link Utenos pusės A2 keliu, tačiau pradėjęs važiuoti nepastebėjo iš galo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su kuriuo ir įvyko susidūrimas (b. l. 34).

Minėtus liudytojo parodymus patvirtina ir kita administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga. Iš UAB „YIT Lietuva“ 2024 m. sausio 18 d. rašto Nr. COS_YIT-2024-VG-34 nustatyta, kad eismo įvykio metu magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 36,700 km iki 40,060 km vyko dešinės pusės kelio remontas. Siekiant atlikti kelio remonto darbus magistralinis kelias buvo susiaurintas, perkeliant eismo juostą į priešingą važiavimo kryptį. Kartu pateiktos kelio ženklinimo schemos (b. l. 35-39). Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad susidūrimo metu buvo trenktasi į Pareiškėjo automobilio vidurį, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos iš įvykio vietos (b. l. 28, 65). Pateiktoje eismo įvykio schemoje nustatyta, kad Pareiškėjo automobilis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad dėl sudėtingumo atidaryti automobilio dureles bei galimai Pareiškėjo patirto streso, Pareiškėjas po įvykusio susidūrimo šiek tiek pavažiavo, dėl ko atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje automobilius rado kiek kitose pozicijose nei jie buvo iš karto po susidūrimo. Tai atsispindi ir 2023 m. spalio 18 d. eismo įvykio vietos schemoje.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tyrėjo Evaldo Juzėno 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su vairuotojais išsiaiškinus įvykio aplinkybes, buvo priimtas sprendimas, jog dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl M. P. sukeltos pavojingos situacijos, yra vienareikšmiškai kaltas HYUNDAI TUCSON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. P.. M. P. pripažino kad pažeidė KET, todėl jam buvo surašytas protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį ROIK 23224118325, su kuriuos jis susipažino ir protokole. Kadangi M. P. su pažeidimu sutiko, gailėjosi, o eismo įvykis buvo kelyje, kur vyksta intensyvus eismas ir kelio ruožas remontuojamas, iš RENAULT MASTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paaiškinimas raštu paimtas nebuvo (b. l. 50-51). 

Susipažinus su administracinio nusižengimo ROIK: 23224118325, nustatyta, kad Pareiškėjas pasirašė 2023 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 95-ANR_P-1192-2023, 2023 m. spalio 18 d. eismo įvykio vietos schemoje, 2023 m. spalio 18 d. paaiškinime (b. l. 21-23, 28, 34). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių administracinio nusižengimo protokole buvo surašytos vienokios aplinkybės, po to policijos pareigūnai jas pakeitė, dėl ko pasunkėjo jo atsakomybės apimtis. Kaip nustatyta administracinio nusižengimo ROIK: 23224118325 byloje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyriausiojo tyrėjom, atliekančio viršininko funkcijas, Vlado Miliaus 2023 m. gruodžio 7d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-24832 nurodyta grąžinti administracinio nusižengimo ROIK: 23224118325 bylą visapusiškam ištyrimui, kadangi nustatyti trūkumai: neapklaustas liudytojas R. S., jis nepripažintas nukentėjusiuoju ir administracinio nusižengimo protokole nenurodyti teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidė Pareiškėjas (b. l. 25). Pažymėtina, kad Institucija, susipažinus su administracinio nusižengimo ROIK: 23224118325 bylos medžiaga trūkumus nustatė ne dėl veikos tinkamo kvalifikavimo, tačiau dėl papildomų įrodymų surinkimo. Tiek 2023 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 95-ANR_P-1192-2023, kurį Pareiškėjas pasirašė, tiek 2024 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 95-ANR_P-631-2024 Pareiškėjo atžvilgiu inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje (b. l. 19-20, 21-23).

Vadovaujantis visais aptartais duomenimis, teismui nekyla abejonių dėl to, kad šiuo atveju M. P., prieš persirikiuodamas iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio tuo metu pirma eismo juosta judėjusiam R. S., neįsitikino, kad pakeisti eismo juostas tuo metu buvo saugu, taip persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios R. S. privalėjo staigiai stabdyti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti Pareiškėjo ir liudytojo R. S. automobiliai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad kito automobilio vairuotojas R. S. nesilaikė leistino greičio ar saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių, todėl tai, kad minėto automobilio vairuotojas šiuo atveju privalėjo staigiai stabdyti ir galiausiai atsitrenkė į Pareiškėjo automobilį, sąlygojo ne pačio vairuotojo, o būtent M. P. veiksmai, t. y. pavojingą situaciją sukėlę KET pažeidimai.

Nors Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad Institucija šiuo atveju administracinėn atsakomybėn jį patraukė nepagrįstai, kadangi netinkamai išanalizavo bylos medžiagą, nevertino jo paaiškinimų dėl eismo kelyje eigos, tačiau teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir jų turi būti surinkta tiek, kiek pakanka asmenį pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis neketino kirsti ištisinės geltonos linijos, norėdamas pakeisti važiavimo greitį. Šis jo argumentas nuginčytinas visumos byloje esančių įrodymų. Iš karto po eismo įvykio Pareiškėjas tiek liudytojui R. S., tiek jį apklaususiems policijos pareigūnams pateikdamas paaiškinimus, nurodė ta pačias aplinkybes. Pareiškėja aiškino, kad jam reikėjo važiuoti Utenos kryptimi, tačiau dėl navigacijos netikslumų, jis nuvažiavo ne tuo keliu, nuvažiuodamas nuo viaduko, išvažiuodamas iš greitėjimo kelio juostos, jis norėjo apsisukti ir važiuoti Panevėžio kryptimi. Kadangi magistraliniame kelyje tuo metu vyko kelio remonto darbai, eismo juostos nebuvo atskirtos žalia veja, o buvo greta, atskirtos tik geltona ištisine kelio ženklinimo linija. Natūralu, kad dėl tamsaus paros meto (eismo įvykis įvyko 2023 m. spalio 18 d., 19 val. 10 min.), taip pat blogo matomumo (tuo metu lijo), Pareiškėjas galėjo neįvertinti atvažiuojančios transporto priemonės Renault Master, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ar jos tiesiog nepastebėti. Pažymėtina, kad Pareiškėjas kaip kelių eismo dalyvis privalėjo laikytis KET ir šiuo atveju prieš atlikdamas persirikiavimo veiksmą, būti atidus, rūpestingas ir įsitikinti, kad tai daro saugiai, todėl šios nurodytos aplinkybės Pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina.

M. P. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka jau vien tos aplinkybės, kad staiga turėjo stabdyti pirma eismo juosta važiavęs Renault Master, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo liudytojas R. S.. Kartu atkreiptinas dėmesys, pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pareiškėjo kaltę neabejotinai patvirtina tiek apklausto liudytojo parodymai, tiek ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Skunde ir teismo posėdžio metu buvo prašoma, tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad Pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, sušvelninti M. P. administracinio poveikio priemonę ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo.

Administracinės nuobaudos skiriamos vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudos dydis nustatytas lygus šio straipsnio 1 dalyje numatytam sankcijos vidurkiui, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas mažesnis negu šio straipsnio 6 dalyje numatytas sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad pareiškėjas anksčiau jau ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 66), kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus asmenį, todėl M. P. pagrįstai skirta tiek sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų, nei pagrindo iš viso neskirti arba skirti mažesnio dydžio nuobaudą bei neskirti arba sumažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti sušvelninta ar neskirta administracinio poveikio priemonė. Priešingai, vien faktas, kad prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sietinas su teismo konstatavimu, kad Pareiškėjas padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, rodo, jog Pareiškėjas nesigaili dėl teisei priešingų savo veiksmų. Todėl nagrinėjamu konstatuojama, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui skirtos teisingai ir jas švelninti teisinio pagrindo nėra.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui skirtos teisingai, todėl M. P. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r ė :

M. P. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24897-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėjas                                                                                                                     Rinaldas Adamonis