Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-11-188/2013

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00617-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 50.2, 39.3.;

(S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 18 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. U., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos atstovui Evaldui Vaicekavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo,

n u s t a t ė :

2013 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas I. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 66P-2714687-13 (toliau –  Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 188 straipsnyje, padarymo.

              Protokole nurodoma, kad 2012 m. birželio 15 d.  bendrasavininkė I. U. adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ant E. K. priklausančios teritorijos žemės ribų maždaug 90 cm atstumu pasistatė akliną 170 cm aukščio tvorą, dėl kurios bendrasavininkas E. K. neturi galimybės prieiti prie bendro naudojimosi šulinio.

              Administracinė komisija prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Komisija) 2013 m. liepos 12 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) I. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

              I. U. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, taip pat prašo priteisti jai išlaidų, patirtų dėl skundo surašymo, atlyginimą. Laiko, jog nutarimas turi būti panaikintas, kadangi: 1) administracinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors ji buvo pateikusi prašymą perkelti bylos nagrinėjimą kitai dienai; 2) iš nutarimo turinio neaišku, kokių įstatymų reikalavimus ji pažeidė; 3) protokole nurodyta, kad teisės pažeidimą ji padarė 2012-06-15, todėl praėjus daugiau kaip 1 metams nuo pažeidimo padarymo, ji negalėjo būti nubausta dėl senaties termino.

              Administracinė komisija prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2013-08-16 atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti ir Komisijos 2013-07-12 nutarimą administracinėje byloje Nr. 13-6/1  palikti nepakeistą. Nurodė, kad Komisija nėra gavusi I. U. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, I. U. pranešimas apie bylos laiką ir vietą buvo išsiųstas registruotu laišku. Laiko, kad nutarimo turinys atitinka ATPK 286 str. reikalavimus, nes ATPK 188 str. nėra nukreipiančioji norma į kitus teisės aktus. I. U. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, šiuo atveju nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos.

I. U. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir paaiškino, kad tvorą užtvėrė, turėdama bendrasavininkių K. sutikimą, savo žemės sklypo pusėje. Su kaimynais K. yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kai kaimynas tvarkė dokumentus, matavo žemę, jos niekas nekvietė, todėl nepastebėjo, kad kaimynas pats pažymėjo plane taškiukais priėjimą prie šulinio. Šulinys randasi jos žemėje, prie namo, po vonios langais. Šuliniu kaimynai naudojasi. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes ji jokio pažeidimo nepadarė.

Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos atstovas Evaldas Vaicekavičius prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Komisijai bylos nagrinėjimo metu kaimynų sutikimas nebuvo pateiktas, todėl negalėjo jo vertinti, sprendimą priėmė vertinant turimus duomenis.

Liudytojas P. U. parodė, kad 2012 metais tvorą pastatė ant senos tvoros likučių, yra raštiškas bendrasavininkių sutikimas, ginčo dėl tvoros nėra, klausimo esmė tame, kad bendrasavininkiai negali prieiti prie šulinio. Kazakauskams leido pasijungti vandenį iš šulinio.

Liudytojas E. K. parodė, kad buvo davęs sutikimą pastatyti tvorą ant senos tvoros likučių, ginčo dėl tvoros nėra. Duodamas sutikimą dėl tvoros, negalvojo, kad kaimynai užtvers priėjimą prie šulinio. Šulinys yra I. U. žemės pusėje, jam iš pradžių neleido šuliniu naudotis, po metų nuo namo pirkimo I. U. leido įdėti siurbliuką į šulinį. Šiuo metu jis yra prisijungęs prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos.

Liudytoja R. L. parodė, kad nauja tvora pastatyta toje pačioje vietoje, kurioje buvo sena medinė tvora. I. U. šuliniu naudojasi per siurblį, tokiu pat būdu šuliniu naudojasi kaimynas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

I. U. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už savavaldžiavimą, kuris įstatymo leidėjo apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečiams ar įmonėms, organizacijoms.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame suformuluotas kaltinimas, ir ginčijamame nutarime nenurodytas įstatymas, kurio nuostatų nesilaikė pareiškėja. Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog  2012 m. birželio 15 d. tarp E. ir L. K. ir bendraturtės I. U. buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas sutikimas, pagal kurį E. ir L. K. leido I. U. statyti tvorą. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl tvoros statybos. Sutikime naudojimasis šuliniu neaptartas. Tarp bendraturčių ginčas kilo dėl naudojimosi šuliniu.

Siekiant užtikrinti asmenų teises į gynybą, nešališką teismą ir kitas procesines teises, būdingas demokratinėms valstybėms, teismų praktikoje yra laikomasi procesinių standartų, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims, pažeidusiems ATPK.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį  (ginčui aktualios atitinkamos ATPK straipsnių redakcijos, galiojusios protokolo surašymo metu) yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7,251-252 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06).

    ATPK 188 str. yra blanketinė teisės norma, o I. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės normas ji pažeidė. Toks protokolas yra su esminiais trūkumais, ir teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali. Protokole I. U. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009-12-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  nutartis Nr. N662-2703/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. a) p. ir b) p.). Bylos šalys savo pasisakymuose nurodo, kad tvora pastatyta ant I. U. žemės sklypo, ginčo dėl tvoros užtvėrimo nėra, šuliniu jie naudojasi siurblio pagalba, naudojimosi šuliniu tvarkos nėra nusistatę, tačiau ATP protokolas surašytas dėl savavališkai nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ant E. K. priklausančios teritorijos tvoros pastatymo, dėl kurios bendrasavininkis neturi galimybės prieiti prie bendro naudojimosi šulinio.

Teismas daro išvadą, kad Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas, ir byla grąžintina įgaliotai surašyti ATP protokolus institucijai, įpareigojant ją tinkamai surinkti medžiagą bei kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą bei iš surinktų įrodymų visumos spręsti, ar galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, ir ar I. U. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r i a:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 13-6/1, kuriuo I. U. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą, ir grąžinti bylą įgaliotai surašyti ATP protokolą institucijai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui), įpareigojant ją tinkamai surinkti medžiagą bei kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Ramyna Šidlauskienė