Civilinė byla Nr. 2S-1843-796/2016

                                                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08986-2016-1

   Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.3.2.2; 3.3.2.3; 3.2.7.1; 3.4.4.11; 3.5.1.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. B. ir D. B. (D. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., AB SEB bankui, D. B., V. B. (V. B.) dėl antstolio veiksmų, ir pagal pareiškėjo D. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., AB SEB bankui, J. B., V. B. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. B. pateikė 2016-06-30 skundą dėl antstolės B. T. veiksmų ir prašo atšaukti nuo 2016-06-23 iki 2016-07-25 vykstančias ½ dalies buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes bei pareiškėjos turto varžytynes skelbti tuomet, kai išnyks civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai bei prieš skelbiant varžytynes, išlaikyti įstatymų nustatytus terminus, informuoti pareiškėją apie turto varžytynes, suteikiant galimybę pasiūlyti turto pirkėją. Nurodė, kad iš elektroninių varžytynių sistemos sužinojo, kad antstolė nuo 2016-06-23 iki 2016-07-25 paskelbė pareiškėjos turto – ½ dalies buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdęs vykdomąją bylą ir joje vykdomą išieškojimą iš pareiškėjos turto. Kadangi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės skundo padavimo dieną yra galiojančios, antstolė negalėjo skelbti pareiškėjai priklausančio turto varžytynių. Mano, kad antstolė paskelbusi pareiškėjos turto varžytynes, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidė imperatyvias LR CPK normas, antstolių veiklos teisėtumo principą bei pareiškėjos teises. Taip pat nurodė, jog antstolė neinformavo apie skelbiamas turto varžytynes, pareiškėja iš antstolės negavo pranešimo apie skelbiamas pirmąsias pakartotines varžytynes, patvarkymo dėl turto vertinimo. Dėl šių procesinių pažeidimų pareiškėjai buvo užkirstas kelias įgyvendinti LR CPK garantuojamą teisę pasiūlyti savo pirkėją turtui pirkti.

2. Pareiškėjas D. B. pateikė 2016-07-18 skundą dėl antstolės B. T. veiksmų ir prašo atšaukti nuo 2016-06-23 iki 2016-07-25 vykstančias buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , pirmąsias pakartotines varžytynes, pateikti pareiškėjui buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo visą informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus), nustatyti nuo šių dokumentų pareiškėjui pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems prieštaravimams pareikšti bei pateikti visą vykdomosios bylos medžiagą. Buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes skelbti tik tuomet, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjui susipažinti su turto įvertinimo ir visa vykdomosios bylos informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų bei sudarant pareiškėjui galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodė, kad iš elektroninių varžytynių sistemos sužinojo, kad antstolė nuo 2016-06-23 iki 2016-07-25 paskelbė pareiškėjo turto – ½ dalies buto su rūsiu, esančio adresu(duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes. Pažymėjo, kad jokių patvarkymų nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto negavo, antstolė nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, neinformavo apie paskelbtas varžytynes bei apskritai nepateikė jokios informacijos apie vykdomosios bylos eigą, nesiuntė pareiškėjui jokių patvarkymų. Tai, kad antstolė nepateikė pareiškėjui turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, lėmė tai, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, dėl kurių buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei neįvykdytos antstolės pareigos. Antstolė turėjo būti aktyvi, matydama, kad pareiškėjo nepasiekdavo jokie patvarkymai, pasidomėti viešuosiuose registruose skelbiamais duomenimis ar kita informacija, siekiant sužinoti pareiškėjo kontaktinius duomenis, tačiau to nedarė, nesiėmė jokių veiksmų, kad priimti patvarkymai pasiektų pareiškėją, tokiu būdu eliminuodama pareiškėją iš vykdymo proceso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjos J. B. 2016-06-30 ir pareiškėjo D. B. 2016-07-18 skundus dėl antstolės B. T. veiksmų atmetė. Skyrė pareiškėjai J. B. 1000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos išieškant į valstybės biudžetą, o 50 procentų baudos (t. y. 500 Eur) paskiriant suinteresuoto asmens AB SEB banko naudai. Skyrė pareiškėjui D. B. 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos išieškant į valstybės biudžetą, o 50 procentų baudos (t. y. 150 Eur) paskiriant suinteresuoto asmens AB SEB banko naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundo motyvą, jog antstolė nepagrįstai skelbė pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, taip pažeisdama 2016-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą – vykdymo veiksmų sustabdymą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus išieškotojos AB SEB banko atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus dėl jo įsiteisėjusią teismo nutartį, 2016-06-22 baigėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, todėl vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01475 buvo teisėtai tęsiami. Pareiškėjos argumentus, susijusius su varžytynių organizavimo pažeidimais, teismas laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo motyvą, jog ji nebuvo informuota apie skelbiamas pirmąsias pakartotines turto varžytynes, negavo patvarkymo dėl turto vertinimo, dėl to pareiškėjai buvo užkirstas kelias pasiūlyti savo pirkėją turtui pirkti. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė 2016-06-23 patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą bei 2016-06-23 pranešimu pranešė apie paskelbtas turto varžytynes, pradinę turto pardavimo kainą, kuri nesiskyrė nuo ankstesnių varžytynių pradinės kainos (vykd. b. l. 277, 282). Šie procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti 2016-06-28, todėl darė išvadą, kad apie pirmąsias pakartotines varžytynes pareiškėja buvo informuota tinkamai, tačiau su antstole nebendradarbiavo, vykdymo proceso eiga nesidomėjo.

5. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo D. B. skundo argumentus, jog jis nebuvo informuotas apie vykdymo eigą, negavo antstolės patvarkymų, todėl negalėjo pateikti pastabų dėl turto vertės nustatymo, negalėjo parduodamam iš varžytynių turtui pasiūlyti savo pirkėjo. Teismas nurodė, kad  iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai iš pradžių buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu – Šilutės pl. 74-60, Klaipėda, vėliau deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus pasirašytinai paimdavo pareiškėjo motina J. B., su kuria pareiškėjas yra bendraturtis bei su kuria kartu pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (v. b. l. 28, 40, 52, 59, 63, 88, 276, 281), arba jie būdavo įteikiami pačiam pareiškėjui asmeniškai (v.. b. l. 111, 145). Teismas darė išvadą, kad antstolė procesinius dokumentus pareiškėjui siuntė Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nurodė, kad nuo priverstinio išieškojimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme, t. y. daugiau nei trejus metus, pareiškėjas (skolininkas) galėjo ir turėjo žinoti apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, kadangi procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami tinkamai, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų naudojęsis jam CPK suteikiamomis teisėmis ir susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 str. 2 p.).

6. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai J. B. skyrė 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, žinodama apie panaikintas laikinąsias apsaugos priemones, todėl suprasdama savo reikalavimų nepagrįstumą bei neteisėtumą, pateikė aiškiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, kurį grindė aiškiai neteisingais faktais, siekiant sutrikdyti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto. Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesu.

7. Teismas paskyrė pareiškėjui D. B. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, jog vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui adresuoti dokumentai buvo įteikiami asmeniškai pasirašytinai pareiškėjo motinai, todėl pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjas nebuvo informuotas, nežinojo apie vykdomas varžytynes, vertino kaip siekį trikdyti vykdymo procesą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2016-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atmesti pareiškėjų skundai, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties grindžia šiais motyvais:

9. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę atskirus skundus, tačiau teismas juos išnagrinėjo vienoje byloje. Nurodo, jog skundai buvo pateikti skirtingais motyvais, juos pateikė skirtingi asmenys, todėl jų nagrinėjimas kartu nėra pagrįstas.

10. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad J. B. paduodama skundą dėl antstolio veiksmų žinojo, jog 2016-03-18 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo veiksmų sustabdymo Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2016-06-22 buvo panaikinta. Nurodo, jog pareiškėjos informavimas apie jau vykstančias varžytynes negali būti laikomas tinkamu. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai parduodant pareiškėjams priklausantį turtą iš varžytynių, antstolė privalėjo neskubėti atnaujinti vykdymo veiksmų ir skelbti varžytynių. Apeliantei J. B. apie varžytynių pradžią buvo pranešta 2016-06-28, todėl antstolės veiksmų negalima laikyti tinkamais.

11. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą, nurodydamas, kad antstolės siųsti dokumentai buvo įteikti pareiškėjo motinai. Apeliantai nurodo, kad antstolė kitų veiksmų nustatyti jo gyvenamąją vietą ir įteikti dokumentus nesiėmė, todėl nesuprantama, kodėl teismas antstolės veiksmus laikė teisėtais.

12. Pirmosios instancijos teismo paskirtos J. B. 1000 Eur, D. B. – 300 Eur baudos negali būti pagrįstos ir proporcingos. Apeliantų manymu, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi apeliantai naudojosi jiems įstatyme suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus. Nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė J. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ji skundą dėl antstolio veiksmų pateikė žinodama, kad 2016-03-18 laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo gavusi, o 2016-06-28 informavimas apie varžytynių pradžią negali būti laikomas tinkamu. Pareiškėjai turi didelių įsiskolinimų kreditoriams, todėl baudų skyrimas dar labiau apsunkins pareiškėjų finansinę padėtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

                      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantų skundą dėl antstolio veiksmų atšaukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du atskiri pareiškėjų skundai dėl antstolės B. T. veiksmų, kurie buvo grindžiami skirtingais motyvais, todėl negalėjo būti išnagrinėti vienoje byloje. Su šiuo atskirojo skundo motyvu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo l. e. pirmininko pareigas 2016-07-27 nutartimi civilinės bylos Nr. 2YT-12123-1032/2016 ir 2YT-11467-323/2016 sujungtos į vieną. Teismas nurodė, kad abiejose civilinėse bylose pareiškėjai skundžia antstolės B. T. veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje, abu yra solidarūs skolininkai, o skunduose pareikšti tie patys reikalavimai – atšaukti nuo 2016-06-23 iki 2016-07-25 vyksiančias buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes. Todėl teismas nusprendė, jog tikslinga civilines bylas sujungti ir juose pateiktus skundus nagrinėti kartu. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra aiškiai išskirti pareiškėjų skundų motyvai, teismas išnagrinėjo vykdomojoje byloje esančias aplinkybes bei atskirai dėl kiekvieno iš jų pasisakė, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvais, kad pareiškėjų skundų reikalavimai turėjo būti nagrinėjami atskirai.

17. Apeliantai nurodo, jog antstolė elgėsi neteisėtai dėl to, jog tinkamai neinformavo pareiškėjų  dėl paskelbtų pakartotinių varžytynių, apie kurias pareiškėjams nebuvo žinoma. Taip pat nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja J. B. žinojo, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2016-06-22, o antstolė pagrįstai varžytynes paskelbė 2016-06-23. Nurodo, jog antstolės patvarkymas skelbti pakartotines varžytynes negali būti teisėtas, kadangi antstolė tinkamai nepranešė pareiškėjams apie jų skelbimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolė B. T. 2016-06-23 patvarkymu Nr. S-16-5-11141 atnaujino vykdomąją bylą bei 2016-06-23 pranešimu Nr. S-16-5-11146 pranešė apie paskelbtas turto varžytynes, pradinę turto pardavimo kainą (v. b. l. 277, 282). Šie procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti 2016-06-28 (v. b. l. 276, 280). Apie varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt ir antstolio kontoros skelbimų lentoje. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (Sprendimų vykdymo instrukcija 94 p.). Pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos (Sprendimų vykdymo instrukcija 96 p.). Vykdomojoje byloje nustatyta, kad 2015-03-04 patvarkymu Nr. S-15007120 antstolė nustatė įkeisto turtą kainą – 40600 Eur, išaiškino proceso šalims teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (v. b. l. 89–90). 2015-03-30 paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės už pradinę turto kainą – 32480 Eur (v. b. l. 93).  Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių įteikimo apeliantei J. B. buvo įteiktas, ji žinojo apie turto realizavimo procedūrą, apeliantė vykdymo proceso eiga nesidomėjo, pirkėjo parduodamam turtui nesurado. Tai, jog antstolė atskirai iki pakartotinių varžytynių skelbimo neinformavo pareiškėjų, nereiškia, jog antstolės veiksmai neteisėti. Pareiškėjai buvo įteiktas patvarkymas apie turto įkainojimą dar 2015-03-09, todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. antstolė neprivalėjo skelbti pakartotinių varžytynių tik tada, kai praeis dvidešimt dienų po vykdymo veiksmų atnaujinimo, kadangi skelbiamos ne pirmosios, o pakartotinės varžytynės. Šiuo atveju, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, t. y. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, antstolė pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus – paskelbė pirmąsias pakartotines pareiškėjams priklausančio turto varžytynes, išsiuntė pranešimus, pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas 2016-06-28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie varžytynes pareiškėja J. B. buvo informuota, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog antstolė tinkamai neinformavo pareiškėjų apie varžytynių pradžią.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nevertino, jog pareiškėjas J. B. nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus – negavo turto vertės nustatymo ekspertizės akto bei antstolės patvarkymų, ir taip jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti pastabas dėl turto įkainojimo bei pirkėjo suradimo. Vykdomosios bylos duomenimis, 2015-03-04 apeliantams jų gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas patvarkymas dėl turto įkainojimo. UAB „Ober-haus“ turto vertinimo ekspertizės akto išvados kopija antstolės kontoroje 2015-03-09 buvo įteikta pareiškėjo motinai J. B. (v. b. l. 88–91). Pažymėtina, kad J. B. susipažindama su patvarkymu bei ekspertizės aktu nurodė, jog minėtus dokumentus įteiks sūnui D. B.. Atsakant į atskirojo skundo argumentą pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d. numato, kad dokumentas gali būti įteikiamas kuriam nors iš kartu su asmeniu, kuriam adresuotas dokumentas, gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.). Vykdomosios bylos duomenimis, D. B. gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji sutampa su jo motinos J. B. gyvenamąja vieta (v. b. l. 25-26), tai vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad procesinių dokumentų jis nėra gavęs, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė laikėsi Civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 643 str. numato skolininko teises vykdymo procese, viena jų – teisė susipažinti su vykdomąja byla. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog dėl antstolės neveikimo įteikti pareiškėjui asmeniškai su vykdymu susijusius dokumentus, pareiškėjui buvo nesuteikta teisė surasti savo pirkėją ir pateikti pastabas dėl turto įkainojimo, kadangi pats pareiškėjas nepasinaudojo jam įstatyme suteiktomis teisėmis. CPK 644 straipsnio 2 punktas numato, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam pranešta tinkamai. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs duomenis apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, jog antstolė nevykdė pareigos apie vykdymo eigą informuoti visas vykdymo šalis. Priešingai, kaip nurodyta anksčiau, abiejų pareiškėjų J. B. ir D. B. gyvenamosios vietos deklaruotos tuo pačiu adresu, antstolės patvarkymai ir kiti dokumentai buvo siunčiami nurodytu adresu. Pareiškėjai J. B. dokumentai įteikti pasirašytinai asmeniškai, todėl darytina išvada, jog apie vykdymo veiksmus buvo informuotas ir D. B..

19. Atskiruoju skundu pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog teismas baudą pareiškėjai J. B. skyrė motyvuodamas tuo, jog pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė žinodama apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, tačiau skunde nurodydama, jog antstolė pakartotinių varžytynių negalėjo skelbti dėl galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjos motyvai dėl jos apribotos galimybės surasti pirkėją parduodamam iš varžytynių turtui buvo aptartas Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-545-613/2016, kurioje pažymėta, kad pareiškėja turto pirkėją surasti ir pasiūlyti turėjo ypač ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2015-03-09, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie pasinaudojimą šia teise per pusantrų metų laikotarpį nėra. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėja, žinodama apie panaikintas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat suprasdama savo reikalavimų nepagrįstumą bei neteisėtumą, pateikė aiškiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, kurį grindė aiškiai neteisingais faktais, tuo akivaizdžiai siekiama sutrikdyti išieškojimą iš jai priklausančio turto, todėl tokį pareiškėjos elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesu ir paskyrė 1000 Eur baudą.

20. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja žinojo, jog 2016-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, panaikintos 2016-06-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Šią aplinkybę įrodo vykdomojoje byloje esanti dokumentų įteikimo paštu šaknelė, įrodanti, kad išsiųstas patvarkymas, kuriuo atnaujinta vykdomoji byla (v. b. l. 276). Patvarkyme, kurį gavo pareiškėja 2016-06-28, buvo nurodyta, kad 2016-06-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėja galėjo žinoti, jog laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad patvarkymas pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2016-06-28, tuo tarpu skundas dėl antstolio veiksmų surašytas 2016-06-30, o antstolei pateiktas 2016-07-04 (v. b. l. 292–294), todėl pareiškėja skųsdama antstolės paskelbtas varžytynes nurodydama, jog antstolė nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, pateikė aiškiai nepagrįstą skundą, taip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl toks pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip siekis ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat sutikrina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja J. B. skundus dėl antstolio veiksmų teikia periodiškai tuo metu, kai yra paskelbiamos turto varžytynės: pirmosios turto varžytynės buvo sustabdytos, pareiškėjai J. B. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kuris atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8287-323/2015, pirmosios pakartotinės turto varžytynės buvo nutrauktos, pareiškėjai J. B. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, jis atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-805-911/2016, pirmosios pakartotinės turto varžytynės buvo nutrauktos, pareiškėjai J. B. pateikus ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir jo užtikrinimui taikius laikinąsias apsaugos priemones, kurios panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-460/2016. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja pakartotiniu skundu prašė panaikinti antstolės paskelbtas nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes, iš esmės nenurodydama neteisėtų antstolės veiksmų, tik aplinkybę, kad antstolė paskelbė varžytynes esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad CPK numatytų baudų tikslas nėra nubausti proceso dalyvį finansiškai, žymiai svarbesnis tikslas yra užtikrinti piktnaudžiavimo procesu prevenciją o šie prevenciniai tikslai gali būti pasiekti ir netaikant tokių baudų, kurios žymiai paveiktų proceso dalyvio finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja bankui turi įsiskolinimą, dėl kurio vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio turto, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis neproporcingai apsunkintų pareiškėjos finansinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai J. B. paskirtos 1000 Eur baudos dydis mažintinas iki 500 Eur (CPK 95 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p.).

22. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas D. B. yra informuotas apie vykdymo veiksmus. Tai, jog ne visi procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai pareiškėjui, o dalis jų įteikta jo artimam giminaičiui, mamai, kaip nurodyta nutarties 18 p., minėta aplinkybė nepaneigia fakto, kad pareiškėjui vis dėlto buvo žinoma apie pirmųjų varžytynių pradžią bei kitus vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes skundo motyvas, kad pareiškėjas nėra asmeniškai gavęs ekspertizės akto, bei kitų antstolės patvarkymų, nelaikytinas įstatyme numatytu teisių gynimu, tačiau vertinamas kaip siekis vilkinti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti piktnaudžiavimo procesu prevenciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu pareiškėjui D. B..

23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolės veiksmais priimant patvarkymus dėl bylos atnaujinimo ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, vykdymo proceso šalių informavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai J. B. skyrė neproporcingo dydžio baudą ir nukrypo nuo siekiamų prevencijos piktnaudžiavimo procesu tikslų, todėl ši nutarties dalis keistina baudos dydį sumažinant (CPK 337 str. 1 d. 4 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl baudos skyrimo J. B. pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Skirti pareiškėjai J. B. 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos išieškant į valstybės biudžetą, o 50 procentų baudos (t. y. 250 Eur) paskiriant suinteresuoto asmens AB SEB banko naudai.“

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                       Kristina Domarkienė