Civilinė byla Nr. e2-424-798/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00111-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria panaikintas 2023 m. sausio 5 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimas ir patvirtinta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kainos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ignalinos autocentras“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą sprendimą patvirtinti BUAB „Ignalinos autocentras“ hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę kainą 298 000 Eur, ir išspręsti šį klausimą iš esmės, t. y. patvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą, remiantis administratorės susirinkimui pasiūlytu tvarkos projektu Nr. 1, pagal kurį nurodytas turtas kaip vienas turtinis vienetas varžytinėse pardavinėjamas, nustatant pradinę kainą 150 040 Eur, o, netenkinus šio prašymo, grąžinti klausimą dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kreditorių susirinkimui spęsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą partenkino iš dalies, nutarė panaikinti 2023 m. sausio 5 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti BUAB „Ignalinos autocentras“ hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Patvirtino šią BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo tvarką bei kainas:
2.1. BUAB „Ignalinos autocentras“ turtą: pastatas – automobilių svarstyklės, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (pastatas fiziškai sunaikintas); pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas), kartu su Turto žemės nuomos teise, - parduoti kaip vieną turtinį vienetą, varžytinėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti pradinę Turto pardavimo kainą pirmosiose varžytinėse 188 000 Eur (80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės – 235 000 Eur.
2.2. Apie parduodamą įkeistą Turtą skelbti nekilnojamojo turto (NT) pardavimo tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.skelbiu.lt. Skelbimus apie parduodamą Turtą, nurodytose NT pardavimo platformose, talpinant iki varžytinių paskelbimo įvykusiomis dienos. Nemokumo administratorius pateikia informaciją apie parduodamą Turtą, suinteresuotiems potencialiems pirkėjams ir nekilnojamojo turto agentūroms, kuriuos pasiūlo kreditoriai.
2.3. Nepardavus Turto pirmosiose varžytinėse, pasiūlyti įkaito turėtojui, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, perimti varžytynėse neparduotą įkeistą Turtą už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse.
2.4. Įkaito turėtojui, nepasinaudojus nurodyta teise ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą Turtą už kainą nustatytą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnio 4 dalyje, ir Turto neperėmus, skelbti antrąsias varžytines tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra 141 000 Eur (60 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės – 235 000 Eur).
2.5. Nepardavus Turto antrosiose varžytinėse, pasiūlyti įkaito turėtojui, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, perimti varžytynėse neparduotą įkeistą Turtą už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse.
2.6. Įkaito turėtojui, nepasinaudojus JANĮ 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą Turtą už kainą nustatytą JANĮ 97 straipsnio 4 dalyje, ir Turto neperėmus, Turtą pardavinėti laisvu pardavimu, už pradinę 94 000 Eur kainą (40 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės – 235 000 Eur), apie parduodamą įkeistą Turtą skelbti nekilnojamojo turto (NT) pardavimo tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.skelbiu.lt.
2.7. Skelbimus apie Turto pardavimą skelbti 10 dienų, nepardavus, mažinti kainą 10 procentų ir sumažinus kainą skelbti 10 dienų, nepardavus už sumažintą kainą mažinti kainą 10 procentų, ir skelbti 10 dienų.
2.8. Du kartus sumažinus kainą ir nepardavus turto laisvu pardavimu tolimesnę turto pardavimo tvarką svarstyti kreditorių susirinkime
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojančiai įmonei priklausantis, įkeistas ilgalaikis Turtas nuo 2017 metų yra pardavinėjamas, remiantis skirtingomis pardavimo tvarkomis, nustatytomis kreditorių, tačiau neparduotas iki šiol. 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjos ir jos kreditorių ginčą dėl Turto pardavimo, Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ likvidavimo procedūra yra ženkliai užsitęsusi, be to, kreditorių nustatyta Turto pardavimo kaina įkeistas Turtas iki šiol nėra parduotas galimai ir dėl per didelės kreditorių susirinkimų sprendimais nustatytos jo kainos. Byloje pateikti nemokumo administratorės ir kreditoriaus G. V. iniciatyva atlikti nekilnojamojo turto įvertinimai, todėl nepardavus Turto iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., kreditoriai turi svarstyti turto pardavimo kainą ir tvarką vadovaujantis minėtais įvertinimais, kurie leidžia daryti išvadą, kad turto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei nustatyta ir sumažinta (324 000 Eur) turto kaina.
4. 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimui administratorė pasiūlė patvirtinti Turto pardavimo varžytinėse tvarką, pagal kurią Turto kaina būtų nustatyta, imant nurodytuose Turto vertinimo dokumentuose nustatytų kainų vidurkį. Tačiau kreditoriai susirinkime patvirtino kreditoriaus G. V. pasiūlytą turto pardavimo tvarką, pagal kurią Turtas, laisvojo pardavimo metu, negali būti parduodamas už mažesnę nei 270 000 Eur pradinę kainą, o siekiant užtikrinti derybų galimybę, skelbimuose turto pardavimo kaina turi būti nurodyta – 298 000 Eur.
5. Teismas pripažino, kad įmonės Turtas buvo pardavinėjamas itin ilgą laiką (apie penkerius metus), jau vyko aštuonios šio turto varžytinės, tačiau ginčo Turtas neparduotas iki šiol, dėl ko akivaizdžiai vilkinamas būtinųjų pareiškėjos bankroto procedūrų atlikimas. Nors atsiliepimus byloje pateikę kreditoriai teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl nemokumo administratoriaus neveiklumo, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti. Nėra ir duomenų apie atsakomybės taikymą administratoriams už savo pareigų netinkamą atlikimą. Todėl teismas pripažino, kad Turtas nerealizuojamas, bankroto procesas iš esmės sustabdytas būtent dėl netinkamai kreditorių nustatomų Turto pardavimo tvarkos bei kainos, kadangi kreditoriai ginčo susirinkime ignoravo teismo nurodytas aplinkybes apie ženkliai užkeltą parduodamo turto kainą.
6. Nors atsiliepimus byloje pateikę kreditoriai teigia, kad pareiškėjos užsakymu dirbanti nekilnojamojo turto brokerė jau yra suradusi potencialų turto pirkėją – A. J., kuris nupirks Turtą už sumą nuo 270 000 iki 300 000 Eur, tačiau byloje nepakanka duomenų apie tai, kad nurodyto pirkėjo ketinimai yra realūs, kadangi turto realizavimui buvo pakankamai laiko. Be to, teismo vertinimu, jei pirkėjo ketinimai būtų realūs, tai bent jau būtų sudaryti kažkokie preliminarūs susitarimai dėl pirkimo, ar kt. dokumentai, patvirtinantys derybas, kokius tai iki sutartinius santykius ar pan.
7. Įvertinus aplinkybių visetą, pripažįstama, kad dėl kreditorių grupės intereso pareiškėjos bankroto procese susiklostė situacija, kai kreditorių priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, kas nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo (nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą) sprendimą. Todėl ginčijamas nutarimas naikinamas ir įmonės Turto pardavimo tvarka ir kaina nustatoma teismo.
8. Atsižvelgiant į tai, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lituką“ ir Ko atliktas vertinimas yra vėlesnis, jame nustatyta didesnė įmonės Turto vertė, teismas, siekdamas labiau užtikrinti pareiškėjos kreditorių interesus, nustatydamas įmonės parduodamo turto pradinę kainą, remiasi būtent šiame vertinime nurodyta turto kaina. Teismo nuomone, jo nustatyta tvarka atitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus principus ir leis užtikrinti pareiškėjos bankroto proceso operatyvumą bei visų jo dalyvių teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde kreditorius G. V. prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo sprendimą ir patvirtindamas savo nustatytą Turto pardavimo kainą įsikišo į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas gali įsiterpti į bankroto procedūrą ir nustatyti turto realizavimo tvarką tik tada, kai yra sąmoningai vilkinimas bankroto procesas, kas sudarytų pagrindą spręsti, kad kreditorių susirinkimas netinkamai įgyvendina savo funkcijas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų išsprendimą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Turtas nebuvo parduotas dėl per didelės nustatomos kainos. Kreditoriaus teigimu, bankroto procedūras dėl Turto pardavimo vilkino nemokumo administratoriai bei kreditorius E. Š., kuris teikė teismui nepagrįstus skundus. Pažymėjo ir tai, kad visi tuometės nemokumo administratorės D. J. skundai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų dėl Turto realizavimo buvo atmesti pažymint, kad nors nagrinėjamu atveju turto pardavimo procedūros ir užtruko, nėra pagrindo spręsti, jog kreditorių susirinkimas savo funkcijas vykdė netinkamai. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įsikišti į bankroto proceso eigą.
9.3. 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nemokumo administratorės iniciatyva, tačiau už jos pateiktą siūlymą nustatyti ginčo Turto pardavimo tvarką nebalsavo nei vienas kreditorius.
9.4. Pažymėjo ir tai, kad nemokumo administratorė klaidina teismą dėl potencialaus Turto pirkėjo. Apie galimą Turto pirkėją A. J. nemokumo administratorė informavo tik kreditorių G. V., tačiau kitų kreditorių – neinformavo. Be to, teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad nemokumo administratorė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodyto pirkėjo ketinimai dėl Turto pirkimo yra realūs. Administratorė tokių argumentų nenurodė.
9.5. Atkreipė dėmesį, kad kreditorių reikalavimai turi būti patenkinti kaip įmanoma didesne apimtimi. Todėl nemokumo administratorė, siūlydama dirbtinai sumažinti nekilnojamojo turto kainą, siekia sąmoningai suklaidinti teismą teigdama, kad kreditorių susirinkimas į jos siūlymus neatsižvelgia.
9.6. Kreditoriaus manymu, nustatyta nekilnojamojo turto kaina negali būti mažesnė nei 270 000 Eur. Tokia kaina buvo nustatyta atsižvelgiant ir į potencialaus turto pirkėjo poziciją. Pažymėjo, kad Turto pardavimas ginčijamame susirinkime buvo apribotas laike, t. y. nustatyta, kad nepardavus turto per du mėnesius kaina gali būti mažinama, o tai atitinkam bankroto proceso operatyvumo principą.
9.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra racionali ir pagrįsta. Kaip minėta, šiai pardavimo kainai ir tvarkai susirinkimo metu nepritarė nei vienas kreditorius, ji neatitinka potencialaus pirkėjo pozicijos ir neatitinka kreditorių teisėto lūkesčio gauti kaip įmanoma didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą.
9.8. Teigia, kad administratorė šiame bankroto procese siekė išimtinai savanaudiškų tikslų. Jos neveikimas sudaro pagrindą pripažinti, kad bankroto procesas yra vilkinamas.
10. Trečiasis asmuo Valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Trečiojo asmens nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir išsprendė klausimą dėl Turto pardavimo tvarkos ir kainų, kadangi šis klausimas kreditorių jau svarstytas keletą kartų, tačiau, dėl užsitęsusių ginčų su pagrindiniu kreditoriumi G. V., turinčiu sprendžiamąjį balsą, pardavimo kaina nėra tolygiai mažinama taip vilkinant Turto pardavimo bei bankroto procedūras.
10.2. Priešingai nei skunde teigia kreditorius, teismas nepažeidė nutarties turiniui keliamų įstatymo reikalavimų – motyvuojančioje dalyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimai; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, teismo išvados nuoseklios ir logiškos, nutartis pagrįsta įrodymais ir teisiniais argumentais.
11. Kreditorė UAB „Elektros zona“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Kreditorius G. V. 2023 m. vasario 8 d. atsiliepime į 2023 m. sausio 18 d. skundą, o taip ir 2023 m. kovo 10 d. atskirajame skunde, pateikė įrodymais pagrįstus argumentus, kurie aiškiai patvirtina faktines aplinkybes, kad viso BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso metu kreditorių susirinkimas įgyvendina savo kompetenciją nustatydamas Turto pardavimo tvarką ir pradinę Turto pardavimo kainą. Taip pat pateiktos ankstesnių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso vilkinimo ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, kad siekiama pagrindinio bankroto proceso tikslo – kiek galima daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus, kad Turto pardavimas yra užsitęsęs ir dėl ginčijamų kreditorių susirinkimų sprendimų, administratorių kaitos.
11.2. BUAB „Ignalinos autocentras“ 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime patvirtinant pasiūlytą hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą, sprendimas priimtas 62,21 proc. kreditorių balsų. Pradinė turto pardavimo kaina nuo ankstesnės (324 000 Eur) buvo sumažinta net 54 000 Eur – iki 270 000 Eur, o, jei per du mėnesius neatsirastų pirkėjas, turto kaina būtų mažinama iki 243 000 Eur. Per du mėnesius turto nepardavus už pastarąją kainą, šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuris spręs dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos. Nustatant hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą buvo atsižvelgta net tik į tikslą kiek galima daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus, bet ir į potencialaus turto pirkėjo preliminariai nurodytą už šį turtą mokėtiną sumą (nuo 270 000 iki 300 000 Eur) bei kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. užsakymu atlikto turto vertinimo metu nustatytą Turto rinkos vertę. Tuo tarpu už nemokumo administratorės pasiūlytą projektą, kurį savo 2023 m. sausio 18 d. skunde prašė patvirtinti pareiškėjas, nebalsavo nė vienas kreditorius, prieš balsavo prieš 68,92 proc. balsų turintys kreditoriai.
11.3. Paskelbus Turto varžytynes su pradine turto pardavimo kauna 188 000 Eur, jeigu neatsirastų pirkėjų, siūlančių didesnę kainą, tai esamas potencialus pirkėjas Turtą nupirktų už daug mažesnę sumą, nei yra dabar jo nurodyta suma nuo 270 000 iki 300 000 Eur. Toks ženklus nekilnojamojo turto kainos sumažinimas reikštų, kad pardavus Turtą už kainą, artimą šiai kainai, butų patenkinta dar mažesnė dalis kreditorių reikalavimų (iš bendros 493 786,01 Eur sumos), įskaitant ir UAB „Elektros zona“ reikalavimus.
12. Kreditorius R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Už nemokumo administratorės pasiūlytą projektą nebalsavo nei vienas susirinkime dalyvaujantis kreditorius.
12.2. Pažymėjo, kad už nemokumo administratorės pasiūlytą projektą yra suinteresuoti balsuoti tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai bus patenkinti pirmiausia.
13. BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorė V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kreditorius skųsdamas 2023 m. kovo 2 d. nutartį kvestionuoja teismo diskrecijos teisę įsiterpti į bendrovės kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Nemokumo administratorė nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, tokie atvejai yra aptarti ir teismų praktika dėl teisės suteikimo teismui išspręsti klausimus, kurie kreditorių susirinkime nėra tinkamai sprendžiami ir dėl to pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir paskirtis, yra numatyta.
13.2. BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procedūra yra ženkliai užsitęsusi – bankroto procesas vyksta nuo 2016 m. lapkričio 14 d.
13.3. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės likvidavimo terminas pratęstas penkis kartus. Iš esmės, visais likvidavimo termino pratęsimo atvejais, terminas buvo tęsiamas dėl to, kad nepavyksta parduoti bendrovei priklausančio nekilnojamojo Turto, kuris neparduodamas dėl kreditorių susirinkime balsų daugumą turinčio kreditoriaus G. V. iniciatyva nustatomos perteklinės ir nerealios, neatitinkančios rinkos kainos.
13.4. Neatsižvelgdamas į teismo išaiškinimus dėl pasiūlytos Turto pardavimo tvarkos ir kainos, kreditoriaus G. V. pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti Turto pardavimo tvarką, remiantis kuria Turtas, laisvojo pardavimo metu, negali būti parduodamas už mažesnę nei 270 000 Eur pradinę kainą, o siekiant užtikrinti derybų galimybę, skelbimuose Turto pardavimo kaina turi būti nurodyta – 298 000 Eur. Kreditorių susirinkimui patvirtinus G. V. projektą, Turtas vėl būtų parduodamas už akivaizdžiai rinkos kainų neatitinkančią kainą, dėl ko Turto pardavimas taptu neįmanomu. G. V. teiginiai, kad kreditorių susirinkimas nustatė pradinę Turto pardavimo kainą 270 000 Eur, vertintini kaip klaidinantys, nes Turto pardavimo ir kainos nustatymo projekte nurodyta, kad skelbimuose turi būti nurodyta Turto kaina – 298 000 Eur.
13.5. Kreditorius, prašydamas panaikinti 2023 m. kovo 2 d. nutartį, siekia palikti galiojančiu 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris priimtas nesivadovaujant Turto vertinimo dokumentais ir akivaizdžiai ignoruojant teismo nurodymus – spręsti klausimą dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo atsižvelgiant į UAB „STIVVF“ nustatyta kainą 175 000 Eur vertę (be katilinės – 158 100 Eur), ir UAB „Lituką“ ir Ko nustatytą kainą 253 000 Eur vertę.
13.6. Kreditoriaus teiginiai dėl potencialių bendrovės Turto pirkėjų paneigiami faktinėmis aplinkybėmis, kad tokių pirkėjų kaip nebuvo taip ir nėra iki šiol.
13.7. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė JANĮ nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką tiek panaikindamas 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, tiek nustatydamas Turto pardavimo tvarką ir kainą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo išsprendimą, nes 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime nustatyta neprotinga Turto pardavimo kaina. Toks nepagrįstas pradinės Turto kainos nustatymas neatitinka protingumo principo, pažeidžia esminius bankroto proceso tikslus. Bankroto procedūros susijusios ne tik su kreditorių, bet ir su bankrutuojančios įmonės interesais. Kreditorių susirinkimui priskirta kompetencija spręsti įmonės Turto pardavimo klausimus, tačiau ji nėra absoliuti ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į pagrindinius bankroto proceso tikslus. Vienas bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo teisės nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainą
16. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo sprendimą ir patvirtindamas savo nustatytą Turto pardavimo kainą įsiterpė į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Anot apelianto, teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas gali įsiterpti į bankroto procedūrą ir nustatyti turto realizavimo tvarką tik tada, kai yra sąmoningai vilkinimas bankroto procesas. O šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų išsprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinta, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
18. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis).
19. Pirmiausia pabrėžtina tai, kad spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).
20. Išaiškinimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę įsiterpti į bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą, ir teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimą, aiškinimo ir taikymo yra pateiktas kasacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Įprastai teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Vienas iš teismo aktyvumo pavyzdžių, pripažintų teismų praktikoje, yra teismo teisė išimtiniais atvejais įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir priimti sprendimą už kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
21. Taigi, teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimui (komitetui) priskirtos kompetencijos pagal pareigas (savo iniciatyva) esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas). Pavyzdžiui, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas). Taigi, iš esmės apeliantas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti Turto pardavimo tvarką nagrinėjamoje byloje konstatavęs bankroto proceso vilkinimą ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimą.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei BUAB „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Nuo nurodytos nutarties priėmimo šis terminas yra pratęsiamas ir šiuo metu pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d. Taigi, kaip teisingai nagrinėjamoje situacijoje nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonės Turtas nuo 2017 metų yra pardavinėjamas, remiantis skirtingomis pardavimo tvarkomis, nustatytomis kreditorių, tačiau neparduotas iki šiol. Šių faktinių aplinkybių apeliantas skunde nepaneigė.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).
24. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl Turto pardavimo vyko aštuonerios varžytynės, kurių metu Turto realizuoti nepavyko. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dar 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjos ir jos kreditorių ginčą dėl turto pardavimo, nurodė, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ likvidavimo procedūra yra ženkliai užsitęsusi, kreditorių nustatyta turto pardavimo kaina įkeistas turtas iki šiol nėra parduotas galimai dėl per didelės kreditorių susirinkimų sprendimais nustatytos jo kainos. Kreditoriai, priimdami sprendimą dėl turto realizavimo tvarkos ir kainos 2023 m. sausio 5 d. vykusio susirinkimo metu, į šiuos teismo pateiktus argumentus visiškai neatsižvelgė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas nagrinėjamo ginčo atveju turėjo pakankamai laiko tinkamai įvykdyti įstatymo jam numatytas funkcijas bei nustatyti tokią ginčo Turto kainą, už kurį šis Turtas būtų realizuotas nepažeidžiant bankroto proceso paskirties ir tikslo. Apeliantas savo skunde nenuginčijo aplinkybės, kad Turto, kuris niekaip nerealizuojamas kaina yra nustatoma kreditorių susirinkimuose pagrinde balsų daugumą turinčio kreditoriaus G. V. iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, kad nustatoma Turto pardavimo kaina yra perteklinė ir nereali, neatitinka rinkos ir yra nustatoma atsižvelgiant tik į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Minėta, kad nurodytas tikslas gali būti pasiekiamas tik tada, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pabrėžtina ir tai, kad bankroto procedūros negali vykti neribotą laiką. Į šiuos tikslus apeliantas neatsižvelgia.
26. Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl likviduojamo juridinio asmens turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką (ne)realizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Tokiu atveju, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui bei konstatavus, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino savo kompetencijos, taip vilkindamas bankroto procesą, arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022).
27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Turtas nebuvo parduotas dėl per didelės nustatomos kainos. Kreditoriaus teigimu, bankroto procedūras dėl Turto pardavimo vilkino nemokumo administratoriai bei kreditorius E. Š., kuris teikė teismui nepagrįstus skundus. Pažymėjo ir tai, kad visi tuometės nemokumo administratorės D. J. skundai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų dėl Turto realizavimo buvo atmesti pažymint, kad nors nagrinėjamu atveju turto pardavimo procedūros ir užtruko, nėra pagrindo spręsti, jog kreditorių susirinkimas savo funkcijas vykdė netinkamai.
28. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad JANĮ nenustato draudimo kreditoriams kreditorių susirinkime iš naujo svarstyti tuos pačius klausimus, peržiūrėti ankstesnius kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl vien tai, kad kreditorių susirinkimas anksčiau išreiškė savo valią tam tikrais turto realizavimo klausimais (tame tarpe ir nustatė atitinkamas Turto realizavimo kainas) ir tokio kreditorių sprendimo teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka patenkinant nemokumo administratorės skundus, nepanaikina nei kreditorių teisės šiuos klausimus svarstyti pakartotinai, nei teismo kompetencijos vertinti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, išskyrus tuos atvejus, kai ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo įvykdytas. Taigi, vertintina, kad vien pats faktas, jog nemokumo administratorės skundai dėl ankstesnių kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų, kuriais buvo nustatoma Turto realizavimo kaina ir tvarka, nebuvo patenkinti, nesudaro pagrindo spręsti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgiant į apelianto ir kitų kreditorių veiksmus, į bankroto proceso eigą ir trukmę, nebuvo pagrindo konstatuoti bankroto procedūrų vilkinimą.
29. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumą ir, nustatęs bankroto procedūrų vilkinimą, priėmė sprendimą dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo tvarkos, įgyvendindamas kreditorių susirinkimui priskirtą kompetenciją.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
30. Nagrinėjamoje dalyje apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien pats faktas, jog 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime už nemokumo administratorės pateiktą siūlymą nustatyti atitinkamą ginčo Turto pardavimo tvarką nebalsavo nei vienas kreditorius, nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditorių sprendimas dėl Turto kainos nustatymo yra pagrįstas.
31. Apelianto teiginiai apie potencialius Turto pirkėjus yra nagrinėjamam kontekste ne itin aktualūs, kadangi šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad bent vienas skunde įvardytas potencialus pirkėjas imtųsi aktyvių priemonių realizuoti jo teisę į Turto pirkimą. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju procesinė pareiga įrodyti, kad egzistuoja potencialus pirkėjas, galintis / ketinantis Turtą nusipirkti už ne mažesnę nei 270 000 – 300 000 Eur sumą, tenka apeliantui.
32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo nustatyta turto realizavimo tvarka ir kaina yra racionali ir pagrįsta. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.
33. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Nustatyta, kad turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto pardavimui, nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; susirinkimas tvirtina pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalys). JANĮ 90–91 straipsnių nuostatomis reglamentuojamas įmonės nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių, įskaitant kreditorių susirinkimo kompetenciją nustatyti pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinį dydį tuo atveju, jeigu neįvyksta varžytynės (JANĮ 91 straipsnio 5 dalis).
34. Turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Civilinio proceso kodekso turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymą reglamentuojama ne tik JANĮ, CPK, bet ir poįstatyminiai teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką. Dėl paminėto, varžytynių organizavimas juridinių asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.
35. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pirmosiose varžytynėse parduodamo Turto kainą rėmėsi UAB „Lituką” ir Ko atliktu vertinimu, kuriame nustatyta didesnė įmonės Turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šitaip bus labiau užtikrinti atsakovės kreditorių interesai.
36. Apeliantas kitų argumentų, kuriais grįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados yra nuoseklios ir logiškos, nutartis pagrįsta įrodymais ir teisiniais argumentais. Todėl atmetami yra apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, o teismas, prieidamas nutartyje nurodytas išvadas, neatsižvelgė arba neišanalizavo apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantas G. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, kurios sudarė 250 Eur. Kadangi apelianto skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis palikta nepakeista, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas