VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,

kaltinamajam V. J. (V. J.),

kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nukentėjusiosioms L. J. ir A. J.,

vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešajame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

              1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusiklastamos veikos) subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

              2)  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprenžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, toliau tęsti darbą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius;

              3)  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio              2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK    64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus – atsiprašyti nukentėjusiosios, pradėti dirbti arba tęsti darbą;

              4)  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio                2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

          kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. J., naudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią grasinimais ir smurtavimu, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2015 m. gruodžio 23 d., apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su motina L. J. metu, nuplėšė pastarajai nuo kaklo grandinėlę ir apdraskė krūtinę, tokiu būdu jis savo motinai L. J. padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kakle ir taip tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. J. 2016 m. sausio 25 d., apie 14.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,28 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje šakutę, grasino suvo motinai L. J. ir močiutei A. J. jas nužudyti, o pastarosioms užsidarius kambaryje, išdaužė kambario durų stiklą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi V. J., kuris yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, jog nusikaltimo padarymo dieną parėjęs namo neblaivus, paprašė motinos paskolinti porą eurų, dėl ko kilo konfliktas. Motina pyko, kad jis girtas, be to, reikalauja pinigų. Ką konflikto metu konkrečiai sakė motinai, nepamena. Pripažįsta nuplėšęs motinai grandinėlę, o beplėšdamas grandinėlę sužalojo jai krūtinę. Dėl tokių savo veiksmų gailisi, motinos atsiprašė. Pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, geria apie 10 metų. Bandė gydytis, tačiau nelabai sėkmingai, ilgiausias laikotarpis, kai nevartojo alkoholio, buvo pusė metų. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno tame pačiame bute kartu su tėvais ir močiute. Išsinuomoti kito būsto nepajėgė dėl pinigų trūkumo, didelę gaunamo atlyginimo dalį pasiima anstoliai. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. J. parodė 2015-12-23, apie 19.30 val., išėjęs susitikti su savo draugu. Maždaug po 20-30 minučių grįžo namo. Buvo palikęs maždaug apie 300 gramų butelyje „Tauras“ alus. Galvojo išgers grįžęs, tačiau namie to butelio neberado. Suprato, kad mama alų arba išpylė, arba kažkur paslėpė. Motina tuo metu buvo didžiajame kambaryje. Jis pas ją atėjo ir paprašė duoti pinigų alui, kadangi pastaroji neaišku ką padarė su jo alumi. Jie su motina susipyko, jis apimtas pykčio sugriebė ant jos kaklo kabančią grandinėlę, norėjo ją suplėšyti. Tuo metu jis mamą ir apdraskė, specialiai sužaloti nenorėjo, siekė tik sugadinti jos grandinėlę. Papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad 2015-12-23 vakare buvo išgėręs. Grįžo į namus, kuriuose gyvena su tėvu, močiute ir mama, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš tai gėrė su draugu, vartojo stiprų alų. Prieš išeinant pas draugą namie buvo palikęs apie pusę litro alaus. Jis buvo padėtas jo kambaryje. Kai parėjo iš draugo, alaus jau nebebuvo. Pagalvojo, kad mama jį paėmė, nes tai jau ne pirmas kartas. Jį suėmė pyktis dėl tokio jos elgesio. Nuėjo pas motiną ir paprašė dviejų eurų kompensacijos už paimtą alų. Motina gynėsi alaus neėmusi. Jis ant jos buvo labai piktas ir iš nervų nuplėšė ant kaklo kabėjusią grandinėlę. Plėšė tik iš piktumo, vogti negalvojo. Nuplėšęs papuošalą jį iš karto atidavė motinai, numesdamas ant šalia stovinčios sofos. Plėšdamas grandinėlę galėjo apdraskyti motinai kaklą, bet tuo momentu buvo labai piktas ir nieko nežiūrėjo. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 50, 87-89).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2015-12-22., apie 20 val., sūnus V. J. grįžo į namus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo neblaivus. Sūnus iš karto pradėjo iš jos reikalauti pinigų alkoholiui. Ji atsakė jokių pinigų  jam neduosianti, tada sūnus pradėjo ją gasdinti, kad namuose sudaužys visus daiktus ir baldus. Ją 2-3 kartus pastūmė ir ji nugara atsitrenkė į kambaryje stovinčią sekciją. Vėliau sūnus pradėjo nuo kaklo plėšyti ant kaklo pakabintą grandinėlę. Plėšė rankomis ir taip jai apdraskė krūtinę prie kaklo, ką ir užfiksavo jos iškviesti policijos pareigūnai. Kreipsis į teismo medicinos institutą, GMP nekvietė, tačiau dėl streso pakilo spaudimas, skauda galvą, tik vaistai mažina spaudimą. Dėl atsitrenkimo į sekciją ir apdraskymo juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 17-18).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pareikštame L. J. 2015-12-22 pareiškime nurodyta, kad jos sūnus V. J. namuose sukėlė skandalą, muštynes, plėšė nuo kaklo jai grandinėlę, stumdė, apdraskė krūtinę (t. 1, b. l. 3, 4).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio patrulės Ž. J. 2015-12-22 tarnybiniame pranešime užfiksuotaa, kad V. J., būdamas neblaivus, iš motinos L. J. reikalavo pinigų, stumdė, bandė nuo kaklo nuplėšti aukstinę grandinėlę bei apdraskė motinai krūtinę (t. 1, b. l. 9-12).

2015-12-28 specialisto išvadoje Nr. G 4326/15(01) nurodyta, kad L. J. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kakle, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. J. 2015-12-23, 00.25 val., nustatytas 2,74 promilės girtumas (t. 1, b. l. 40).

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. taip pat pripažino savo kaltę. 2016-01-25 grįžo namo iš po draugo gimtadienio, buvo stipriai neblaivus. Vėl prašė motinos poros eurų, dėl ko kilo konfliktas. Tuo metu motina ir močiutė buvo kambaryje užsidariusios duris, kurių stiklą jis išdaužė alkūne. Ką joms konkrečiai sakė ir kokiais žodžiais grasino, neatsimena dėl tąkart buvusio didelio girtumo. Neatsimena, ar rankoje laikė šakutę, tačiau gali būti (patvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, tame tarpe ir šią aplinybę). Neneigia, jog žodžiais galėjo grasinti susidorojimu, jo motina ir močiutė galėjo išsigąsti ir patikėti grasinimais, nepaisant to, kad realiai jis tikslo nukentėjusiąsias nužudyti ir neturėjo. Nemano, kad motina ir močiutė galėjo jį apkalbėti ir nurodyti išgalvotas aplinkybes. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas V. J. parodė 2016-01-25 grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su tėvais ir močiute. 2016-01-24 vartojo alkoholį su netoliese gyvenančiu draugu, vakare grįžo namo, pernakvojo ir vėl išėjo pas draugą gerti.            2016-01-25, apie 14 val., grįžo namo neblaivus. Namuose buvo mama L. J. ir močiutė A. J., jos labai pyko, kad jis neblaivus. Dėl didelio girtumo visų aplinkybių nebeatsimena. Atsimena tai, kad rankoje laikė šakutę, bet ja nebuvo užsimojęs. Konflikto metu mama su močiute užsidarė kambaryje, kurių durys su stiklais. Jis, norėdamas atidaryti duris, alkūne netyčia išdaužė vieną iš duryse esančių stiklų. Kaip tiksliai grasino nukentėjusiosioms, negali pasakyti, dėl girtumo neatsimena, tačiau pilnai tiki, kad buvo taip, kaip papasakojo mama ir močiute, kadangi jos išgalvotų istorijų nenurodytų. Dėl savo elgesio labai gailisi. Kol buvo suimtas 40 parų, susirašinėjo su artimaisiais, paprašė atleidimo. Motina jam taip pat rašė laiškus, sakė nebepykstanti. Pažada gydytis nuo alkoholizmo, pasikeisti, pradėti dirbti (t. 1, b. l. 87-89). 

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. J. parodė, kad jai būnant namuose su  vyro mama A. J., kuriai 83 metai, apie 14.15 val., į namus grįžo jos sūnus V. J.. Pastarasis sugrįžo neblaivus, iš karto pradėjo reikšti jai pretenzijas, keikti necenzūriniais žodžiais. Į rankas paėmęs šakutę pradėjo šaukti nužudysiantis, buvo labai agresyvus. Ji liepė anytai likti kambaryje ir pati ėjo iš virtuvės į kambarį pasislėpti nuo agresyvaus sūnaus. Įėjęs į kambarį sūnus toliau grasino, kad jas abi papjaus, nužudys. Jam išėjus iš kambario jos užsidarė duris ir liepė pastarajam nebeiti. Tuo metu V. J. pradėjo daužyti duris, norėdamas patekti į kambarį. Išsigandusi tokio sūnaus elgesio, paskambino vyrui ir šis iškvietė policiją. Konflikto pradžioje V. J. buvo užsimojęs šakute, taip pat kambaryje šakute grasino močiutei. Toks jo elgesys kartojasi jau ne pirmą kartą, pastarasis sulaikomas taip pat nebe pirmą kartą. Dėl tokio sūnaus elgesio patyrė psichologinę prievartą (t. 1, b. l. 34).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2016-01-25, apie 14.15 val., namo sugrįžo girtas anūkas V. J.. Ji jam atidarė buto duris, pamatė, kad Vadimas atėjo be kuprinės ir paklausė, kur ją (kuprinę) padėjo. Tada Vadimas iš karto pasidarė agresyvus, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir L. J., paskui įbėgo ir Vadimas. Pastarasis, rankoje laikydamas šakutę, pasakė, kad tuoj įdurs šakute ir užsimojo ja (rankoje turėta šakute), tačiau nieko nepadaręs išbėgo iš kambario. Jos su Larisa pradėjo laikyti kambario duris, kad jis neįeitų. Būdamas koridoriuje, Vadimas laužė duris, spardė jas kojomis, išdaužė durų stiklą. Larisa pradėjo skambinti savo vyrui, kad šis iškviestų policiją. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Tokia situacija jau nebe pirmą kartą, būdamas girtas anūkas reikalauja pinigų, kelia konfliktus, grąsina, įžeidinėja, dėl ko nuolat kviečiami policijos pareigūnai. 2016-01-25 fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, tačiau pamačiusi šakutę ji labai išsigando, galvojo, kad Vadimas gali įvykdyti savo grasinimus. Dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą (t. 1, b. l. 37).           

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK tarnybiniame pranešime nurodyta, kad              2016-01-25, apie 14.30 val., pagal iškvietimą atvykus adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  pareigūnus pasitiko A. J. ir L. J., kurios paaiškino, kad neblaivus V. J. grasino joms susidorojimu, rėkė užmušiantis. V. J. buvo agresyvus ir pareigūnų akivaizdoje grasino tėvams susidorojimu (t. 1, b. l. 24-25).

2016-01-25 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute matyti durys į svetainę, apžiūrėjus šias duris matomas vienas sudaužytas dekoratyvinis stiklas (t. 1, b. l. 30-31).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. J. 2016-01-25, 16.22 val., nustatytas 3,28 prom. girtumas (t. 1, b. l. 55).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio                2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi V. J. nuo kaklo nuplėšdamas grandinėlę apdraskė savo motinai krūtinę.

BK 145 straipsnio 1 dalį įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Nagrinėjamu atveju V. J. teiginiai, kad jis grasindamas savo motinai ir močiutei neturėjo tikslo nužudyti pastarąsias, neturi esminės reišmės ir nepeneigia jo veiksmų kvalifikacijos pagal minėtą baudžiamąjiojo įstatymo straipsnį. Kaip jau įtvirtinta įstatyme bei išaiškinta teismų praktikoje, atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti realaus grasinimo įgyvendinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusioms manyti, kad grasinimas susidorojimu gali būti įgyvendintas. V. J. už smurtą ir grasinimus prieš savo šeimos narius jau buvo ne kartą teistas, nusikaltimo padarymo dieną namo grįžo itin neblaivus ir agresyvus, jis pagriebė šakutę ir, laikydamas ją rankoje, grasino, motinai ir močiutei užsidarius kambaryje, išdaužė durų stiklą. Nukentėjusiosios L. J. ir A. J. apklusiamos parodė buvusios išsigandusios, pasislėpė kitame kambaryje, laikė duris, kad kaltinamasis nepatektų į vidų, bijojo, kad pastarasis tokioje būsenoje gali įgyvendinti savo grasinimus. Tai, kad nukentėjusiosios išties patyrė išgąstį, tik patvirtina ir ta aplinkybė, kad L. J. paskambinusi vyrui prašė kuo greičiau kviesti policiją, kas ir buvo padaryta.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek paties kaltinamojo teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, nukentėjusiųjų            L. J. ir A. J. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai L. J. nežymus sveikatos sutrikdymas, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artmje aplinkoje, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. teistas (t. 1, b. l. 117-120, 121-124, 125-127), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 129-152), Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo              2004-01-12 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius, žalingas vartojimas, nuo 2013-06-12 diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 162), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010-06-30 iki 2010-07-21, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 161), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 163). Specialisto išvados Nr. 89TPK-54/2016 konstatuota nesant duomenų apie V. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, arba kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, dėl alkopriklausos ir asmenybės savybių skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 82). Dėl nurodyų aplinkybių nėra pagrindo abejoti kaltinamojo V. J. pakaltinamumu, dėl ko pastarasis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi parinkti tokią bausmę, kuri ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet tuo pačiu privalo atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaltinamojo V. J. įvykdytų nusikaltimų sankcijos numato eilę bausmės rūšių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir galiausiai laisvės atėmimą. Teimas, spręsdamas klausimą dėl V. J. parinktinos bausmės rūšies, pirmiausia akcentuoja aplinkybę, kad kaltinamasis šiuo metu yra teistas iš viso keturis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2015-12-23 bei 2016-01-25 nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas), nusikalto esant neišnykusiam teistumui (nusikaltimų recidyvas). V. J. už anksčiau padarytas analogiškas nusikalstamas veikas jau buvos skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas bei areštas (pakeitus laisvės apribojimą į areštą), tačiau jos kaltinamojo nepaveikė ir nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Kaltinamajam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (2015-08-24 nuosprendžiu), tačiau atsižvelgus į kaltinamojo pastangas taisytis realus jos vykdymas buvo atidėtas. Visgi net ir tokio parodymo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką – būdamas neblaivus, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai L. J. bei grasino susidorojimu savo močiutei A. J. ir motinai L. J.. Tokios aplinkybės rodo, kad nei anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės rūšys, nei galiausiai laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nepasiekė BK 41 strapsnyje įtvirtint bausmės tikslų, dėl ko yra pilnas pagrindas skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį abiem atvejais nustatant kiek mažesnį už inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. J. paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-12-22, 20.15 val., iki 2015-12-12, 11.32 val., bei nuo 2016-01-25, 14.45 val. (t. 1, b. l. 42, 44-45, 57). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas suėmimas 40 dienų, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016-01-25 (t. 1, b. l. 73-74), 2016-03-04 nutarimu minėta kardomoji priemonė panaikinta (t. 1, b. l. 90). Laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 91-94, 95-97), naikintinos, nes jų taikymas šiuo metu yra netikslingas, kadangi V. J. Lukiškių TI-K atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                         1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir V. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų                        3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-22, 20.15 val., iki 2015-12-12, 11.32 val., ir nuo        2016-01-25, 14.45 val., bei suėmime išbūtą laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo          2 d.

              Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Julita Dabulskytė – Raizgienė