Baudžiamoji byla Nr. 1-962-923/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38901-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.6; 1.1.8.6; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.3.6.4.6 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,
sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Kristinai Kavaliauskaitei, Editai Ugianskienei, Vilmai Smolskienei, A. G.,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,
nukentėjusiesiems A. C. ir K. K.,
kaltinamajam Ž. G., jo gynėjui advokato padėjėjui A. L.,
laiduotojai L. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)vadybininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)r., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Ž. G. 2017-06-02 apie 16.20 val., Vilniaus gatvėje, Karmėlavoje, Kauno r., vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo Kauno miesto link Jonavos miesto, ties Rasos g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, jog nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam sunkvežimiui DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, tuo padarydamas automobilio ,,Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui K. K. sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017-06-02 jo vairavimo stažas buvo vieneri metai ir du mėnesiai. 2017-06-02 vairavo L. Š. priklausantį automobilį ,,Toytota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Lenkijos parvežė du keleivius: K. K., kuris eismo įvykio metu sėdėjo šalia jo ir A. C., kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiuodamas Karmėlavoje, turėjo sukti į kairę, kadangi priepriešine kryptimi antra eismo juosta važiavo autobusas, nepamatė kito automobilio. Darydamas posūkio manevrą ir pravažiavęs autobusą, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną, ties keleivio pusės durelėmis. Po įvykio ištiko šokas, sustojo pro šalį važiavę karininkai, seselės, kurie padėjo. Nukentėjusysis A. C. pats išlipo iš automobilio. Su K. K. po įvykio bendravo, lankėsi jo namuose, sutarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis gavo draudimo išmoką.
Nukentėjusysis A. C. parodė, kad Ž. G. vežė jį ir K. K. iš Suvalkų į Kauną. Važiuojant iš Lenkijos jautėsi nesaugiai, kadangi kaltinamasis viršijo leistiną greitį, važiavo ir 120 km/h ir 140 km/h greičiu, lenkė kitas transporto priemones neleistinoje vietoje. Nereagavo į pastabas, kad važiuotų lėčiau, lėkė sakydamas, jog taip greičiau grįš į Lietuvą. Pastabas dėl greičio viršijimo vairuotojui išsakė ir jis, ir K. K.. Grįžus į Lietuvą, užsukus į ofisą, susitvarkius dokumentus, važiavo pro Karmėlavą. Jis sėdėjo gale, už keleivio priekinės sėdynės, o K. K. – šalia vairuotojo. Eismas buvo intensyvus, ties Karmėlava turėjo apsisukti iš Jonavos gatvės. Snūduriuodamas pajuto, kad pradėjo sukti automobilį apie 15 metrų šonu. Išsiskleidė oro pagalvės. Iš automobilio išsiropštė pats, mano, kad jį išgelbėjo tai, kad buvo prisisegęs saugos diržu. K. K. buvo sužalotas sunkiai. Kadangi jam anksčiau buvo operuota ranka, dėl to juto skausmus, apie keturis mėnesius nėjo į darbą, atsinaujino skausmai. Pretenzijų kaltinamajam neturi.
Nukentėjusysis K. K. parodė, kad Ž. G. jį ir A. C. parvežė iš Suvalkų, Lenkijoje, į Lietuvą, užsuko į ofisą Kaune, o po to važiavo į Karmėlavą, kur buvo palikęs automobilį. Sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo. Kadangi snaudė, eismo įvykio nematė. Eismo įvykio metu prarado sąmonę, atsipeikėjo ligoninėje. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo gydomas devynis mėnesius, visą šį laiką nedirbo. Kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atlygino jam padarytą žalą. Su kaltinamuoju bendravo ir ligoninėje, ir namuose, pretenzijų kaltinamajam neturi. Šiuo metu dirba tą pat darbą, kaip ir iki eismo įvykio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti liudytojo Manto J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad 2017-06-02 apie 16.00 val., vairavo vilkiką DAF FT XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Važiavo 60 km/h greičiu link Karmėlavos, Kauno rajone. Transporto priemonių judėjimo srautas jo važiavimo kryptimi buvo intensyvus, ypač antroje eismo juostoje. Visai netikėtai, priekyje vairuojamo automobilio, pamatė iš kairės pusės skersai kelio įvažiavusį lengvąjį automobilį. Nors pradėjo efektingai stabdyti, tačiau, kadangi buvo likę apie 10 metrų atstumas, nepavyko sustabdyti ir priekine savo vilkiko dalimi trenkėsi į lengvojo automobilio dešinįjį šoną. Po smūgio, vilkikas dar pastūmė lengvąjį automobilį į priekį. Sustojęs nuėjo prie lengvojo automobilio. Iš lengvojo automobilio ,,Toyota Avensis“, vairuotojo pusės išlipo jaunas vaikinas, kuris buvo ištiktas šoko. Priekinėje automobilio sėdynėje, keleivio pusėje, sėdėjęs vyriškis buvo be sąmonės, prispaustas deformuotomis automobilio durelėmis. Galinėje automobilio sėdynėje sėdėjo vyriškis, kuris buvo sąmoningas, tačiau stipriai dejavo. Įvykio vietoje sustojo daug automobilių, tarp kurių buvo ir dvi medicinos seselės, kurios pasirūpino nukentėjusiais asmenimis. Atvykus medicinos darbuotojams, visi automobiliu ,,Toyota Avensis“ vykę vyrai buvo išvežti. Jis eismo įvykio metu jokios žalos nepatyrė (b. l. 60-61).
2017-08-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta – Kauno rajone, Karmėlavoje, kelyje A6, ties Vilniaus g. - Rasos g. sankryža (b. l. 6-8).
Alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 6810“ (Nr. ARFM – 0371) rodmenimis nustatyta, kad 2017-06-02 16.35 val., Ž. G. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 0,00 promilės (b. l. 17). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G2672/2017(02) nurodoma, kad A. C. kūne sužalojimų padarytų autoįvykio metu nekonstatuota (b. l. 81-81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. pG3085/2017(02) nurodoma, kad A. C. kūne sužalojimų padarytų eismo įvykio metu nėra. Ilgalaikis gydymas yra susijęs su distrofiniais ir degeneraciniais stuburo pakitimais, o ne su stuburo trauma (b. l. 85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G 18522017(02) nurodyta, kad K. K. konstatuoti šie sužalojimai: muštinė-plėštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, atviras dešinio žastikaulio lūžis, minkštųjų audinių sumušimai dešinio kelio ir klubo dešinėje. Konstatuoti sužalojimai atitinka užduotyje nurodytus laikus ir aplinkybes. Atviras žastikaulio kūno lūžis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 87-88).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog Ž. G., vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, ir sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam sunkvežimiui DAF FT XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta keleivio K. K. sveikata, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Laikytina, kad kaltinamojo Ž. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su sunkiu sveikatos sužalojimu, todėl Ž. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino savo kaltę ir dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo Ž. G. motinos L. G. prašymas perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant L. G. prašymui perduoti Ž. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi Ž. G. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, šiuo metu kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini)direktoriumi, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja L. G. yra kaltinamojo motina, su sūnumi palaiko glaudžius ryšius. L. G. neteista, administracine tvarka nebausta, nuo 2001-11-05 dirba inžiniere UAB ,,Kamesta“, teigiamai charakterizuojama darbdavio. Laiduotoja paaiškino, kad su sūnumi palaiko glaudžius ryšius, sūnus klauso jos patarimų, apie padarytą eismo įvykį sužinojo iš sūnaus, dėl ko šis labai išgyvena. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja paaiškino, kad šeimos vidutinės mėnesinės šeimos pajamos apie 1400 eurų, šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad Ž. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), skiriamas laidavimas be užstato.
Prokuroras sutiko, jog kaltinamasis Ž. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prašė teismo skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejus metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp kurių yra numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar šiurkštūs pažeidimai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Ž. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau teismas pažymi, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktų reikalavimus, kas sukėlė sunkias pasekmes – buvo sunkiai sutrikdyta keleivio K. K. sveikata. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kaltinamasis du kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2016-08-05 vairavo be skiriamojo ženklo su žaliu lapu, 2016-05-22 nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą). Nagrinėjant šią bylą, nukentėjusysis A. C. parodė, kad važiuojant iš Lenkijos į Lietuvą, kaltinamasis viršijo leistiną greitį, lenkė kitas transporto priemones draudžiamoje vietoje, nereagavo į jam išsakytas pastabas. Tai parodo, kad Ž. G. vairavo neatsakingai. Pažymėtina, kad vairuotojams, neturintiems dviejų metų vairavimo stažo, formuojasi vairavimo įgūdžiai, atsakomybės jausmas, todėl dviejų metų stažo neturintis vairuotojas privalo itin atidžiai ir rūpestingai vairuoti transporto priemonę, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. tikslinga skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamajam Ž. G. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 297, 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. G. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. G. neskirti.
Išaiškinti Ž. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Lina Lesinskienė