Pranešėjas Ričardas Gilys                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-193/2011

Teisėjas Gytis Stasevičius                                      Teisminio proceso Nr. 1-89-1-0343-2008-9

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

 (S)

                                                                                          

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          

2011 m. birželio 7 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Rimai Žiautienei, Lidijai Blinkevičienei, Eugenijui Karosui,

nuteistiesiems O. Š., P. B., V. K., A. G.,

Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. Š., P. B., A. G., V. K. apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

O. Š. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio 23 d. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. Ž. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su M. K. ir A. G. padarytos vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su M. K. ir A. G. padarytos vagystės iš A. K. sodybos ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 187 str. 1 d. dėl su M. K. ir A. G. padaryto A. K. turto sužalojimo ir jam paskirta dvidešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirta už vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimą, ir paskirta subendrinta bausmė – trisdešimt parų arešto bausmė.

O. Š. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta trisdešimt penkių parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, 65 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir O. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties parų arešto bausmė.

P. B. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su V. K. padarytos vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir P. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

A. G. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. 23 d. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl  vagystės iš A. Ž. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. J. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. dėl  vagystės iš J. B. automobilio ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. J. automobilio ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš L. Š. automobilio ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su M. K. ir O. Š. padarytos vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl  vagystės iš R. V. sodybos ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl su M. K. ir V. K. padarytos vagystės iš A. K. sodybos ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 str. 3 d. dėl  su M. K. ir V. K. padaryto A. K. turto sužalojimo ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirtą už  vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimą, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl  vagystės iš V.E. M. sodybos ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl  su M. K. ir O. Š. padarytos vagystės iš A. K. sodybos ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 str. 1 d. dėl  su M. K. ir O. Š. padaryto A. K. turto sužalojimo ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirtą už  vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimą, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, 65 str. 1 d.  visos paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. pagal BK 187 str. 3 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. K. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su P. B. padarytos vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

-pagal BK 178 str. 2 d. dėl su M. K. ir A. G. padarytos vagystės iš A. K. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

-pagal BK 187 str. 3 d. dėl su M. K. ir A. G. padaryto A. K. turto sužalojimo ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirta už  vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimą, ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

-pagal BK 178 str. 2 d. dėl  vagystės iš  V.E. M. sodybos ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis,  visos paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: solidariai iš M. K. ir A. G. 550 Lt turtinės žalos atlyginimui R. J. naudai; solidariai iš M. K. ir A. G. 800 Lt turtinės žalos atlyginimui L. Š. naudai; solidariai iš M. K., A. G., V. K. 382,20 Lt turtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; solidariai iš M. K., A. G., O. Š. 686 Lt turtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; solidariai iš M. K., A. G., V. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; priteisti solidariai iš M. K., A. G., O. Š. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; solidariai iš M. K., A. G., V. K. 2100 Lt turtinės žalos atlyginimui V. E. M. naudai; iš O. Š. 1500 Lt turtinės žalos atlyginimui I. M. naudai; iš O. Š. 300 Lt neturtinės žalos atlyginimui I. M. naudai.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir M. K., o M. Š. ir E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamosios bylos jų abiejų atžvilgiu nutrauktos, tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

1. M. K., P. B., O. Š., A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2008 m. birželio mėn., laikotarpyje nuo 16 d. iki 23 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. ištraukus sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. M., vartų pakabinamos spynos kengę, įsibrovė į sandėlio vidų, ir pagrobė 12 vnt. špižinių radiatorių, kurių bendra vertė 1920 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 1920 Lt turtinę žalą.

2. M. K., O. Š., A. G., M. Š., E. M. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2008 m. birželio 23 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, M. K. ištraukus sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. M., vartų pakabinamos spynos kengę, įsibrovė į sandėlio vidų, ir pagrobė 5 vnt. špižinių radiatorių, kurių bendra vertė 500 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

3. M. K., O. Š. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2008 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 3 d. iki 12 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. rankomis atkabinus ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. Ž., vartų metalinį kabliuką įsibrovė į pastato vidų, ir iš ūkinio pastato pagrobė ekskavatoriaus kaušą 400 Lt vertės, iš sodybos kiemo pagrobė špižinę vonią 300 Lt vertės, M. K. ištraukus garažo vartų pakabinamos spynos kengę įsibrovė į garažą ir iš garažo pagrobė 10 l talpos metalinę kuro talpą 20 Lt vertės, kirvį 70 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 790 Lt turtinę žalą.

4. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2008 m. rugpjūčio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. išdaužus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. J., kambario lango stiklą įsibrovė į pastato vidų, ir iš virtuvės pagrobė metalinę krosnies apdailos juostą 100 Lt vertės, nuo lauko durų pagrobė dvi metalines juostas, kurių bendra vertė 30 Lt, tęsdami nusikalstamą veiką, M. K. išspyrus užrakintas klėties, priklausančios R. J. duris, įsibrovė į klėties vidų iš kur pagrobė: aliumines kopėčias 50 Lt vertės, svarstyklių svarsčius – 0,5 g, 1 kg, 2 kg, 5 kg, 8 kg, kurių vertė 50 Lt, žalvarinį dubenį 100 Lt vertės, 30 kg juodojo metalo laužo 50 Lt vertės, 10 m dvigyslio laido 30 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 410 Lt turtinę žalą.

5. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę, 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 6.50 val. iki 10.00 val., tiksliai nenustatytą valandą, M. K. atsuktuvu išdaužus automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio J. B., priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą, M. K. įsibrovė į automobilį, ir iš automobilio pagrobė magnetolą „Kenwood“ KPC 4027 MP3, kurios vertė 500 Lt, o tuo metu A. G. saugojo M. K. bei paėmė saugoti pagrobtą automagnetolą, tuo padarydami nukentėjusiajai 500 Lt turtinę žalą.

6. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 6.50 val. iki 10.00 val., tiksliai nenustatytą valandą, iš automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio J. B., pagrobdamas magnetolą „Kenwood“ KPC 4027 MP3, tyčia atsuktuvu sugadino automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) priekinių keleivio pusės durelių spynelę 50 Lt vertės bei atsuktuvu išdaužė priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą, kurio vertė 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 250 Lt turtinę žalą.

7. M. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 16 d. 19.00 val. iki 17 d. 16.20 val., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. atsuktuvu išlaužus automobilio Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio R. J., priekinių keleivio pusės durelių spynelę ir įsibrovus į automobilį, ir iš automobilio paėmus magnetolą „LG“ MP3 su USB jungtimi, kurios vertė 500 Lt, ir ją iškart perdavus šalia stovėjusiam ir saugojusiam A. G., ją pagrobė, tuo padarydami nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

8. M. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 05.30 val. iki 18.00 val., tiksliai nenustatytą valandą, M. K. atsuktuvu išdaužus automobilio Mercedes Benz 190, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio L. Š., priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą ir įsibrovus į automobilį, ir paėmus  magnetolą „Alpine“ MP3, kurios vertė 700 Lt, ir ją iškart perdavus šalia stovėjusiam ir saugojusiam A. G., ją pagrobė tuo padarydami nukentėjusiajai 700 Lt turtinę žalą.

9. V. K., P. B. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), P. B. ištraukus klojimo, priklausančio V. D., vartų pakabinamos spynos kengę įsibrovė į pastato vidų ir iš klojimo pagrobė dvi plastikines talpas, kurių bendra vertė 20 Lt , su 40 l dyzelinio kuro, 110 Lt vertės, 50 l talpą, 10 Lt vertės, su cheminiu skysčiu „Kaustikas“, 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 150 Lt turtinę žalą.

10. M. K., A. G., O. Š. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. ištraukus klojimo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. D., vartų pakabinamos spynos kengę, įsibrovė į pastato vidų ir iš klojimo pagrobė benzininį vandens siurblį „MZ 062“ 1200 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1200 Lt turtinę žalą.

11. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 18 d. 08.00 val. iki 21 d. 04.00 val., dienos metu,  tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. atsuktuvu atkabinus gyvenamojo vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. V., lango tvirtinimo kabliuką įsibrovė į pastato vidų, ir pagrobė benzininę žoliapjovę „Stihl“ 1 300 Lt vertės, bevertę plastikinę 5 l talpą su 4 l benzino, kurio vertė 14 Lt, ausines 6 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1320 Lt turtinę žalą.

12. M. K., A. G., V. K. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 29 d. 19.00 val., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, M. K. išėmus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., kambario lango stiklą, įsibrovė į vidų, name vertingų daiktų neradę, tęsdami nusikalstamą veiką, ištraukus ūkinio pastato, priklausančio A. K., vartų pakabinamos spynos kengę įsibrovė į pastato vidų, ir pagrobė benzininę žoliapjovę „Stihl“ 1100 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę „Olejo - mak“ 400 Lt vertės, 20 l talpos metalinį kanistrą, 60 Lt vertės, su 20 l benzino, kurio vertė 70 Lt, automobilinį kojinę pompą su manometru 40 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1670 Lt turtinę žalą.

13. M. K., A. G., V. K. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 29 d. 19.00 val., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, A. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsibraudami į gyvenamąjį namą tyčia sulaužė gyvenamojo namo palangę, kambario lango stiklo tvirtinimo lysteles, kurių bendra vertė 100 Lt, sugadino vidinių gyvenamojo namo durų staktą, kurios vertė 50 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš ūkinio pastato pagrobdamas benzininę žoliapjovę „Stihl“, elektrinę žoliapjovę „Olejo - mak“, 20 l talpos metalinį kanistrą su 20 l benzino, kūjį, automobilinį kojinę pompą su manometru, kampinį šlifuoklį, užspaudžiamas reples, veržliarakčių komplektą, tyčia sugadino ūkinio pastato duris, durų staktą, įleidžiamąją spyną, kurių bendra vertė 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 350 Lt turtinę žalą.

14. M. K., A. G., V. K. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami,  2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 30 d. 10.00 val., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, išspirdami rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. E. M., duris įsibrovė į pastato vidų, ir iš rūsio pagrobė benzininę savaeigę žoliapjovę 600 Lt vertės, benzininę žoliapjovę „Honda“ 1 300 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1900 Lt turtinę žalą.

15. M. K., A. G., O. Š. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 12 d. iki 18 d. 12.30 val., naktį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, metaliniu strypu atlenkdamas ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., vartų pakabinamos spynos lankelį įsibrovė į pastato vidų, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas grupėje su A. G., O. Š. iš ūkinio pastato pagrobė žoliapjovę „Snapper“ 2 500 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 2500 Lt turtinę žalą.

16. M. K., A. G., O. Š. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 12 d. iki 18 d. 12.30 val., naktį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, A. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato pagrobdami žoliapjovę „Snapper“, benzopjūklą „Stihl“, tyčia sugadino ūkinio pastato duris, durų staktą, įleidžiamąją spyną, kurių bendra vertė 800 Lt, bei tyčia sugadino dvi ūkinio pastato durų pakabinamąsias spynas, kurių bendra vertė 40 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 840 Lt turtinę žalą.

17. O. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 val., būdamas I. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš svetainės kambaryje, sekcijos lentynoje, buvusios dėžutės pagrobė auksinius juvelyrinius dirbinius: auskarų porą, grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 400 Lt, grandinėlę su balto metalo burbuliukais 150 Lt vertės, pakabuką 90 Lt vertės, žiedą su skaidria akute 170 Lt vertės, žiedą su rausva akute 150 Lt vertės, auskarų porą 120 Lt vertės, auksinę apyrankę 300 Lt vertės, auksinę apyrankę 120 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai I. M. 1500 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis O. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pakeisti 2011-01-31   Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu – skirti švelnesnę bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, o dėl A. K. turto sugadinimo jį išteisinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Mano, kad jam paskirta per griežta bausme, netinkamai parinkta bausmės rūšis. Teigia pripažįstantis savo kaltę, dėl to nuoširdžiai besigailintis ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad jo padaryti nusikaltimai gana seniai 2008-2009 m., jie nepriskiriami prie sunkių, jais padaryta žala nedidelė, daugeliu atveju ji atlyginta pilnai arba iš dalies, kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo metu iš dalies atlygino žalą ir I. M.. Taip pat teigia, kad padarant nusikaltimus jo vaidmuo buvo antraeilis, jis nebuvo šių nusikaltimų iniciatorius, praeityje jis niekada nebuvo teistas. J. M. ir A. Ž. priklausančio turto vagystės padarytos jam dar būnant nepilnamečiu, todėl apeliantas mano, kad jam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nuteistojo nuomone, teismas parinko jam arešto bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad praeityje jis neteistas. Mano, kad arešto bausmė, kurios vykdymas negali būti atidedamas, yra per griežta, ir teismas galėtų parinkti kitą bausmės rūšį. Net ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą šiuo konkrečiu atveju galima vertinti kaip švelnesnę bausmę, nes gali būti taikomas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas. Nurodo, kad nuo paskutinio nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau kaip 1 m. ir 6 mėn., per tą laikotarpį jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė, mokosi, suprato savo neigiamo elgesio pasekmes ir ateityje pasižada naujų nusikaltimų nedaryti. Nuteistasis skunde teigia nesutinkantis su jo nuteisimu pagal BK 187 str. 1 d., nes įvykdant vagystę neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų tyčia sugadinęs ūkinio pastato duris, durų staktą, įleidžiamąją spyną. Durų nelaužė ir spynos neplėšė, t.y. jokio turto negadino. Tą faktą patvirtino A. G. bei M. K.. Dėl vagystės vykdymo jie buvo susitarę, tačiau nesitarė kokiu būdu įsibraus į patalpas ir nesitarė gadinti svetimą turtą. Duris išlaužė M. K.. Todėl apelianto manymu, negalima jo ir M. K. veiksmų vertinti kaip bendrų. Jokių kitų byloje surinktų įrodymų dėl jo prisidėjimo prie A. K. turto sugadinimo, nėra, todėl teismas turėtų šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-01-31 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neteisingos bausmės paskyrimo P. B., remiantis BK 93 str. 1 d. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas teigia sutinkantis su veikos kvalifikacija, tačiau manantis, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Jo manymu, teismas neteisingai vertino jo charakteristiką, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Nors jis yra administracine tvarka baustas, tačiau nuosprendžio priėmimo dieną ji jau negaliojo. Nuteistasis skunde be kita ko nurodo, kad po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas – treji metai, per šį laikotarpį jis nepadarė teisėtvarkos pažeidimų, padarytą veiką suprato ir įvertino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino žalą, su jais susitaikė, jie pretenzijų nereiškia. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo 2010-09-01 jis mokosi Utenos regioniniame Profesinio mokymo centre pirmame kurse, mokslas sekasi gerai, daug sportuoja. Viso jo paminėtos aplinkybės bei tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, rodo esant BK 93 str. 1 d. numatytiems pagrindams atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio dalį dėl A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė BK normų, kuriose keliami reikalavimai pirmą kartą teisiamam asmeniui, taip pat neatsižvelgė į bausmės vykdymo atidėjimo galimybę ir nepagrįstai jos netaikė. Bausmė jam, A. G., turėjo būti skiriama laikantis BK 55 straipsnio nuostatos, be to, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalėjo motyvuoti savo sprendimą. Apelianto manymu, teismo nurodyti bausmės skyrimo motyvai neįtikina, kad būtinai reikėjo skirti laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad minimos jo administracinės nuobaudos buvo skirtos 2008 metais, paskirtas baudas jis yra sumokėjęs, todėl teismas nuosprendyje neturėjo remtis nebegaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis. Taip pat teigia, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, tai reiškia vidutiniškai, bet ne nepatenkinamai. Be to, charakteristika apie jį pateikta nusikaltimo padarymo metu. Dabar yra pasikeitusios aplinkybės: jis nebedirba, bet mokosi, jis labai gerai charakterizuojamas, todėl matyti, kad jo asmenybės vertinimas pasikeitė ir tai turi įtakos jam skiriant lengvesnę bausmę. Teismas pažymi, kad jis neteistas. Tai suteikia galimybę neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kaip ir nurodyta BK 55 straipsnyje. Teismas objektyviai neįvertino jo asmenybės ir jo elgesio po padaryto nusikaltimo bei aktyvios atgailos: atsiprašymo, turtinės žalos atlyginimo ir sutikimo atlyginti neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, kad jis visų nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino turtinę žalą, nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir jo atžvilgiu prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose: prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jis, A. G. nuo 2010-09-01 mokosi, mokymosi įstaiga jį apibūdina kaip pažangų, drausmingą pareigingą nuoširdų moksleivį ir tai laikyti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Sunkinančia A. G. atsakomybę aplinkybe nuosprendyje nurodyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, tačiau teismas nepasisakė, kodėl šią aplinkybę kvalifikuoja kaip atsakomybę sunkinančią. Mano, kad teismo motyvas, jog nusikaltimus, už kuriuos jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, padarė prieš tai padaręs apysunkius nusikaltimus nuosavybei, galėtų būti pagrįstas tuo atveju, jeigu A. G. už tuos nusikaltimus jau būtų teistas. Skunde pažymima, kad A. G. padaryti nusikaltimai, tarp jų ir tie, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė, nepasižymėjo tam tikru įžūlumu, nes buvo daromi vietose, kuriose nėra apsaugos, nusikaltimais padaryta žala nėra didelė, jos didesnę dalį A. G. atlygino. Įtarus jį dalyvavus nusikaltimuose, jis iš karto prisipažino ir iki šiol dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl visų išvardintų argumentų nuosprendžio dalis, kuria už dvi vagystes iš A. K. sodybos ir už vagystę iš V.E. M. sodybos jam, A. G. paskirtas laisvės atėmimas, keistina skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skunde teigiama, kad teismas netaikydamas jam bausmės vykdymo atidėjimo nurodė, kad vadovaujasi ne tik formaliais BK 75 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais, bet ir BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės tikslais. Apelianto manymu, BK 75 str. netaikymas jam pažeidžia jo, kaip žmogaus, teises, daro jį bandomuoju įrankiu siekiant auklėti bausmę atlikusius asmenis ir prieštarauja teismo išvadai, kad tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis A. G. teigia, kad teismas nesilaikė nuostatos įvertinti visas bylos aplinkybes, nes vertino tik aplinkybes, susijusias su padaryta veika, bet visiškai nevertino jo, kaip nuteistojo, asmenybės savybių. Teismas tik paminėjo, kad jis yra sudaręs profesinio mokymo sutartį. Iš tiesų jis nuo 2010-09-01 mokosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre, nes dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo nepriimtas į Utenos kolegiją. Apeliantas nurodo, kad supratęs, kad savo netinkamu elgesiu padarė blogį nukentėjusiesiems, visų jų atsiprašė. Važiavo į kiekvieną apvogtą sodybą ir, kiek leido galimybės, atlygino padarytą žalą. Teigia labai besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jos buvo padarytos tiek dėl draugų įtakos, tiek dėl jaunumo ir nesupratimo. Mano, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslas bus pasiektas be realaus laisvės atėmimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neatidėjus bausmės vykdymo jis negalės baigti sėkmingai pradėto mokslo ir įgyti specialybės, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į prokurorės, palaikiusios kaltinimą baudžiamojoje byloje, siūlymą skirti jam laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Be to, teismas 2011-01-31 nuosprendžiu jam, A. G., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą ir nurodė suimti teismo posėdžių salėje, paties šio sprendimo nemotyvuodamas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje dėl V. K. nuteisimo ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad teismas jį apkaltino remdamasis tik teisiamųjų parodymais, kurie tai padarė tik pykdami ant jo, nes jis pranešė policijai apie P. B. nusikaltimą iš D. sodybos. Todėl šių teisiamųjų duoti parodymai turėjo būti atmesti. Kaltinimo pateiktų įrodymų ir medžiagos analizė rodo, kad jis, V. K. apkaltintas nepagrįstai, nes nėra jokių įrodymų, įrodančių jo kaltę. Teismas pripažindamas jį kaltu dėl kartu su P. B. padarytos vagystės iš V. D. sodybos neapklausė pagrindinių liudytojų, t.y. A. R. ir U. D.. Šios liudytojos savo ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad būtent iš jo sužinojo, kas apvogė V. D. sodybą. Teismas visai neįvertino jo pateiktų įrodymų, kad jis pirmas teismui atskleidė aukščiau minėtą nusikaltimą. Skunde nuteistasis teigia, kad jam visą ikiteisminį tyrimą nebuvo užtikrinta tinkama gynyba, nes tas pats valstybės skirtas advokatas J. R. nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų jo, kaip neįgalaus, 40 proc. nedarbingo, gynybai užtikrinti. Gynėjas nesidomėjo bylos eiga ir neįsigilino į jo duodamų parodymų esmę, jis advokatas būdamas pasyvus ir savalaikiai neužtikrinęs jam tinkamos gynybos vykusių procesinių veiksmų metu jam tik pakenkė. Tuo buvo pažeistos BPK 47 str. normos. Tas pats gynėjas gynė ir nuteistąjį M., kuris artimas draugas su kitais nuteistaisiais. M. iš gynėjo žinodamas bylos aplinkybes turėjo galimybę susitarus su kitais nuteistaisiais jį neteisingai apkaltinti dėl padarytos vagystės iš A. K. sodybos su M. K. ir A. G., bei padaryto A. K. turtui sužalojimo, taip pat ir dėl vagystės iš V.E. M. sodybos. Apeliantas V. K. teigia, kad yra nuteistas dėl to, kad neva su M. K. ir A. G. padarė A. K. turto sužalojimą, tačiau K. ir G. savo parodymuose nurodė, kad jie buvo kartu su Š., vartus atidarė K.. Todėl neaišku, kodėl teismas inkriminavo jam šį nusikaltimą ir pripažino kaltu be jokių įrodymų. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo atsižvelgti į jo, V. K., padėtį, kuri susiklostė tą lemtingą dieną, kai P. B. paprašė pavežti į kaimą, o už tai pažadėjo duoti pinigų kurui. Nuteistasis V. K. pažymi, kad nuo kūdikystės turi klausos ir kalbos negalią, todėl ne visada išgirsta, ką jam sako kiti ir yra reali galimybė, kad jis daug ką galėjo suprasti ne taip, kaip sakė P. B.. Visa tai aiškiai matyti iš kitų teisiamųjų bei liudytojų aiškinimų ir parodymų analizės, kuri suteikia galimybę nustatyti faktą kad jis, V. K., priešingos teisei veikos nepadarė. Jis nuo pat pirmų apklausų ikiteisminiame tyrime nurodė, kad su kitais nuteistaisiais nedalyvavo jokiose vagystėse iš K. ir M. sodybų, nes nežino kur jos yra. Nepagrįstai teismas atmetė jo parodymus, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams. Teismas nepasisakė dėl ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų: A. R. ir U. D. duotų parodymų, kad iš tiesų jos dalyvavo eismo įvykyje su jo automobiliu BMW, iš kurio sugrįžo pakeleivinga mašina, nes šiuo automobiliu toliau dėl rimtų gedimų nebebuvo galima važiuoti. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nes nebuvo iškviesta policija. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams, tuo buvo pažeista BPK 242 str. nuostatos. Taip pat apeliantas mano, kad nuteistųjų P. B., M. K. ir A. G. parodymai akivaizdžiai prieštarauja surinktiems įrodymams jo atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad įrodymų tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Teigia, kad skiriasi jų nurodytų automobilių, kuriais važiuota į K. ir M. sodybas, markės. Apelianto V. K. manymu, atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme turėjo dalyvauti specialistas, suprantantis sunkią jo kalbą, nes dėl šios sveikatos problemos jam sunkiai pavyko susikalbėti ir su atstove J. U..

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas  iš dalies, nuteistųjų O. Š., P. B. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo O. Š. apeliacinio skundo

 

Nuteistasis O. Š. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl A. K. turto sugadinimo bei nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta. Išnagrinėjusi O. Š. apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. Š. kaltės ir bausmių skyrimo klausimai skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręsti teisingai, laikantis baudžiamojo įstatymo normų.

Apeliantas O. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto tyčinio A. K. turto sugadinimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį O. Š. kaltu dėl tyčinio A. K. turto sugadinimo, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nuteistųjų M. K., A. G. ir O. Š. parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros protokolų duomenimis ir juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė minėtos nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo O. Š. veiksmuose. O. Š. neneigia, kartu su  kartu su kitais nuteistaisiais ginčijamame epizode įsibrovė į A. K. ūkinį pastatą ir kartu visi trys pagrobė svetimą turtą. Įsibrovimo metu buvo  tyčia sugadintos ūkinio pastato durys, durų stakta, įleidžiamoji spyna, dvi ūkinio pastato durų pakabinamosios spynos. M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad spynas įsibraudami sugadino kartu su O. Š.. Iš pačių kaltinamųjų M. K., A. G. ir O. Š. parodymų   nustatyta, kad visi kaltinamieji, veikdami bendrai, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, brovėsi ir įsibrovė į svetimą patalpą, jų kaltę patvirtina jų pačių parodymai apie tai, kad jie visi turėjo bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą ir to siekdami sulaužė duris, sugadino spynas.  M. K. pripažįsta sugadinęs vieną spyną, tuo tarpu tyčia  sugadintų spynų patalpoje rasta daugiau. Tai  patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys. O. Š. ginčijama aplinkybė, jog ne jis atliko konkrečius nurodyto turto sugadinimo veiksmus, neturi reikšmės visų kaltinamųjų veikos kvalifikavimui, kadangi jie visi trys, kaip minėta, veikė bendrai, vieninga tyčia, kuri apėmė ne tik svetimo turto pagrobimą, bet ir jo sugadinimą. Šiuo atveju turto sugadinimas buvo kaip būdas įvykdyti svetimo turto pagrobimą, kuris kvalifikuojamas pagal atskirų Baudžiamojo kodekso straipsnių (178 str. ir 187 str.) atitinkamą dalį, kaip nusikaltimų ideali sutaptis.

Apeliantas O. Š. skundu taipogi prašo sušvelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį. Apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui O. Š. bausmes bei nustatė jų dydžius, laikantis baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas O. Š. bausmės rūšį bei jos dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas (padaryti 7 tyčiniai baigti nusikaltimai, 5 iš kurių – apysunkiai, 2 – nesunkūs), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos) bei ją sunkinančią aplinkybę (tam tikras nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje), tinkamai įvertino O. Š. asmenybę (inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas neigiamai). Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo O. Š. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kadangi O. Š. padarytos veikos viena kitos atžvilgiu laikytinos pakartotinėmis, už pirmų keturių padarymą jam pagrįstai ir teisingai skirtos laisvės apribojimo bausmės, o už paskesnes dar tris – arešto bausmės. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių O. Š. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, dalinio žalos atlyginimo apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad nuteistasis dabar mokosi, daugiau nebenusikalto ir kt. – išvados dėl galutinės bausmės rūšies ar dydžio nepaneigia.

Apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo tenkinti nėra, jis atmetamas.

 

Dėl nuteistojo P. B. apeliacinio skundo

 

Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, sutinka su veikos kvalifikacija, tačiau mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo jo atžvilgiu taikyti BK 93 str. 1 d. Tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti P. B. skundą.

Kaip matyti skundžiamo teismo nuosprendžio, teisingai kvalifikavęs nuteistojo P. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai jas subendrino. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta ir į nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas už padarytas veikas P. B. paskyrė laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė yra mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Tokias už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o taip pat ir subendrintą bausmę laikyti per griežtomis nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės – kad jis yra neteistas, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino žalą, su jais susitaikė, mokosi, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius. Apeliantas nesutinka su BK 93 straipsnio nuostatų netaikymu jam, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ir netaikė P. B. atžvilgiu pastarosios BK bendrosios dalies normos. Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Viena iš šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad nepilnametis neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą būtų padaręs pirmą kartą. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. nuteistas už dviejų atskirų vagysčių padarymą, kurios viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad P. B. nusikalto pirmą kartą. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, be to, šios prevencinio poveikio priemonės taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

 

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

 

Apeliantas iš esmės neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta, prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui A. G. bausmes bei nustatė jų dydžius, laikantis baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti ar mažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti apelianto A. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. G. bausmės rūšį bei jos dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas (padarytos 14 nusikalstamos veikos, 12 iš kurių – tyčiniai apysunkiai baigti nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos) bei ją sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje), tinkamai įvertino A. G. asmenybę (inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai). Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo A. G. - jis padarė keturiolika nusikalstamų veikų, iš kurių 12 apysunkiai nusikaltimai nukreipti prieš nuosavybę įsibraunant į patalpas bei saugyklas, visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iš anksto suplanuota tyčia, A. G. su skirtingomis bendrininkų grupėmis grobė daiktus iš nuošalių sodybų, kas įrodo ne tik iš anksto susiformavusią tyčią, bet ir siekį daryti vagystes tose vietose, kur vagystės padarymas gali išaiškėti tik praėjus gana ilgam laikotarpiui, nusikaltimai buvo padaryti vienerių metų laikotarpiu, A. G. grobė daiktus, kurie gali būti lengvai realizuojami, juos pardavinėjo, kas rodo, kad piniginės sumos gautos iš už parduotus pagrobtus daiktus buvo vienas iš jo pragyvenimo šaltinių, todėl kaltinamojo veikos nebuvo atsitiktinės, nors kaltinamasis yra sudaręs profesinio mokymo sutartį, tačiau ši vienintelė aplinkybė negali apspręsti BK 75 str. taikymą, nusikaltimų pobūdis, jų skaičius, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.  Atsižvelgiant į A. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, padarymo aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų A. G. neįmanoma, tik A. G. paskyrus realų sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų subendrintų bausmių atlikimą. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 str. numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįsti atmetami A. G. teiginiai dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų buvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos – bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Skunde apeliantas A. G. teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prokurorės siūlymą skirti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau prokurorės prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio ir teismo sprendimo nesaisto.

Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, dalinio žalos atlyginimo apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad nuteistasis dabar mokosi ir mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – išvados dėl galutinės bausmės rūšies ar dydžio, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, nepaneigia. Visiškai nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas apelianto mokymąsi ir šiuo metu teigiamą jo apibūdinimą turėtų laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neturėjo remtis nebegaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis, nes 2008 metais paskirtas baudas jis yra sumokėjęs. Šis teiginys nepagrįstas. Pagal LR ATPK 36 straipsnio nuostatas jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, tik tuomet laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Sutinkamai su BPK 307 str. 1 d. 6 p. teismas nuosprendyje privalomai turi išspręsti kardomosios priemonės klausimą nuteistajam kol įsiteisės nuosprendis.  Utenos rajono apylinkės teismas, skirdamas A. G. suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo motyvavo tai tuo, kad kaltinamajam A. G. yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant realiai, todėl  BPK 119 str. reikalavimai bus įgyvendinti jam skiriant kardomąją priemonę – suėmimą. Apylinkės teismas, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, savo sprendimą skirti suėmimą A. G. motyvavo. BPK 119 str. nurodyta, kad  kardomosios priemonės skiriamos šalia kitų tikslų siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. G. nuosprendyje motyvuotas, tokios - realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. G. yra aplinkybė, kuria remiantis galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo nuosprendžio įvykdymo, o tai yra pagrindas skirti suėmimą (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad skirdamas nuosprendžiu A. G. suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, BPK 307 str. 1 d. 7 d. nuostatų nepažeidė.

 

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

 

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, jog jo kaltė grindžiama iš esmės tik kitų nuteistųjų melagingais parodymais, taip pat teismo padarytomis prielaidomis, nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Nuteistasis V. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už vagystes iš V. D. sodybos, iš A. K. sodybos, iš V. E. M. sodybos bei už tyčinį A. K. turto sugadinimą. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. K. kaltu dėl vagystės iš V. D. sodybos ir paskyrė jam šiame epizode teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai pripažino kaltu ir nubaudė jį už vagystes iš A. K. ir V. E. M. sodybų bei už tyčinį A. K. turto sugadinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d. buvo neteisėtai įsibrauta į V. D. priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį klojimą, iš kurio pagrobti ten buvę daiktai – dvi plastikinės talpos su 40 l dyzelinio kuro, 50 l talpa su cheminiu skysčiu „Kaustikas“. Nors apeliantas V. K. neigė dalyvavęs šioje vagystėje, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – kito nuteistojo P. B., liudytojų A. I. ir A. R. parodymais, dalinai – ir paties apelianto V. K. parodymais. Nuteistasis V. K. neneigė 2009 m. vasario mėn. pradžioje vežęs P. B. į V. kaimą, bet tvirtino jokioje vagystėje nedalyvavęs. Tačiau tokie apelianto parodymai kitų byloje esančių duomenų kontekste vertintini kritiškai. Nuteistasis P. B. nuo pat pradžių parodė minėtą vagystę įvykdęs su V. K., šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas A. I. parodė, kad 2009 m. žiemą ar pavasarį pirko iš P. B., atvykusio kartu su V. K., kurą bei matė V. K. automobilyje plastmasinę gal 50 l talpą. Liudytoja A. R. apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. K. jai prisipažino kartu su P. B. įvykdęs šią vagystę, todėl išteisinti jį dėl jos nėra jokio pagrindo, jis šiame epizode pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai.

Apeliantas V. K. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuotų vagysčių iš A. K. ir V. E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo. Išnagrinėjusi V. K. apeliacinį skundą šioje dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą dėl šių vagysčių bei turto sužalojimo įvykdymo pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykių situacijas, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. K. dalyvavimo pastarųjų nusikalstamų veikų padaryme bei jų sudėčių įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad V. K. pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagysčių iš A. K. ir V. E. M. sodybų bei pagal BK 187 str. 3 d. dėl tyčinio A. K. turto sugadinimo nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje naikintinas ir nuteistasis V. K. dėl šių nusikalstamų veikų išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant vagystes iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčia sugadinant A. K. turtą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo klausimus ir dėl jų priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį V. K. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – kitų nuteistųjų A. G. ir M. K. bei liudytojo A. J. parodymais, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė minėtų nusikalstamų veikų sudėčių buvimą nuteistojo V. K. veiksmuose. Tačiau šių asmenų parodymų vertinimas kartu su kitais byloje esančiais – liudytojų N. B., A. S. ir A. R. parodymais iš tikrųjų nepagrindžia vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo sudėčių buvimo V. K. veiksmuose. Pažymėtina, kad apeliantas V. K. neigia padaręs jam inkriminuotas vagystes iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinį A. K. turto sugadinimą. Jis nurodė, kad minėtų nusikalstamų veikų metu jo automobilis buvo remontuojamas, todėl jis negalėjo, kaip teigia kiti nuteistieji, dalyvauti minėtų veikų padarymuose su savu automobiliu. Nors nuteistieji A. G. ir M. K. teigė į A. K. ir V.E. M. sodybas vykę V. K. automobiliu, tokius jų parodymus paneigia liudytojų N. B., A. S. ir A. R. parodymai. Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors teismas grįsdamas V. K. kaltę nuosprendyje remiasi vienintelio liudytojo aukščiau nurodytuose epizoduose A. J. parodymais, kuris teisme parodė, kad pirko keletą daiktų iš A. G. ir K., nurodė, kad perkant žoliapjovę ir savaeigę žoliapjovę ir iš M. K., kartu buvo V. K., atvažiavęs su vyšninės spalvos BMV automobiliu, tačiau iš šio liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( t.4 b.l. 105-106) matyti, jog liudytojas tada teigė, kad visus daiktus pirko iš  M. K., 2009 m. gegužės mėn. perkant žoliapjovę iš M. K., kartu buvo A. G.. Liudytojas teigė tik, kad pažįsta V. K., bet nenurodė, kad bent kartą būtų matęs V. K. su M. K. ar A. G., perkant iš jų kokius nors daiktus, nenurodė ir automobilio, apie kurį davė parodymus teisme. Paskelbus teismui jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime liudytojas A. J. teigė, kad jis buvo apklausiamas po darbo, gal buvo kiek pavargęs ir ne viską tiksliai pasakė. Iš A. J. apklausos protokolo (t.4 b.l. 105-106) matyti, kad A. J. buvo apklaustas 2009 m. rugsėjo 18 d. 14.35 – 15.20 val. laikotarpyje, t.y. darbo dienos viduryje, todėl jo paaiškinimas teisme, kodėl jo parodymai skiriasi iš esmės nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu V. K. atžvilgiu, nėra įtikinamas. Kolegija daro išvadą, kad liudytojo A. J. parodymai dėl V. K. dalyvavimo perkant-parduodant vogtus daiktus yra prieštaringi, jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį pagrindo nėra. Kitų kaltinamųjų parodymai apie V. K. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme vertintini tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Be to, kaip jau minėta, prieštaringų A. J. parodymų, kuriais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, kitokių įrodymų, kad V. K. dalyvavo kartu su A. G. ir M. K. turto vagystėje ir turto sugadinime A. K. sodyboje ir vagystėje iš V.E. M. sodybos nėra. V. K. tvirtina, kad nurodytu kaltinime jo dalyvavimo vagystėse iš A. K. ir  V.E. M. laikotarpiu jo automobilis po autoavarijos buvo remontuojamas. Kad V. K. 2009 m. vasario buvo patekęs į autoįvykį, teisme patvirtino liudytojas N. B.. Liudytojas A. S. parodė, kad 2009 m. vasario- birželio mėn. laikotarpyje remontavo V. K. automobilį BMV. Šių liudytojų parodymai nuosprendyje neįvertinti, tik konstatuota, kad liudytojas A. S. negalėjo nurodyti tikslios automobilio suremontavimo datos. Tokia teismo išvada nėra pagrindo laikyti pagrįsta: liudytojas nurodė laikotarpį -2009 m. vasario-birželio mėn. Liudytojo A. J. parodymai dėl daiktų įgijimo iš M. K. aplinkybių, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis,  šioje dalyje taip pat nėra tikslūs - jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie iš M. K. įgytų daiktų  pirkimo laiką buvo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki liepos mėn.., teisiamajame posėdyje 2010-06-10 (t.7. b.l. 29) nurodė, kad  daiktus įsigijo praeitais metais, nepatikslindamas laikotarpio. Kaltinime V. K. nurodytas A. K. ir V.E. M. turto pagrobimo ir sugadinimo laikotarpis – nuo 2009-05-24 iki 2009-05-30, kaip seka iš kitų kaltinamųjų -M. K. ir A. G. - parodymų tuo laikotarpiu M. K. juos vežė į nusikaltimų vietas BMV automobiliu. Tam prieštarauja liudytojo A. S. parodymai, kad jis V. K. automobilį remontavo iki birželio mėnesio.   

Taigi, esant prieštaravimams šioje situacijoje visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, matyti, kad nuteistojo V. K. kaltumas dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo padarymo yra grindžiamas abejotinais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių nuteistojo V. K. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų patvirtinančių įrodymų, remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje naikintinas ir nuteistasis V. K. dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sužalojimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias vagystes bei tyčinį turto sugadinimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi V. K. dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo išteisintinas, nukentėjusiajam A. K. priteistos sumos – 382,20 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir V.E. M. 2100 litų turtinės žalos priteistinos solidariai tik iš M. K. ir A. G..

Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto V. K. teiginys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme turėjo dalyvauti specialistas, suprantantis sunkią jo kalbą, nes dėl šios sveikatos problemos jam sunkiai pavyko susikalbėti ir su atstove J. U.. Tokių pageidavimų apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė, pastabų  nuteistasis nei dėl ikiteisminio tyrimo metu surašytų jo apklausos protokolų nei dėl pirmos instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų jo parodymų teisingumo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad V. K. turi klausos sutrikimų, dėl ko sunkiau suvokia sakytinę kalbą, tačiau įvykių suvokimas yra adekvatus, kadangi klausos trūkumai  nėra protinė negalia. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. nuo pirmos apklausos buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, kokių nors save kaltinančių parodymų V. K. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nedavė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo kaip nors pažeistos V. K. kaip įtariamojo ar kaltinamojo teisės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,

N U S P R E N D Ž I A :

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. K. dėl vagystės iš A. K. sodybos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. K. dėl tyčinio A. K. turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. K. dėl vagystės iš V. E. M. sodybos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti skundžiamu nuosprendžiu V. K. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1, 4 d. 5 d. 1 p., paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl kartu su  P. B. įvykdytos vagystės iš V. D. sodybos ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Panaikinti nuosprendžio V. K. atžvilgiu dalį, kuria solidariai iš jo, M. K., A. G. priteista 382,20 Lt turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai ir 2100 litų turtinės žalos atlyginimo V. E. M..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

O. Š., A. G. ir  P. B. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                             Ričardas Gilys

 

Teisėjai                                                                                                   Algirdas Gaputis

 

                                                                                                               Nijolė Sušinskienė