Administracinė byla Nr. I-2906-463/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.4; 37.5; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Arūno Kaminsko ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
D. N. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 28-62(1) (toliau – nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. vasario 17 raštą Nr. 2S-891 (toliau – sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną kalinimo nežmoniškomis sąlygomis dieną nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, nes pareiškėjas nematė ir negirdėjo užėjusių į kamerą pareigūnų, nes tuo metu buvo su ausinėmis, žiūrėjo televiziją (snūduriavo). Būtent todėl pareiškėjas nurodo, kad neatsistojo ir nepasisveikinimo su pareigūnais. Pažymi, kad tą dieną rytinio patikrinimo metu pareiškėjas jau buvo pasisveikinęs su budinčios pamainos pareigūnais, todėl reikalavimas sveikintis kiekvieną kartą jiems užėjus į kamerą, pasak pareiškėjo, yra nelogiškas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta ne konkreti nuobauda – draudimas apsipirkti parduotuvėje iki vieno mėnesio. Nepaisant to, kad nebuvo nustatytas konkretus draudimo apsipirkti terminas, pareiškėjui nebuvo leista apsipirkti visą mėnesį (išskyrus asmens higienos priemones ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įstaigoje nustatytas miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Paaiškina, kad pareiškėjas, jo nuomone, vergišką darbą valgykloje pradėdavo nuo 6.00 val., todėl natūralu, kad apie 13.35 val. jis galėjo snūduriuoti ir neatsikelti pasisveikinti. Dėl darbo valgykloje, pasak pareiškėjo, buvo pažeista jo teisė į 8 val. miegą. Šią aplinkybę pareiškėjas vertina kaip nepakeliamų kalinimo sąlygų sudarymą, kankinimą, žeminimą, orumo pažeidimą. Nurodo, kad patyrė žalą, kuri pasireiškė nuovargiu, irzlumu, šeimos santykių pablogėjimu, galvos skausmais, miego sutrikimais.
2017 m. gegužės 9 d. teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas (b. l. 64–65), kuriame pareiškėjas nurodo, kad neneigia fakto, jog kalbėjo su pareigūnais, tačiau jų įeinančių į gyvenamąją patalpą tikrai nepastebėjo. Paaiškina, kad su pareigūnais kalbėjo tada, kai vienas iš jų priėjo prie jo ir atkreipė į save dėmesį sušaukęs pareiškėjo pavardę ir paklausęs, kodėl pareiškėjas miega. Nurodė, kad į šį klausimą, pareiškėjas atsakė, jog ilsisi po darbo. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2013 metų dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje, kuri davė pareiškėjui nurodymą tęsti darbą. Paaiškina, kad atsisakius darbo apie lygtinį paleidimą negali būti nė kalbos.
Vilniaus PN, atstovaudami ir Lietuvos valstybei, atsiliepime ir atsiliepimo papildyme su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–32, 74–75). Nurodo, kad pareiškėjas, pamatęs į kamerą įėjusius pareigūnus, toliau gulėjo lovoje, neatsistojo ir nepasisveikino, o į duotą pastabą, kad tokiu elgesiu pažeidžia vidaus tvarkos taisykles, pareiškėjas nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau turėjo tuo metu dvi galiojančias nuobaudas, buvo nuspręsta skirti nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjo teiginius, kad jis nematė į kamerą įėjusių pareigūnų vertina kaip akivaizdžiai melagingus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dirbo virtuvėje ne kaip Vilniaus PN darbuotojas, o kaip VĮ „Mūsų amatai“ darbuotojas. Į darbą pareiškėjas buvo priimtas, nes išreiškė tokį pageidavimą ir atitiko VĮ „Mūsų amatai“ keltus reikalavimus. Taigi, pareiškėjas dirbo laisva valia, Vilniaus PN neverčiamas ir prisiėmė visą su pasirinktu darbu susijusią atsakomybę. Jei pareiškėjui netiko darbo laiko grafikas, jis galėjo kreiptis į savo darbdavį (VĮ „Mūsų amatai“) su prašymu minėtą grafiką pakeisti. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę bet kada nutraukti darbo santykius, tačiau prašymą atleisti iš darbo pateikė tik 2017 m. vasario 8 d. Mano, kad darbo laiko režimas iš tiesų pareiškėjui didesnio diskomforto nekėlė, o skundu pareiškėjas galimai siekia sau tik turtinės naudos (pasipelnymo iš valstybės).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–52). Nurodo, kad pareiškėjas, net ir davus jam pastabą, toliau gulėjo ir nesikėlė iš lovos. Mano, kad nuobauda buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Departamento sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, yra išsamus ir pagrįstas, jo naikinti, Departamento nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 3). Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad tokiam pareiškėjo prašymui neprieštarauja (b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui galimai neteisėtai ir nepagrįstai pritaikytos drausminės nuobaudos bei dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN neužtikrino jam tinkamo poilsio (pakankamo pagal dienotvarkę miego laiko), t. y. neatsižvelgė į tai, kad dėl darbo jam tekdavo anksti keltis. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dirbo nieko neverčiamas ir bet kada galėjo nutraukti darbo santykius.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas. Valstybė turi garantuoti, kad tokie asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų, jog jų orumas bei kitos fundamentalios teisės ir laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, būtų gerbiamos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne miegas apibrėžiamas kaip poilsio būsena, kai visiškai ar iš dalies neveikia sąmonė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius, p. 396). Medicinos enciklopedijoje miegas apibūdinamas kaip periodiška elgesinės ramybės būsena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryšius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas (Medicinos enciklopedija (II tomas). Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius, p. 18). Paprastai laikoma, kad normaliai organizmo būsenai atsistatyti vidutiniškai žmogui užtenka 7-8 valandų miego, o miego trūkumas neigiamai veikia žmogaus socialinę ir darbinę veiklą. Ilgą laiką besitęsiantis miego trūkumas gali lemti sveikatos sutrikimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 (toliau – dienotvarkė), nuteistųjų miegui skirtas laikas yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val., t. y. 8 val. per parą (b. l. 151). Dienotvarkėje nustatyta, kad prieš poilsio ir švenčių dienas miego laikas yra nuo 24.00 val. iki 8.00 val. (taip pat 8 val. per parą). Taigi, Vilniaus PN dienotvarke visiems nuteistiesiems bendrai yra užtikrinamas tinkamas (pakankamas) laikas miegui (kaip poilsio būsenai). Pareiškėjas nurodo, kad buvo dirbantis ir darbe turėjo būti jau 6.00 val., todėl jo miego trukmė sutrumpėjo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 15 d. jo prašymu buvo paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio maisto išdavėjo laikininko pareigas (b. l. 145–146). Šioje valstybės įmonėje pareiškėjas dirbo iki 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 39).
Iš Vilniaus PN Nuteistųjų išvedimo į darbą paskirų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 6 d. virtuvėje dirbo 3–4 dienas per savaitę, darbo laikas nuo 6.00 val. iki 9.00 val., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 76–119).
Nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas dirbo virtuvės indų plovykloje 4–6 dienas per savaitę nuo 7.20 val. iki 8.30 val., nuo 12.30 val. iki 14.30 val., nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 155–172), o nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas dirbo virtuvės daržovių bare kasdien (7 dienas per savaitę) nuo 6.00 val. iki 9.00 val. ir nuo 10.00 val. iki 12.00 val. (b. l. 152–154).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad kankinimu jis laiko tą bausmės atlikimo laiką, kai pareiškėjas darbą pradėdavo 6.00 val. ir su pertrauka tęsdavo iki 12.00 val. Pareiškėjas paaiškino, kad jam tekdavo keltis 5.30 val., todėl trūko miego. Taigi, ginčas iš esmės yra dėl laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d., t. y. dėl 21 dienos (toliau – ginčo laikotarpis). Panašus laikotarpis nurodytas ir pareiškėjo teismui pateiktoje virtuvės administratorės pažymoje (b. l. 11). Pareiškėjas nurodė, kad dirbo dėl teigiamos charakteristikos vėliau sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau dėl darbo neteko savo teisės miegoti 8 val. per parą, t. y. jo miegas sutrumpėjo iki 6 val. ir 30 min. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal dienotvarkę, nuo 20.00 val. iki 21.00 val. yra laisvalaikis (b. l. 151). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naktinio miego trūkumą kompensuoti laisvalaikio metu. Ginčo laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pareiškėjas nedirbo, o šis metas pagal dienotvarkę taip pat yra nuteistųjų laisvalaikis (jei tuo metu nedirbama ir nesimokoma), kai nuteistieji gali laisvai pasirinkti, ką tuo metu veikti. Dienotvarkėje nurodyta, kad darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 22.40 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 8.30 val. iki 22.40 val. lova turi būti paklota, nuteistieji jose gali gulėti, bet apsirengę ir neapsikloję. Teisėjų kolegija sutinka, kad miegas trumpo (1 valandos trukmės) laisvalaikio metu, paklotoje lovoje, apsirengus ir neapsiklojus, kokybės prasme neprilygsta miegui nakties metu, tačiau iš dalies gali kompensuoti miego trūkumą, atsižvelgiant į tai, kad individualių, prie darbo laiko grafikų priderintų, dienotvarkių visiems nuteistiesiems atskirai sudaryti pataisos įstaigose nėra galimybių. Be to, tokiu atveju įstaigai būtų sunku užtikrinti tvarką, vienu metu atlikti rytinius ir vakarinius patikrinimus (skaičiuotes) ir kt. Šiuo aspektu (dėl miego pareiškėjui trūkumo) taip pat svarbu tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į savo darbdavį su prašymais dėl kito darbo laiko grafiko sudarymo. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo konstitucinė teisė į poilsį (šiuo atveju – miegą) Vilniaus PN nebuvo pažeista.
Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti Vilniaus PN neteisėti veiksmai, teismui nekyla pagrindas svarstyti kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo teismo panaikinti Vilniaus PN nutarimą, kuriuo pareiškėjui už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo skirta nuobauda (iki vieno mėnesio draudimas apsipirkti parduotuvėje, išskyrus kanceliarines ir higienos prekes).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas 2017 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl drausmės pažeidimo kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2017 m. sausio 10 d. 13.35 val. kartu su kitu prižiūrėtoju įėjo į 102 nuteistųjų gyvenamą patalpą, kurioje pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis. Tarnybiniame pranešime prižiūrėtojas nurodė direktoriui, kad pareiškėjas, pamatęs įėjusius pareigūnus, neatsistojo ir nepasisveikino, į pastabą, kad tokiu elgesiu pažeidžia nustatytas taisykles, nereagavo ir toliau gulėjo lovoje (b. l. 33). Prie minėto tarnybinio pranešimo buvo pridėtas pareiškėjo 2017 m. sausio 10 d. paaiškinimas Vilniaus PN direktoriui (b. l. 34). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad, ilsėdamasis po darbo, gulėjo ir žiūrėjo televiziją, kai užėjo pareigūnai ir paklausė, kodėl pareiškėjas guli. Pareiškėjas nurodė, kad į tokį pareigūnų klausimą atsakė, jog dirba ir į darbą keliasi 5.30 val. Pareiškėjas paaiškino, kad ši situacija (pareiškėjo ilsėjimasis po darbo) nėra pažeidimas.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio 11 d. įvyko Vilniaus PN drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas minėtas pareiškėjo elgesys ir nuspręsta apsiriboti pokalbiu su pareiškėju (b. l. 35). Drausmės komisijos pirmininkas 2017 m. sausio 11 d. teikimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-19(1) siūlė direktoriui apsiriboti pokalbiu su pareiškėju (b. l. 36). Minėtame teikime buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas.
Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu Vilniaus PN direktorius pareiškėjui uždraudė iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto reikalavimus (b. l. 37).
2017 m. sausio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, nurodydamas, kad pagal nustatytą dienotvarkę nuteistiesiems priklauso 8 val. miego per parą, o pareiškėjas dėl darbo galėdavo miegoti ne daugiau 6–6,5 val. per parą (b. l. 54–55). Atitinkamai, pareiškėjas nurodė manantis, kad turėjo teisę tuo metu (po darbo) ilsėtis (miegoti). Skundžiamu sprendimu Departamentas atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (b. l. 60–61). Departamentas pareiškėjui nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Departamentas pareiškėjui paaiškino, kad po darbo jis turėjo galimybę ilsėtis ir gulėti, tačiau miegojimui yra nustatytas konkretus laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus atsistoti ir pasisveikinti. Nesutikdamas su tokiu Departamento atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Kaip minėta, skundžiamame nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą. Kitų pažeidimų konstatuota nebuvo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Šių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d.) 73 punkte yra nurodytos nuteistųjų elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, Taisyklių 73.1 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę, Taisyklių 73.2 punkte nustatyta, kad, pataisos įstaigos administracijos atstovui įėjus į patalpą, nuteistieji turi atsistoti ir pasisveikinti. Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad nuteistasis įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, gali tik šiam atstovui leidus. Taisyklių 73.3 punkte nustatyta, kad, bendraujant su pataisos įstaigos administracijos atstovais, negalima laikyti rankų kišenėse. Taigi, iš nurodytų nuostatų matyti, kad tam tikros nuteistųjų elgesio taisyklės yra susijusios su pataisos įstaigos administracija ir šios administracijos atstovais, o kitos elgesio taisyklės yra susijusios ne su pataisos įstaigos administracijos atstovais, o su pataisos įstaigos atstovais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį reguliavimą, daro išvadą, kad toks pataisos įstaigos administracijos atstovų ir pataisos įstaigos atstovų išskyrimas nėra savitikslis ar atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas yra siejamas su elgesio taisykle, kurioje yra naudojama formuluotė ne „pataisos įstaigos atstovas“, o „pataisos įstaigos administracijos atstovas“. Nei Taisyklėse, nei BVK nėra pateikiamas apibrėžimas, kas yra laikytina pataisos įstaigos administracija. Pagal lietuvių kalbos žodyną, administracija apibudinama kaip valdymo pareigūnai, kurios nors įstaigos ar įmonės vadovaujantysis personalas. BVK 118 straipsnis „Pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atveju“ reglamentuoja santykius nesusijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau iš šio straipsnio pavadinimo matyti, kad jis reglamentuoja būtent pataisos įstaigų administracijos veiksmus tam tikrose situacijose. Iš šio straipsnio turinio matyti, kad pataisos įstaigos administracija yra pataisos įstaigos direktorius ir jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Tai iš esmės atitinka sąvoką, apibudinančią administraciją, kaip vadovaujantį personalą. Konstatuotina, kad 2017 m. sausio 10 d. 13.35 val. į patalpas, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, užėjo ne Vilniaus PN administracijos atstovas, o Vilniaus PN atstovai – Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai. Pareiškėjas teigia ne iš karto pastebėjęs įėjusius pareigūnus, tačiau neginčija, kad ir vėliau (jau pastebėjęs pareigūnus) jis neatsistojo ir nepasisveikino. Pareiškėjas paaiškina, kad tą dieną (ryte) jau sveikinosi su minėtais prižiūrėtojais, todėl pasisveikinimą iš naujo, kaskart įėjus tiems patiems pareigūnams, nelaiko logišku elgesiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad į patalpą įėjus pareigūnams, nuteistieji, vadovaudamiesi mandagaus elgesio taisyklėmis, turėtų atsistoti (o sutikus pareigūną pirmą kartą dienoje – ir pasisveikinti), tačiau Taisyklių 73.2 punkto pažeidimas šiuo atveju buvo konstatuotas nepagrįstai, nes tokią imperatyvią elgesio taisyklę (atsistoti ir pasisveikinti) minėtos Taisyklės numato tik pataisos įstaigų administracijos atstovų, o ne visų pataisos įstaigos darbuotojų atžvilgiu.
Atsižvelgdama į tai, kad nutarime pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nutarime ydingai (termino prasme neaiškiai ir nekonkrečiai) buvo įrašyta ir pati nuobauda – draudimas apsipirkti parduotuvėje iki vieno mėnesio. Nutarimas naikinamas, kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, naikinamas ir Departamento sprendimas, kuriuo Vilniaus PN nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 28-62(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. raštą Nr. 2S-891 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Arūnas Kaminskas
Jolanta Malijauskienė