Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1033/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00157-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2; 1.2.20.5.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,
kaltinamajai J. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
J. Š. 2017 m. kovo 7 d., apie 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-561-716/2017, teismo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, žinodama, kad 2016 m. kovo 16 d., apie 23.00 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme R. V. smūgiuodamas pastūmė R. B. į krūtinę bei galva trenkė R. B. į burnos sritį, tyčia davė melagingus parodymus, tai yra parodė, kad: „konfliktų nebuvo tarp vyriškių“, „fiziškai mano sugyventinis nekontaktavo su vaikinu“, „kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo jėgos“, „R. nemušė nukentėjusiojo“.
Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. Š. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji su R. V., su kuriuo kartu gyvena, 2016-03-16 apie 23 val. atvažiavo prie savo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes buvo užstatytas automobilis. Jie bandė signalizuoti, bet automobilis pakankamai ilgai nesitraukė. Po kurio laiko automobilis prisiparkavo arčiau šono, kad jie galėtų pravažiuoti. Pastačius mašiną ji ir R. priėjo prie automobilio paklausti vairuotojo, kodėl jis čia stovi ir trukdo žmonėms pravažiuoti. Vairuotojas išlipo iš automobilio, su jais pakalbėjo ir tada jie išėjo namo. Konflikto nebuvo, o buvo tiesiog pokalbis, dialogas. Vyrai fiziškai nekontaktavo, vienas kito nebuvo palietę. Vyrų pokalbį ji matė, nes visą laiką buvo šalia, kiemas buvo apšviestas. Kai buvo teisme nagrinėjama R. V. byla, ji buvo liudytoja, buvo prisiekusi ir sakė tuos žodžius, tai yra jos tiesa. Žino, kad yra įsiteisėjęs R. V. nuosprendis, kad jis pripažintas kaltu. Negali pasakyti iš kur pas R. B. atsirado sužalojimai. Kiek žino, tas vyras yra boksininkas, sportininkas, gal jis prieš tai buvo susižalojęs treniruotėje. Ji tvirtina, kad R. V. su R. B. fiziškai nekontaktavo ir jo nemušė. Teismai blogai nusprendė dėl R. V., nes kitaip paaiškinti negali. Ši byla yra paremta R. V. byla, kadangi jis pripažintas kaltu. Ji negali įrodyti savo tiesos, kad nemelavo. Prokurorė siūlo jai labai didelę baudą (b. l. 86-91).
Liudytoja I. K. teisme parodė, kad įvykis buvo prieš 2 metus ir tikslių detalių neatsimena, galima remtis jos pirminiais parodymais (b.l. 16-17). Prisimena, kad vakare su pažįstamu R. B. automobiliu, kurį vairavo R., grįžo namo, stovėjo prie jos namų ir kalbėjosi. Iš galo privažiavo mašina ir pradėjo signalizuoti, todėl jie pasitraukė. Tas automobilis privažiavo lygiagrečiai jų mašinos, vairuotojas atidarė langą ir pradėjo šaukti visokiais žodžiais. Po to vairuotojas pastatė savo mašiną toliau ir davė suprasti, kad R. reikia išlipti pasikalbėti. R. išlipo ir su automobilio vairuotoju užėję už mašinos stovėdami vienas prieš kitą aiškinosi santykius. Ką kalbėjosi ji nežino, nebuvo išlipusi iš automobilio, bet pro veidrodėlius ar atsisukusi, tiksliai dabar neatsimena, matė kaip to automobilio vairuotojas su galva trenkė R. į veidą. Po to, atsisėdęs į mašiną R. jai pasakė, kad tas vyras nuskėlė jam dantį. Ji nežino, ar prieš tai buvo nuskeltas dantis, bet tik po konflikto R. parodė nuskeltą dantį. Kaltinamoji buvo išlipusi iš automobilio, bet kur ji stovėjo tiksliai neatsimena, atrodo, kad truputį atokiau, neatkreipė dėmesio, tačiau matė, kai ta mergina atėjo nusivesti savo draugą. Nepamena kada ji priėjo, greičiausiai po fizinių veiksmų. R. sužalojimų prieš įvykį ji nepastebėjo, jis pats apie tai nieko nepasakojo, anksčiau su juo nebendravo, nes tai buvo nauja pažintis, R. tik parvežė ją namo iš bendros kompanijos. Su juo ryšių nepalaiko, nežino, kokie sužalojimai jam buvo nustatyti. Konflikto metu neprisimena ar kaltinamoji ką sakė, bet necenzūriniais žodžiais plūdosi (b. l. 86-91).
Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąją J. Š., kartu su ja gyvena. Jiems grįžus namo įvažiavimas į kiemą buvo užblokuotas. Jam priėjus ir paprašius automobilio vairuotojo (R. B.) patraukti automobilį, jis nenorėjo trauktis, todėl jam pasignalizavo. Po kurio laiko automobilis teikėsi pasitraukti į šoną. Jie įvažiavo į kiemą, pastatė mašiną. Jis pasakė vairuotojui, kad pastarasis elgiasi netinkamai, kad negalima blokuoti įvažiavimo. Vairuotojas pradėjo šūkauti kažką necenzūriniais rusiškais žodžiais. Po to priėjo J. ir jie nuėjo namo. Tik vėliau sužinojo, kad vairuotojas kreipėsi į policiją, neva buvo sumuštas. Policija net neužėjo pas jį, nors buvo namuose. J. buvo išlipusi iš automobilio ir buvo šalia jo apie 1 metro atstumu. Liudytoja R. B. mergina net nebuvo išlipusi iš mašinos. Ji teigė, kad viską matė per galinį vaizdo veidrodėlį. Pašalinių asmenų, kaimynų nebuvo. Kiemas pas juos saugus ir gerai apšviestas. „Facebook“ profilyje matė, kad R. B. yra kikboksininkas, sportuoja, todėl nemano, kad būtų galėjęs tokį asmenį nuskriausti. Nebuvo konflikto tarp jų, jis tik pasakė pastabą R. B., kad elgiasi netinkami, bet su juo fiziškai nekontaktavo. Jo atžvilgiu priimti teismų nuosprendžiai yra neteisingi. Dar vykstant ankstesniam teismui, R. B. buvo priėjęs prie automobilio ir jo su J. atsiprašė. Pasakė, kad pasijuto nejaukiai prie merginos (liudytojos I. K.), todėl gali būti, kad jis taip padarė, nes buvo įžeista jo savigarba. Žmogus, kuris yra nuskriaustas, neateitų atsiprašinėti. Nors R. B. teigė, kad jam buvo nulaužtas dantis, bet tai galėjo būti sena trauma, nes žalojant dantį yra sužalojamos ir lūpos, o pas jį to nebuvo (b. l. 86-91).
Liudytojas R. B. į teisiamąjį posėdį neatvyko, pateikė prašymą remtis jo pirminiais parodymais, kadangi dėl darbo negali atvykti iš Klaipėdos. Proceso dalyviai šiam prašymui neprieštaravo, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus. Apklaustas liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-16, apie 23.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje buvo atvažiavęs jo tėvui priklausiusiu automobiliu „Mercedes Benz CLK“. Kartu automobilyje buvo jo draugė I. K., kurią jis parvežė namo. Automobilyje jie sėdėjo. Iš kur atvažiavo kitas automobilis nežino, tačiau jis sustojo už jo automobilio ir pradėjo naudoti garsinį signalą, kad jis pasitrauktų. Jis kažkiek pavažiavo į priekį, pamatė, kad priekyje nėra išvažiavimo, tada pradėjo judėti atgal ir norėjo praleisti automobilį, kad galėtų pravažiuoti. Kai atsirado galimybė prasilenkti, jam važiuojant atbuline eiga, o kitam vairuotojui važiuojat į priekį, susilyginus automobiliams, vairuotojas atsidarė langą ir pradėjo jam grasinti, kad suspardys, rėkė, kad tai yra jo kiemas ir jis negali čia stovėti, neprisimena kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo. Vyro automobilyje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Konfliktuojant jis išlipo iš automobilio, vyras taip pat. Tas vyras pradėjo jį stumdyti rankomis, kumščiais trenkė į pilvą, kiek kartų neprisimena, paskui vieną kartą galva trenkė jam į burnos sritį. Įvykį matė jo draugė I., nors ji buvo pasilikusi automobilyje, o to vyro draugė taip pat matė įvykį, ji buvo išlipusi iš automobilio. Išlipusi moteris labai šaukė, elgėsi isteriškai. Ką ji rėkė neprisimena. Jis kreipėsi į medikus, nes jam buvo nuskeltas dantis, sumušta nosis. Po konflikto vyriškis su moterimi, kaip suprato, nuėjo namo, o jis apie įvykį pranešė policijai ir vietoje laukė pareigūnų. Atvykę pareigūnai iškvietė medikus, su kuriais jis išvažiavo į ligoninę (b. l. 36-37).
Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas gavus 2017-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pranešti prokuratūrai apie tai, kad J. Š. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-09 nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016-03-16 apie 23.00 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, stebint pašaliniams asmenims, priėjęs prie R. B. iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl menkavertės priežasties - neva netinkamai pastatyto R. B. automobilio, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu, po ko tyčia smūgiuodamas pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę ir galva trenkė R. B. į burnos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas nosies sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (b. l. 3-6).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartimi nuteistojo R. V. apeliacinis ir kasacinis skundai netenkinti.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiama kaip liudytoja J. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-561-716/2017 apie savo sugyventinio R. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką sutiko duoti parodymus ir, būdama įspėta dėl atsakomybės bei prisiekusi, parodė, kad „<...> konfliktų nebuvo tarp vyriškių, nors vaikinas dar norėjo aiškintis prieš mums nueinant namo, bet aš paėmiau R. už rankos. Vaikiną visą laiką mačiau savo akiratyje iki išeinant į namus. Fiziškai mano sugyventinis nekontaktavo su vaikinu. <...> Konflikto nebuvo. <...> Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo jėgos. R. nemušė nukentėjusiojo“ (b. l. 41-48).
BK 235 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamoji J. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-03-07, apie 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-561-716/2017, teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, tyčia davė melagingus parodymus, kad 2016-03-16 apie 23.00 val. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme konflikto ir fizinio kontakto tarp jos sugyventinio R. V. ir R. B. nebuvo ir, kad pastarojo R. V. nemušė. Kaltinamosios kaltė įrodyta: liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 teisiamojo posėdžio protokolu, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-09 nuosprendžiu, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat iš dalies liudytojo R. V. ir pačios kaltinamosios J. Š. teisme duotais parodymais.
Nors kaltinamoji J. Š. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jos nuomone konflikto tarp vyrų nebuvo ir jos draugas (sugyventinis) R. B. nemušė, tačiau tokie jos teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas juos vertina, kaip kaltinamosios gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojo R. V. duotus parodymus, kad konflikto tarp jo ir R. B. nebuvo, jis nesmūgiavo pastarajam į veidą, bei mano, kad tokiais parodymais liudytojas stengiasi padėti savo sugyventinei J. Š. išvengti atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų I. K. ir R. B. parodymais, kad R. V. su galva trenkė R. B. į veido sritį. Tokie jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina kiti bylos duomenys, įsiteisėję teismų sprendimai. Liudytojas R. V. parodė, kad J. buvo išlipusi iš automobilio ir buvo šalia jo apie 1 metro atstumu, o pati kaltinamoji parodė, kad vyrų pokalbį ji matė, nes visą laiką buvo šalia, kiemas buvo apšviestas. Taigi neabejotinai kaltinamoji buvo įvykio vietoje ir matė, kaip R. V. sudavė smūgį R. B. į veidą. J. Š. suprato kas vyksta, matė visą įvykį, tačiau žinodama visas įvykio aplinkybes, apklausiama kaip liudytoja teisme nurodė realybės neatitinkančius faktus, t. y., kad R. V. R. B. nemušė. Iš liudytojos I. K. ir liudytojo R. B. parodymų matyti, jog įvykio metu R. V. galva trenkė į burną R. B., kad J. Š. buvo išlipusi iš automobilio ir matė įvykį, pati šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. Š. apklausiama teisme kaip liudytoja davė melagingus parodymus dėl savo sugyventinio R. V. nusikalstamų veiksmų, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamosios asmenybę (dirba, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą), taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis ir labiau artimas tokios bausmės minimumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 str. 3 d. 2 p., 61 str.). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. laikinai sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė jai nepaskirta. Iki nuosprendžio priėmimo naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti paskirta kardomoji priemonė, neatsirado, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Š. neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Rolandas Bužinskas