VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Neo Finance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. R. (toliau ir atsakovas) 2 106,90 Eur negrąžintą kreditą; 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.); 16 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 106,90 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.); 162,38 Eur tarpininkavimo mokestį; 1 140 Eur administravimo mokestį; 7,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.); 16 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 106,90 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2018 m. balandžio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau ir sutartis, vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovui suteikė 2 921 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokant ieškovei mėnesines įmokas, pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant 1 340,80 Eur palūkanų, 255,70 Eur tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimus nereagavo, todėl ieškovė atsakovui siųstu 2020 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį bei suteikė atsakovui terminą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 106,90 Eur negrąžintą kreditą; 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 162,38 Eur tarpininkavimo mokestį; 1 140 Eur administravimo mokestį; 7,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 250 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį laiku grąžinti gautą kreditą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas tinkamai nevykdė, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 106,90 Eur negrąžintą kreditą, pagal sutartį paskaičiuotas 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, bei ieškovės pagal sutartį paskaičiuotą 162,38 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 140 Eur administravimo mokestį.

5.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės reikalavimų matyti, kad negautoms pajamoms yra prilyginamos sutartyje numatytos atsakovo mokėtinos 16 proc. dydžio metinės mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių, remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino. Nors, ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio, realumo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

6.       Teismas nurodė, jog, savo ruožtu, sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti 7,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 .m.  gegužės 3 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir 16 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 106,90 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtina atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, t. y. 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios  instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 202,47 Eur (2 106,90 Eur +  142,76 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė minėtas 16 proc. dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, kadangi nėra aišku, kada atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą, bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis neviršys paskaičiuotos 202,47 Eur sumos, todėl šį reikalavimą atmetė. Tuo tarpu, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės paskaičiuotas 7,06 Eur kompensacines palūkanas teismas tenkino, kadangi jos atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką.

III.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 16 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 106,90 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.); 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4)  priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

8.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Paaiškina, jog kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Paaiškina, jog įvertinus aukščiau nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, ieškovė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Nurodo, jog ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei tai aiškiai atsispindi teismui pateiktuose sutarties specialiosiose sąlygose, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo. 

9.       Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų suma, paskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. yra 142,20 Eur; mokėjimo (pelno) palūkanos buvo paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Teigia, jog negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, paskaičiuota nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), yra 450,05 Eur.

10.       Paaiškina, jog neapmokėta tarpininkavimo mokesčio suma sutarties nutraukimo dienai, t. y. 2020 m.  rugpjūčio 11 d., yra 23,01 Eur, o neapmokėta administravimo mokesčio suma sutarties nutraukimo dienai, t. y. 2020 m. rugpjūčio 11 d., yra 141 Eur. Pažymi, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą; skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, o priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Todėl, anot ieškovės, kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese. Paaiškina, jog sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 6 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio tvirta suma, kuri yra 255,70 Eur. Teigia, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo apmokėjęs jokios dalies administravimo mokesčio. Paaiškina, kad administravimo mokestis pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.30. punktą yra skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, o tarpininkavimo mokestis pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punktą yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad šalių ginčas kilo iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

13.        Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 106,90 Eur negrąžintą kreditą; 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 162,38 Eur tarpininkavimo mokestį; 1 140 Eur administravimo mokestį; 7,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 250 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 16 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 106,90 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.). Apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą ieškovė grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, pažymėdama tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo.

Dėl administravimo ir tarpininkavimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo

15.       Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 162,38 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 140 Eur administravimo mokesčio.

16.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka. Tuo tarpu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiuosiuose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

17.       Savo ruožtu, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.30. punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tuo tarpu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, kad Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Tarpininkavimo mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14.  punktu. Savo ruožtu, sutarties 5.14. punkte įtvirtinta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo  kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Sutarties  administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Pažymėtina, jog nors sutartyje yra nurodoma už ką yra mokami šie mokesčiai, tačiau visiškai nėra aiški šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis sutarties sudarymo metu. Įvertinus aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, matyti, kad tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas labai panašiai ir iš esmės yra mokamas už panašias ieškovės teikiamas paslaugas; apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos. Savo ruožtu, akivaizdu, jog sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos. Taigi, darytina išvada, jog sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio; atitinkamai, sutarties sudarymo metu nėra galimybės apskaičiuoti ir administravimo mokesčio dydžio.

19.       Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, o tuo tarpu pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

20.       Pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai.

21.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu, nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei pripažinti sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu nesąžiningomis ir negaliojančiomis (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas. 

22.       Savo ruožtu, sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 255,70 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir pripažinus nesąžiningomis sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y. sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2  dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28.  punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

23.       Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 116,77 Eur (4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,43 Eur + 4,38 Eur + 4,35 Eur + 4,31 Eur + 4,27 + (4,27 / 30 * 9 d.)). Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovas pagal sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 93,75 Eur (4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,27 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur + 4,26 Eur) tarpininkavimo mokesčio.

24.       Taigi, sutarties nutraukimo dieną likusi atsakovo nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma – 23,02 Eur (116,77 Eur – 93,75 Eur).

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, be to, tik iki sutarties nutraukimo. Išdėstytų motyvų pagrindu ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 23,02 Eur tarpininkavimo mokesčio.

26.       Savo ruožtu, įvertinus tai, jog sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygos, susijusios su administravimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, egzistuoja teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir dalyje dėl administravimo mokesčio priteisimo, atitinkamai, šį ieškinio reikalavimą atmetant visa apimtimi.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir nuostolių priteisimo

27.       Bylos duomenimis, ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo ir 16 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 106,90 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.).

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio, realumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarti.

29.       Bylos duomenimis, atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos buvo išreikštos fiksuotu dydžiu (1 340,80 Eur), šią palūkanų sumą nurodant sutartyje ir mokėjimo grafike išdėstant jos mokėjimą kas mėnesį mokėtinomis įmokomis. Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Anot ieškovės, pagal sutartį mokėtinos palūkanos (1 340,80 Eur), kurias ji tikėjosi gauti iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), vertintinos kaip ieškovės negautos pajamos.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  e3K- 7- 75- 823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006  m.  lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Civilinio  kodekso 6.249  straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

32.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 340,80 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 16 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. gegužės 2 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (1 340,80 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

33.       Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovas pagal sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 748,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 142,76 Eur. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 340,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.) sudarytų 449,48 Eur (1 340,80 Eur – 748,56 Eur – 142,76 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų būtent nurodytos 449,48 Eur sumos.

34.       Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

35.       Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 16 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio  11 d. – 1 931,68 Eur; 2020 m. rugsėjo 2 d. – 1 886,40 Eur; 2020 m. spalio 2 d. – 1 840,52 Eur; 2020 m. lapkričio 2 d. – 1 794,03 Eur; 2020 m. gruodžio 2 d. – 1 746,92 Eur; 2021 m. sausio 2 d. – 1 699,18 Eur; 2021 m. vasario 2 d. – 1 650,80 Eur; 2021 m. kovo 2 d. – 1 601,78 Eur; 2021 m. balandžio 2 d. – 1 552,10 Eur; 2021 m. gegužės 2 d. – 1 501,76 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 1 450,75 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 1 399,06 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 346,68 Eur; 2021 m. rugsėjo 2 d. – 1 293,60 Eur; 2021 m. spalio 2 d. – 1 239,81 Eur; 2021 m. lapkričio 2 d. – 1 185,31 Eur; 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 130,08 Eur; 2022 m. sausio 2 d. – 1 074,11 Eur; 2022 m. vasario 2 d. – 1 017,40 Eur; 2022 m. kovo 2 d. – 959,93 Eur; 2022 m. balandžio 2 d. – 901,70 Eur; 2022 m. gegužės2 d. – 842,69 Eur; 2022 m. birželio 2 d. – 782,89 Eur; 2022 m. liepos 2 d. – 722,30 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 660,90 Eur; 2022 m. rugsėjo 2 d. – 598,68 Eur; 2022 m. spalio 2 d. – 535,63 Eur; 2022 m. lapkričio 2 d. – 471,74 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 407 Eur; 2023 m. sausio 2 d. – 341,39 Eur; 2023 m. vasario 2 d. – 274,91 Eur; 2023 m. kovo 2 d. – 207,54 Eur; 2023 m. balandžio 2 d. – 139,27 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 70,08 Eur), kurios sutarties termino pasibaigimo dieną (2023 m. gegužės 2 d.) negali viršyti 449,48 Eur sumos.

36.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), kurių suma – 92,21 Eur (25,15 Eur / 30 * 19 d.) + 24,54 Eur + 23,92 Eur + 23,29 Eur + (22,65 Eur / 30 d. * 6 d.)), taip pat 16 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 35 pastraipoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37.       Kadangi skundžiamas sprendimas už akių keistinas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio  proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškinį patenkinus iš dalies (66,64 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 186,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visa apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 275 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutaria:

n u t a r i a :

ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. balandžio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K447432751 bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusios su administravimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu, bei bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 106,90 Eur negrąžintą kreditą, 142,76 Eur mokėjimo  (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 92,21 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), taip pat 16 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 1 931,68 Eur; 2020 m. rugsėjo 2 d. – 1 886,40 Eur; 2020 m. spalio 2 d. – 1 840,52 Eur; 2020 m. lapkričio 2 d. – 1 794,03 Eur; 2020 m. gruodžio 2 d. – 1 746,92 Eur; 2021 m. sausio 2 d. – 1 699,18 Eur; 2021 m. vasario 2 d. – 1 650,80 Eur; 2021 m. kovo 2 d. – 1 601,78 Eur; 2021 m. balandžio  2 d. – 1 552,10 Eur; 2021 m. gegužės 2 d. – 1 501,76 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 1 450,75 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 1 399,06 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 346,68 Eur; 2021 m. rugsėjo 2 d. – 1 293,60 Eur; 2021 m. spalio 2 d. – 1 239,81 Eur; 2021 m. lapkričio 2 d. – 1 185,31 Eur; 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 130,08 Eur; 2022 m. sausio 2 d. – 1 074,11 Eur; 2022 m. vasario  2 d. – 1 017,40 Eur; 2022 m. kovo 2 d. – 959,93 Eur; 2022 m. balandžio 2 d. – 901,70 Eur; 2022 m. gegužės 2 d. – 842,69 Eur; 2022 m. birželio 2 d. – 782,89 Eur; 2022 m. liepos 2 d. – 722,30 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 660,90 Eur; 2022 m. rugsėjo 2 d. – 598,68 Eur; 2022 m. spalio 2 d. – 535,63 Eur; 2022 m. lapkričio 2 d. – 471,74 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 407 Eur; 2023 m. sausio  2  d. – 341,39 Eur; 2023 m. vasario 2 d. – 274,91 Eur; 2023 m. kovo 2 d. – 207,54 Eur; 2023 m. balandžio 2 d. – 139,27 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 70,08 Eur), 23,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 371,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 186,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

              Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė