Civilinė byla Nr. e3K-3-113-823/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00730-2021-0  

   Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje spręstas pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria leista antstolei baigti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Villa Monis“ areštuoto turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, priėmimo klausimas

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarčių, kuriomis pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 3 dalį leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, apskundimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Vilniaus apygardos teismas pagal bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ (toliau – BTŪB „Energija“, pareiškėja) pareiškimą 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Villa Monis“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.

3.       2021 m. liepos 12 d. UAB „Villa Monis“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme buvo gautas antstolės Virginijos Meškauskienės prašymas leisti baigti skolininkės UAB „Villa Monis“ areštuoto turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. 

4.       Antstolė nurodė, kad skolininkės prievolei įvykdyti pagal sutartinės hipotekos sandorius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas nekilnojamasis turtas – poilsio bazė, esanti (duomenys neskelbtini). Įkeistas turtas areštuotas ir įkainotas antstolės patvarkymu. 2021 m. birželio 23 d. 10 val. 19 min. 53 sek. specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos areštuoto turto varžytynės. Nurodyta varžytynių pabaiga – 2021 m. liepos 23 d. Pirmas varžytynių dalyvis varžytynėse užsiregistravo ir varžytynių dalyvio mokestį sumokėjo 2021 m. birželio 23 d. 13.35 val. 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi leido antstolei V. Meškauskienei baigti vykdyti UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto – poilsio bazės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimą CPK nustatyta tvarka (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Teismas nurodė, kad ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.

6.       Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nutartis, kuria leista baigti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, yra neskundžiama. Tokia teismo pozicija, pareiškėjos vertinimu, prieštarauja tiek įstatymo leidėjo valiai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Teismui leidus antstolei tęsti skolininkės turto pardavimą, tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi pardavus turtą sumažės atsakovės bendro turto vertė ir tokiu būdu bus padaryta žala kreditoriams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos BTŪB „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu (kai skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas).

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad JANĮ nėra įtvirtinta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria antstolei leista tęsti vykdymo veiksmus. Tokia nutartis taip pat neužkerta kelio bankroto bylos ir atskirų jos procedūrų tolesnei eigai, nes procesas nemokumo byloje gali vykti toliau. Pareiškėjos nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ), o ne dėl JANĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo šia praktika vadovautis nagrinėjamoje byloje.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog tuo atveju, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Šioje teisės normoje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Leidus antstoliui parduoti turtą CPK nustatyta tvarka pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį kolektyvinis bankroto proceso pobūdis nėra paneigiamas, kadangi gautos lėšos turi būti pervedamos į kreditorių sąskaitą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, sprendžiant, ar bankroto bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių turi būti patikrinta, ar specialaus įstatymo (JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau patikrinta, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, turi būti vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nei JANĮ, nei CPK nėra nustatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria skolininko bankroto byloje išduodamas leidimas antstoliui baigti skolininko turto realizavimą CPK nustatyta tvarka. Tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes procesas nemokumo byloje gali vykti toliau, o lėšos už parduotą turtą turi būti pervedamos į kreditorių sąskaitą ir skirstomos JANĮ nustatyta tvarka.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tiek FABĮ, tiek JANĮ yra specialieji įstatymai, todėl jų nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant FABĮ normas, negalima vadovautis kaip precedentu taikant ir aiškinant juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojančias FABĮ nuostatas.   

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai   

14.       Kasaciniu skundu pareiškėja BTŪB „Energija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir pareiškėjos BTŪB „Energija“ atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismai, spręsdami, kad nutartis, kuria bankroto byloje yra išduodamas leidimas antstoliui baigti skolininko turto realizavimo veiksmus CPK nustatyta tvarka, yra neskundžiama, netinkamai aiškino ir taikė CPK 334 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis, kuria buvo tenkintas antstolės prašymas ir leista antstolei baigti vykdyti turto pardavimą elektroninėse varžytynėse, yra skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia nutartis užkerta kelią tolesniam klausimo dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo sprendimui būtent bankroto byloje. Leidus skolininko turtą parduoti varžytynėse už per mažą kainą, iš bankrutuojančios įmonės turto masės būtų išimtas visas įmonės turtas, nors šis klausimas pagal bendrąją taisyklę spręstinas būtent bankroto byloje, kreditoriams būtų padaryta faktiškai neatitaisoma arba ypač sunkiai atitaisoma žala. Teismo išduoto leidimo antstoliui baigti skolininko turto realizavimo veiksmus nebus įmanoma peržiūrėti kartu su galutiniu teismo sprendimu dėl bankroto bylos specifikos – bankroto bylose tokio „galutinio sprendimo“, kuris įprastai būna civilinio pobūdžio bylose ir kuriame pasisakoma dėl visos ginčo esmės, apskritai nėra.

14.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nebuvo pagrindo pagal analogiją vadovautis pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2021 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021). Tiek FABĮ, tiek JANĮ yra vienodai reglamentuota ta pati bendroji taisyklė, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo teisme yra sustabdomas asmens turto realizavimas ir (arba) išieškojimas iš šio turto, o šios taisyklės vienintelė išimtis yra tik tuo atveju, jei teismas tenkina antstolio prašymą leisti užbaigti turto realizavimą. Esant vienodam šio klausimo reglamentavimui tiek FABĮ, tiek JANĮ, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad tiek fizinio asmens bankroto procese, tiek juridinio asmens bankroto procese kreditorių turtiniai interesai yra tokie patys, būtų nepateisinamas skirtingas kreditoriaus teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria leidžiama užbaigti skolininko turto realizavimą, vertinimas.

15.       Atsakovė BUAB „Villa Monis“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjos BTŪB „Energija“ kasacinio skundo prašo pareiškėjos kasacinį skundą tenkinti.

16.       Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LTL Kredito unija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nėra jokių nuostatų, susijusių su nutarties, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, apskundimo galimybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei CPK, nei JANĮ nėra įtvirtinta taisyklė, leidžianti skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021).

16.2.                      Teismo nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, neužkerta kelio bankroto bylos ir atskirų jos procedūrų tolesnei eigai, nes procesas nemokumo byloje gali vykti toliau, todėl tokia nutartis, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negali būti skundžiama. Be to, nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, savo turiniu panaši į nutartį dėl teismo leidimų tam tikriems veiksmams atlikti išdavimo (CPK 579 straipsnis). CPK 582 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis išduoti leidimą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Taigi, tiek vadovaujantis JANĮ nuostatomis (šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 1 dalimi), tiek CPK nuostatomis, akivaizdu, kad nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdyti skolininko turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, negali būti apeliacijos objektas.

16.3.                      Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, negali būti taikoma kaip precedentas nagrinėjamu atveju. Kasacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta tik dėl FABĮ nuostatų taikymo. JANĮ ir FABĮ teismų praktikoje yra pripažįstami specialiaisiais įstatymais ir dėl šios priežasties jų nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189-690/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka

17.       Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

18.       Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, tais atvejais, kai nemokumo procese pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 21 punktas).

19.       Bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

20.       Aiškindamas CPK 334 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė nereiškia, jog CPK 334 straipsnio 1 dalyje nenurodytos nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą gali būti įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 36, 37 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Pareiškėja, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad teismo nutartis, kuria pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kasaciniame skunde visų pirma atkreipia dėmesį į nemokumo bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus, dėl kurių, pasak pareiškėjos, nėra įmanoma (ar bent netikslinga) tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė kartu su teismo sprendimu pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties, pareiškėjos teigimu, kasacine tvarka skundžiami teismų procesiniai sprendimai pažeidžia jos teisę į apeliaciją ir neatitinka šios nutarties 20 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 15 punktas; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 11 punktas). Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir šios teisės galimo pažeidimo.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas (teismo baigiamasis aktas), lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai paprastai yra procesinio pobūdžio, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, todėl jų peržiūros apeliacine tvarka galimybė yra ribota ir įstatymų leidėjo įtvirtinta atsižvelgiant į konkrečių nutarčių reikšmę bei įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Tokia galimybė arba expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinama atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl konkrečios nutarties apskundimo galimybės sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas).

24.       Nors pareiškėja pagrįstai nurodo, kad pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo gali būti įtraukiami argumentai dėl iš esmės visų pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo (išskyrus atvejus, kai įstatyme tiesiogiai įtvirtintas konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo draudimas), tačiau ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 329 straipsnio 1 dalimi ir 328 straipsniu, draudžiančiais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, neturėjusių įtakos bylos baigčiai (jos rezultatui). Tai reiškia, kad ir pagal bendrąsias CPK taisykles apeliacine tvarka taip pat yra peržiūrimi tik esminę reikšmę bylai turintys tarpiniai teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020, 27 punktas). Nei aptariamas CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nei pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo praktika, atkreipianti dėmesį tik į procesinę galimybę argumentais dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo remtis apeliaciniame skunde, nepatvirtina byloje dalyvaujančio asmens teisės į visų be išimties pirmosios instancijos teismo priimtų tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021, 23 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 21 punktas).

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas, būtent atsižvelgdamas į nemokumo proceso ypatumus, specialiajame įstatyme (JANĮ) tiesiogiai įtvirtino tiek kai kurių pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybę, tiek galimybę nemokumo procese taikyti CPK įtvirtintą pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo procesinę tvarką, nesant JANĮ aiškiai įtvirtintos išimties (šios nutarties 18 punktas). Taigi, pareiškėjos kasaciniame skunde akcentuojami juridinių asmenų nemokumo bylų procesiniai ypatumai, lyginant su bendrosiomis CPK įtvirtintomis bylų nagrinėjimo taisyklėmis, nelemia išvados, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis, sprendžiant dėl teisės atskiruoju skundu skųsti juridinio asmens nemokumo procese priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis, negali būti taikoma.

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų nemokumo procese, apskundimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022 23 punktą).

27.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad sprendžiant, ar tam tikra nemokumo procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nemokumo procese negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti visus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas tam tikras procesinis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020, 29 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendriausia prasme bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktas). 

28.       Pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Teisė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria leidžiama (ar atsisakoma leisti) antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, JANĮ expressis verbis nėra įtvirtinta, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai dėl šios nutarties apskundimo galimybių sprendė vadovaudamiesi CPK nuostatomis.

29.       JANĮ 30 straipsnio 3 dalis įtvirtina išimtį iš bendrosios nemokumo proceso taisyklės, kad nemokaus juridinio asmens turtas nemokumo proceso metu parduodamas JANĮ nustatyta tvarka. Būtina šios išimties taikymo sąlyga pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį yra dar iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos pradėtas juridinio asmens turto priverstinio realizavimo procesas (CPK 691 straipsnio 1 dalis, 706 straipsnis). Teisės doktrinoje pažymima, kad aptariama išimtis įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į tai, jog, esant minėtoms aplinkybėms, turto realizavimo sustabdymas būtų netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas. Tačiau tokiu atveju už parduotą skolininko turtą gauta suma, atskaičiavus sprendimo vykdymo išlaidas, pervedama į kreditorių sąskaitą. Todėl priverstinio vykdymo proceso metu realizavus turtą tenkinami ne išieškotojo konkrečioje vykdymo byloje reikalavimai, o visų skolininko kreditorių reikalavimai nemokumo procese (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 83). 

30.       Nors nemokumo bylą nagrinėjantis teismas dėl JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodyto leidimo kiekvienu atveju turėtų spręsti atsižvelgdamas į nemokumo proceso veiksmingumo principą (įvertindamas, be kita ko, galimybes nemokiam juridiniam asmeniui atkurti mokumą, parduodamo turto pobūdį ir jo būtinumą juridinio asmens veiklai vykdyti, galimybes parduoti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį ir kt.), tačiau JANĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu priimama teismo nutartis yra procesinio pobūdžio. Šia nutartimi iš esmės nusprendžiama, kokia tvarka (JANĮ ar CPK nustatyta) bus toliau vykdomas nemokaus juridinio asmens turto realizavimas (bet ne lėšų, gautų realizavus turtą, paskirstymas, kuris visais atvejais vykdomas JANĮ nustatyta tvarka). Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad tokia nutartis neužkerta kelio bankroto proceso eigai, todėl nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį. Vien ta aplinkybė, kad konkretaus turto realizavimo tvarkos klausimas šia nutartimi yra išsprendžiamas galutinai, minėta, nėra pakankama tam, kad ši nutartis būtų vertinama kaip užkertanti kelią tolesnei bylos eigai.

31.       Pareiškėja kasaciniame skunde akcentuoja galimą kreditorių interesų pažeidimą (konkrečiu atveju – dėl per mažos turto pardavimo kainos), tačiau vien ta aplinkybė, kad turtas yra realizuojamas CPK, o ne JANĮ nustatyta tvarka, neatima iš suinteresuotų asmenų galimybės ginti savo galimai pažeistas teises. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, kai kurios teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 23 punktas). CPK 602 straipsnis įtvirtina pagrindus, kuriems esant suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktas. Galimybę suinteresuotiems asmenims ginti savo teises vykdymo proceso metu kasaciniame skunde iš esmės pripažįsta ir pati pareiškėja, akcentuodama tik tokio pobūdžio ginčų sudėtingumą. Tačiau nemokaus juridinio asmens turto realizavimas JANĮ nustatyta tvarka sudėtingų teisinių ginčų tarp nemokios įmonės ir jos kreditorių ar atskirų įmonės kreditorių atsiradimo galimybės taip pat nepašalina, todėl šis pareiškėjos argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina esminės ginčo nutarties įtakos nemokumo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

32.       Galiausiai teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis, kuria pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, yra susijusi su vykdymo procesu. Teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo taisyklę reglamentuoja CPK 612 straipsnis: pagal šio straipsnio nuostatas vykdymo procese pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši nuostata yra lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021, 12 punktas).

33.       Apibendrindama išdėstytus argumentus

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos

34.       Pareiškėja kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021 suformuota praktika, kuri, pareiškėjos vertinimu, dėl iš esmės analogiško to paties klausimo reglamentavimo FABĮ ir JANĮ nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma pagal analogiją.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021 buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareigą sustabdyti turto pardavimą varžytynėse, kai teisme priimamas skolininko prašymas iškelti jam bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 1 dalis), taikymo ir aiškinimo, taip pat dėl asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl antstolės teikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria antstolei leista užbaigti pradėtą skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo procedūrą; šis klausimas aptariamoje byloje nebuvo kasacijos dalykas.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK nuostatas kasacinis teismas vienodą teismų praktiką formuoja ne pagal nutylėjimą, o tik peržiūrėdamas skundžiamus apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, laikydamasis kasaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nebent konkrečioje byloje būtų konstatuotas pagrindas šias ribas peržengti (CPK 353 straipsnis). Taigi, tuo atveju, jei tam tikros teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimas nėra konkrečios bylos kasacijos dalykas, jokie šios teisės normos taikymo išaiškinimai kasacinio teismo nėra pateikiami ir šios normos aiškinimo ir taikymo praktika nėra formuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 17 punktą). Kadangi kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolei leista užbaigti pradėtą skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo procedūrą, apskundimo atskiruoju skundu galimybės nepasisakyta, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo šioje byloje suformuotos kasacinio teismo praktikos.

37.       Konstatavus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021 išaiškinimai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolei leista užbaigti pradėtą skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo procedūrą fizinio asmens bankroto procese, apskundimo atskiruoju skundu galimybės nėra pateikti, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl FABĮ ir JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo ginčo klausimu (ne)tapatumo nagrinėjamai bylai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38.       Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos kasacinis skundas atmetamas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

40.       Netenkinus kasacinio skundo, jį pateikusiai pareiškėjai patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, spręstinas atsiliepimą į kasacinį skundą padavusio trečiojo asmuo, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, LTL Kredito unijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

41.       LTL Kredito unija prašo atlyginti jos kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 720 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą; šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AL Nr. 19/2021, taip pat pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį banko mokėjimo nurodymą Nr. 16846. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl nurodyta suma priteistina LTL Kredito unijai iš kasacinį skundą padavusios pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur tokių išlaidų. Ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, LTL Kredito unijai (j. a. k. 302791356) iš pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ (j. a. k. 120202619) 720 (septynis šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys