Administracinė byla Nr. eI-254-815/2017

                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00733-2016-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 12.19; 57.4; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos I. V. atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Kučiauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Rūtai Geležinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1.       Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato padėjėjo Ramūno Kučiausko (2016 m. sausio 3 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. RK2/2016), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-47061 „Dėl I. V. prašymo išdėstyti paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) išdėstyti pareiškėjai paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą 24 mėnesiams ir tuo pagrindu sudaryti su pareiškėja mokestinės paskolos sutartį;

1.3. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime netenkintas jos 2015 m. lapkričio 11 d. prašymas „Dėl administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2. L-16630-873/2015 paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo“, tačiau Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998  m.  lapkričio  17 d. įsakyme Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), 2015  m.  lapkričio  12 d. pateikė prašymą VMI išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015  m.  lapkričio 4 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-16630-873/2015 (toliau – ir ATP byla) paskirtą 600 Eur baudą 24 mėn., t. y. mokėti po 25 Eur per mėnesį, esminę priežastį išdėstyti baudą pareiškėja nurodė savo ypatingai sudėtingą turtinę padėtį. Pareiškėja su prašymu pateikė įrodymus, liudijančius, kad ji fiziškai neturi galimybių per teismo nutartyje nurodytą terminą (40 dienų nuo nutarties gavimo dienos), sumokėti visą baudos sumą nes: pareiškėjos darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 80 Eur per mėnesį, dėl to ją pastoviai remia tėvai 200 Eur–300 Eur, (kartais pagal galimybes ir sesuo); pareiškėja yra vieniša mama, viena augina 7 m. sūnų, nes buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas visiškai nepadeda auginti sūnaus (šiuo metu pareiškėjos ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3403-726/2016 dėl vaiko išlaikymo priteisimo iš jo tėvo); pareiškėja su sūnumi gyvena 1 kambario bute, pirktame už paskolą, dėl ko kas mėnesį AB DNB bankui tenka mokėti po 91 Eur įmoką banko kredito grąžinimui (likusi negrąžinta paskolos suma –apie 25 400 Eur); kas mėnesį tenka išleisti apie 80 Eur apmokėti už butą (šildymas, elektras, vanduo, komunalinės paslaugos); vykdomosios bylos Nr. 0139/15/00408 pagrindu pareiškėja kas mėnesį (pagal faktines finansines galimybes) į antstolio depozitinę sąskaitą moka 30 Eur–50 Eur įmoką, likusi neišieškota suma kartu su vykdymo išlaidomis – apie 2 800 Eur). VMI, įvertinusi pateiktus dokumentus, konstatavo, kad tuo atveju, jeigu baudos mokėjimas bus išdėstytas, pareiškėja jos nesugebės sumokėti, dėl to ji privalo sumokėti baudą iš karto.

2.2. Teismas ATP byloje nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgė, be kita ko, į pareiškėjos asmenybę (dirbanti, turinti mažametį vaiką, kurį išlaiko viena, turinti įsiskolinimų bankui, vadovaujanti nedidelei įmonei, kurioje dirba tik 5 darbuotojai), t. y. teismas pareiškėjos asmenybę įvertino teigiamai, taip pat atsižvelgė į pareiškėjos labai sudėtingą finansinę padėtį ir tuo pagrindu skyrė mažesnę negu įstatyme nustatyta sankcija, t. y. teismas pagal savo kompetenciją įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad net minimalios įstatyme nustatytos sankcijos (piniginės baudos) skyrimas taptų didele našta pareiškėjai.

2.3. Neaišku, kodėl VMI visus įrodymus, kurių pagrindu prašoma išdėstyti baudos sumokėjimą, vertino kaip tokius, kurie kelia abejonių dėl pareiškėjos norėjimo ir sugebėjimo sumokėti baudą, ir iš esmės tokio vertinimo pagrindu nusprendė, kad ir pareiškėja privalo paskirtą baudą sumokėti iš karto. VMI faktinių aplinkybių interpretavimas nelabai suprantamas: nėra abejonių, kad pareiškėja, turėdama lėšų, iš karto sumokėtų paskirtą baudą. Būtent dėl didžiulio lėšų stygiaus pareiškėja prašo išdėstyti baudos sumokėjimą ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Remiantis VMI logika, pareiškėja neturi pinigų sumokėti baudą iš karto, prašo jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam terminui, tačiau toks prašymas netenkinamas, ji įpareigojama baudą sumokėti iš karto, antraip bauda iš jos bus išieškoma antstolio pagalba (labai abejotina, ar tokiu atveju būtų pasiekti minėti korekciniai / auklėjamieji tikslai, kurių ir siekiama skiriant administracines nuobaudas), o pareiškėjai, kurios finansinė padėtis labai sunki, bus užkrauta nepakeliama finansinė našta, iš esmės galinti privesti prie fizinio asmens bankroto.

2.4. 2016 m. sausio 29 d. posėdyje, vykusiame Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir Komisija), VMI atstovas kaip vieną iš motyvų, kodėl pareiškėjos prašymo netenkino, nurodė tą faktą, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios direktorė yra pareiškėja) 2014 m. metine pelno (nuostolių) ataskaita, ši įmonė turėjo 8 086 Lt (2 344 Eur) pelno. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis VMI atstovas grindė šį motyvą, kadangi bauda, dėl kurios sumokėjimo išdėstymo pareiškėja teikė prašymą, buvo paskirta jai, kaip fiziniam asmeniui, t. y. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, tai reiškia, kad baudą pareiškėja privalo sumokėti iš savo kaip fizinio asmens asmeninių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, 2014 m. gautas pelnas negali būti panaudotas šios įmonės direktorei, kaip fiziniam asmeniui, paskirtos baudos apmokėjimui. Taigi, minėtas VMI motyvas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems juridinių asmenų finansų tvarkymą bei mokesčių mokėjimą.

2.5. Akivaizdu, kad įpareigojimas teismo skirtą 600 Eur baudą sumokėti iš karto pareiškėjai šiuo metu yra nei teoriškai, nei praktiškai neįgyvendinama užduotis. Išdėsčius paskirtos baudos mokėjimą 24 mėn., būtų pasiekti ATPK 20 ir 248 straipsniuose nustatyti administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATP) bylų teisenos uždaviniai: pareiškėja būtų nubausta, atliktų paskirtą nuobaudą (sumokėtų baudą), tuo pačiu ji būtų paauklėta taip, kad laikytųsi įstatymų, kad tiek ji, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, o pareiškėja nebūtų įstumta į komplikuotą finansinę krizę. Atsižvelgiant į įrodymus apie pareiškėjos labai sudėtingą finansinę būklę neabejotina, kad egzistuoja MAĮ ir Taisyklėse nustatytos sąlygos, kurių pagrindu baudos mokėjimas pareiškėjai turėtų būti išdėstytas, sudarant su ja mokestinės paskolos sutartį. Pažymėtina, kad MAĮ nuostatos įpareigoja VMI priimti tokius sprendimus mokesčių administravimo srityje, kurie mokesčių mokėtojus skatintų mokėti mokesčius, sudarytų tam kuo palankesnes sąlygas, o ne stumtų mokesčių mokėtojus į bankrotą.

2.6. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr.  ATP-550-135/2013.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Sprendime atsisakyta išdėstyti ATP byloje pareiškėjai paskirtą 600 Eur baudą pagal ATPK 413 straipsnį (nelegalus darbas) maksimaliam įstatyme nustatytam terminui (24 mėn.). Pažymėtina, kad Komisija 2015 m. sausio 29 d. sprendime Nr. 3R-38(AG-15/02-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas) bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

2. Pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vadovė ir pagrindinė akcininkė, Įmonei vadovauja nuo 2012 m. liepos 19 d., įmonės vykdoma veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Nėra duomenų, kad Įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, pagal paskutines teiktas Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Įmonė yra moki, pagal paskutinę pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą už 2014 m. Įmonė per 2014 m. gavo 8 086 Eur grynojo pelno, taigi, Įmonė veikia pelningai, todėl jos vadovės, t. y. pareiškėjos, gaunamo darbo užmokesčio (79,99 Eur) negalima vertinti kaip realių ir vienintelių pajamų.

3. Dėl pareiškėjos teiginio, jog Įmonės kaip juridinio asmens gautas pelnas negali būti panaudotas baudos sumokėjimui, kuri paskirta Įmonės vadovei kaip fiziniam asmeniui, pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ir AB įstatymas), bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (2 straipsnio 2 dalis), akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų (3 straipsnis), akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) (15 straipsnio 1 punktas), o kadangi pareiškėja yra pagrindinė Įmonės akcininkė, ji turi teisę į pelno dalį (dividendus), taigi, netikslinga VMI motyvo dėl traktuoti kaip prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams.

4. Pareiškėja, nurodanti savo sudėtingą finansinę padėtį, yra pasirašius teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. RK2/2016, pagal kurią teisines paslaugas jai įsipareigoja teikti advokato padėjėjas Ramūnas Kučiauskas, o klientė, t. y. pareiškėja, atsiskaito etapais (dalimis), atlikus tam tikrą sutartyje nustatytą veiksmą (darbą) pagal išrašytą sąskaitą, sutartinė individualiai su pareiškėja suderinta 1 val. teisinių paslaugų kaina – 100 Eur. Nurodyta aplinkybė leidžia abejoti realiomis pareiškėjos pajamomis. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėja, deklaruojanti sunkią finansinę padėtį, nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba.

5. Teismas ATP byloje, atsižvelgdamas į pareiškėjos asmenybę (yra dirbanti, viena augina mažametį sūnų, turi įsiskolinimų bankui), padarytas pažeidimas nedelsiant pašalintas ir nesukėlė neigiamų padarinių, nusprendė, kad nuobaudos tikslas bus pasiektas, skiriant mažesnę negu sankcijoje nustatytą nuobaudą ir paskyrė 600 Eur baudą. Taigi, teismas jau atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, paskyrė mažesnę baudą, kad būtų pasiekti auklėjamieji administracinės nuobaudos tikslai ir pareiškėja galėtų paskirtą baudą sumokėti, t. y. į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį jau buvo atsižvelgta, paskiriant minėtą nuobaudą.

6. Pareiškėja skunde remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-550-135/2013, tačiau nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi: nagrinėjamu atveju prašymas buvo atmestas ne dėl to, kad buvo nenurodyta motyvų, o dėl to, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių jos realias galimybes sumokėti paskirtą baudą per prašomą išdėstyti laikotarpį.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos I. V. atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Kučiauskas rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Geležinytė (2015 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-163) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ATP bylą, 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime ATP byloje Nr. A2.1.-16630-873/2015 pripažino pareiškėją kalta dėl to, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji netinkamai vykdė savo pareigas, nes neužtikrino, kad S. P. ir D. U. pradėtų dirbti tik pasirašiusios darbo sutartį, taip pat prieš darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie S. P. ir D. U. darbo pradžią, t. y. padarė ATP, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), ir dėl S. P. nelegalaus darbo skyrė 300 Eur baudą, dėl D. U. nelegalaus darbo skyrė 300  Eur baudą, galutinę nuobaudą skyrė 600 Eur baudą. Šis nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.

2. Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 11 d. prašymą išdėstyti ATP byloje paskirtos baudos mokėjimą 24 mėn., mokant po 25 Eur per mėnesį (toliau – ir Prašymas) (prašymą VMI persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismas (Komisijos byla (b. l. 15, kita lapo pusė))), kuriame, be kita ko, nurodė, jog šiuo metu jos finansinė padėtis yra ypatingai sudėtinga: vykdomojoje byloje Nr. 0139/15/00408 buvo areštuotas pareiškėjos turtas 3 391,62 Eur sumai (2  896,20 Eur skolos, 495,42 Eur vykdymo išlaidos), pareiškėja skolą grąžina dalimis, po 30 Eur–50 Eur per mėnesį, likusi neišieškota skola – 2 586,84 Eur, neišieškota vykdymo išlaidų suma – 312,50 Eur (iš viso – 2 899,34 Eur), dėl to areštuotos pareiškėjos sąskaitos AB Swedbanke, AB Šiaulių banke ir AB DNB banke; ji yra vieniša motina, viena augina 7 m. sūnų (buvęs sugyventinis visiškai neprisideda prie sūnaus auginimo, dėl to rengiamas ieškinys dėl išlaikymo vaikui priteisimo); už butą, kuriame gyvena su sūnumi, kas mėnesį bankui moka po 91 Eur įmoką buto paskolos grąžinimui (likęs nesumokėtas kredito likutis – 25 590,45 Eur); jos darbo užmokestis yra nedidelis: nors ji – Įmonės direktorė ir pagrindinė akcininkė, tačiau Įmonės (teikia maitinimo paslaugas, joje dirba 5 asmenys) apyvarta nedidelė, labai sezoniška, todėl siekdama laiku atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius, apmokėti patalpų bei įrangos nuomą, pareiškėja priversta labai taupyti savo pačios pajamų sąskaita ir dėl to gauna mažesnį negu minimalų atlyginimą (po 80 Eur per mėnesį); dėl minimalių poreikių tenkinimui reikalingų finansinių išteklių trūkumo pareiškėją nuolat finansiškai remia tėvai; taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu jos finansinė padėtis pagerėtų, įsipareigoja nedelsdama sumokėti nesumokėtą baudos likutį.

3. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-47061 „Dėl I. V. prašymo išdėstyti paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą“, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu bei Taisyklėmis, Prašymo netenkino. Sprendime, be kita ko, nurodyta:

3.1. Pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 7 punktą sprendimas atidėti / išdėstyti baudos už ATP mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios baudos už ATP mokėjimo atidėjimas / išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau.

3.2. VMI, išnagrinėjusi Prašymą ir įvertinusi su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, nustatė, kad pareiškėjos įsipareigojimas mokėti teismo paskirtą baudą už ATP dalimis kelia pagrįstas abejones, kadangi: Prašyme pareiškėja nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, visas gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis (79,99 Eur per mėn.), neturi santaupų; pagal VMI turimus duomenis pareiškėjai antstolių kontorose užvesta viena vykdomoji byla dėl 2 896,20 Eur sumos; pareiškėja Prašyme nurodo, kad moka po 30 Eur–50 Eur kas mėnesį; pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių jos realias galimybes sumokėti paskirtą baudą per prašomą išdėstyti laikotarpį. Be to, remiantis teismų praktika, baudos išdėstymas tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad paskirta bauda, išdėsčius jos mokėjimą, bus sumokėta.

4. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas 2014 m. (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) sudarė 8 086 Eur (2016 m. sausio 21 d. išrašas).

5. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai ir prašė panaikinti Spendimą bei įpareigoti VMI išdėstyti pareiškėjai paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą 24 mėn. ir sudaryti su pareiškėja mokestinės paskolos sutartį (Komisijos byla (b. l. 1–4)), kuri 2016  m.  sausio  29 d. sprendime Nr. 3R-38(AG-15/02-2016) bylą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijai (Komisijos byla (b. l. 33–35)).

6. VMI 2016 m. balandžio 25 d. nutarime administracinių teisės pažeidimų tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-32247 nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos 597,68 Eur (baudą už ATP pagal 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą).

7. Antstolis Andrius Baublys 2016 m. gegužės 5 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-42-4544, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733–743 straipsniais, pareikalavo iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat nurodė, kad piniginis išieškojimas sudaro 597,68 Eur, vykdymo išlaidos – 165,00 Eur, iš viso – 762,68 Eur.

6. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. vykdomaisiais raštais civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-41408-2015-4), teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos dalį pagal I. V. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui S. G. (S. G.) (institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), 2016 m. rugpjūčio 24 d. nusprendė: priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui D. G. (G.), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 165 Eur dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 27 d.) iki D. G. pilnametystės, įpareigojant atsakovą S. G. išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės I. V. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, piniginių išmokų sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui D. G. išlaikymo įsiskolinimą – 2 010 Eur; priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei I. V. išlaidas advokatės padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – 483 Eur ir kitas bylinėjimosi išlaidas – 27,95 Eur; paskirti I. V. nepilnamečiui D. G. priteisto iš atsakovo S. G. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise (sprendimas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 26 d.).

7. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo“ antstoliui D. Traigiui, prašydama priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus dėl periodinių išmokų ir skolos išieškojimo iš S. G. (civilinė byla Nr. e2-3403-726/2016).

8. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 30 d. pažyma apie apskaičiuotą darbo užmokestį, pareiškėjai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apskaičiuota 1 140 Eur atlyginimo (po 380,00 Eur per mėnesį), išmokama suma – iš viso 983,01 Eur (po 327,67 Eur per mėnesį).

9. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. įnešė po 50 Eur į banko sąskaitą, iš kurios antstolis nuskaičiuoja pinigus vykdomojoje byloje Nr. 0139/15/00408 (žr. kasos pajamų orderius ir 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą teismui).

10. Remiantis antstolio Andriaus Baublio 2016 m. gruodžio 19 d. pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ 2016 m. gruodžio 19 d. iš pareiškėjos išieškota: 2016 m. gruodžio 1 d. – 8,24 Eur, 2016  m. gruodžio 15 d. – 8,00 Eur; remiantis antstolės I. Karalienės 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 0139/15/00408 „Dėl skolos likučio“, vykdant Vilniaus rajono 3 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. TPV-7719 dėl 2 896,20 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos, 2016 m. gruodžio 20 d. skolos likutis sudaro 2 465,72 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą sprendžiama, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-47061 „Dėl I. V. prašymo išdėstyti paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą“ yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Pabrėžtina, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu, kuris turi būti taikomas ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 konstatavo:

„Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra ne kartą nurodęs, jog vien tik aplinkybės konstatavimas, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011). Taigi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau“.

Skundžiamame sprendime mokesčių administratorius, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių jos realias galimybes sumokėti paskirtą baudą per prašomą išdėstyti laikotarpį, kad, remiantis teismų praktika, baudos išdėstymas tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad paskirta bauda, išdėsčius jos mokėjimą, bus sumokėta. Teismas, remdamasis ir paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, sutinka su atsakovės pozicija. Net teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 21 d. (t. y. daugiau negu po metų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo), pateikti įrodymai patvirtina, kad išieškota tik 16,24 Eur (remiantis antstolio Andriaus Baublio 2016 m. gruodžio 19 d. pažyma „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. gruodžio 19 d. iš pareiškėjos išieškota: 2016 m. gruodžio 1 d. – 8,24 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 8,00 Eur). Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-47061 „Dėl I. V. prašymo išdėstyti paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą“.

Pareiškėjos išvestiniai reikalavimai įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdėstyti pareiškėjai paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą 24 mėnesiams ir tuo pagrindu sudaryti su pareiškėja mokestinės paskolos sutartį, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones taip pat negali būti tenkinami.

2. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl šio prašymo nėra pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                 Iveta Pelienė

                 Violeta Petkevičienė

                 Ernestas Spruogis