Civilinė byla Nr. 2-4327-934/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06137-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.6.; 35.2.; 116.1.
(S)

VILNIAUS
MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013
m. balandžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto
apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,
sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, Dovilei Liesytei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei R. K. dėl
laidojimo, atstovavimo išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
Dalyvaujančių
byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Ieškovė
kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1720 Lt V.
K. laidojimo išlaidų, 2631 Lt J. K. laidojimo išlaidų,
266,80 Lt išlaidų už notaro suteiktas paslaugas, taip pat bylinėjimosi išlaidas
(b. l. 2-4). Nurodė, jog 2012 m. spalio 1
d. mirė V. K., I. B. motinos J. K. vyras, R. K. tėvas. Nespėjusi
priimti vyro palikimo 2012 m. spalio 9 d. mirė J. K. Po V. K. mirties palikimą
priėmė atsakovė, ieškovė palikimą priėmė teisės priimti palikimą perėjimo būdu
(CK 5.58 straipsnio l dalis), o po J. K. mirties palikimą priėmė ieškovė ir atsakovė. Nurodė, jog V. K. laidojimu rūpinosi ieškovės ir atsakovės motina – J. K., kuri savo lėšomis
palaidojo V. K., patyrė 3440,00 Lt laidojimo išlaidų, o
atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Nurodė, jog J. K. laidojimu
rūpinosi ieškovė ir patyrė 4351,00 Lt
išlaidų, atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Be to, atsakovė
ieškovę įgaliojo vesti paveldėjimo bylą po V. K. ir J. K. mirties, dėl to patyrė 266,80 Lt išlaidų notaro paslaugoms apmokėti.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu
sutinka iš dalies. Nurodė, kad tėvo V. K. laidojimo
paslaugas apmokėjo jos motina J. K., motina jai nereiškė
jokių pretenzijų dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo. Laidojant V.
K. ieškovė I. B. tiesiogiai nepatyrė jokių finansinių
išlaidų, todėl negali reikalauti priteisti iš jos ½ dalies (1720 Lt) jos
motinos patirtų laidojimo išlaidų. Dėl 266,80 Lt išlaidų notaro paslaugoms
apmokėti nurodė, kad įgaliojimo sudarymą inicijavo pati ieškovė, nes jai buvo
aktualu vesti paveldėjimo bylą jos vardu. Būnant notaro biure ieškovė pasisiūlė
pati apmokėti visas su paveldėjimo bylos vedimo susijusias notarines išlaidas.
Dėl patirtų 2631 Lt išlaidų priteisimo laidojant motiną J. K. sutinka
(b. l. 28).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas
aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog tėvo V. K. laidotuvių išlaidas apmokėjo
ieškovė su savo vyru, jos mama davė tik 600 Lt, o Sodra išmokėjo 1040 Lt.
Motinos sumokėtus 600 Lt neminusavo iš reikalaujamos sumos, kadangi motina mirė
nepriėmusi palikimo, ieškovė perėjo teisė reikalauti iš atsakovės išlaidų. Dėl
priimto palikimo buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (b.
l. 54-59).
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį
pranešta tinkamai (b. l. 52).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje
nustatytos faktinės aplinkybės.
Remiantis byloje esančiais mirties liudijimais, nustatyta,
jog V. K. mirė 2012 m. spalio 1 d. (b. l. 5), J. K. mirė 2012 m. spalio 7 d. (b. l. 8). Iš 2012 m.
lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog po J.
K. mirties, palikimą priėmė R. K. ir I.
B. (b. l. 9). Iš šalių paaiškinimų matyti, jog dėl priimto paveldimo turto
buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (b. l. 57).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m.
spalio 2 d. užpildytas laidojimo paslaugų užsakymo lapas, kuriame nurodyta
laidojimo paslaugų suma (615,00 Lt) bei atsakingas už velionio V.
K. laidotuves asmuo – J. K. (b. l. 11). 2012 m. spalio
3 d. sudarytas laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas bendrai 2967,00
Lt sumai, kuriame nurodyta, jog už palaidojimą atsakingas asmuo – J. K. (b. l. 12). 2012 m. spalio 2 d. išrašyta PVM sąskaita
faktūra 1040,00 Lt sumai, kurioje pirkėjas nurodytas J. K. (b.
l. 13). Iš byloje esančių kvitų, matyti, jog 2010 m. spalio 2 d. už prekes ir paslaugas
sumokėta 3138 Lt (b. l. 14).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m.
spalio 9 d. užpildytas laidojimo paslaugų užsakymo lapas, kuriame nurodyta
laidojimo paslaugų suma (665,00 Lt) bei atsakingas už velionės J.
K. laidotuves asmuo – I. B. (b. l. 15). ). 2012 m.
spalio 9 d. sudarytas laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas bendrai
5187,00 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog už palaidojimą atsakingas asmuo – I. B. (b. l. 16). 2012 m. spalio 9 d. išrašyta PVM sąskaita
faktūra 1040,00 Lt sumai, kurioje pirkėjas nurodytas I. B. (b.
l. 18). Iš byloje esančių kvitų, matyti, jog 2010 m. spalio 9 d. už prekes ir
paslaugas sumokėta 4812,00 Lt (b. l. 17).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog R. K. įgaliojo I. B. vesti paveldėjimo
bylą po V. K. ir J. K. mirties ir I. B. sumokėjo notarui 266,80 Lt už suteiktas paslaugas (b. l
19-22).
Nustatytų
bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad byloje,
kurioje nagrinėjamas palikėjo įpėdinės reikalavimas priteisti iš (įpėdinio) paveldėtojo
laidojimo išlaidų atlyginimą, toks ieškovės reikalavimas vertintinas kaip
įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo
laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Tokius teisinius santykius
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Šeštosios
knygos „Prievolių teisė“ normos. Jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų)
palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš
paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal
įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-171/2012).
Teismas
pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje
įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus,
kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, o
atsakovas – nesutikimo su jam pareikštu reikalavimu pagrindą.
Įrodymų
vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti
reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo
įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad
teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada
dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo
įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo
įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti
išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų
buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-396/2011).
Šioje
byloje ieškovė prašo priteisti dviejų velionių laidojimo išlaidas, todėl
teismas pasisako dėl kiekvieno ieškovės pareikšto reikalavimo atskirai.
Dėl reikalavimo priteisti V. K. laidojimo
išlaidas.
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl palikėjo V.
K. laidojimo išlaidų atlyginimo, kurias patyrė palikėjo žmona J. K. Ieškovės įsitikinimu, motinos turėtų išlaidų dalį
turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovės nuomone, mirus V. K. ir
nespėjus priimti palikimo jo sutuoktinei J. K. (mirus), ieškovė
perėmė motinos teisę reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo iš palikimą
priėmusių kitų įpėdinių. Taigi, aktualus teisės klausimas, ar įpėdinis
(paveldėtojas), priėmęs palikimą (CK 5.58 straipsnis), turi teisę reikalauti
atlyginti laidojimo išlaidas, kurias patyrė sutuoktinis, nespėjęs priimti
palikėjo palikimo.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra CK normos,
kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju egzistuoja
teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės
analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės
nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius
reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius
reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai
(teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Teismas sprendžia, jog
nagrinėjamu atveju nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje
kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių
ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais,
t. y. taikant teisės analogiją. Papildomai teismas pažymi, jog kasacinis
teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, aukščiau
minėtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-171/2012), iš esmės pasisakė dėl įpėdinio
(paveldėtojo) teisės reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo, kurias jis patyrė
iš savo asmeninių lėšų. Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo
pateiktas teisės aiškinimas, ar įpėdinis priėmęs palikimą, turi teisę
reikalauti atlyginti laidojimo išlaidas, kurias patyrė sutuoktinis, nespėjęs
priimti palikėjo palikimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek laidojimo paslaugų
užsakymo lape, tiek laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakyme, tiek ir PVM
sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog už velionio V. K. palaidojimą
atsakingas asmuo J. K. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog
būtent jos mama J. K. palikėją palaidojo savo lėšomis.
Patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog ieškovė panaudojo
asmenines lėšas V. K. laidotuvėms, ieškovė nepateikė, o
teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, jog motina sumokėjo tik 600 Lt,
prieštaraujantys pačios ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, vertintini
kaip nepatikimi ir jų pagrindu teismas negali daryti išvados, kad ieškovė
faktiškai patyrė išlaidas. Ieškovės argumentas, jog po motinos mirties ji
perėmė motinos teisės, taip pat ir teisę reikalauti jos patirtas laidojimo
išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų,
kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog esant gyvai motinai ji buvo
išreiškusi valią išreikalauti jos patirtas išlaidas iš kitų įpėdinių (CK 5.13
straipsnis) ir, kad šį reikalavimą perėmė ieškovė, o nesant išlaidas patyrusio
asmens reikalavimo (išreikštos valios), teisė reikalauti išlaidų, išlaidas
patyrusio asmens vardu, nepereina kitiems įpėdiniams. Po vyro mirties
sutuoktinės įvykdyta moralinė pareiga sumokėti vyro laidojimo išlaidas
vertintina kaip parodytos pagarbos mirusiajam ženklas, elgesys, atitinkantis
geros moralės ir sąžinės standartus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis
teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas
priteisti V. K. laidojimo išlaidas yra nepagrįstas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti J. K. laidojimo
išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laidojimo paslaugų
užsakymo lapas užpildytas bei PVM sąskaita faktūra išrašyta I.
B. vardu. Taip pat nustatyta, jog laidojimo prekių ir paslaugų teikimo
sutartį (užsakymą) pasirašė ieškovė. Visų šių aplinkybių visuma leidžia
pagrįstai manyti, jog ieškovė rūpinosi velionės J. K. laidojimu
ir dėl to patyrė palikėjo laidojimo išlaidų. Aplinkybės, jog ieškovė rūpinosi J. K. laidojimu, neginčijo ir pati atsakovė. Priešingai,
atsakovė nurodė, jog sutinka su prašoma priteisti 2631,00 Lt suma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarp šalių
susiklostė prievolinis teisinis santykis, ieškovė turi teisę reikalauti jos
patirtas asmenines išlaidas, o atsakovė (skolininkė prievoliniame teisiniame
santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovės patirtų palikėjo laidojimo išlaidų
dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės
2631,00 Lt J. K. išlaidų dalį. Todėl ieškovei tenka našta
pagrįsti prašomą priteisti sumą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178
straipsnis). Minėtas aplinkybes ieškovė įrodinėja laidojimo paslaugų užsakymo
lapu, laidojimo ir paslaugų teikimo sutartimi bei mokėjimo kvitais.
Ieškovė pateikė teismui laidojimo paslaugų užsakymo lapą,
kuriame nurodyta laidojimo paslaugų suma – 665 Lt bei pateikė mokėjimo kvitą,
iš kurio matyti, jog UAB „Lakrima“ yra sumokėta 665 Lt suma (b. l. 15, 17).
Teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji patyrė 665 Lt
išlaidų, pagrįsta leistinais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina
patirtų laidojimo išlaidų dalis, t.y. 332,50 Lt (665 / 2).
Taip pat ieškovė pateikė teismui Laidojimo prekių ir
paslaugų teikimo sutartį (užsakymą), kurioje laidojimo paslaugų ir prekių bendra
suma nurodyta 5187,00 Lt bei pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog UAB
„Vilniaus laidojimo rūmai“ yra sumokėta 4147,00 Lt suma (b. l. 16-17). Ieškovė
prašė priteisti laidojimo išlaidų dalį nuo Laidojimo prekių ir paslaugų teikimo
sutartyje (užsakyme) nurodytos 5187,00 Lt sumos. Teismas sprendžia, jog
atsakovė neįrodė, jog ji patyrė sutartyje nurodytą išlaidų sumą, kadangi iš
mokėjimo kvito matyti, jog už suteiktas laidojimo paslaugas ir prekes faktiškai
yra sumokėta 4147,00 Lt. Todėl iš atsakovės priteistina ieškovės turėtų laidojimo
išlaidų dalis nuo ieškovės įrodytos 4147,00 Lt sumos, t.y. 2073,5 Lt (4147 /
2). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat
atmestinas reikalavimas atlyginti 250,00 Lt už gedulingų giesmių giedojimą,
kadangi ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų turėtų išlaidų dydį.
Teismo vertinimu, ieškovės pateikti paaiškinimai nelaikytini patikima
įrodinėjimo priemone, kadangi ji suinteresuota palankaus sprendimo priėmimu.
Ieškovė, samdydama asmenis ir vėliau nepareikalaudama jokio už suteiktas
paslaugas sumokėjimą patvirtinančio dokumento, veikė savo rizika, todėl prašoma
priteisti 250,00 Lt išlaidų suma nepriteistina.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 200 Lt sumokėtus salininkų
parapijos klebonui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nusistovėjusią tradiciją už
šv. Mišias paprastai yra aukojama tam tikra pinigų suma, priklausanti nuo
aukotojo valios, kurios paaukojimo faktas ne visais atvejais gali būti pagrįstas
rašytiniais įrodymais, teismo vertinimu, šalies paaiškinimas yra leistina
įrodinėjimo priemonė turėtų išlaidų faktui bei dydžiui pagrįsti. Be to,
pažymėtina tai, jog atsakovė neginčijo prašomo priteisti paaukotos sumos dydžio
bei sumokėjimo fakto, todėl ieškovo prašoma atlyginti 100 Lt (200 / 2) išlaidų
dalis priteistina iš atsakovės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis
teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrindė
2506,00 Lt turėtų laidojimo išlaidų dalį, kuri turi būti priteista iš
atsakovės.
Dėl reikalavimo atlyginti 266,80 Lt atstovavimo išlaidų.
Byloje nustatyta, jog R. K. įgaliojo I. B. vesti paveldėjimo bylą po V. K. ir
J. K. mirties. Įgaliojime numatyta, jog atstovaujamasis
turi atlyginti atstovo išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Taigi tarp
ieškovės ir atsakovės susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, todėl
atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovei turėtas išlaidas, susijusias su
pavedimo vykdymu (CK 2.151 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų
matyti, jog I. B. patyrė 266,80 Lt išlaidų, susijusių su
pavedimo vykdymu, todėl ši suma priteisina iš atsakovės.
Kiti
šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės kilusiam ginčui
išspręsti, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos
paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį bei priežastis,
dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas turi teisę nukrypti nuo minėtos
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnis).
Ieškinio reikalavimų suma buvo 4617,80 Lt. Patenkintų
ieškinio reikalavimų suma yra 2772,80 Lt. Taigi patenkintų reikalavimų dalis
yra 60 proc., atmestų – 40 proc.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta,
kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,
atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko
sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti
užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti
maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato
pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas
neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai
išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų
pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui
yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei
realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas
advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių
lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų
praktika“ Nr. 32, 2010).
Ieškovė sumokėjo 139,00 Lt žyminį mokestį ir patyrė 2000,00
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 24, 43). Atsakovo prašoma
priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1500 Lt.
Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį
(didesnę dalį turinio sudaro LR CK bei teismų praktikos perrašymas).
Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos
vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir
protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies
išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų
reikalavimų dalį yra 83,40 Lt, išlaidų advokato pagalbai dalis – 900,00 Lt.
Atsižvelgiant į ieškovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje,
ieškovui iš atsakovo priteistina 83,40 Lt žyminio mokesčio ir 900,00 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovės priteistina 130 Lt išlaidų už procesinių
dokumentų įteikimą, kadangi šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės
netinkamai vykdytos pareigos domėtis proceso eiga (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė
patyrė 14,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus
ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės
(LR CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės I. B. ieškinį tenkinti iš
dalies.
Priteisti
iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), 2506,00 Lt laidojimo išlaidų, 266,80 Lt atstovavimo išlaidų,
130 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą bei 1113,40 Lt išlaidų, advokato
pagalbai apmokėti, ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,46
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos
teisme.
Kitoje
dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas
per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza