Administracinė byla N-261-1039/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1; 62

 (S)

 

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados pareigūnas 2007 m. birželio 1 d. surašė V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi ji 2007 m. gegužės 13 d. nuo 22 val. iki 2007 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje garsiai leido muziką, triukšmavo ir šiais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados 2007 m. birželio 13 d. nutarimu  V. Č. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį paskirta 150 Lt bauda (b.l. 95).

V. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados 2007 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 279018. Paaiškino, kad nuo 2007 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. 10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo. Pareiškėjos teigimu, pareigūnai nenustatė tikslaus pažeidimo padarymo laiko, neapklausė visų liudytojų, nematavo triukšmo lygio.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi V. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas padarė išvadą, kad nors V. Č. neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, tačiau jos pozicija nepagrįsta faktinių duomenų visuma. Be to, jos paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Teismas nurodė, kad įstatymu nėra apibrėžta kas yra „viešoji rimtis“, ar „viešosios rimties trikdymas“. Teisės doktrinoje terminas „viešas“ yra naudojamas priešpastatant jį terminui „privatus“, o pastarasis naudojamas apibūdinti tam, kas priklauso atskiram asmeniui. Taigi, asmens veikla, kurios pasekmės liečia ne tik veikiantįjį asmenį, bet ir aplinką, kitus asmenis yra ne privati, o yra vieša.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. R., patvirtinęs, kad tarp jo ir V. Č. priešiškų santykių nėra, parodė, kad kreipėsi į policiją, nes gegužės mėn. sekmadienį apie 11 val. vakaro name, esančiame priešais jo namą, prasidėjo vakarėlis. Butas, kuriame buvo triukšmaujama, yra viršutiniame aukšte, ten yra terasa. Buvo atidaryti visi langai, žmonės sėdėjo terasoje, todėl triukšmas buvo labai didelis. Apie 12 val. paskambino policijai. Pareigūnai ilgai neatvažiavo, todėl apie 1 val. dar kartą paskambino. Matė, kaip atvykę pareigūnai vaikščiojo aplink namą, galbūt jų niekas neįsileido, nes namas yra su kodine spyna. Tuo metu, kai buvo policija, triukšmas šiek tiek aptilo. Kai policija išvažiavo, vėl pradėjo triukšmauti. Dar kartą skambino policijai, tačiau nežino, ar pareigūnai dar kartą atvažiavo. Kai antrą kartą skambino policijai, jam pasakė, kad pareigūnų neįleido į butą, patarė rašyti pareiškimą. Teigė, kad ir kiti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai buvo atsibudę dėl sukelto triukšmo. Matėsi kaip languose užsidega šviesos ir žmonės stengiasi suprasti, iš kur sklinda triukšmas. Buvo didžiulis triukšmas, garsiai leidžiama muzika, rėkavimai ir pan. Visa tai vyko jau po 22 val. iki kokios 2 val. nakties.

Teismas nustatė, kad liudytojai R. R., V. J. ir Č. S. vienareikšmiškai nurodė, kad pareiškėja 2007 m. gegužės 13 d. nuo 22 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai leido muziką, triukšmavo ir šiais veiksmais kliudė kitiems asmenims ilsėtis, t. y. trikdė viešąją rimtį. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieningi ir detalizuoti, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Juo labiau, kad byloje nėra medžiagos apie tai, kad šie liudytojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių konfliktavo su pareiškėja. Taigi, jie iš esmės nebuvo suinteresuoti V. Č. apkaltinti pažeidimo padarymu. Be to, liudytojo R. R. parodymai pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos jo 2007 m. gegužės 17 d. pareiškime (b. l. 13), o V. J. parodymai atitinka jos paaiškinimams, duotiems 2007 m. gegužės 28 d. (b. l. 14). Pareigūno D. V. 2007 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 15) nurodytos aplinkybės taip pat liudija pareiškėjos nenaudai, t. y. iš pranešimo turinio matyti, kad pareigūno apklausti Č. S. ir M. M. nurodė triukšmavimo faktą 2007 m. gegužės 13 d.

Teismas 2007 m. spalio 8 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. S. parodymus vertino kritiškai. Nors ši liudytoja ir nurodė, kada su pareiškėja ir jos draugais buvo prie Margio ežero iki pirmadienio 10 val. ryto, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 38), V. Č. ir J. S. siejo draugystės ryšiai, todėl ši liudytoja galėjo teikti tokius parodymus, kurie padėtų pareiškėjai išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Teismas pažymėjo, kad ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra banketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Atitinkamai ir nustatinėjant triukšmo lygį nebuvo pareigos atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir iš viso neatlikus jokių matavimų, o, pvz., remiantis liudytojų parodymais ar kitais įrodymais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Kitos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės nėra svarbios pažeidimo nustatymui. Pažeidimo protokole ir nutarime, priešingai nei teigia pareiškėja, yra aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikas (2007 m. gegužės 13 d., po 22 val.). Byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad                 V. Č. 2007 m. gegužės 13 d. vakare, po 22 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, garsiai klausėsi muziką, triukšmavo ir taip trikdė viešąją rimtį.

Teismas konstatavo, kad V. Č. kaltė jai inkriminuoto pažeidimo padaryme pilnai įrodyta ATP protokolu ir liudytojų R. R., V. J. ir  Č. S. parodymais, taip pat kitais rašytiniais įrodymais, kurių visuma paneigia pareiškėjos iškeltą versiją, kad nebuvo teisės pažeidimo įvykio. Administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 ir 30² straipsnyje nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

 

III.

 

V. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde V. Č. nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. jos nebuvo namuose. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien liudytojais apklaustų kaimynų parodymais. Pažymėjo, kad policijos nuovadoje nėra nė jai surašyto protokolo originalo.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato prevencijos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Teismas vertindamas įrodymus turi įvertinti ne tik įrodymų liečamumo bet ir leistinumo klausimą, t. y. ar jis yra leistinas bei reikiamos formos. Pagal Civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalį rašytiniai įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad teismas gali remtis tik reikiamos formos byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados 2007 m. birželio 13 d. nutarimas. Nutarimas priimtas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados 2007 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu. Teismas nagrinėdamas bylą vertino 2007 m. birželio 13 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais parnešimais ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tačiau byloje nėra nei skundžiamo nutarimo, nei dokumentų, kurių pagrindu priimtas nutarimas nei originalų, nei nustatyta tvarka patvirtintų kopijų.

Šis pažeidimas pripažintinas esminiu procesiniu pažeidimu ir yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

V. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas     Stasys Gagys     Romanas Klišauskas