Civilinė byla Nr. 2S-2104-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11754-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011-07-29 su ieškiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė iš atsakovo UAB “Norfos mažmena” priteisti 21 504,62 Lt skolos, 842,95 Lt delspinigių, 343,37 Lt palūkanų, 8,05 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas pareikštų ieškinio reikalavimų sumos ribose, nes atsakovas reikalaujamų piniginių lėšų negrąžina, reikalaujama suma yra didelė, atsakovas vengia vykdyti prievolę ieškovui, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti sprendimo įvykdymas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-08-01 nutartimi (b.l. 57-58) tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Nurodė, jog bendras arešto mastas – 22 690,94 Lt.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-08-03 nutartimi (b.l. 63) panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB„Norfos mažmena“ priklausančio turto 22 690,94 Lt sumai areštą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju 22 690,94 Lt ieškovo reikalavimas atsakovui nelaikytinas didele suma, nes atsakovas UAB „Norfos mažmena“ Lietuvoje yra stambi, prekinį vardą turinti įmonė. Atsižvelgęs ir į atsakovo komercinės veiklos pobūdį, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad šis, siekdamas išvengti prievolių vykdymo, bandys paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą. Todėl, teismo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos be pagrindo.

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu (b.l. 70-75) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, neviršijant reikalavimo sumos. Reikalavimo suma 22 690,94 yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-28 nutartimi atnaujino procesą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ieškovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo skolos tiekėjams - 98,6 milijonai litų - yra didesnės už prekių atsargas (89,3 milijonus litų). Atsakovas apskritai turi daugiau kaip 40 kreditorinių įsiskolinimų, o bendras įsiskolinimas vien atsakovui sudaro 1 101 730,61 Lt. Atsakovas nuosavybes teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, jis didžiąją savo veiklos dalį vykdo svetimuose nuomojamose patalpose, turi trumpalaikio turto, ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis ir didžiąją savo turto dalį yra įkeitęs už paskolas bankams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga. Atsakovas nesiūlė ieškovui spręsti ginčo taikiai, nebendradarbiauja su ieškovo, o paties atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat neatspindi geros jo finansinės padėties.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu (b.l. 118-121) prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo ketinimus perleisti savo turimą turtą ar jį paslėpti, dėl ko sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas. Vien reikalavimo apimtis, nevertinant atsakovo veiklos pobūdžio, jos apimties, įstatinio kapitalo dydžio, dar nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir reikalavimo sumą atsakovo atžvilgiu. Atsakovo pateikti 2010 metų finansiniai duomenys patvirtina, kad jo finansiniai padėtis yra labai gera, ieškinys yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija reikalavimo sumą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo piniginėms lėšoms ar turtui, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Atsakovas savo prievoles kitiems asmenims vykdo tinkamai, o šią aplinkybė patvirtina atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsakovas valdo 120 prekybos centrų, kuriuose esantis turtas ženkliai viršija reikalavimo sumą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01, tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš objektyviųjų kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas buvo pareikštas dėl 22 690,94 Lt sumos. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovui - juridiniam asmeniui - tai nėra ženkli suma, jog leistų daryti pagrįstą prielaidą apie padidintą teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes subjektyviuoju aspektu, t.y. ar būtent konkrečiam subjektui ieškinio suma, lyginant su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma ūkine-komercine veikla, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė ir ženkli, taip pat įvertinti atsakovo turtinės padėties pokyčio perspektyvas. Apelianto pateikti atsakovo UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentai, informacija apie atsakovo teisminius ginčus, hipotekos registro išrašai (b.l. 80-111), o taip pat nurodytos aplinkybes, jog atsakovas turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams ar savo turto dalį yra įkeitęs dar neleidžia spręsti dėl šios įmonės finansinės padėties nestabilumo (nepatikimumo) laiko perspektyvoje.

Pastebėtina, jog vertindami atsakovo UAB „Norfos mažmena“ naujausius veiklos duomenis, teismai kitose bylose jau pasisakė, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2011-06-16 nutartis c.b. Nr. 2S-1193-553/2011; 2011-08-24 nutartis c.b. 2S-1515-258/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-20 nutartis c.b. Nr. 2-2569/2011). Atsakovo pateikti turimo ilgalaikio turto suvestinė ir finansinės atskaitomybės dokumentai (b.l. 126-156) patvirtina jo argumentus apie įmonės ekonominį pajėgumą, gaunamas pajamas, lyginant su ieškinio reikalavimų suma. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareikšto ieškinio suma, lyginant su atsakovo UAB „Norfos mažmena“ turimu turtu, pastarajam tikrai nėra didelė, todėl nagrinėjamu atveju manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas įtakotų būsimo sprendimo realų įvykdymą nebuvo.

Kita vertus, iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovui sumokėjus dalį ieškinio reikalavimų šioje byloje, apeliantas nuo šių reikalavimų atsisakė ir pirmosios instancijos teismas 2011-10-26 nutartimi (b.l. 164) civilinės bylos dalį dėl 12 654,30 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nutraukė. Minėta nutartis įsiteisėjo (b.l. 162-163). Tokiu atveju darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl didelės ieškinio sumos ir atsakovo vengimo vykdyti prievoles neabejotinai yra paneigti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tvarka numatyta CPK 150 str. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.), kurio 1 d. išdėstyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos teismo nutartimi esant byloje dalyvaujančiu ar kitų suinteresuotų asmenų prašymui. Minėto straipsnio 2 d. numatyti trys atvejai, kai teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva (ex officio): 1) kai to reikalauja viešasis interesas; 2) jei asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio; 3) jeigu asmuo neįvykdo pareigos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pastebėtina ir tai, kad pagal CPK 151 str. 1 d. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.) dėl visų pirmosios instancijos nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Jei pirmosios instancijos teismas su atskiruoju skundu sutinka, jis panaikina nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas imasi spręsti esant byloje arba asmens prašymui, arba atskirajam skundui, arba esant konkretiems, įstatyme įvardintiems pagrindams, leidžiantiems teismui laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą spręsti ex officio. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir informacinės sistemos LITEKO duomenys (b.l. 162-163) patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju išvardintų sąlygų pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva spręsti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nebuvo. Taigi teismo atlikta procedūra vertintina kaip nevisiškai teisiškai korektiška CPK 150 str. kontekste. Tačiau kai tam tikrų klausimų sprendimas yra priskiriamas teismo kompetencijai, teismas tai daryti privalo vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.). Todėl konstatuotina, jog pirmosios teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir teismų praktiką, kita nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atmesdamas, t.y. iš esmės teisingai išsprendė prevencinio pobūdžio priemonių taikymo šioje byloje nereikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo įvardintas procesinis pažeidimas nėra esminis, kadangi laikinųjų pasaugos priemonių instituto klausimas yra išspręstas teisingai CPK 328 str., 338 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 159), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Dalia Kačinskienė