Civilinė byla Nr. e2A-1358-921/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05986-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11. 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-164-1087/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“ ir R. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ (toliau – ir atsakovė) 509 Eur draudimo išmokos atlyginimą, 31,29 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. iš atsakovės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas pas ieškovę pagal 2019 m. spalio 28 d. sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 233769633. Ieškovės ekspertas paskaičiavo 569,58 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgdama į tai, kad draudimo sutartyje buvo nustatyta 60 Eur besąlyginė išmoka, ieškovė išmokėjo aplieto buto savininkui 509,58 Eur draudimo išmoką. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą. Tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo iki šiol nepatenkino. Ieškovė nurodė, kad apie įvykį buvo pranešta namo administratorei UAB „Santermita“, kuri 2021 m. sausio 6 d. pateikė atsakymą, jog butas buvo užlietas iš buto Nr. 4, esančio viršuje.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad apie užlietą butą negavo jokių pranešimų iš UAB „Santermita“. Neaišku, kaip UAB „Santermita“ atstovai, nepatekę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo nustatyti, kad užlieta iš atsakovės buto. Užlieto buto savininkė pranešė tik po savaitės, todėl atsakovė negalėjo nustatyti užliejimo fakto. Pažymėjo, kad užliejimo vieta yra po antro aukšto laiptine, kuri priklauso bendroms patalpoms, todėl užlieti iš atsakovės buvo nebuvo galimybės. Draudimo bendrovė pranešė, kad sumokėjo 509 Eur, net neįvertinusi ir nesudariusi remonto sąmatos. Mano, kad nėra įrodyta, jog žalą padarė atsakovė.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto, priklausančio atsakovei. Apie įvykį pranešė draudimo bendrovei ir UAB „Santermita“. UAB „Santermita“ avarinės tarnybos atstovas apžiūrėjo buto lubų pažeidimą, jį fiksavo. Nuomininkai, tuo metu gyvenę 4 bute, įsileido į vidų, buvo nustatyta, kad butas yra pertvarkytas, jame įrengti du atskiri butai su atskiromis tualeto ir dušo patalpomis. Pažymėjo, kad atsakovė įrengė naujas vonios ir tualeto patalpas, kurios atsidūrė virš trečiojo asmens buto miegamojo kambario (patalpos indeksas 2-2), kurio lubos ir buvo aplietos. Dėl sąmatos sudarymo buvo atvykęs draudimo ekspertas, jis vertino remonto kaštus. Jos duomenimis, nuomininkai apie įvykį pranešė atsakovės direktoriui ir jo sūnui 2020 m. rugsėjo 20 d., nes negalėjo naudotis dušo patalpa. Trečiasis asmuo pasamdė meistrus, kurie atliko remontą, remontas kainavo brangiau, nei paskaičiavo draudimo bendrovė.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Santermita“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Teismui nustačius, jog ieškovė tinkamai įrodė padarytos žalos dydį, ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Vandens pratekėjimo priežastis sietina su atsakovės bute esančios inžinerinės įrangos trūkumais. Šie vandentiekio vamzdyno trūkumai sietini su atsakovei priklausančiame bute atliktais statybos darbais, įskaitant vandentiekio vamzdyno remonto (pertvarkymo) darbus. 2021 m. liepos 9 d. buvo sudarytas Defektinis statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog bute Nr. 2 viename iš kambarių yra sudrėkusios lubos, atsiradusios rudos dėmės, o bute Nr. 4 atitinkamoje vietoje yra įrengtas sanitarinis mazgas: dušo kabina, tualetas, kriauklė, visi vamzdynai įrengti sienose ir perdangoje. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės atsakomybė už padarytą žalą yra tinkamai įrodyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 509 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (509 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui R. L. iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 20,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei 2019 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-850 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – butas Nr. 4). Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ 2020 m. vasario 20 d. sutarties Nr. 20-02-20/01 pagrindu daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams teikia namo administravimo, techninės priežiūros, laiptinių valymo, teritorijos priežiūros paslaugas. Trečiasis asmuo, teikdamas daugiabučio namo eksploatavimo paslaugas, be kitų įsipareigojimų, turėjo atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą (sutarties 4.1.2.1 papunktis). Bute Nr. 4 buvo faktiškai atskirtos ir suformuotos dvi atskiros gyvenamosios patalpos su atskirai įrengtomis inžinerinėmis sistemomis). 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo užlietos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – butas Nr. 2) miegamojo kambario lubos ir siena. Butas Nr. 2 buvo trečiojo asmens R. L. apdraustas gyventojų turto draudimu, draudikas – ieškovė (2019 m. spalio 28 d. gyventojų turto draudimo liudijimas). Ieškovė 2020 m. spalio 7 d. apskaičiavo padarytą žalą už 2022 m. rugsėjo 2 d. dėl įvykusio buto Nr. 2 užliejimo – 569,58 Eur (išskaita 60,00 Eur). Ieškovė pareiškė atsakovei 2020 m. spalio 23 d. 2020 m. lapkričio 17 d., 2021 m. sausio 6 d. pretenzijas dėl 509 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė 2020 m. spalio 27 d. raštu atsisakė atlyginti ieškovei žalą.
8. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas vertino, kad buto Nr. 2 užliejimo šaltinis nebuvo bendrosios inžinerinės sistemos gedimai. Teismas pažymėjo, kad buvo užlietas buto Nr. 2 kampas, esantis po buto Nr. 4 vieta, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1.91. Ši vieta yra šalia patalpoje, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtoje a-3, esančių sanitarinių mazgų (pažymėta X ženklu), kuriuos tretieji asmenys įvardijo „dušo kabinomis“, o atsakovė „prausimosi patalpa“. Byloje nėra duomenų, kad šalia užlietos buto Nr. 2 vietos būtų buvę kitų potencialių užliejimo šaltinių (pvz., bendrų įvadinių vamzdžių, kanalizacijos stovo ar kt.). Nustatęs minėtas aplinkybės, teismas sprendė, kad atsakovė, kaip buto Nr. 4 savininkė, yra atsakinga už trečiojo asmens R. L. butui Nr. 2 padarytą žalą.
9. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma iš atsakovės priteisti 509 Eur žalos suma yra pagrįsta, todėl ją priteisė iš atsakovės.
10. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Patenkinus ieškinį, iš ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 15 Eur žyminį mokestį.
12. Teismas, spręsdamas dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad trečiasis asmuo R. L. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – atsiliepimo parengimą, atstovavimą civilinėje byloje. Todėl minėtas išlaidas priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės.
13. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Santermita“ prašė priteisti iš atsakovės 2 542,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro (be PVM): 20 Eur už prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, 40 Eur už susitikimą kontoroje, faktinių aplinkybių aptarimą, 40 Eur už įrodymų rinkimą, 120 Eur už susipažinimą su byla ir pateiktais dokumentais, pozicijos formavimą, 400 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, 18,48 Eur už nekilnojamojo turto išrašus, 80 Eur už sutikimą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, konsultaciją dėl bylos eigos, 542,64 Eur už sutikimą dėl teismo posėdžio organizavimą nuotoliniu būdu, pasirengimą 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje (3 val.), nekilnojamojo turto registro išrašą, 840 Eur už darbą su įrodymais, užklausą dėl papildomų įrodymų, gautų papildomų įrodymų analizę, prašymą patikslinti informaciją, prašymo priimti papildomus įrodymus parengimą ir pateikimą, susipažinimą su byloje pateiktais naujais įrodymais, pasirengimą 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiui, atstovavimą 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (2,5 val.).
14. Teismas vertino, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašomos priteisti 2 542,35 Eur su PVM išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į ieškinio sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymėjo, kad nors trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, tačiau byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo 2 val. 44 min. 28 sek. (suapvalinus 3 val.), o ne 5,5 val., kaip nurodoma bylinėjimosi išlaidų ataskaitose. Be to, teismas vertino, kad pateikti procesiniai dokumentai (rašytiniai paaiškinimai, prašymai dėl įrodymų prijungimo) nėra didelės apimties (pvz., rašytiniai paaiškinimai, neįskaitant įžangos ir rezoliucijos, sudarė 3 lapus), byla nėra laikytina sudėtinga. Todėl teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos mažino iki 1 000 Eur su PVM.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Santermita“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-164-1087/2022 dalį, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant trečiajam asmeniui visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, bei priteisti trečiajam asmeniui apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Iš pateikiamos detalizacijos matyti, kad trečiojo asmens prašomų priteisti teisinių paslaugų išlaidų bendra suma (2 542,35 Eur) yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta priteistinų užmokesčio už advokato paslaugas maksimalių dydžių suma, t. y. 3 849,98 Eur.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik suteiktų teisinių paslaugų aprašyme nurodytą paslaugos teikimui skiriamą laiką, bet neatsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus priteistinus dydžius. Pažymi, kad trečiajam asmeniui už teikiamas teisines paslaugas yra taikomas 96,80 Eur (su PVM) dydžio bendrasis advokatų kontoros darbo valandinis įkainis, tuo tarpu pagal Rekomendacijas nustatytas vienos advokato darbo valandos dydis yra gerokai didesnis (pvz., vertinant išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose taikomas 2021 m IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis 1 679,30 Eur, kuris dauginamas iš Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto 0,1 tarifo ir gaunamas 167,93 Eur dydžio įkainis už vieną advokato darbo valandą). Pažymi, kad sąskaitos už atstovavimą teisme paprastai yra išrašomos iš anksto, kai dar negali būti žinoma būsimo teismo posėdžio trukmė. Atitinkamai gali būti netikslumų, susijusių su teismo posėdžių trukmės nurodymu. Šiuo atveju, pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BP1162/22 ir BP1111/22, išrašytas iki paskirtų teismo posėdžių dienos, buvo numatyta preliminari teismo posėdžių trukmė 5,5 val., o bendra kaina už atstovavimą abiejuose teismo posėdžiuose 440 Eur (be PVM). Faktiškai teismo posėdžiai truko 3 val. (suapvalinus). Pagal Rekomendacijas, šių teisinių paslaugų kaina sudaro 503,79 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į PVM sąskaitose faktūrose nurodytą paslaugoms teikti skirtiną laiką, bet neatsižvelgdamas į konkrečius Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius, nepagrįstai sumažino trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
15.3. Trečiasis asmuo negali būti laikomas atsakingu už tai, kad ieškovė pasirinko reikšti atitinkamo dydžio reikalavimą, o atsakovė nusprendė su reiškiamu reikalavimu nesutikti. Trečiojo asmens teisė gauti visų bylos nagrinėjimo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti ribojama, remiantis ginčo sumos dydžio argumentu, kadangi trečiasis asmuo ginčo sumos dydžio nenustatė ir ginčo proceso neinicijavo. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjime dalyvavo aktyviai, teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu, rinko ir teikė teismui įrodymus, kuriuos teismas pripažino reikšmingais ir jais pagrindė priimtą teismo sprendimą. Byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, tačiau pakankamai sudėtinga faktinių aplinkybių prasme. Byloje buvo teikiami paaiškinimai apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus veiklos srityje sprendžiamus techninius klausimus, susijusius su ginčo dalyku, tad teikiant paaiškinimus buvo reikalingos specialiosios šios srities žinios. Trečiojo asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, trečiasis asmuo nevilkino bylos nagrinėjimo, tinkamai vykdė savo procesines pareigas. Tuo tarpu atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi atsakovė pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nevykdė pareigos pateikti visus su pareikštais atsikirtimais susijusius įrodymus. Atsakovė, teismui patikslinus įrodinėjimo pareigą, teismo nustatytu terminu nepateikė įrodymų, kas lėmė poreikį atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės kaltės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
15.4. Apeliantės nuomone, svarbia laikytina aplinkybė, kad trečiojo asmens dalyvavimas teismo procese buvo pripažintas būtinu.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino trečiojo asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų apimtį (akcentuojant lapų skaičių), kaip papildomą kriterijų sudarantį prielaidas priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Apeliantės nuomone, pati dokumento apimtis yra mažiau reikšminga nei jo turinys. Rašytiniais paaiškinimais trečiasis asmuo ištaisė bylos šalių procesiniuose dokumentuose padarytas fakto klaidas, paaiškinimai yra išsamūs ir tinkamai pagrįsti kartu su jais pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad į teismui pateiktas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras, greta suteiktų teisinių paslaugų kainos, yra įtrauktos ir įrodymų rinkimui patirtų išlaidų sumos (pvz., sąskaitoje BP760/21 yra įtrauktos išlaidos už nekilnojamojo turto registro išrašų išėmimą, kurių bendra suma yra 22,36 Eur su PVM). Mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas šių bylinėjimosi išlaidų neaptarė ir tokiu būdu paneigė trečiojo asmens teisę gauti šių išlaidų atlyginimą.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumo bei patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino trečiojo asmens UAB „Santermita“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų detalizaciją dėl prašomo priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydžio palyginimo su rekomenduojamu priteisti maksimaliu advokato užmokesčiu.
6. Pažymėtina, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
7. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktas).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kartu su apeliaciniu skundu pateiktu nauju įrodymu (jo turiniu), konstatuoja, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su apeliacijos objektu, todėl yra reikšmingas sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo klausimą. Be to, bylos duomenimis nustačius, kad kitiems bylos dalyviams buvo suteikta teisė susipažinti su pateiktu įrodymu ir pareikšti dėl jo savo nuomonę, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą naują įrodymą ir jį vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
10. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.
12. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Santermita“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vadinasi, trečiasis asmuo UAB „Santermita“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui tiek prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tiek šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Byloje trečiajam asmeniui suteiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, nurodant suteiktų teisinių paslaugų aprašymą, paslaugų teikimui reikalingą laiką, taikomą valandinį įkainį ir paslaugų kainą.
15. Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ prašė priteisti iš atsakovės 2 542,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro (be PVM): 20 Eur už prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, 40 Eur už susitikimą kontoroje, faktinių aplinkybių aptarimą, 40 Eur už įrodymų rinkimą, 120 Eur už susipažinimą su byla ir pateiktais dokumentais, pozicijos formavimą, 400 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, 18,48 Eur už nekilnojamojo turto išrašus, 80 Eur už sutikimą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, konsultaciją dėl bylos eigos, 542,64 Eur už sutikimą dėl teismo posėdžio organizavimą nuotoliniu būdu, pasirengimą 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje (3 val.), nekilnojamojo turto registro išrašą, 840 Eur už darbą su įrodymais, užklausą dėl papildomų įrodymų, gautų papildomų įrodymų analizę, prašymą patikslinti informaciją, prašymo priimti papildomus įrodymus parengimą ir pateikimą, susipažinimą su byloje pateiktais naujais įrodymais, pasirengimą 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiui, atstovavimą 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (2,5 val.).
16. Pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens prašymą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad prašomos priteisti 2 542,35 Eur su PVM išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į ieškinio sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymėjo, kad nors trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, tačiau byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo 2 val. 44 min. 28 sek. (suapvalinus 3 val.), o ne 5,5 val., kaip nurodoma bylinėjimosi išlaidų ataskaitose. Be to, teismas vertino, kad pateikti procesiniai dokumentai (rašytiniai paaiškinimai, prašymai dėl įrodymų prijungimo) nėra didelės apimties (pvz., rašytiniai paaiškinimai, neįskaitant įžangos ir rezoliucijos, sudarė 3 lapus), byla nėra laikytina sudėtinga. Todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažino iki 1 000 Eur su PVM.
17. CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Maksimalūs dydžiai negali būti viršijami.
18. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
19. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje apeliantė nurodė prašomų priteisti sumų palyginimą su Rekomendacijose nurodytomis maksimaliomis sumomis. Iš pateiktos suvestinės konstatuotina, kad trečiojo asmens prašomų priteisti teisinių paslaugų išlaidų bendra suma (2 542,35 Eur) yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta bendra priteistino užmokesčio už advokato darbą nagrinėjamu atveju maksimali suma (3 849,98 Eur). Todėl galima daryti išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra jau sumažintos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, ieškinio dydį ir kitus kriterijus, išvardintus Rekomendacijų 2 punkte.
20. Vertinant kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sutiktina su apeliante, kad ji bylos nagrinėjime dalyvavo aktyviai, teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu, rinko ir teikė teismui įrodymus, kuriuos teismas pripažino reikšmingais ir jais pagrindė priimtą teismo sprendimą. Pripažintina, kad byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, tačiau taip pat sutiktina su apeliante, kad byla pakankamai sudėtinga faktinių aplinkybių prasme. Byloje buvo teikiami paaiškinimai apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus veiklos srityje sprendžiamus techninius klausimus, susijusius su ginčo dalyku, tad teikiant paaiškinimus buvo reikalingos specialiosios šios srities žinios. Trečiojo asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, trečiasis asmuo nevilkino bylos nagrinėjimo, tinkamai vykdė savo procesines pareigas. Be to, trečiojo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinant, tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų paskirstymą, todėl nepagrįstai sumažino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, padidinant trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 000 Eur iki 2 542,35 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantė pateikė prašymą priteisti 629,20 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad apeliantės prašoma priteisti 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, padidinant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 542,35 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 35 ct). Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė