Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-768/2016

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00445-2013-5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorams Evaldui Šidlauskui, Pauliui Jasiukaičiui,

advokatui Vytautui Kazlauskui,

išnagrinėjęs O. A. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jam pratęstas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

n u s t a t ė :

2013-12-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi O. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. 2014-09-02, 2015-03-18, 2015-09-14 ir 2016-03-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės buvo pratęstos.

O. A. skunde nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-23 nutartis yra neobjektyvi. Teigia, kad teisėja, priėmusi minėtą nutartį, yra šališka, kadangi jo teismo posėdžio metu išsakytus žodžius nutartyje traktuoja kaip ligą, o ne kaip žmogaus charakterį. Taip pat tvirtina, kad teismo posėdis nebuvo įrašinėjamas, kas taip pat verčia abejoti teisėjos nešališkumu. Mano, kad teismo posėdžio metu apklausta VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė jį apšmeižė.

Teisiamojo posėdžio metu advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras atmesti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-03-23 nutartimi pagrįstai O. A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

2016-02-17 VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 111 nurodoma, jog per stebimą laikotarpį O. A. psichikos būklė išlieka nestabili; dažni žodinės agresijos atvejai prieš personalą, nereaguoja į pastabas, reketuoja silpnesnius ligonius, vengia vartoti vaistus, skirtus nakčiai. O. A. skundų dėl sveikatos neišsako, jo elgesys arogantiškas, neigia haliucinacijas, mąstymas paralogiškas, nuotaika besikeičianti, nekritiškas nusikalstamai veikai, ligai, alkoholizacijai. Pokalbio metu dirglus, piktas, kalba pakeltu tonu. Išvadoje rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti  (3 b.l.).

Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad O. A. psichinė būklė nestabili, socialinis pavojingumas išlikęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jam dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas.

Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo klausimą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, savo išvadas teisėja grindžia 2016-02-17 VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada, kuria abejoti nėra jokio pagrindo, taip pat VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės bei paties O. A. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Kaip deklaratyvus vertintinas ir skundo argumentas, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teismo posėdžio metu apšmeižė O. A.. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo, pats O. A. pripažino, kad nesivaldo ir nepagarbiai elgiasi su ligoninės personalu (22 b.l.). Taip pat aukštesnysis teismas atmeta ir skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nebuvo daromas teismo posėdžio garso įrašas. Pažymėtina, kad klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią žinių apie O. A. psichinę būklę paskleidimui (14 b.l.). Taigi garso įrašas šiuo atveju nebuvo daromas tam, kad būtų apsaugotos paties O. A. teisės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-23 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

n u t a r i a :

atmesti O. A. skundą ir palikti galioti dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas               Donatas Jatužis