Civilinė byla Nr. e2A-870-657/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12844-2021-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Ž. ir D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., K. G., S. G., A. B., I. V., V. B. ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž. dėl servituto teisės atkūrimo arba atlygintino servituto nustatymo, tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, G. L., R. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai D. V., K. G., S. G., A. B., I. V., V. B. kreipėsi į teismą ir patikslinę ieškinio reikalavimus prašė: i) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui (žemės sklypo Nr. 79-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą 273 kv. m kelio servitutą: teisę naudotis keliu 0,0273 ha žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams; ii) tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio reikalavimo dėl pažeistos teisės atkūrimo, nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant iš ieškovų atsakovų naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą; iii) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.      

2.       Nurodė, kad K. G. ir S. G. priklauso žemės sklypas,  (duomenys neskelbtini), D. V. ir I. V. – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), A. B. ir V. B. – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kad ieškovai galėtų patekti iki jiems priklausančių viešpataujančių žemės sklypų ir pastatų, reikia atstatyti buvusį kelio servitutą per atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 

3.       Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui Nr. 79 buvo nustatytas 273 kv. m kelio servitutas visiems gretimų sklypų savininkams. Atsakovai organizavo savo žemės sklypo Nr. 79 padalinimo procedūrą. Tvirtinant sklypų padalinimo projektą, vietoje buvusio 273 kv. m tarnaujančio kelio servituto gretimiems sklypams buvo nustatytas 296 kv. m kelio servitutas tik vienam gretimam sklypui Nr. 123, o likusiems gretimiems sklypams kelio servitutas neišliko. Kauno apskrities viršininko administracija, nors pripažino padarytą klaidą, 2008 m. kovo 6 d. raštu Nr. 11-G-151-293 nurodė, kad jos ištaisyti negali, nes pagal administraciniu aktu servitutas privačioje žemėje negali būti nustatomas, dėl ko buvo inicijuotas naujas teisminis ginčas (Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-49-214/2009) dėl 296 kv. m kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype Nr. 79-1. Ieškovams su atsakovais nepavyksta susitarti dėl jokio kelio servituto, nuolat kyla ginčai, o ieškovai negali  įgyvendinti teisės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir pastatus.  

4.       Iki teisės pažeidimo atsakovų žemės sklypui buvo nustatytas 273 kv. m kelio servitutas visiems gretimiems sklypams. Atkūrus buvusią padėtį, būtų atstatytas teisingumas. Nustatytas 273 kv. m kelio servitutas buvo išregistruotas 1997 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo padalinimo projekto pagrindu, o jo panaikinimo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. 1278 ir juo patvirtinta Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Kelio servitutas 2001 m. gegužės 31 d. buvo panaikintas, nesant jokių servituto pasibaigimo / panaikinimo pagrindų.

5.       Jei teismas atmestų ieškovų reikalavimą atkurti pažeistą teisę, yra pagrindas tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl servituto nustatymo.

6.       Šalių nesutarimą atskleidžia tiek nuo 2008 m. vykstantys teisminiai ginčai, tiek atsakovo V. Ž. 2008 metais nesutikimai dėl Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus siūlomų variantų dėl servituto nustatymo, su ieškovų pasiūlymu dėl atlygintino servituto nustatymo, todėl susitarimas tarp šalių ginčo atveju nėra įmanomas, ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo.

7.       Servituto būtinumas buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873, jo būtinumas buvo konstatuotas ir Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. rašte Nr. S6-35, nurodant, kad dėl padarytos klaidos gretimų sklypų savininkai, kurie naudojasi keliu per sklypą Nr. 79, juridiškai liko be privažiavimo kelio. Visuose ties (duomenys neskelbtini) gatve suformuotų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitant ir viešpataujančių žemės sklypų detalųjį planą, į žemės sklypus patekimas yra pavaizduojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, numatant rezervinę gatvės teritoriją, numatoma 10 metrų pločio sanitarinė kelio apsaugos zona. Galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai sukuria prievolę projekto sprendinių rengėjams ir šiuose procesuose dalyvaujančioms institucijoms užtikrinti trečiųjų asmenų teises nustatant servitutą, tuo tarpu, formuojant kitus žemės sklypus, toks patekimas per tarnaujantį žemės sklypą buvo numatytas. Ieškovų prašoma nustatyti kelio servitutas atitinka faktinę situaciją ir esamą naudojimą.

8.       Prašomas nustatyti 203 kv. m dydžio servitutas neriboja atsakovų teisių, juo siekiama viešpataujančių daiktų savininkams suteikti teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiu daiktu naudotis pagal paskirtį. Į ieškovams priklausančius žemės sklypus nėra galimybės numatyti patekimo, nustatant servitutą per kitus žemės sklypus, neproporcingai neapsunkinant kitų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

9.       Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti senatį.

10.       Nurodė, kad ieškovai apie savo pažeistą teisę – panaikintą servitutą sužinojo 1998 metais, 2007 metais, visi senaties terminai ginti pažeistą teisę yra seniai pasibaigę, todėl teisė negali būti atkurta. Teisės, kurios ieškovai nebuvo įgiję, negali būti atkurta, o tai, kad kitiems asmenims yra nustatytas kelio servitutas, jokių teisių ieškovams nesukuria.

11.       Dėl antrojo reikalavimo byla turi būti nutraukta, kadangi yra priimtas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-49-214/2019. Jei ieškovai turi galimybę įsirengti privažiavimą prie savo sklypų per jiems priklausančius žemės sklypus, ar kitu būdu, net jei jiems bus tai atlikti sudėtingiau, jie negali naudotis atsakovų sklypu. 

12.       Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad, rengiant atsakovų detaliuosius planus, buvo padaryta klaida. Atsakovų teisės nebūtų pažeistos, nes keliu naudojasi kitų sklypų savininkai.

13.       Trečiasis asmuo G. L. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad servitutas – kelias per žemės sklypą 79 visiems aplinkiniams sklypams buvo nustatytas nuo 1997 m. pagal žemėtvarkos projektą. Rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą, šis servitutas per klaidą buvo panaikintas. Kelias, kuriame prašoma nustatyti servitutą ieškovams, yra iš asfaltuotas ir naudojamas.

14.       Trečiasis asmuo R. M. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai nenurodė argumentų, kodėl nesutinka nei su servituto atkūrimu, nei su jo nustatymu. Nesutikimo priežastis yra žmogiškas konfliktas, o ne teisių suvaržymas.

 

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

15.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino:

-       nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų A. B. ir V. B. solidariai atsakovų V. Ž. ir D. Ž. naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą;    

-       nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų K. G. ir S. G. solidariai atsakovų V. Ž. ir D. Ž. naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą;  

-       nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų D. V. ir I. V. solidariai atsakovų V. Ž. ir D. Ž. naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą;   

-       priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovo S. G. naudai 5 769,12 Eur, trečiojo asmens G. L. naudai – 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 13,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

-       priteisė iš atsakovės D. Ž. ieškovo S. G. naudai 5 769,11 Eur, trečiojo asmens G. L. naudai – 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 13,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

16.       Teismas nurodė, kad, esant įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutarčiai Nr. e2S-263-924/2022, kuria išspręstas reikalavimo dėl servituto nustatymo tapatumo klausimas, teismas negali šio klausimo spręsti pakartotinai, nes tai reikštų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pakartotinę peržiūrą.

17.       Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui buvo nustatytas 273 kv. m kelio servitutas visiems gretimų sklypų savininkams. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 dėl žemės sklypo Nr. 79 (priklausančio atsakovams) padalinimo, šis sklypas buvo padalintas į 2 sklypus: Nr. 79-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 79-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno apskrities viršininko įsakymą žemės sklypų padalinimo projekte vietoje buvusio 273 kv. m teisės naudotis keliu buvo nustatyta teisė naudotis 296 kv. m keliu tik vienam gretimam sklypui Nr. 123. 

18.       Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 4 d. raštu Nr. S6-35 pripažino padarytą klaidą, dalijant atsakovo žemės sklypą Nr. 79, vietoj anksčiau nustatyto kelio servituto kitiems sklypų savininkams nustačius servitutą tik vieno sklypo Nr. 123 savininkui. Nustatyta, jog, padalijus atsakovams priklausantį žemės sklypą Nr. 79, ankščiau nustatytas servitutas nebuvo įregistruotas, taigi, buvo pažeista imperatyvi įstatymo norma.

19.       Teismas sprendė, kad iki sklypų pertvarkymo projekto buvusio kelio servituto atkūrimas yra negalimas. Per atsakovams priklausantį žemės sklypą šiuo metu einantis kelio servitutas sklypui 123, yra 296 m kv. m dydžio. Skirtingos konfigūracijos kelio servituto nustatymas, žinant, jog šiuo metu kelias yra asfaltuotas ir kelio vietos realiai pakeisti negalima, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nors servituto turėtojų teisinė padėtis iki teisės pažeidimo buvo teisėta, tačiau tokios teisinės padėties atkūrimas skurtų naujus teisinius ginčus, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes, atkuriamam servitutui nesutampant su kitiems sklypams nustatyto servituto konfigūracija, galimai būtų neprotingai apsunkintas atsakovų žemės sklypas, o ieškovai turėtų tik teorinę galimybę naudotis jų naudai atkurtu kelio servitutu.

20.       Iš 2007 m. gruodžio 10 d. rašto matyti, jog ieškovė K. G. ir trečiasis asmuo G. L. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl klaidos ištaisymo, nurodydami, jog 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 patvirtinus sklypo Nr. 79 planą buvo nustatyta teisė naudotis 0,0273 ha keliu G. L. sklypui Nr. 289-2-2 ir 289-2-3, kuri po V. Ž. žemės sklypo padalijimo buvo panaikinta.

21.       Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog I. V. ir D. V. sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo 2011 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš G. L., jame nuo 2015 m. spalio 9 d. registruotas gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiti inžineriniai statiniai; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), K. G. priklauso pagal 2005 m. kovo 31 d. dovanojimo sutartį Nr. 2368, jame įregistruotas gyvenamasis namas, priklausantis S. G. ir K. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; A. B. ir V. B. pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie įgijo iš G. L..   

22.       Įgydami žemės sklypus, ieškovai K. G., I. ir D. V., A. B. ir V. B. perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo G. L..

23.       Iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. rašto Nr. 11-G-151-293 matyti, kad klaidos ištaisyti ji negali, nes pagal teisės aktus administraciniu aktu servitutas privačioje žemėje negali būti nustatomas.

24.       Ieškovams senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m kovo 6 d., todėl 10 metų senaties terminas ginti servituto teisę pasibaigė 2018 m. kovo 6 d. Ieškovai turėjo teisę ieškinį dėl servituto tiesės atkūrimo pareikšti iki 2018 m. kovo 6 d., tačiau tokia teise nepasinaudojo. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog, atsakovų prašymu taikius senatį, šis ieškovų reikalavimas atmestinas, suėjus senaties terminui.

25.       Ieškovai įrodė, jog, nenustačius prašomo servituto, jie negali normaliai įgyvendinti jiems priklausančių teisių. Šiuo metu nei vienas iš ieškovų neturi teisės privažiuoti iki savo žemės sklypo. Pro ieškovų žemės sklypus eina servitutinis kelias, kuris vadinamas (duomenys neskelbtini) gatve. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog kelias yra asfaltuotas ir tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypais. Iš Detaliojo plano, kuriuo buvo suformuoti ieškovams priklausantys žemės sklypai, matyti, jog visiems trims sklypams buvo numatytas privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve. D. V. ir I. V., K. G. ir S. G. priklausantiems sklypams buvo išduoti statybos leidimai, o pastatai ir inžineriniai tinklai suprojektuoti taip, jog įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovai turi kelio servituto teisę per du sklypus, kuri jiems suteikia teisę vykti (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. iki atsakovų sklypo, tik servituto nebuvimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą jiems užkerta kelią teisėtai patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ir pastatus. Servituto kelio servituto atkarpa per atsakovo sklypą sudaro nedidelę dalį kelio atkarpos, be to kelio servitutui nustatyti, nereikalingos jokios lėšos ir nuosavybės pertvarkymas nei atsakovams, nei ieškovams.  

26.       Suformuoti privažiavimą iki ieškovams priklausančių sklypų iš kitos sklypų pusės per (duomenys neskelbtini) gatvę ekonomiškai netikslinga, nes kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ieškovų sklypų turėtų būti naujai įrengtas. Nėra pateikta įrodymų, jog toks kelias techniškai galimas, nes jis turėtų būti formuojamas upelio apsaugos zonoje, ieškovai turėtų gauti servitutus iš visų sklypų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. iki R. M. priklausančio sklypo, taip pat servitutai turėtų būti nustatyti ir R. M. bei G. L. sklypams, galimai tektų perkelti elektros liniją, kuri eina šalia ieškovų sklypų ir G. L. sklypo ribos, taip pat pertvarkyti pastatus ir inžinerinius įrenginius ieškovų sklypuose, kas ekonomiškai nepagrįsta, neprotinga ir neproporcinga.  

27.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovas ir D. V. konfliktavo, tai įrodyta administracinių pažeidimų nutarimais ir nuosprendžiu. Visos šalys pripažino, jog su V. Ž. santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Iš šalių paaiškinimų yra pagrindas spręsti, jog visi konfliktai kyla dėl teisės naudotis per atsakovų sklypą einančiu keliu. Šalių konfliktiniai santykiai nėra pakankama priežastis atmesti reikalavimą dėl servituto nustatymo.

28.       Atsakovai teigia, kad ieškovai žemės sklypus įgijo iš G. L., todėl jis turėjo pasirūpinti privažiavimais prie sklypų. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas įsitikino, jog kitų įrengtų privažiavimų iki ieškovų sklypų dėl intensyvių statybų kvartale nėra, įvažiavimo įrengimas per (duomenys neskelbtini) gatvę būtų ne tik ekonomiškai nepagrįstas, bet ir apsunkintų ne vieną, o keletą žemės sklypų, nustatytinas servituto ilgis, nustatant privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., kelis kartus viršytų šioje byloje nustatomo kelio servituto ilgį, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą.

29.       Ieškovai paskaičiavo 2 109,17 Eur vienkartinę kompensaciją dėl servituto nustatymo. Kompensacijos dydis skaičiuotas, taikant vidutinę žemės sklypo rinkos vertę proporcingai paskaičiuotą servituto plotui (46 800 Eur ÷ 4504 kv. m = 10,39 Eur/kv. m x 203 kv. m = 2 109,17 Eur). Atsakovai neginčijo paskaičiuotos kompensacijos dydžio, todėl nėra pagrindo nesutikti su jos dydžiu. Ieškovai ieškiniu siekė nustatyti servitutą trims viešpataujantiems daiktams, todėl teisinga ir proporcinga sumokėti ieškovų paskaičiuoto dydžio kompensaciją už apribojimus, taikomus kiekvieno viešpataujančio daikto naudai.

30.       Kadangi byla sudėtinga, truko gana ilgą laiką, byloje atlikta daug procesinių veiksmų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra laikomos protingo dydžio ir pagrįstomis, todėl ieškinį tenkinus, atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovų ir trečiojo asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

 

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

31.       Apeliaciniame skunde atsakovai V. Ž. ir D. Ž. prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą pagal ieškovų patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž. dėl servituto nustatymo nutraukti; tuo atveju, jei teismas bylos dalyje dėl servituto nustatymo nenutrauktų, – 2024 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys tenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį patikslinto ieškinio reikalavimą atmesti, priteisti atsakovams V. Ž. ir D. Ž. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

31.1.                      Teismas visiškai nesprendė dėl šioje ir kitoje byloje ieškovų pareikštų reikalavimų tapatumo ir nepagrįstai nenutraukė bylos dalies dėl alternatyvaus reikalavimo (servituto nustatymo) CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu bei priėmė neteisėtą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje toje pačioje vietoje vėl prašydami servituto, nors ir kiek kitokios apimties, nei buvo prašyta kitoje byloje, ieškovai pareiškė tapatų reikalavimą kaip ir ankstesnėje byloje. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, to paties prašomo nustatyti servituto apimties pakeitimas nereiškia, jog naujoje byloje suformuluotas reikalavimas nėra tapatus reikalavimui ankstesnėje byloje. Servituto atlygintinumo reikalavimas yra išvestinis, kuris gali būti sprendžiamas tik po to, kai teismas pripažįsta objektyviai egzistuojant įstatyme įtvirtintas sąlygas servitutui nustatyti. Kitoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog iki ieškovų žemės sklypų yra kitas pravažiavimo kelias, todėl nėra būtinumo nustatyti kelio servitutą per mūsų nuosavybę. Teismai taip pat pasisakė, jog ieškovai turi realią galimybę suprojektuoti savo žemės sklypuose pravažiavimus ir normaliomis sąnaudomis jų turimą nuosavybę naudoti pagal paskirtį. Nesant būtinų sąlygų paties servituto nustatymui, jo atlygintinumas, kaip išvestinis reikalavimas, apskritai nebūna sprendžiamas, kas reiškia, jog jis neturi jokios esminės reikšmės bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalykui. Tai, jog šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl atlygintinio servituto nustatymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškinio dalykai šioje ir kitoje byloje nesutampa. Kauno apygardos teismas akivaizdžiai suklydo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje padarydamas priešingą išvadą.

31.2.                      Teismas neatsižvelgė į kitoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, tokiu būdu grubiai pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškino ir taikymo praktikos dėl prejudicinių faktų taikymo ir reikšmės. Net ir nenutraukus bylos dalyje dėl ieškovų pareikšto alternatyvaus reikalavimo – servituto nustatymo, teismas privalėjo atsižvelgti į kitoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, į tai, jog nėra būtinybės nustatyti servitutą per atsakovų žemės sklypą, ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Teismas privalėjo vadovautis Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-153/2011 nustatytomis aplinkybėmis ir nustatytais teisiniais santykiais: ginčo situacija susidarė dėl to, jog patys ieškovai neduoda vieni kitiems kelio pravažiavimui per jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus; ieškovai gali patekti į savo sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvių, už (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu pravažiavimu. Nesivadovaudamas kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, teismas sukūrė situaciją, kai vienu metu egzistuoja prieštaringi teismų procesiniai sprendimai. Tos pačios aplinkybės dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklype (ne)būtinumo šioje byloje priimtu sprendimu vertintos visiškai priešingai, nei buvo įvertintos įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose kitoje byloje. Tokia situacija neužtikrina teisinio stabilumo, grubiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus.  

31.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų argumentų ir įrodymų, jog nėra būtinybės nustatyti ieškovų prašomą servitutą per atsakovų, žemės sklypą. Ieškovai turi realią galimybę suprojektuoti savo žemės sklypuose pravažiavimus ir normaliomis sąnaudomis jų turimą nuosavybę naudoti pagal paskirtį. Pravažiavimo iki ieškovų žemės sklypų kelias gali būti formuojamas ir pro žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. L., t. y. buvusiam ieškovams priklausančių žemės sklypų savininkui. Be to, ieškovai turi galimybę patekti į savo nuosavybę ir kitais keliais: iš (duomenys neskelbtini) gatvės, per (duomenys neskelbtini) gatves, kaip tai konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje. Taip pat gali patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovai neišnaudojo ir net nebandė įgyvendinti visų įmanomų galimybių užsitikrinti patekimą į savo žemės sklypus, neapribojant atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių ir teisėtų interesų. Teismas neteisingai ir nepagrįstai naujų statinių atsiradimo faktą aiškino išimtinai ieškovų naudai. Ieškovai veikė išimtinai savo rizika ir interesais, projektuodami naujus statinius, nepaisydami įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų kitoje byloje, todėl privalo prisiimti tokio savo veikimo teisines pasekmes. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013 pateiktus išaiškinimus. Nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, atsakovų teisės būtų suvaržytos ar net paneigtos.

31.4.                      Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, laikydamas ieškinį patenkintu visiškai, nors iš tikrųjų prioritetinį ieškovų reikalavimą – atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį teismas atmetė, atsakovų prašymu taikydamas ieškinio senatį. Todėl 100 proc. ieškovui bei trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti atlyginamos. Toks teismo vertinimas neatitinka faktinės padėties bei CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi skundžiamu sprendimu ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.

32.       Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai D. V., K. G., S. G., A. B., I. V., V. B. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

32.1.                      Kauno apylinkės teismas, kaip pirmos instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-1634-1052/2024 neturėjo teisinio pagrindo peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-263-924/2022 ir priimti sprendimą bylą nutraukti. Be to, ieškiniai šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, nėra tapatūs, nes bylose nesutampa šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Atsakovai tik deklaratyviai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ją pritraukdami palankiai savo pozicijai, tačiau neatsižvelgdami į konkrečios bylos faktines aplinkybes, nei detalų Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. e2S-263-924/2022 išaiškinimą. Be to, atsakovai, pasisakydami dėl ieškovų reikalavimų tapatumo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ir Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1634-1052/2024, iš esmės ginčija ne Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1634-1052/2024, o Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-263-924/2022, šiame proceso etape neturėdami jokio procesinio pagrindo.

32.2.                      Teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 šalys skyrėsi, teikiami įrodinėjimo faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, nėra aktualūs šioje byloje. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-263-924/2022, konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ieškovai nesutampa su šioje byloje ieškinį pareiškusiais ieškovais, jie nebuvo išnagrinėtos bylos šalimi. Nėra racionalu, teisinga ir protinga šalia esamo servitutinio kelio įsirengti naują kelią ieškovų sąskaita, nes esamo servituto panaudojimas labiau nesuvaržys atsakovų teisių. Šioje byloje skiriasi ne tik įrodinėjimo faktinis pagrindas. Teismas pripažino, kad Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 daugiau nei prieš 15 metų konstatuoti faktai neatitinka realių aplinkybių, nustatytų išvažiuojamojo posėdžio metu. Byloje pateiktas detalusis planas patvirtino, o vėliau teismas sprendimu konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) g. jau yra pripažinta servitutine gatve. Teismas išsamiai atliko įrodymų tyrimą, teisingai konstatavo faktus, todėl atsakovų teiginys, kad Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 konstatavimas, jog ieškovai gali patekti į savo sklypus iš (duomenys neskelbtini) g., už (duomenys neskelbtini) g. esančių privažiavimų yra paneigtas ir negali būti laikomas reikšmingu, t. y. prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, jog šiuo metu nė vienas iš ieškovų sklypų neturi teisės privažiuoti iki savo žemės sklypo, nes ypatingai atidžiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, t. y. apžiūrėjo vietą faktiškai (rengė išvažiuojamąjį posėdį), įvertino visus įmanomus servituto nustatymo variantus, siekiant išlaikyti tiek atsakovų interesų apsaugą, tiek apginti ieškovų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, nepažeidžiant teisingumo, ekonomiškumo principų. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad ieškovų siūlomas servitutas labiausiai atitiks ekonomiškumo principą, pareikalaus mažiausiai papildomų sąnaudų tiek atsakovams, tretiesiems asmenims, tiek ieškovams, siekiant naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais

32.3.                      Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teisingai taikė teisės normas ir vadovavosi pagrindiniais principais. Teismui vieno reikalavimo netenkinus, tačiau tenkinus alternatyvųjį, laikoma, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškovai ieškiniu siekė apginti savo interesus, todėl būtų pažeistas teisingumo principas, jeigu nesant ieškovų nesąžiningumo proceso metu, būtų sumažintas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovai visas bylinėjimosi išlaidas patyrė, tik stengdamiesi įgyvendinti savo nuosavybės teises į turtą, prie kurio patekimas buvo apribotas.

33.       Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. L. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

33.1.                      Ieškinių tapatumo klausimas buvo išspręstas aukštesnės instancijos teismo, todėl teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendime pagrįstai pakartotinai šio klausimo nesprendė. G. L. šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, skirtingai nei Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, kurioje jis buvo ieškovas. Be to, Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ieškovais nebuvo šioje civilinėje byloje esantys asmenys. Taigi, bylų šalys skiriasi, todėl bylos negali būti laikomos tapačiomis.

33.2.                      Tik servituto nebuvimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą ieškovams užkerta kelią teisėtai patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ir pastatus. Teismas įsigilino į realiai egzistuojančią situaciją ir sprendimą priėmė įvertinęs visus įmanomus servituto nustatymo variantus. Teismui surengus išvažiuojamąjį posėdį buvo įrodyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 sprendime numatytas privažiavimas per (duomenys neskelbtini) g., už (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu privažiavimu, yra negalimas dėl intensyvių statybų kvartale, o jų nustatymas pažeistų ekonomiškumo principą. Teismas, pasisakydamas dėl galimo pateikimo į žemės sklypą, vertina ne tik galimybę faktiškai įrengti kelią, tačiau ir tai, ar pravažiavimui yra nustatytas kelio servitutas juo naudotis būtent ieškovams  

34.       Kitų atsiliepimų į atsakovų apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

35.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

36.       Teisme 2024 m. balandžio 12 d. gauti apelianto V. Ž. papildomi rašytiniai paaiškinimai su padarytų nuostolių paskaičiavimu. Šiais rašytiniais paaiškinimais apeliantas siekia pagrįsti nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir įrodyti savo galimai patirtų nuostolių santykį su priteista kompensacija už kelio servituto nustatymą.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

38.       Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jo apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl apelianto V. Ž. rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

39.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad:

-       ieškovei K. G. nuosavybės teise priklauso 0,1905 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypui yra nustatyti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis): i) 2014 m. gruodžio 2 d. servituto sutarties Nr. 6831 pagrindu – 0,007 ha ploto žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2015 m. kovo 12 d.); ii) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 977 pagrindu – 0,0228 ha ploto servitutas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas koordinačių taškais 5 ir 6, kelio plotis – 4 m (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 19 d.); iii) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 977 pagrindu – 0,0342 ha ploto servitutas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas koordinačių taškais 7 ir 8, kelio plotis – 4 m (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 19 d.), sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis S. G. ir K. G.;   

-       ieškovams A. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,3992 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypui yra nustatyti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis): i) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 975 pagrindu – 0,0228 ha ploto, pažymėtais koordinačių taškais 5 ir 6, per sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 26 d.); ii) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 975 pagrindu – 0,0342 ha ploto, pažymėtas koordinačių taškais 7 ir 8, per sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 26 d.);  

-       ieškovams D. V. ir I. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1803 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypui yra nustatyti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis): i) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 975 pagrindu – 0,0228 ha ploto, pažymėtais koordinačių taškais 5 ir 6, per sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 26 d.); ii) 2008 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 975 pagrindu – 0,0342 ha ploto, pažymėtas koordinačių taškais 7 ir 8, per sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2008 m. gegužės 26 d.);  

-       atsakovams V. Ž. ir D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,4504 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini). Sklype Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 nustatyti du kelio servitutai (tarnaujantys) – 300 kv. m ploto kelio servitutas leisti naudotis keliu sklypo Nr.79-2 savininkui ir 296 kv. m ploto kelio servitutas leisti naudotis keliu sklypo Nr.123 savininkui (įrašas galioja nuo 2001 m. gegužės 31 d.); 

-       trečiajam asmeniui G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4887 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypui Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 02-05-5277 yra nustatytas 0,0833 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis keliu sklypuose Nr. 291, Nr. 290-1, Nr. 290-2-2 (įrašas galioja nuo 2005 m. kovo 18 d.); 

-       trečiajam asmeniui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2761 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), esantis (duomenys neskelbtini). Sklype 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutarties Nr. 1-3173 pagrindu yra nustatytas 0,0390 ha ploto kelio servitutas iki G. L. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2010 m. rugsėjo 2 d.);  

-       ieškovams K. G., D. V. ir I. V. priklausantys žemės sklypai šiaurinėje pusėje ribojasi su atsakovams V. ir D. Ž. priklausančiu žemės sklypu, pietinėje pusėje su G. L. priklausančiu žemės sklypu, rytinėje pusėje K. G. priklausantis sklypas ribojasi su D. V. ir I. V. priklausančiu žemės sklypu, kuris rytinėje pusėje ribojasi su A. B. ir V. B. priklausančiu žemės sklypu;

-       Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ir kitų ieškovų ieškinį atsakovui V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir AB VST, 2009 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-62-153/20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą;

-       (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta nei į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą, nei į Kauno rajono savivaldybės perspektyvinių vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. TS-341 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ su priedu; Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. TS-431 „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašų patvirtinimo“ su priedu; žemėtvarkos projekto schema, Regia žemėlapio ištrauka).

40.       Ieškovai dėl servituto nustatymo 2021 m. liepos 29 d. išsiuntė pasiūlymą atsakovas V. Ž. ir D. Ž.. Atsakovai su pasiūlymu nesutiko 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodydami, kad servituto nustatymui nėra jokios būtinybės. 

Dėl ginčo tapatumo

41.       Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas visiškai nesprendė dėl šioje ir kitoje byloje ieškovų pareikštų reikalavimų tapatumo ir nepagrįstai nenutraukė bylos dalies dėl alternatyvaus reikalavimo (servituto nustatymo) CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, kuris prieštarauja kasacinio teismo praktikai, o Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje padarydamas priešingą išvadą dėl ieškinių netapatumo akivaizdžiai suklydo.

42.       Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad ieškinys, pareikštas šioje byloje ir ieškinys, kuris buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 yra tapatūs.

43.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų atskirąjį skundą, 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos patikslinto ieškinio dalykas dėl servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 dėl kelio servituto nustatymo, ir nors ieškovų interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškinio dalyko tapatumą, t. y. skiriasi prašomo nustatyti servituto apimtis, numatyta išskirti pravažiavimui dalį ploto iš pačių ieškovų žemės sklypų ir kuris neapima atsakovų žemės sklype įrengtos tvoros bei kitų kiemo statinių, kas reiškia, kad jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes; taip pat prašomas nustatyti servitutas yra atlygintinas, kas nebuvo sprendžiama jau išnagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atmetė esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei šioje civilinėje byloje.

44.       Atsakovų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavęs, jog kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliantai faktiškai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl ieškinių netapatumo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka – teikiant kasaciją. Apeliantai neįrodinėja teismų procesinių sprendimų motyvų neteisingumo ir nepaneigia anksčiau teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau gana detaliai nurodo argumentus, susijusius su jų nesutikimu dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai padarė aiškias ir (ar) akivaizdžias klaidas nuspręsdami, jog ieškovų ieškinys nėra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, todėl vien ieškovo formalus nepritarimas teismų vertinimui nesudaro pagrindo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. 

46.       Kadangi klausimas dėl ieškinių tapatumo yra jau išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinių tapatumo.

Dėl prejudicinių faktų

47.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pažeidė CPK 180 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesirėmė prejudicinę galią šioje byloje turinčiu Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-153/2011 nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovai turi galimybę patekti į savo sklypus kitomis gatvėmis, o ne vien tik servitutiniu keliu.

48.       Pirmiausia pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kartu įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas ir tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

49.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

50.       Taip pat kasacinis teismas akcentuoja ir galutinio teismo sprendimo teisinę galią, išaiškindamas, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

51.       Atsakovai prejudiciniais faktais laiko teismų nustatytas aplinkybes, jog ieškovai įgijo žemės sklypus iš G. L., todėl jis turėjo pasirūpinti privažiavimais prie sklypų, arba ieškovai gali (galėjo) įsirengti privažiavimus per savo sklypus, taip pat konstatuota aplinkybe, jog galimi kiti privažiavimai.

52.       ‏‏‎Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo atsižvelgdamas į per daugiau kaip dešimt metų pasikeitusias sąlygas (pakeista sklypų paskirtis, pastatyti ir statomi gyvenamieji namai, ieškovai kelio servituto dalį numato ir savo sklypuose), todėl, pagrįstai teismo sprendimu nustatytų faktų nelaikė prejudiciniais, pripažindamas pozityvųjį galutinio teismo sprendimo teisinės galios principo taikymo efektą, kai kitoje byloje priimtas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip atsikirtimo pagrindas kitoje byloje.

Dėl servituto nustatymo

53.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovams V. Ž. ir D. Ž. priklausančiame žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas.

54.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo atsakovės žemės sklypuose, pagrįstumą.

55.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

56.       Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinio skundo argumentų, atsakovai V. Ž. ir D. Ž. iš esmės pripažįsta, jog ieškovai neturi galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tačiau nurodo, jog servitutas neturėtų būti nustatomas per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).  Apeliantų nuomone, servitutas galėtų būti nustatytas per trečiojo asmens G. L. žemės sklypą ar per kitas gatves. 

57.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas alternatyvų ieškinio reikalavimą, sprendime nurodė, kad byloje ieškovai ir atsakovai iš esmės nesutaria dėl servituto vietos, todėl egzistuoja viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas. Apeliaciniame skunde ši teismo nustatyta aplinkybė nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.

58.       Skundžiamame sprendime, teismas sprendė, jog ieškovai įrodė servituto būtinumą, kad jų pasiūlytas servitutinio kelio alternatyvus variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovų ir atsakovių interesus, todėl yra pagrindas nustatyti atlygintinį servitutą per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).  

59.       Apeliantų nuomone, bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma rodo, kad ieškovai neįrodė prašomo nustatyti servituto (alternatyvaus varianto) būtinumo, racionalumo ir proporcingumo.

60.       Dėl sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį – teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

61.       Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 str.). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Be to, nustatant servitutą turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

62.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nustatyti servitutą per atsakovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), motyvuodami tuo, jog jie neturi kitos galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypą, o servituto nustatymas šiuo būdu pareikalautų mažiausių išlaidų, nes prašomoje vietoje jau yra nustatytas servitutas, yra susiformavęs, daug metų naudojamas kelias.

63.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovai yra išnaudoję visas objektyvias ir įmanomas galimybes turėti privažiavimą į jiems nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, neapribojant atsakovų V. ir D. Ž. nuosavybės teisių. Teismo nuomone, nustačius atlygintiną 203 kv. m ploto servitutą pagal alternatyvųjį ieškinio reikalavimą (pagal UAB „Geomatininkai“ 2021 m. liepos 29 d. servituto nustatymo planą atsakovų žemės sklype, ir nustatytas servitutas labiau atitiktų šalių interesus.

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų, tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes ir vertino surinktų įrodymų visetą. 

65.       Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).

66.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

67.       Taigi, šiuo atveju aktualu nustatyti faktą, ar tik nustačius servitutą per atsakovų žemės sklypą pagal alternatyvųjį ieškovės reikalavimą, būtų apgintos ieškovų teisės, nepažeidžiant atsakovų teisėtų interesų. Šios aplinkybės yra svarbios ne tik įrodinėjamo ieškovų intereso pažeidimo turiniui nustatyti, siekiant šalinti pažeidimo pasekmes, bet ir užtikrinant teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvažiuojamajame posėdyje įvertino faktinę situaciją ir nustatė, kad ieškovai neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus, nei per atsakovų žemės sklypą.

68.       Teisėjų kolegijos nuomone, kartu turi būti vertinama, kaip istoriškai keitėsi ginčo teritorijos išplanavimas, žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, naudojimo paskirtis ir ribojimai jais disponuoti iki atskirų sklypų suformavimo, kokią įtaką sklypų suformavimui turėjo žemėtvarkos dokumentai ir sklypų savininkų susitarimai.

69.       Pirmiausia pažymėtina, jog, rengiant Pajiesio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, keliai patekimui į sklypus nėra pažymėti.

70.       Byloje iš pateiktų dokumentų matyti, jog VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno regioninio kadastro ir geodezijos centro 1998 m. gegužės mėnesį parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane patekimas į E. A. priklausantį žemės sklypą yra numatytas iš kelio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta – 4, įrašytas 228 kv. m. ploto servitutas – teisė naudotis keliu. (dabar (duomenys neskelbtini)g.), nurodant, jog tai yra išvažiavimas į kelią (duomenys neskelbtini); planas suderintas su žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmone 1998 m. gegužės 21 d., o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. kovo 19 d.   

71.       UAB „Architektų pastogė“ 2000 metais rengto atsakovų žemės sklypo detaliajame plane numatoma keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį bei padalinti jį į du atskirus sklypus, pietinėje yra pažymėtas pravažiavimas (296 kv. m kelio servitutas sklypui Nr. 123); detalusis planas suderintas su (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnu, žemėtvarkos skyriumi, visuomenės sveikatos centru, aplinkos apsaugos departamentu, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, rajono vyriausiuoju architektu. tiek su kitomis instancijomis. Žemės sklypo padalijimo projektas su paskirties keitimu buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361, ir įsakymo priede yra numatytas 296 kv. m kelio servitutas sklypo – leisti naudotis keliu Nr. 123 savininkui (šiuo metu, tai sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams). UAB „Architektų pastogė“ 2001 m. gegužės mėnesį parengtame atsakovų žemės sklypo padalijimo projekte žemės sklypo pietinėje pusėje numatytas kelio servitutas – teisė naudotis keliu sklypo Nr. 123 savininkams per sklypą Nr. 79-1. Planas 2001 m. gegužės 31 d. patikrintas ir patvirtintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2001 m. rugsėjo 25 d.   

72.       Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, rengtame 2003 metais A. D. firmos, kuriame numatoma keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį bei padalinti jį į kelis sklypus, yra pažymėtas esamas pravažiavimas – nuovaža (įvaža) nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 100 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)g.) įvažiavimas – išvažiavimas į projektuojamą sklypą Nr. 2, kuris šiuo metu priklauso K. G. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); numatomos perspektyvinės gatvės (D1 kategorija) atstumas tarp raudonųjų linijų – 12 m, plane numatoma rezervinė gatvės teritorija ir kelio sanitarinės apsaugos zonos; detalusis planas suderintas tiek su (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnu, tiek su kitomis instancijomis. 

73.       VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus 2004 m. kovo mėnesį parengtuose žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose patekimas į žemės sklypus yra numatytas iš šiaurinėje sklypų pusėje esančios teritorijos, pažymėtos ž-4 (dabar (duomenys neskelbtini) g.), nurodant, jog tai yra išvažiavimas į kelią (duomenys neskelbtini); sklypuose taip pat numatytas kelio apsaugos zonos, kurių plotas atitinkamai 480 kv. m, 432 kv. m ir 950 kv. m. Planai 2004 m. rugsėjo 23 d. patikrinti ir patvirtinti Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, o sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2005 m. sausio 27 d.   

74.       Kaip matyti iš 2008 m. kovo 21 d. susitarimo (notarinio registro Nr. 975), sudaryto tarp trečiojo asmens G. L., B. L., R. A. ir E. A., šalys susitarė dėl kelio servitutų nustatymo per R. A. (342 kv. m ploto kelio servitutas) ir E. A. (228 kv. m ploto kelio servitutas) priklausančius žemės sklypus patekimui į žemės sklypus, kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovams A. ir V. B., bei D. ir I. V.. Susitarimu, sudarytu 2008 m. kovo 21 d. tarp ieškovės K. G., R. A. ir E. A. (notarinio registro Nr. 977) buvo susitarta dėl kelio servitutų nustatymo per R. A. (342 kv. m ploto kelio servitutas) ir E. A. (228 kv. m ploto kelio servitutas) priklausančius žemės sklypus patekimui į ieškovės K. G. žemės sklypą.

75.       Nors Kauno rajono savivaldybės administracija aiškina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 m. rugsėjo mėnesį, ir patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-341 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ ar vėlesniu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. TS-431 „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašų patvirtinimo“, tačiau faktiškai natūroje yra susiklosčiusi visai kita situacija. (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip tokia, yra pažymėta ir kadastro žemėlapyje, ką patvirtina byloje pateikta Kadastro žemėlapio ištraukos, tačiau dalis šios gatvės patenka į geodeziškai pamatuotų žemės sklypų, kurių kadastro numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ribas, 

76.       Iš byloje pateiktų viešai portaluose https://regia.lt/map/kauno_r?lang=0, www.google.com/maps, www.geoportal.lt/map skelbiamų ortofoto (2021-2023 m.) duomenų, aukščiau nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, akivaizdu, jog privažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausančius sklypus buvo (yra) numatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę.  

77.       Atsakovai, ginčydami servituto nustatymą, nurodė, jog ieškovai į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus gali patekti per kitus nei atsakovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad pasikeitusios faktinės situacijos sąlygomis (aplinkui pastačius naujus gyvenamuosius namus, kt.), nenustačius kelio servitutų kituose sklypuose, ieškovai galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, teismui nepateikė (CPK 178 str.), išskirtinai remdamiesi antstolio S. Užkuraičio 2009 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi. Tuo tarpu ieškovai teismui pateikė UAB „Geomatininkai“ parengtą Alternatyvių servitutų nustatymo schemą, iš kurios matyti, jog nėra galimybės patekti į ieškovams nuosavybės teises priklausančius sklypus, nenustatant servitutų kituose žemės sklypuose: pirmuoju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) turėtų būti nustatytas apie 1 939 kv. m ploto kelio servitutas, antruoju atveju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) – apie 2 746 kv. m ploto kelio servitutas, trečiuoju atveju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) – apie 2 013 kv. m ploto kelio servitutas, ketvirtuoju atveju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) – apie 1 937 kv. m ploto kelio servitutas, penktuoju atveju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) – apie 1 311 kv. m ploto kelio servitutas, šeštuoju atveju (įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.) – apie 1 010 kv. m ploto kelio servitutas. Be to, antstolės S. Vaicekauskienės 2021 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 36 yra nurodyta, jog Alternatyvių servitutų nustatymo schemoje nurodytas privažiavimo Nr. 1 (iš (duomenys neskelbtini) g.) prie žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių ieškovams K. G., A. B., V. B., I. V., D. V., nėra, nes aplinkui fiksuojamos žemių krūvos, teritorija apaugusi žolėmis ir krūmais (1-4 nuotraukos). Privažiavimo Nr. 2 (iš (duomenys neskelbtini) g.) taip pat nėra, nes ties (duomenys neskelbtini) namu žemės sklypas apaugęs žolėmis ir krūmais (5-6 nuotraukos). Privažiavimo Nr. 3 (iš (duomenys neskelbtini) g.) transporto priemonėmis nėra, nes ties (duomenys neskelbtini) namu žemės sklypai apaugę žolėmis ir krūmais, sklypuose supiltos žemių krūvos (7-8 nuotraukos). Privažiavimo Nr. 4 (iš (duomenys neskelbtini) g.) transporto priemonėmis ir kelio nėra, sklypai apaugę žolėmis, krūmais, medžiais (9-10 nuotraukos). Privažiavimo Nr. 5 (iš (duomenys neskelbtini) g.) transporto priemonėmis nėra, nes sklypuose supiltos žemių krūvos, žemės sklypai apaugę žolėmis (11-12 nuotraukos). Be to, nėra pravažiavimo per (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. (13-14 nuotraukos) ir pravažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., atvažiavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (statomi namai, 15-16 nuotraukos).  

78.       Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu įsitikino, jog kitų įrengtų (galimų įrengti) privažiavimų iki ieškovų sklypų dėl intensyvių statybų kvartale nėra; įvažiavimo įrengimas per (duomenys neskelbtini) gatvę būtų ne tik ekonomiškai nepagrįstas, bet ir apsunkintų ne vieną, o keletą žemės sklypų, o nustatytinas servituto ilgis kelis kartus viršytų prašomo nustatyti kelio servituto ilgį‏‏‎. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai įrodė servituto būtinumą.

79.       Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, jog prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą planą atitinka ekonomiškumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes nustatytas servitutas minimaliai riboja atsakovų teises, kadangi iš dalies (203 kv. m) sutampa su jau nustatytu 296 kv. m ploto kelio servitutu, išsaugant atsakovų žemės sklype įrengtą betoninę tvorą bei elektros skydines. Be to, UAB „Geomatininkai“ parengtuose 2021 m. m liepos 29 d. servituto nustatymo planuose numatyti (projektuojami) kelio servitutai ne tik atsakovams priklausančiame žemės sklype, bet ir ieškovams K. G., D. V. ir I. V. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atitinkamai: ieškovės K. G. priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas 40 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams; D. V. ir I. V. priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas 42 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams.    

80.       Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų, susijusių su priteisto atlyginimo už servituto nustatymą dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

81.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų V. Ž. ir D. Ž. ieškovui S. G. 11 538,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 5 769,12 Eur iš kiekvieno atsakovo, ir taip pat priteisė iš atsakovų V. Ž. ir D. Ž. trečiajam asmeniui G. L. 2 625,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 1 312,85 Eur iš kiekvieno atsakovo.

82.       Apeliantų teigimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes išlaidas, teismas vieno (pagrindinio) reikalavimo netenkino, ir tenkino tik alternatyvųjį reikalavimą, todėl negalima laikyti, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

83.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

84.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pasirinkti, kokio dydžio reikalavimą pareikšti ir keliems atsakovams, yra ieškovo teisė. Ieškovas taip pat prisiima riziką, kad tuo atveju, jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo arba bus pripažinta pagrįsta ir įrodyta tik nedidelė reikalavimo dalis, jam teks atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024).

85.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

86.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).

87.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkinęs iš dalies, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą.

88.       Byloje buvo pareikšti du reikalavimai – atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti atsakovų žemės sklypui nustatytą 273 kv. m kelio servitutą arba tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio reikalavimo dėl pažeistos teisės atkūrimo, nustatyti žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), atlygintinį kelio servitutą. Teismas pirmojo (pagrindinio) ieškinio reikalavimo netenkino, atsakovų prašymu pritaikęs ieškinio senatį, ir tenkino antrąjį (alternatyvųjį) reikalavimą dėl atlygintino kelio servituto nustatymo. Tokiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys buvo patenkintas 50 proc., todėl šalys ir trečiasis asmuo, dalyvavęs ieškovų pusėje, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). 

89.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo S. G. pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra 11 538,23 Eur, o trečiojo asmens G. L. – 2 625,70 Eur. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 113 Eur išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį. Įvertinus patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 5 825,62 Eur (11 538,23 Eur x 50 proc.), o trečiajam asmeniui – 1 312,85 Eur (2 625,70 Eur x 50 proc.).

90.       Atsakovų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra 3 596 Eur. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovams iš ieškovų priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 1 798 Eur (3 596 Eur x 50 proc.).

91.       Tarpusavyje įskaičius abiem bylos šalims (ieškovui ir atsakovams) priteistinas sumas, ieškovui iš atsakovų priteisiamas 4 027,62 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, t. y. po 2 013,81 Eur iš kiekvieno atsakovo. Taip pat iš atsakovų trečiajam asmeniui G. L. priteisiamas 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, iš atsakovo V. Ž. 656,43 Eur, iš atsakovės D. Ž. – 656,42 Eur.

92.       Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ar, nustatydamas reikšmingas ginčo sprendimui aplinkybes ir jas vertindamas bei jų pagrindu darydamas išvadą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, bei pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

93.       Ieškovai pateikė duomenis apie 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, patirtas už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą ir pateikė mokėjimo nurodymą, kad ieškovas S. G. sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo G. L. pateikė duomenis apie 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo ir trečiojo asmens išlaidos už teisinės pagalbos paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą priteistinos išlaidų sumos, jos yra pagrįstos ir realiai patirtos. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovų apeliacinis skundas dėl reikalavimo nustatyti atlygintinį servitutą atmetamas, išlaidos už skundo parengimą ir žyminio mokesčio už skundą mokėjimą jiems neatlyginamos. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui iš atsakovų priteistina 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma lygiomis dalimis, po 1 197,90 Eur iš kiekvieno, trečiajam asmeniui, esant tokiam procesiniam rezultatui, sąžininga ir teisinga priteisti po 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

94.       Sudėjus priteistinas sumas ieškovui, iš atsakovų ieškovui priteistina po 3 211,71 Eur (2 013,81 Eur + 1 197,20 Eur) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Sudėjus priteistinas sumas trečiajam asmeniui, iš atsakovo V. Ž. trečiajam asmeniui priteistina 995,23 Eur (656,43 Eur + 338,80 Eur), iš atsakovės D. Ž. – 995,22 Eur (656,42 Eur + 338,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

95.       Pirmosios instancijos teismo patirtos 26,70 Eur dydžio išlaidos, priteistinos iš ieškovų ir atsakovų lygiomis dalimis, po 3,34 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021 m. liepos 29 d. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vienkartinę 2 109,17 Eur (dviejų tūkstančių šimto devynių eurų 17 ct) dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą.  

Nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021 m. liepos 29 d. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vienkartinę 2 109,17 Eur (dviejų tūkstančių šimto devynių eurų 17 ct) dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą.  

Nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021 m. liepos 29 d. parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant solidariai iš ieškovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vienkartinę 2 109,17 Eur (dviejų tūkstančių šimto devynių eurų 17 ct) dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“ 

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 211,71 Eur (tris tūkstančius du šimtus vienuolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 211,71 Eur (tris tūkstančius du šimtus vienuolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 995,23 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 995,22 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 3,34 Eur (po tris eurus 34 ct) iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą, šią Kauno apygardos teismo nutartį su UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021 m. liepos 29 d. parengtu atlygintino servituto nustatymo planu išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                              Žibutė Budžienė 

 

        Evaldas Burzdikas

        

                Diana Labokaitė