Civilinė byla Nr. e2S-1907-390/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1;  

       3.1.11.4; 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.6 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui Vincui Jokimui dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys byloje – J. A., A. J..

        Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui Vincui Jokimui, tretieji asmenys – J. A. ir A. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei N. A. 1 000 Eur skolą ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo V. J. priteisė 49,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3.       Atsakovas V. J. 2020 m. spalio 21 pateikė apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-124752) dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo, kuris priimtas teisėjos 2020 m. spalio 22 d. rezoliucija.

4.       Taip pat atsakovo V. J. 2020 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu pateikė apeliacinį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo (registracijos Nr. DOK-124695).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. J. apeliacinį skundą (reg. DOK-124695), pateiktą elektroniniu paštu.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo patikslintą apeliacinį skundą atsisakoma priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų.

7.       Pažymėjo, kad nei CPK, nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Atsakovas, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka – naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu. Atsakovo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir CPK 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-131414) atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pateiktas apeliacinis skundas atitinka CPK reikalavimus, nes pasirašytas elektroniniu parašu ir pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

1.2.                      Nepagrįstai skiriant baudas, nurodant procesinius dokumentus spausdinti ir siųsti paštu, ypač COVID-19 pandemijos metu, yra pažeidžiamos CPK 179 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio nuostatos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo elektroniniu paštu pateiktą apeliacinį skundą (reg. DOK-124695), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo V. J. apeliacinis skundas (reg. DOK-124695),  neatitinka CPK nustatyto reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas pareiškėjo ir skundžiama 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtinto reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė procesinių elektroninės formos dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą, todėl apeliacinės instancijos teismas šios tvarkos nekartoja. Be to, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad klausimą, susijusį su V. J. procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. Vincui Jokimui ši tvarka, jos nesilaikymo pasekmės jau buvo daug kartų detaliai nurodytos kitose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinio dokumento pateikimo trūkumas apeliantui ne kartą teismų buvo išaiškintas kitose bylose, nebuvo pagrindo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 22 d. priėmė atsakovo V. J. tapatų (turinio atžvilgiu) apeliacinį skundą dėl (reg. DOK – 124752).

12.       Atsakovui taip pat yra daug kartų išaiškinta, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl taikytino teisės akto prieštaravimo Konstitucijai ar įstatymams.

13.       Atskirojo skundo argumentas, kad nepagrįstai skiriant baudas, nurodant procesinius dokumentus spausdinti ir siųsti paštu, ypač COVID-19 pandemijos metu, yra pažeidžiamos CPK 179 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio nuostatos, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu asmens pageidaujamu būdu ir / ar bet kokia forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo patikslintas apeliacinis skundas neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta ir tai, kad jo pasirinkta procesinių dokumentų pateikimo forma, kuomet elektroniniu paštu siunčiamos procesinių dokumentų kopijos, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, negali būti vertinamas ir suprantamas kaip tinkamas teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas. Apelianto nesutikimas su nustatyta tvarka nereiškia, kad tokios tvarkos jis neturi laikytis.

14.       Atskirajame skunde nurodytas nutarčių, priimtų kitose bylose turinys, ar teismo priimti sprendimai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl šios apeliacijos objekto – Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo V. J. apeliacinį skundą (reg. DOK-124695), pateiktą elektroniniu paštu.

15.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

  Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo V. J. apeliacinį skundą (reg. DOK-124695), pateiktą elektroniniu paštu, palikti nepakeistą.  

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                           Algimantas Kukalis