Byla Nr. A5.-2303-880/2018
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00126-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
N U T A R I M A S
2018 m. gruodžio 20 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn A. K.,
institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. Ž.,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K. (A. K.), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi 2018 m. lapkričio mėn. 16 d. 11 val. 35 min. leido dirbti įmonės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams piliečiui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. A. K. tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą.
Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriams V. Ž. ir R. G. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 11.30 val. atliekant patikrinimą, statybos objekte (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu jie rado dirbantį pilietį A. R. (A. R.), kuris vykdė stogo pakalimo darbus. Kartu su juo dirbo pats individualios įmonės savininkas A. K.. Paaiškinime teiktame VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui, A. R. nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su individualios įmonės savininku A. K.. Sutarė, kad jam bus mokama pagal atliktų darbų apimtis, bet ne mažiau nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Taip pat sutarė, kad dirbs nuo 8.00 iki 17.00 val. Patikrinimo dienai darbo sutarties nebuvo pasirašęs.
A. K., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu (įmonės savininku), neužtikrino, kad A. R. dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis, įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią bei laikantis teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn A. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis nurodė, kad A. R. (A. R.) norėjo įdarbinti 2018 m. lapkričio 15 d., bet buhalterei to vakar padaryti nepavyko, nes buhalterei buvo atmestas įdarbinimas, todėl įsidarbino jį 2018 m. lapkričio 16 d. apie 12 val.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog 2018 m. lapkričio mėn. 16 d. 11 val. 35 min. A. R. (A. R.) pagal susitarimą su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku A. K., realiai dirbo A. K. vadovaujamos įmonės naudai pagalbiniu darbuotoju ir atliko darbines funkcijas, t. y. darė stogo pakalimą, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai.
A. K. kaltė dėl padaryto nusižengimo įrodyta jo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 8), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 2-3), įsakymu dėl vienkartinės ypatingos svarbos užduoties (b.l. 4-6), A. R. paaiškinimu (b.l. 7), pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b.l. 12-13), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalu (b.l. 14-15), darbo sutartimi (b.l. 17).
DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Remiantis išvardytu, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant minėtą administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. versiją, neva jis apie tai, kad A. V. pradės dirbti kartu su jo darbuotojais nežinojo ir jam dirbti neleido, turėtų būti konstatuojama, jog R. S. veika pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), ir jis lygiai taip pat traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nesudaręs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui buvo pranešta tik po patikrinimo, o ne vieną dieną prieš jam pradedant dirbti, todėl tokia jo veikla įmonėje pripažintina nelegaliu darbu. A. R. 2018 m. lapkričio 16 d. paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties jis nebuvo pasirašęs.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad A. K. praeityje nėra baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, kad nelegaliai A. R. dirbo vieną dieną, šiuo metu jis priimtas dirbti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus A. K. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
A. K. (A. K.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1000 Eur baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 18095184760).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius