Civilinė byla Nr. e2A-503-560/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.1.; 2.4.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei UAB „YIT Infra Lietuva“ dėl padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, O. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė jo naudai priteisti iš atsakovo 687,21 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 Vilniuje, Verkių gatvės kelio ruože, automobiliui įvažiavus į duobę buvo sugadintos dvi padangos DUNLOP SP.265/30r20, taip pat dešinės pusės transporto priemonės ratlankiai, kuriems buvo būtinas lyginimas. Vilniaus apskrities VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyris 2017-05-30 išdavė pažymą dėl eismo įvykio. Įvykio metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės Audi A5 vairuotojas O. S. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje bus gili duobė. Transporto priemonė yra drausta BTA Baltic Insurance Company, AAS filialas Lietuvoje, vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris neatlygina žalos dėl pirmiau minėto eismo įvykio. Kritinis duobės gylis, kuomet ją privaloma užlyginti yra ne daugiau kaip 7 cm, šiuo atveju duobės gylis buvo 10 cm. Duobė nebuvo aptverta jokiais įspėjamaisiais ženklais. 2017-09-12 ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo suremontuota servise UAB „Shmellman“ ir už transporto priemonės remontą sumokėta 687,21 Eur.
2. 2017-07-08 ieškovas pateikė savivaldybei pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog yra sudariusi su UAB „Lemminkainein Lietuva“ sutartį dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų (toliau – Sutartis). Ieškovas kreipėsi ir į UAB „Lemminkainein Lietuva“, tačiau gavo neigiamą atsakymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovui atsakomybė kyla vien dėl to, kad ji vykdydama gatvės dangos priežiūrą ir remontą, neužtikrino tokios gatvės dangos būklės, kuri reikalinga gatvės įprastam naudojimui.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žala kilo automobiliui įvažiavus į Verkių gatvėje esančią duobę, kuri pagal į bylą pateiktus vaizdinius įrodymus gali būti priskirta prie eismui pavojingų duobių, tačiau iš bylos medžiagos neaišku, kiek laiko ši duobė buvo neužtaisyta ir kėlė grėsmę eismo dalyviams. Atsakomybė rangovui galėtų kilti tik tuomet, jeigu ieškovas pateiktų įrodymus, kad ši duobė ilgiau nei 3 dienas po jos atsiradimo buvo nepastebėta atsakovo darbuotojų ir nepažymėta gairelėmis užtvaromis. Gatvių dangos būklė Vilniaus mieste nėra aukštos kokybės, ir atsakovas neturi pareigos atsakyti už kitų rangovų nekokybiškai atliktus darbus. Transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai apdairus vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį, nepastebėjo kliūties, tačiau turėjo ir galėjo ją pastebėti, sulėtinti greitį bei apvažiuoti, ko pasėkoje padarė ieškovui žalos, už kurią privalo prisiimti atsakomybę bent iš dalies. Vietoje senų nudilusių padangų įgyjamos visiškai naujos, atliekamas ratų suvedimas, ko paprastai keičiant padangas daryti nereikia. Montavimo, balansavimo, ratlankių tiesinimo įkainiai yra išdidinti, lyginant su kitų autoservisų atliekamomis panašaus pobūdžio paslaugomis. Į bylą pateiktoje 2017-09-12 PVM sąskaitoje faktūroje serija pirkėju nurodytas R. J., neaišku, kaip jis yra susijęs su ieškovo patirtomis išlaidomis žalai atlyginti. Savivaldybė nėra perdavusi gatvių valdytojo teisų atsakovui pilna apimtimi, kadangi pati sprendžia, kur ir kokius darbus vykdyti, ar jų nevykdyti. Verkių gatvės ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo apgailėtinos būklės, duobės atsirasdavo nuolat ir staiga, ko pasėkoje savivaldybės užsakymu atsakovas šį gatvės ruožą 2017 m. spalio mėn. sutvarkė iš esmės – buvo išlieta nauja kokybiška danga, sutvarkyti kelkraščiai. Savivaldybė, kaip gatvės valdytoja, pati priėmė sprendimą ją sutvarkyti iš esmės dėl ypač blogos būklės, buvusios eismo įvykio padarymo metu.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir Verkių g., ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Atsakovas, kaip gatvės valdytojas, turėjo be raštiško užsakymo užtaisyti 10 cm gylio duobę, keliančią grėsmę eismo dalyvių bei transporto priemonių saugumui ir tokiam veiksmui atlikti nereikėjo jokio raštiško savivaldybės nurodymo. Po eismo įvykio nebuvo atlikta nei transporto priemonės apžiūra, nei atliktas nešališkas transporto priemonės vertinimas, taigi nebuvo nešališkai nustatytas galimos žalos dydis, tik pateikta konkretaus serviso aukščiau minėta PVM sąskaita – faktūra. Ieškovas nepateikė į bylą nei paaiškinimų nei įrodymų, kodėl paskaičiavo žalą netaikydamas nusidėvėjimo ir prašo kompensuoti naujų padangų kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar visus žalos sąmatoje nurodytus remonto darbus sąlygojo aptariamas įvykis. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu, taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą. Turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-07 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Sutarties 1.1. punktu, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsakovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir Verkių g., ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutartyje numatyta, kad rangovas privalo defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Ginčo dėl to, jog savivaldybė yra kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tarp šalių nekilo.
6. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog atsakovas savarankiškai įgyvendino priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei tapo gatvės (kelio) valdytoju, priešingai, nors atsakovas sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu. Vien tai, kad atsakovas prisiėmė pareigą pašalinti kelio defektus keliančius pavojų eismo saugumui bei sutartyje įrašė nuostatą, jog atsakovas yra valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados, o aptartos Sutarties 3.3.6. punkto nuostatos iš esmės vertintinos kaip įsipareigojimas vykdyti kelių techninės priežiūros darbus, įskaitant kelio stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Iš esmės dėl Sutartyje įrašytos sąlygos, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, buvo pasisakyta teismų praktikoje. Nors nagrinėjamu atveju Sutarties šalys bei priskirti keliai skiriasi, tačiau iš esmės pasisakyta, jog aptariamos sąlygos įrašymas neįrodo, jog rangovas tapo gatvės (kelio) bei joje esančių įrenginių valdytojas (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
7. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Sutartinių įsipareigojimų tarp savivaldybės ir atsakovo vykdymo pagrįstumo ir tinkamumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą kelio valdytojui (savininkui), o kelio valdytojas, būdamas sutartiniuose santykiuose su kelių techninę priežiūrą vykdančiu subjektu, reikalauti iš jo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą, kadangi ieškovas neįrodė, jog jam buvo parduotas priskirtų kelių valdymas, todėl ieškinys atmestinas. Teismui konstatavus, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą, plačiau nepasisakytina dėl žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „YIT Infra Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lemminkainen Lietuva“) sudarytos 2017-04-07 Sutarties nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, motyvuodamas vien netinkamo atsakovo pasirinkimu. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę bei gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo (konkrečiai CK 6.266 straipsnio taikymo) kontekste. Teismas nurodė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu. Šiai teismo išvadai Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo nepritarti, tačiau pažymėjo, jog ir niekada jokiuose procesiniuose dokumentuose tokia aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų perdavusi Vilniaus miesto gatves CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, niekada net ir nebuvo įrodinėjama. Tarybos sprendimu neperdavus gatvių atsakovui kaip patikėtiniui (t. y. neperdavus atsakovui daiktinės valdymo teisės), Savivaldybei pakanka įrodyti, jog faktinis gatvių valdymas priežiūros ir teisės daryti fizinį poveikį prasme buvo pavestas atsakovui, ir tai sudaro pagrindą Savivaldybei atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikyti.
9. Sudarydama sutartį dėl gatvių priežiūros su atsakovu Savivaldybė pasiliko teisę dalį gatvių remonto darbų pavesti atlikti atsakovui pagal užsakymus, kaip savo srities profesionalui, kadangi dalis gatvių tiesimo, taisymo ir kitokių susijusių darbų yra planuojami iš anksto, derinami kompleksiškai su kitų miesto problemų sprendimu, taip pat planuojami atsižvelgiant į lėšų, reikalingų darbams atlikti, poreikį, todėl tokiais atvejais Savivaldybė privalo turėti galimybę teikti rangovui užsakymus dėl tam tikrų gatvių remonto darbų atlikimo. Tačiau ta aplinkybė, kad dalis atsakovo darbų atliekami ir pagal Savivaldybės užsakymą, nepaneigia valdymo perdavimo atsakovui fakto, kadangi pagal Sutartį atsakovas gatvių priežiūrą vykdo savarankiškai. Atsakovas Verkių gatvę turėjo savo žinioje ir pilna apimtimi turėjo teisę daryti jai ūkinį bei fizinį poveikį – atsakovas realiai ir faktiškai valdė Verkių gatvę, kurioje įvyko nagrinėjamai bylai aktualus eismo įvykis.
10. Pirmos instancijos teismo išvada dėl netinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje buvo padaryta nepagrįstai, tuo tarpu nei dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio, nei dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir byloje surinktų įrodymų atsakomybės taikymo aspektu iš viso neanalizavo. Taip pat teismas rėmėsi ydinga teismų praktika.
11. Atsakovas UAB ,,YIT Infra Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant to, kad Sutarties 3.3.6 punktu atsakovas yra numatytas kaip gatvių ir kiemų valdytojas, tačiau atsižvelgiant į kitas Sutarties nuostatas - draudžiančias atsakovui savo nuožiūra vykdyti darbus, nesuderinus jų su apeliantu ir negavus jo raštiško užsakymo ir vertinant visą Sutartį sistemiškai, akivaizdu, kad Sutartimi atsakovui buvo suteiktos gatvių techninės priežiūros, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų šalinimą, pareigos, bet ne valdytojo pareigos ar statusas. Apeliantas organizavo viešojo pirkimo konkursą gatvių ir kiemų priežiūros paslaugoms įsigyti, o ne turimo turto valdymo perdavimui. Gatvių stebėsena ar eismo saugumui keliančių grėsmę defektų šalinimo pareiga pati savaime nereiškia gatvių valdymo CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, ką visiškai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Įstatymai draudžia valdymo teises į savivaldybei priklausantį turtą perduoti kitokiu būdu, nei tai numatyta įstatymuose, pvz., viešųjų pirkimų būdu sudarant paslaugų teikimo sutartį.
12. Jokio faktinio gatvių valdymo pagal Sutartį nebuvo, o gatvių stebėsena ir jų defektavimas yra tik viena iš teikiamų paslaugų sudėtinė dalis. Apeliantas yra pasilikęs sau teisę spręsti ne tik kokius darbus gali vykdyti atsakovas, bet ir dėl atliekamų darbų kiekių, kuriems netgi nustatytas bendras preliminarus perkamų darbų kiekis, kurį viršijus, darbai nebebūtų perkami. Atsakovas, vykdydamas tik gatvių stebėseną, bet neatlikdamas taisymo darbų (t. y. neturėdamas galimybės savo nuožiūra daryti fizinį poveikį stebimam objektui), gatvių būklės nepagerins, ko pasėkoje eismo dalyviai gali patirti žalos, už kurios atsiradimą atsakovui jokios atsakomybės nekiltų. Apeliantas į bylą nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, iš kurių turinio būtų paneigta jo, kaip gatvių valdytojo, prezumpcija ir galima būtų daryti vienareikšmę išvadą dėl gatvių valdytojo teisių perleidimo atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 suformavo gaires, į ką privalo atsižvelgti teismai, nagrinėdami ginčus dėl atsakomybės už kelių konstrukciniais defektais padarytą tretiesiems asmenims žalą, o ne kokius sprendimus priimti.
13. Ieškovas D. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo to fakto, kad jam yra perduotas Verkių gatvės valdymas pagal Sutartį. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog žalos dydis nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas, dėl ko ieškinį prašė atmesti. Iš paties atsakovo raštu išdėstytos pozicijos yra aišku, kad atsakovas sutinka su tuo, jog bent dalinai gatvių valdytojo teisės jam buvo perduotos. Atsakovo argumentai ir pozicija pasikeitė priėmus pirmosios instancijos teismui atsakovui palankų sprendimą. Nėra draudžiama valdymo teises į savivaldybei priklausantį turtą perduoti sutarties būdu ir toks būdas yra pripažįstamas teismų praktikoje. Apeliantas pagrįstai ir teisingai nurodo, kad išanalizavus Sutarties nuostatas, nėra jokio pagrindo teigti, kad savivaldybė atsakovui būtų perdavusi tik gatvių techninės priežiūros teisę. Savivaldybė perdavė gatvės valdymą, kadangi pagal Sutartį atsakovas gatvių priežiūrą vykdo savarankiškai bei tam tikrus skubius darbus atlieka savo nuožiūra nedelsiant be savivaldybės sutikimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ buvo sudaryta Sutartis. Sutarties 1.1. punktu atsakovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir Verkių g., ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 3.3.3 punktas). Sutarties 2.3. punkte numatyta, jog už savavališkai atliktus ir/arba su Užsakovu nesuderintus darbus Rangovui nebus apmokama. Sutarties 3.3.1 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir Darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus kiekius (Sutarties 3.3.7 punktas). Pagal Sutarties 3.3.6 punktą atsakovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Sutartyje numatyta, kad Rangovas privalo defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą (Savivaldybę). Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (į kurią patenka Verkių g.) valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės <...>. Techninės specifikacijos 5.2.5 punkte nurodyta, jog eismui pavojinga duobė, kurios gylis yra didesnis kaip 50 mm bei saugiam eismui pavojingos (avarinės) duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ar pažymimos gairelėmis ir užtaisomos per 3 paras. Ginčo dėl to, jog savivaldybė yra kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tarp šalių nekilo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kelių valdymo teisė nebuvo perleista atsakovui, todėl jis neturi atlyginti ieškovo galimai patirtos žalos. CK 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies – atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Ši prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tai reiškia, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo, taigi žalą patyrusiam asmeniui šio fakto nereikia įrodinėti. Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).
17. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 straipsnį. Apeliantas teigia, jog jis 2017-04-07 Sutarties pagrindu Šiaurinės dalies kelių valdymo teisę perleido atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik sutarties nuostatos, jog atsakovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 3.3.6 punktas), savaime neįrodo, jog atsakovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant ar atsakovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įvertinus sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas. Teismas papildomai pažymi, jog nors atsakovas Sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, o už savarankiškai atliktus ir su trečiuoju asmeniu nesuderintus darbus atsakovui nėra mokama. Atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Darbai, kuriuos atsakovas gali atlikti be trečiojo asmens sutikimo yra susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir atsakovo savarankiškumas šioje srityje apsiriboja tik defektų šalinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti trečiąjį asmenį. Šios Sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo trečiasis asmuo, o ne atsakovas, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
19. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog savivaldybei priklausančio turto valdymas gali būti perduotas kitam asmeniui tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių priežiūros ir remonto būtų buvus sudaryta savivaldybės tarybos nurodymu nusprendus gatvių/jų dalių valdytojo teises perduoti atsakovui. Teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, jog trečiasis asmuo viešąjį konkursą organizavo gatvių ir kiemų priežiūros paslaugoms įsigyti, o ne turimo turto valdymo perdavimui. Vadinasi, tarp šalių buvo sudaryta ne valdymo teisės perdavimo, o rangos sutartis. Tokio pobūdžio sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas.
20. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir dėl to, jog jo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ydinga teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, o ne konkrečios bylos nagrinėjimo aplinkybėmis. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog sprendimą reikia panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą plačiau nepasisakė ir neanalizavo žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nurodo, jog padarius tokią išvadą, jog pareigos atlyginti žalą atsakovas neturi, iš esmės nebetenka prasmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato.
21. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius