Baudžiamoji byla Nr. 1-1546-1033/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67860-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2;

(S)

1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 55 proc.), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. A. 2017 m. gruodžio 28 d., apie 17.53 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,89 promilės girtumas).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. dienos metu susipyko su žmona ir nusprendė išgerti alkoholio pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo pas draugą savo automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su draugu išgėrė apie 0,7 litro degtinės, buvo apsvaigęs. Apie 17.00 val. nusprendė važiuoti namo, nenorėjo palikti automobilio. Girtas atsisėdo už vairo ir važiavo link namų (duomenys neskelbtini). Ties pastatu (duomenys neskelbtini) pastebėjo kelyje vaikus ir, bandydamas išvengti susidūrimo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio ir pamatė apgadinto automobilio savininkę, kuriai pasiūlė pildyti deklaraciją, tačiau ji nesutiko. Tada nuėjo namo miegoti. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kiek pamena, narkologiniam centre jam negalėjo paimti kraujo, bet jis neatsisakė duoti kraujo. Sutinka ir mano, kad vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Savo elgesį vertina labai neigiamai (b. l. 51).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d., apie 15.00 val., automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas giminaičius į (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko stovėti ties pastatu (duomenys neskelbtini). Apie 17.50 val. į giminaičių namus atėjo nepažįstamas vyras, kuris pranešė, kad jos automobilį apgadino girtas vairuotojas. Išėjusi į gatvę pamatė netoli savo apgadinto automobilio stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio stovėjo visiškai girtas, apie 50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo vyras. Apie įvykį pranešęs vyras nurodė, kad būtent šis asmuo yra automobilio „Toyota“ vairuotojas. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo girto vairuotojo draugai, kurie bandė susitarti. Draugai prašė nekviesti policijos ir nurodyti, kad automobilį „Toyota“ vairavo blaivus asmuo. Vėliau girtas automobilio „Toyota“ vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kartu su atvykusiais policijos pareigūnais nuvažiavo į automobilį „Toyota“ vairavusio girto asmens galimą gyvenamąją vietą, esančią toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten pareigūnai surado ir sulaikė būtent prieš tai įvykio vietoje matytą vyrą. Eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą, kuri jau atlyginta draudimo, nevertina kaip didelę, pretenzijų niekam nereiškia (b. l. 11).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d., apie 17.50 val., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ties pastatu Nr. 14 pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Kadangi atstumas iki įvykio vietos buvo nemažas, negali pasakyti kas vairavo automobilį „Toyota“. Po eismo įvykio prie apgadinto automobilio „Volvo“ subėgo daug asmenų. Vienas iš liudytojų, priėjęs prie jo automobilio, paprašė iškviesti policiją. Jis iškvietė policiją ir išvažiavo savo reikalais (b. l. 8).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d., apie 17.53 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi automobilio „Volvo“ vairuotoja D. S., kuri paaiškino, kad buvo palikusi stovėti savo automobilį  ties pastatu (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko išgirdusi susidūrimo garsą, išėjo į kiemą ir pamatė šalia jos automobilio stovintį automobilį „Toyota“, prie kurio buvo neblaivus vyras. Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobilis „Toyota“ priklauso A. A., gyvenančiam toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. S. nurodžius, kad gali atpažinti prie automobilio „Toyota“ stovėjusį vyrą, kurį net buvo nufotografavusi, visi nuvyko į A. A. gyvenamąją vietą. Juos pasitikusi O. A., nurodė, kad sūnus A. A. miega. Pažadinus A. A., matėsi, kad asmuo neblaivus. Nuo A. A. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nors vyras neigė vairavęs automobilį, D. S. A. A. atpažino kaip asmenį, kuris po eismo įvykio stovėjo prie automobilio „Toyota“, ties vairuotojo vieta (b. l. 13).

Įvykio registracijos kortelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. 17.50 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės dėl neblaivaus A. A. vairuoto automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir jis parodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5).

D. S. paaiškinime užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės dėl neblaivaus A. A. vairuoto automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės analogiškos jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 9).

Duomenys iš administracinio nusižengimo bylos - administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6, 14-15).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracijos data 2004-09-24, valdytojas-savininkas yra A. A. (b. l. 16).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota Corola Verso“ 2004 m. gamybos kaina su PVM 2017 m. gruodžio mėnesį buvo 3070 eurų (b. l. 17).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017-12-28 akto Nr. 2248 išvadoje nurodyta, kad A. A. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kraujas A. A. nepaimtas dėl blogų venų (b. l. 23).

Patikrinimo alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ prietaiso Nr. ARFM-0207 duomenys patvirtina, kad A. A. 2017-12-28 19.05 val. buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc., prietaisas tinkamas naudoti. Techniniai alkotesterio duomenys patvirtina, kad tikrinant blaivumą šiuo prietaisu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) (b. l. 21, 24-44). Atsižvelgiant į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, viena iš priemonių asmens apsvaigimo nuo alkoholio faktui nustatyti yra alkoholio matuoklis, todėl teismas daro išvadą, kad A. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,84 promilių girtumas (pritaikius prietaiso paklaidą ± 1,7 proc.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, įvykio registracijos kortelės duomenys, tarnybinis pranešimas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. A. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė teismo sumažinti piniginę baudą ir leisti sumokėti per vienerius metus, nes jo darbingumo lygis 55 proc., reikalingos lėšos maistui ir gydymui (b. l. 60-62).

Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nedidelė, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, buvo sunkaus girtumo laipsnio), į kaltinamojo asmenybę (dirba, turi 55 procentų darbingumą, nusikalto pirmą kartą, praeityje keturis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą turėdamas didelį (23 metų) vairavimo stažą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 str.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis yra per didelis (75 MGL), todėl mažintinas iki 60 MGL. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641straipsnis).

Taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nes naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarimu laikinai nuo 2017-12-28 iki 2018-06-28 apribojo A. A. nuosavybės teises į automobilį „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskyrė A. A. (b. l. 18-20). Prokuroras prašo šį automobilį konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. A., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 52-53), o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai paėmus vairuotojo pažymėjimą iš kaltinamojo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, byloje nėra duomenų, kad jis būtų naudojęsis nurodyta teise po dokumento paėmimo, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuotinas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-843/2017, 2018 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. 1A-111-891/2018).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

   n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti A. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Nustatyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. gruodžio 28 d.

Paskirti A. A. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                          Rolandas Bužinskas