Pranešėjas: G.Večerskas Baudž. byla Nr.1A-204-397/11
Teisėjas: Ž.Bliūdžiuvienė Proceso Nr. 24-1-00904-09-2
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. kovo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistiesiems K. R., T. C., nukentėjusiajam A. K., gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Singridai Samoškienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta
K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., BK 178 str. 4 d., BK 140 str. 1 d. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:
pagal BK 138 str. 1 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 178 str. 4 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
pagal BK 140 str. 1 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme,
pagal BK 284 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 1 d., pridedant po dalį už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta T. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , BK 140 str. 1 d. bei BK 189 str. 3 d., ir nuteisti:
pagal BK 138 str. 1 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 140 str. 1 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme,
pagal BK 189 str. 3 d. - 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 1 d., pridedant po dalį už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, ir įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai ir priteista: nukentėjusiajam A. K. solidariai iš kaltinamųjų K. R. bei T. C. 10500 Lt, nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamojo K. R. - 2000 Lt, Valstybinei ligonių kasai – 462 Lt iš kaltinamojo K. R.. Likusiose dalyse civilinius ieškiniai atmesti.
Nukentėjusiesiems A. K. bei K. K. priteistos proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiesiems išlaidas – po 600 Lt kiekvienam, priteisiant iš kiekvieno kaltinamojo (K. R. ir T. C.) po 300 Lt nukentėjusiojo A. K. naudai ir po 300 Lt nukentėjusiojo K. K. naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
K. R. ir T. C. teismo nuteisti už tai, kad, K. R. būdamas nepilnametis, ir T. C. 2009-08-30 apie 20.29 val. ant pėsčiųjų takelio prie (duomenys neskelbtini) Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, K. R. tyčia sudavus vieną smūgį kumščiu A. K. į galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, abiems kaltinamiesiems įspyrus nukentėjusiajam ne mažiau dviejų kartų į galvą, tuo A. K. padarant nubrozdinimą pakaušio dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, smakro kairėje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinės skilties viršutinėje dalyje, smilkininėje srityje, dėl nubrozdinimo pakaušio dešinėje, poodinių kraujosruvų dešinės akies srityje, smakro kairėje, taip A. K. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl intrakranijinių sužalojimų – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl to buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Be to, K. R. 2009-08-30 apie 20.29 val. ant pėsčiųjų takelio (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas nepilnametis, iš sužaloto A. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną SONY ERICSSON, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele – bendros 150 Lt vertės.
Be to, K. R. 2009-08-30 apie 20.29 val. pievelėje (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. J. į galvą, tuo jam padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame momenyje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kas D. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, K. R. 2009-08-30 apie 20.29 val. pievelėje (duomenys neskelbtini) Kaune, D. J. tyčia įspyrė ne mažiau dviejų kartų į kojas, kas D. J. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, T. C. 2009 metų rugsėjo mėn., tyrimo metu nenustatytą datą ir valandą, bute adresu (duomenys neskelbtini), įgijo, tai yra už 20 litų iš K. R. nupirko A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną SONY ERICSSON, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 150 Lt vertės, žinodamas, kad minėtas telefonas yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. pagrobtas iš A. K..
Be to, K. R. 2009-08-30 apie 21.32 val., viešoje vietoje – prie įėjimo į prekybos centrą „Norfa“, adresu(duomenys neskelbtini) , būdamas nepilnametis, pašalinių žmonių akivaizdoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kietais bukais daiktais tyčia sudavė ne mažiau devynių smūgių nukentėjusiajam K. K. į galvą, tuo jam padarydamas lengvą galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje pereinant į kairės akies apatinį voką, dešiniame smilkinyje pereinant į žandą, kairiame momenyje, kraujosruvą apatinės lūpos pogleivyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kas K. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nukentėjusysis A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti. Skunde teigiama, kad abu nuteistieji jo atžvilgiu įvykdė itin žiaurų nusikaltimą – sužalojo galvą, žiaurių veiksmų nenutraukė net tada, kai aplinkiniai žmonės reikalavo liautis. Kol nukentėjęs gulėjo ligoninėje, nei vienas iš nuteistųjų jo neaplankė ir neatsiprašė. Dėl patirtų sužalojimų jam dar dabar tenka vartoti vaistus, išgyvena prieš jį nukreipto smurto pasekmes. Dėl paminėtų apeliantas aplinkybių prašo perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus į BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p., skirti jiems griežtesnes bausmes, padidinti jam priteistą ieškinį dėl neturtinės žalos iki 2010-03-25 ieškiniu prašomos.
Nuteistasis K. R. atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka. Teigia, jog nukentėjusiojo išdėstyti argumentai yra per griežti, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. prašė jo skundą tenkinti, prokurorė, nuteistieji R. R. ir T. C. bei jų gynėjai prašė skundą atmesti.
Nukentėjusiojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde prašoma nuteistųjų nusikalstamą veiką, padarytą A. K. atžvilgiu kvalifikuoti ne pagal BK 138 str. 1 d., bet pagal BK 138 str. 2 d. 6 ir 8 p., t.y. kaip nesunkų kito žmogaus sužalojimą, padarytą itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų. Kolegijos nuomone, toks nukentėjusiojo prašymas iš dalies pagrįstas.
Kaip nustatyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, abu nuteistieji A. K. sužalojo veikdami bendrininkų grupėje, K. R. tyčia sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvą, o po to abiem nuteistiesiems pargriuvusiam nukentėjusiajam įspyrus ne mažiau du kartus į galvą. Tad iš paminėto seka, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį tęsėsi trumpą laiko tarpą, jie pasireiškė ne daugybinių, bet tik keleto smūgių sudavimu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad nuteistieji, naudodami smurtą prieš nukentėjusįjį, siekė jį kankinti, pasityčioti, sukelti jam ypatingas fizines ar dvasines kančias, būtų panaudoję tam tikslui kokias nors specialiai žmogui žaloti skirtas priemones ir pan. Smurto aktas prieš nukentėjusįjį pasižymėjo žiaurumu, tai būdinga kiekvienam smurtui, tačiau, kad jį pripažinti itin žiauriu, pakankamo pagrindo nėra. Tad ir šiuo atveju, įvertinant paminėtas aplinkybes, nuteistųjų smurtiniai veiksmai negali būti pripažįstami itin žiauriais, o todėl ir jų veika pagal BK 138 str. 2 d. 6 p. negali būt kvalifikuojama.
Tačiau, vertinant pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustų nuketėjusiųjų A. K., D. J., K. K., liudytojų R. K., N. P., M. K., K. Ž., V. Ž., M. K., G. M., T. B., A. B. parodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu nuteistieji R. R. ir T. C. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT, b.b Nr.2K-266-2009). Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų seka, kad nuteistieji jį užsipuolė visiškai be priežasties, nors jis pastarųjų atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nei veiksmu nei žodžiu jų neįžeidė. Iš vieningų liudytojų K. Ž. ir V. Ž. parodymų seka, kad jie matė, kaip 2009-08-30 vakare keturi jaunuoliai, leisdamiesi laipteliais, pastūmė priešais ateinantį vieną vaikiną, iš kurio eisenos ir suėjimo matėsi, jog jis yra neįgalus. Minėtas jaunuolis nesipriešino, nukrito aukštelnikas, o tie keturi jaunuoliai, kurių tarpe buvo ir nuteistieji, pradėjo gulintįjį spardyti. Itin agresyvus buvo K. R., kuris šokdavo ant nukentėjusiojo galvos ir dar kitas, kuris aktyviai spardė gulintįjį. Atbėgusi į įvykio vietą liudytoja K. Ž. rado be sąmonės, kraujo baloje (galvos srityje) gulintį nukentėjusįjį. Liudytojas R. K. patvirtino, jog 2009-08-30 apie 20.30 val. atbėgusi kaimynų mergaitė pasakė, kad mušamas jo sūnus. Išėjęs į lauką, rado sūnų A. K. gulintį be jokių gyvybės ženklų, sūnui ant kaktos matėsi pado pėdsakas, galva buvo kruvina. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino, jog aptariamu laiku jis matė, kaip nugriuvusį vaikiną apstojo ir pradėjo daužyti būrys jaunuolių, kurių tarpe buvo K. R., T. C., A. B.. Aptartuosius liudytojų parodymus patvirtina ir kiti pirmos instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai – M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3870/09(02), eksperto Gregoire Abi Chaker apklausa. Taigi, kaip matyti iš paminėtųjų liudytojų parodymų bei specialistų išvadų, nuteistieji R. R. ir T. C. be jokios aiškios priežasties ar dingsties nukentėjusįjį A. K. viešoje, visiems prieinamoje vietoje užpuolė būriu ir įžūliai, matant daugybei liudytojų, pradėjo jį mušti, net ir šiam nesipriešinus, nukritus, nuteistieji savo smurtinių veiksmų nenutraukė, tuo padarydami A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie nuteistųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pirmos instancijos teismas šią nuteistųjų padarytą nusikalstamą kvalifikavo kaip paprastą nusikaltimą, t.y. be jį kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas nes, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nei prokuroras, nei nukentėjusysis pakeisti kaltinimo,kaip tai numato BPK 256 str., neprašė. Gi apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo pateiktame apeliaciniame skunde išreikštas prašymas nuteistiesiems inkriminuotą veiką pagal BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 4 d. nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą – BK 138 str. 2 d. 8 p. Taigi, pirmos instancijos nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.
Perkvalifikavus nuteistųjų K. R. ir T. C. padarytą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, spręstinas ir jų bausmių klausimas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamas veikimas bendrininkų grupe. K. R. padarė tyčinius vieną apysunkį, du nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai ir asmens sveikatai bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Teismas įvertino nusikalstamos veikos intensyvumą, trukmę, sukeltas pasekmes. Apie K. R. asmenybę teismas sprendė atsižvelgdamas į jo jauną amžių, mokyklos charakteristiką, tai, kad yra neteistas, bet baustas administracine tvarka, 2008-12-22 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu (BPK 212 str. 1 d. 8 p. ir BK 93 str. 1 d.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą, naujus nusikaltimus padarė nepraėjus 9 mėnesiams nuo šio prokuratūros nutarimo priėmimo. Nustatęs pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas K. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo ir nustatė atitinkamus įpareigojimus. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. R. motyvuotai paskirta tinkamai individualizuota bausmė.
Skirdamas bausmę T. C., pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o sunkinančia aplinkybe pripažino nusikalstamą veikimą bendrininkų grupe. T. C. padarė tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus viešajai tvarkai ir kito asmens sveikatai, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, sukeltas pasekmes. Apie T. C. asmenybę teismas sprendė atsižvelgdamas į mokyklos pateiktą charakteristiką, baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str., į tai, kad jis neteistas. Nustatęs pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas T. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo ir nustatė atitinkamus įpareigojimus. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. C. motyvuotai paskirta tinkamai individualizuota bausmė.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir bausmės tikslus ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat įgyvendinant teisingumo principą, laikantis BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos sankcijos, numatančios laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, atsižvelgus į visas šią bylą nagrinėjusio teismo nustatytas K. R. ir T. C. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei dėl bausmės priimtus teismų procesinius sprendimus, K. R. ir T. C. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtinos naujos bausmės. Šios bausmės subendrintinos su kitomis tuo pačiu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistiesiems nustatytinas ir ilgesnis bausmių vykdymo atidėjimo terminas. Atidedant paskirtų bausmių vykdymą, pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems nustatyti įpareigojimai ir draudimai paliktini nepakeisti.
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji K. R. ir T. C. nukentėjusiajam A. K. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigoti ją atlyginti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas detalizuojantis CK 6.250 straipsnis pritaikytas tinkamai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į A. K. patirtą turtinę žalą, kaltinamiesiems sužalojus jo sveikatą, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes (A. K. ilgą laiką buvo be sąmonės, juo rūpinosi tėvai, ir šiuo metu vartoja vaistus, yra invalidas) bei šias pasekmes sukėlusią asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Dėl paminėtų aplinkybių apelianto A. K. argumentai, susiję su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimais (neturtinės žalos priteisimu), yra atmestini.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2010 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkami pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 320 str., 324 str., 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1 p., 2p.,
n u s p r e n d ė :
nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.
K. R. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 str. 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 4 d., pagal BK 140 str. 1 d., pagal BK 284 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviem metams.
T. C. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 str. 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 140 str. 1 d., pagal BK 189 str. 3 d., prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviem metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. kovo 15 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas teisėjas Gytis Večerskas
Teisėjai Danguolė Šiugždinytė
Valdas Vitunskas