Civilinė byla Nr. e2A-549-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18185-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jysk Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1298-615/2020 pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovei uždarajai akciniai bendrovei „JYSK BALTIC“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. O. (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „JYSK BALTIC“ 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. įėjusi į atsakovės parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), užkliuvo už netvarkingai pirkėjams skirtame praėjimo take sudėtos grindų plytelių „Kuta“ ekspozicijos, ir nukrito. Dėl to ieškovei buvo atliktos dvi rankos operacijos, ji patyrė ir kitus sveikatos sužalojimus. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 5000 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atlygino tik 3500 Eur. Dėl patirtos traumos ieškovė iki šiol kenčia skausmus, jos fizinis atsistatymas trunka jau daugiau kaip tris mėnesius, per nurodytą laiką sveikatos būklė iš esmės nepagerėjo.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad LSMUL asmens žalų ekspertas gydytojas 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė išvadą, kad rekomenduojama neturtinės žalos kompensacija yra 1500 eurų. Atsakovės ir jos draudimo bendrovės ieškovei sumokėta pinigų suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už eksperto nustatytą kompensacijos sumą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei N. O. iš atsakovės UAB „JYSK BALTIC“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1333,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovei – 166,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija nei paties įvykio fakto, nei ieškovės patirtų sužalojimų, nei priežastinio ryšio tarp nurodyto įvykio ir ieškovės patirtų sužalojimų bei patirto ir tebepatiriamo gydymo. Todėl teismas laikė byloje įrodytomis įvykio aplinkybes, dėl kurių ieškovė patyrė ir tebepatiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, o taip pat ir neturtinę žalą.

6.       Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip pardavimo paslaugų teikėjai ir pirkimui–pardavimui skirtų patalpų valdytojai, teko pareiga užtikrinti vartotojų ir kitų lankytojų saugumą, ekspozicijų teisingą išdėstymą bei visais įmanomais būdais stengtis nesudaryti sąlygų žalai asmenims atsirasti, esant reikalui imtis apsauginių ar atsargumo priemonių – kontroliuoti įspėjamųjų ženklų pastatymą akivaizdžiai matomose judėjimo vietose. Teismas nurodė, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir iš esmės patvirtino aplinkybes, jog ginčo ekspozicija buvo aukščiau už atsakovės parduotuvės grindų lygį ir nebuvo jokių ženklų, kurie draustų pirkėjams eiti per ginčo ekspoziciją, taip pat nebuvo jokių ženklų, kurie atkreiptų pirkėjų dėmesį ir juos įspėtų, jog parduotuvės grindų aukštis ir faktinė grindų danga ne nuožulniai keičiasi, t. y. nebuvo jokių ženklų, kurie pirkėjus (vartotojus) įspėtų, kad einant jų kelyje priekyje atsiras anksčiau parduotuvėje nebuvusios kliūtys, už kurių pirkėjai gali užkliūti, arba suklupti ar nugriūti. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė šiuo atveju pasireiškia tuo, jog ji ant pirkėjams skirtų parduotuvės grindų, neaptvėrusi apsaugine draudžiančia vaikščioti juosta, patalpino papildomą ekspoziciją.

7.       Įvertinęs įvykio aplinkybes ir su tuo susijusį ieškovės sveikatos pakenkimo laipsnį bei jo pobūdį, atsiradusias pasekmes, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo tikimybę ir į ieškovės nurodomą patirtos neturtinės žalos dydį (5000 Eur), į kurį, kaip paaiškino pati ieškovė, įeina ne tik ieškovės patirta neturtinė žala, bet ir ieškovės dukters negautos pajamos, atsižvelgdamas aukštesniųjų instancijų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės patirtos neturinės žalos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 4500 Eur (CPK 185 straipsnis). Kadangi byloje nėra, kad 3500 Eur dydžio neturtinės žalos dalis ieškovei buvo atlyginta dar iki civilinės bylos iškėlimo, teismas pripažino ieškovės teisę į 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).

8.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė už teisines paslaugas yra sumokėjusi didesnę pinigų sumą nei atsakovė, tačiau abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių jų dydžių, todėl šių išlaidų teismas nemažino. Teismas nustatė, kad patenkinta ieškinio dalis siekia 66,67 proc., atmesta – 33,33 proc. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1 333,40 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 166,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „JYSK BALTIC“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės 1249 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                       Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl apeliantės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi šis atsitikimas, dėl kurio ieškovė patyrė sužalojimus ir išgyvenimus, atsitiko tik dėl pačios ieškovės skubėjimo, neatsargumo ir neapdairumo. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose buvo paaiškinusi, kad nelaimingo atsitikimo vietoje ženklų apie eksponuojamą grindų dangą nebuvo todėl, kad grindų ekspozicija buvo matoma, ji neužgriozdino parduotuvės praėjimų pirkėjams, grindų ekspozicija buvo laikoma saugia, pirkėjams ant grindų ekspozicijos buvo suteikta galimybė vaikščioti bei įsitikinti grindų savybėmis, ant ekspozicijos buvo išdėstytos ir kitos prekės. Pateiktoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kad ieškovė, skubėdama ir kirsdama ekspozicijos kampą, elgėsi neatsargiai bei neapdairiai, dėl ko nukrito ir patyrė sužalojimus, o tuo pačiu ir išgyvenimus.

9.2.                       Jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo konstatuota, kad apeliantė yra kalta ir atsakinga dėl įvykusio įvykio, tuomet ieškovės nurodytos papildomos sumos sumokėjimas nėra apeliantės kaltės dėl įvykusio įvykio pripažinimas. Apeliantės įsitikimu, ieškovei neturtinės žalos kompensavimui sumokėta 3500 Eur suma atitinka protingos ir sąžiningos sumos ekvivalentą ginčo atveju, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo sprendimu nustatyta 4500 Eur neturtinės žalos suma.

9.3.                       Žalos (neturtinės) instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Byloje yra pateikta asmens žalų eksperto gydytojo G. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. išvada, kuria ieškovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta 1500 Eur suma. Ieškovė šios išvados neginčijo, kitos išvados, kuri būtų nustačiusi didesnę neturtinės žalos sumą, nepateikė. Apeliantė geranoriškai, būdama socialiai atsakinga įmone, ieškovės neturtinei žalai kompensuoti papildomai jai sumokėjo 2000 Eur.

9.4.                       Ieškovė savo poziciją dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindė Kauno apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2A-596-413/2017, kurioje teismas priteisė nukentėjusiajam asmeniui 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, liečiančių sveikatos sužalojimų pobūdį ir kitus jų elementus.

9.5.                       Ieškovė patirtą 5000 Eur neturtinę žalą ieškinyje grindė patirtais išgyvenimais ir sukrėtimais, tačiau 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu pateikus ieškovei klausimą, kaip ji apskaičiavo patirtą neturtinę žalą, paaiškino, kad šią sumą apskaičiavo ryšium su tuo, jog dukra dėl ieškovės priežiūros po įvykio turėjo atsisakyti vieno darbo.

9.6.                       Apeliantės darbuotoja K. Š., bendraudama su ieškovės dukra, siūlė apmokėti ieškovės medicinines ir jos reabilitacijos išlaidas, iki ieškovė pasveiks ir atgaus jėgas pasamdyti trečiuosius asmenis, kurie padėtų ieškovui susitvarkyti buityje / ūkyje, tačiau siūlomos pagalbos ieškovė atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos K. Š. telefoninių skambučių ieškovės dukrai išklotinės.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. O. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

10.1.                       Atsakovei neužtikrinus pirkėjams saugių apsipirkimo sąlygų, ieškovė užkliuvo už parduotuvės salėje netvarkingai įrengtos grindų plytelių ekspozicijos, dėl ko nugriuvo ir  patyrė sveikatos sutrikdymą. Eksponuojama grindų danga „Kuta“, už kurios ir užkliuvo ieškovė, yra sezoninė prekė, t. y. jos ekspozicija parduotuvės vietoje nevyksta visus metus, dėl ko ieškovė negalėjo numatyti, kad būtent įvykio dieną praėjimas, kuriuo ji visada eidavo, bus užtvertas.

10.2.                       Remiantis CPK nuostatomis, gydytojo G. K. pažyma neturi jokios didesnės įrodomosios vertės už ieškovės teiktas medicinines pažymas, be to, gydytojo pažymoje nurodytas neturtinės žalos dydis buvo tik rekomendacinis. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie paneigė gydytojo G. K. išvadą dalyje dėl nustatytų sužalojimų, ir patvirtino, koks sužalojimo mastas buvo nustatytas ieškovei bei kokius padarinius tai sukėlė.

10.3.                       Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė geranoriškai, kaip socialiai atsakinga įmonė, išmokėjo ieškovei papildomą 2000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, kadangi nurodyta piniginė suma buvo išmokėta tik po to, kai 2019 m. rugsėjo 27 d. į atsakovę kreipėsi ieškovės atstovė su pretenzija.

10.4.                       Pirmosios instancijos teismas sprendime nesivadovavo Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-596-413/2017, o atsižvelgė į bendrus teismų praktikoje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

10.5.                       Atsakovės atstovai niekada nesusisiekė su ieškove asmeniškai, o atsakovės pateiktos telefono skambučių išklotinės, priešingai nei nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde, niekaip neįrodo, jog atsakovės darbuotojai siūlė ieškovei kokią nors turtinio pobūdžio pagalbą. Pažymi, kad byloje taip pat yra pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp J. O. ir atsakovės atstovų, tačiau nei viename iš šių laiškų nėra užfiksuotas atsakovės atstovų siūlymas padengti turtinio pobūdžio žalą. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovės atstovė bendravo tik dėl klausimų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu. Ieškovė tik teismo posėdžio metu pirmą kartą išgirdo apie atsakovės siūlymą padėti ieškovei ne tik apmokėti medicinines išlaidas, bet ir pasamdyti asmenį, kuris padėtų ieškovei buityje.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad  2019 m. liepos 25 d. atsakovės UAB „JYSK BALTIC“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė N. O., gim. 1944 m. vasario 5 d., užkliuvo už grindų plytelių „Kuta“ ekspozicijos, parkrito ir dėl kūno sužalojimų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė tą pačią dieną buvo pristatyta į LSMU Kauno klinikas, kur buvo atliktos dvi dešinės rankos riešo ir stipinkaulio operacijos. Ieškovė 2019 m. liepos 30 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę prašydama kompensuoti jai dėl sveikatos sutrikdymo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsakovės draudikas – draudimo bendrovė IF Insurance AS Latvijos filialas ir pati atsakovė 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. sumokėjo ieškovei atitinkamai 1500 Eur ir 2000 Eur, iš viso 3500 žalos atlyginimo. Nesutikdama su atsakovės atlygintu neturtinės žalos dydžiu, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės neatlygintos žalos skirtumą, t. y. 1500 Eur.

13.        Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14.       Nesutikdama su teismo sprendimu, atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Anot apeliantės, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo dvi civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, taip pat nepagrįstai nustatė ieškovei atlygintinos neturinės žalos dydį. 

15.       Apeliacijos objektas – asmens civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir neturtinės žalos dydžio – taikymo bei aiškinimo klausimai.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

17.       CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18.       Neturtinės žalos atlyginimo taikymui turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, neturtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos neturtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis),  todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją.

19.       Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovės kaltės. Apeliantės nuomone, šis atsitikimas įvyko tik dėl pačios ieškovės skubėjimo, neatsargumo ir neapdairumo, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovės komercinės paskirties patalpose (parduotuvėje), todėl, visų pirma, būtent atsakovei tenka pareiga užtikrinti prekybos centro lankytojams saugias ir tinkamas sąlygas, kad nebūtų padaryta jiems žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, civilinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti ne tik neteisėtus asmens veiksmus (neveikimą), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

21.       Todėl, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovei nutarus eksponuoti savo prekybos salone naują prekę (nagrinėjamu atveju – grindų dangą), būtent jai teko pareiga pasirūpinti tinkamu ir saugiu prekių išdėstymu, o esant reikalui – inicijuoti bei kontroliuoti įspėjamųjų ženklų pirkėjų judėjimo vietose pastatymą, taip užtikrinant savo pirkėjams ir lankytojams saugumą ir galimos žalos atsiradimo prevenciją.

22.       Priešingai nei teigia apeliantė, iš pateiktos į bylą vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ieškovė užkliuvo už ekspozicijos, kurios aukštis 3 cm nesutapo su įprastu grindų dangos, kuriuo vaikšto parduotuvės klientai, aukščiu. Jokie ekspozicijos atitvarai ir kiti įspėjamieji ženklai nebuvo pastatyti. Minėtų aplinkybių atsakovė neginčijo, jas pripažino ir atsakovės atstovė duodama paaiškinimus teismo posėdyje. Aptariamam kontekste teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovei, kaip visuomenines paslaugas teikiančiam privačiam juridiniam asmeniui, yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių saugumą lankantis jos atsakovo valdomose patalpose.

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovė saugių sąlygų neužtikrino, o jos argumentai dėl pačios ieškovės neatsargumo, atsižvelgiant į ieškovės garbingą amžių ir atsakovės veiksmus atlyginant dalį prašomos žalos, vertintini kaip nepagrįstas siekis išvengti atsakomybės.

24.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, o pateikti į bylą įrodymai leidžia daryti išvadą, kad sveikatos sutrikdymą ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėto nerūpestingumo, todėl pripažinti neteisėtomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės ginčijamų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo.

25.       Minėta, kad atsakovė nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

27.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

28.       Sveikata pripažįstama svarbiausia neturtine vertybe, ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

29.       Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Be to, neturtinės žalos dydis ir jo nustatymas yra dinaminis procesas, todėl būtina taip pat atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. 

30.        Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

31.       Byloje nėra ginčo, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakovės patalpose ieškovė patyrė sveikatos sutrikdymą – 2019 m. liepos 25 d. jai buvo atlikta dešinės rankos riešo operacija, o 2019 m. liepos 26 d. – dešinio stipinkaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais. Ieškovės medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl patirtos traumos ji turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, kuriuos vartoja iki šiol, kadangi traumos padariniai neišnyko. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl patirtų sužalojimų yra sutrikdyta ne tik ieškovės sveikata, bet apsunkintas jos buitinis gyvenimas (sunkiau tvarkyti asmeninę buitį, atlikti namų ūkio darbus ir kt. (sprendimo 3 punktas). Aptariamam kontekste taip pat sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantės nurodoma gydytojo G. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. išvada dėl rekomenduojamo atlyginti neturtinės žalos dydžio – 1500 Eur (kompensacijos) yra tik vienas iš bylos įrodymų, kuris turėtų būti vertinamas visų įrodymų ir įrodinėtinų aplinkybių kontekste. Kita vertus, gydytojas pagal kompetenciją negali nustatinėti asmens neturtinės žalos dydžio, kadangi šį klausimą įgaliotas spręsti tik teismas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

32.       Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad ieškovei neturtinė žala buvo padaryta fizinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė netrumpalaikes kančias ir išgyvenimus. Tai reiškia, kad ieškovė dėl to patyrė nenaudingą, nepalankų ir nepriimtiną poveikį sveikatai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovės patirtas fizinis skausmas neabejotinai buvo lydimas ir dvasinių išgyvenimų.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai įkainojo ieškovės patirtus praradimus 4500 Eur suma (CPK 185 straipsnis). Todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

34.       Kiti apeliacinio skundo argumentai kitokiam bylos teisiniam rezultatui reikšmės neturi, todėl dėl jų teismas nepasisako.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Pagal bylos duomenis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme siekia 1000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą..

36.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). 

37.       Minėtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio (8.11 punktas), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JYSK BALTIC“ (juridinio asmens kodas 110842955) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                         Gintautas Koriaginas