Civilinė byla Nr. 2A-504-440/2014

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00345-2013-1                                                                Procesinio sprendimo kategorija 77.2;78.2.1; 93.2.22, 99.9;114.4; 121.14; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-856/2014 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui E. A., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei atsakovo E. A. priešieškinį ieškovei L. S., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. S. ( ankstesnė pavardė R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. A. sūnaus A. A. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 Lt, skaičiuojant nuo 2013-02-25 iki A. A. sulauks pilnametystės, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke, bei paskiriant ją sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo E. A. sūnaus A. A. išlaikymo įsiskolinimą už 18,3 mėnesio, susidariusį laikotarpiu nuo 2011-08-14 iki 2013-02-24, po 500,00 Lt, išskaičiuojant per šį laikotarpį atsakovo sumokėtus 500,00 Lt, t. y. 8650,00 Lt įsiskolinimą, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke, bei paskiriant ją sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A., kuriuo atsakovas nuo pat vaiko gimimo nesirūpino, neteikė finansinės paramos, per visą laiką iki kreipimosi į teismą sūnui skyrė apie 500,00 Lt. Pažymėjo, kad sūnų išlaiko viena, jos finansinė padėtis yra sunki, gauna tik 97,00 Lt socialinę pašalpą, nedirba, augina vaiką. Papildomai nurodė, kad jos žiniomis atsakovas turi darbą, jo finansinė situacija yra daug geresnė nei ieškovės. Pabrėžė, kad materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai. Vaiko poreikiams iš viso yra reikalinga 1000,00 Lt per mėnesį– maistui, aprangai, žaislams, vaiko baldams, lavinimo priemonėms, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams už komunalines paslaugas, kitoms nenumatytoms išlaidoms, todėl atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti 500,00 Lt per mėnesį (2-5 b.l.).

Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystei nustatyti prašė skirti DNR ekspertizę. Nurodė, kad apie tai, jog nėra vaiko tėvas sužinojo 2012 metų rugsėjo mėnesio pradžioje (77 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas priešieškinio atsisakė (154 b.l.), sutiko mokėti po 200,00 Lt kas mėnesį, kiek moka ir kitiems dvejiems savo vaikams, nes pagal gaunamas pajamas daugiau mokėti negali. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog sutinka, kad būtų atlikta DNR ekspertizė (83-84 b.l.). 2013-10-23 atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad atsakovas E. A. yra vaiko A. A. tėvas (101 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė iš atsakovo E. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tokia tvarka: nuo ieškinio teismui pateikimo 2013-03-06 dienos iki 2013-07-01 - po 250,00 Lt, o nuo 2013-07-01 iki vaiko pilnametystės - po 500,00 Lt, išskaičiuojant atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą; paskyrė ieškovę L. R. tvarkyti nepilnamečiui vaikui A. A. priteistą išlaikymą uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo E. A. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A. įsiskolinimą po 250,00 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-23 iki 2013-03-05 imtinai, t. y. 1356,97 Lt; priteisė iš atsakovo E. A. ieškovei L. R. 949,12 Lt bylinėjimosi išlaidų; procesą dalyje dėl priešieškinio nutraukė. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti bent 500,00 Lt, kad būtų galima patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, žaislams, baldams, lavinimosi priemonėms, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams už komunalines paslaugas bei kitoms nenumatytoms išlaidoms. Teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių, jo protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažino būtinu 1000,00 Lt per mėnesį išlaikymą. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, VSDFV jai jokių pašalpų nemoka, jos gaunamas pajamas sudaro 97,00 Lt mokama pašalpa už vaiką, ieškovės vardu nėra įregistruota nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas E. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudaro apie 1400,00 Lt, be to, atsakovui laikotarpiu nuo 2013-07 mėn. iki 2013-12 mėn. buvo išmokėta vidutiniškai beveik po 4200,00 Lt kitų išmokų kas mėnesį, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis Mazda, pagamintas 2005 metais. Iš ankstesnės santuokos su S. A. atsakovas turi du mažamečius vaikus, kuriems Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei ieškovės. Teismas pažymėjo, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai išlaikymo priteisimas nekompensuoja bei pabrėžė, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jis turi galimybę susirasti geriau apmokamą tokio pobūdžio darbą. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, teismas nustatė 500,00 Lt iš atsakovo sūnui priteistino išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dydį. Ta aplinkybė, jog dvejiems atsakovo vaikams iš pirmosios santuokos yra priteista tik po 200,00 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui, teismas nelaikė pagrindu mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį vadovaujantis atsakovo vaikų lygybės principu bei pažymėjo, kad vaikų motina, kaip rūpestingas asmuo, siekdama apginti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius, pasikeitus tėvo turtinei padėčiau, pati turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena kartu su buvusia sutuoktine ir dviem jų mažamečiais vaikais ne tik teikdamas jiems teismo priteistą išlaikymą, bet, kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, papildomai skirdamas jiems lėšų jų poreikiams tenkinti. Teismas remdamasis tuo, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo tik nuo 2013 m. liepos mėnesio, nes iki tol atsakovas nedirbo, išlaikymą po 500,00 Lt priteisė nuo 2013-07-01, o nuo kreipimosi į teismą 2013-03-06 dienos iki 2013-07-01 priteisė išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas aplinkybę, jog atsakovas neteikia sūnui išlaikymo tik nuo 2012-09-23, laikė įrodyta ir priteisė iš atsakovo išlaikymo sūnui A. A. įsiskolinimą nuo 2012-09-23 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2013-03-05 imtinai, po 250,00 Lt kas mėnesį, t.y. 1356,97 Lt. Tokį išlaikymo dydį teismas priteisė įvertinęs tą pačią aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo tik nuo 2013 m. liepos mėnesio, nes iki tol atsakovas nedirbo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovas E. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovės finansinė padėtis nėra blogesnė už apelianto finansinę padėtį. Teigia, kad ieškovės pajamos yra nelegalios, tačiau įrodyti nėra galimybės, be to šiuo metu ji gyvena šeimoje su vyru, kuris Norvegijoje dirba taip pat nelegaliai ir jo pajamų įrodyti taip pat nėra galimybės. Apeliantas pažymi, kad turi tris vaikus ir nesutinka, kad išlaikymą jiems turi mokėti nevienodą. Teigia, kad dėl iširusio gyvenimo kartu kalta ieškovė, ji išėjo gyventi pas kitą vyrą ir sukūrė naują šeimą. Skirti sūnui A. A. didesnį dėmesį, sūnų apipirkti, ar suteikti kažkokių pramogų, sūnaus matyti, apeliantas negali, nes ieškovė jį išsivežusi į Norvegiją. Pasimatymams su sūnumi prieštarauja ieškovės naujas vyras. Apelianto teigimu jo išlaidos viršija gaunamas pajamas, kadangi minimalios pragyvenimo lėšos reikalingos jam pačiam, dar dviem vaikams moka išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį, moka už vaikų lankomą darželį,  buto  nuomą, komunalinius buto patarnavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 200,00 Lt atsakovo siūloma suma neužtikrintų tinkamo sūnaus išlaikymo iš tėvo pusės. Pažymėjo, kad atsakovas yra dirbantis, gauna nemažas pajamas. Tuo tarpu ieškovei 2013 m. rudenį gimė antras vaikas, jos vienintelės gaunamos pajamos - pašalpa už vaiką. Ieškovė šiuo metu yra antro vaiko priežiūros atostogose ir negali dirbti, nes vaikas dar mažas ir jam reikia nuolatinės mamos priežiūros. Ieškovė pabrėžė, kad jos finansinė situacija ir galimybės dirbti yra daug prastesnės nei atsakovo. Atsakovas apeliaciniame skunde melagingai teigia, kad ieškovė Norvegijoje gauna nelegalias pajamas, kurių jis įrodyti negali, kadangi ieškovė Norvegijoje negyvena jau apie septynis mėnesius ir atsakovas šią aplinkybę žino. Ieškovė papildomai nurodė, kad su dabartiniu vyru po antro vaiko gimimo buvo grįžę gyventi į Lietuvą, tačiau vyrui nesusiradus darbo, neseniai išvyko į Daniją. Vyras bando čia ieškotis darbo, bet kol kas nesėkmingai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jos vyras neprivalo išlaikyti ieškovės su atsakovu bendro vaiko, nes tai - atsakovo, kaip A. tėvo, pareiga. Pažymėjo, kad nei ieškovė, nei jos vyras apeliantui su vaiku bendrauti netrukdo, kaip tik tokį bendravimą skatintų, tačiau pats atsakovas nenori bendrauti su vaiku, nesveikina vaiko per šventes, nesidomi, kaip jam sekasi - su vaiku yra nutraukęs visus ryšius. Ieškovės manymu, siekiant suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti darnų sūnaus vystymąsi ir lavinimą atsakovas sūnaus išlaikymui turi skirti po 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nes ši suma nėra didelė palyginus su ta suma, kurią ieškovė turi skirti sūnaus išlaikymui jiems esant Danijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio  1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas, nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčija sprendimo dalį dėl nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio po 500,00 Lt per mėnesį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui neatsižvelgė į tai, kad apelianto finansinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės ir jis neturi realios galimybės mokėti po 500,00 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Apelianto teigimu nepilnamečiui vaikui iš jo priteistinas išlaikymo dydis turėtų sudaryti po 200,00 Lt per mėnesį, tai atitiktų lygybės principą, nes toks išlaikymo dydis teismo sprendimu yra priteistas ir kitiems dvejiems jo vaikams. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs,  kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (LR CPK 178 straipsnis). Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 1000,00 Lt). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų  ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Iš byloje esančių duomenų bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. A., gim. (duomenys neskelbtini). (6 b.l.). Atsakovui pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (77 b.l.), 2013-09-18 teismo nutartimi paskirta DNR genominė  ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos DNR laboratorijai (92 b.l.). 2013-10-23 atlikus ekspertizę nustatyta, kad atsakovas E. A. yra vaiko A. A. tėvas su 99,9998 procentų tikimybe (101 b.l.). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje kurioje nurodė, kad gindami mažamečio A. A. teises ir teisėtus interesus sutinka su ieškovės iškeltu reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (26 b.l.). Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad per mėnesį A. A. poreikiams patenkinti reikia 1000,00 Lt (3 b.l.). Minėtas sumas sudaro išlaidos maisto produktams, mokymosi ir lavinimo priemonėms, rūbams, žaislams, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai ir kita. VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė jos vardu registruotų transporto priemonių (9, 138 b.l.) bei nekilnojamojo turto neturi (10, 135 b.l.), iš VSDFV jokių išmokų negauna (12-13, 139 b.l.). Ieškovės pateiktais duomenimis jos pajamos sudaro 97,00 Lt pašalpa vaikui (2 b.l.). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoka su R. S. (186 b.l.). Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas iš ankstesnės santuokos turi du nepilnamečius vaikus – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (29-30 b.l.). 2010-12-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-156/2010 iš atsakovo E. A. sūnaus A. A. ir dukros R. A. išlaikymui priteista po 200,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (176-177 b.l.). VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (136 b.l.), atsakovo pateiktais duomenimis jo vardu yra registruota viena transporto priemonė – MAZDA (114, 155 b.l.).  Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1400,00 Lt, taip pat kas mėnesį yra mokami vidutiniškai 4200,00 Lt dydžio komandiruotpinigiai (131 b.l.). Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 4000,00 Lt (155 b.l.).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis apie atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 500,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose teisminės praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui A. A. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, bylos duomenimis gauna apie 4000,00 Lt pajamų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas turi ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių išlaikymui teikti, sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečiui sūnui augti ir vystytis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantas neįrodė, jog jo finansinės galimybės neleidžia jam teikti teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Apelianto argumentai, jog priteisus tokio dydžio išlaikymą jo gaunamų pajamų neužteks minimaliems poreikiams patenkinti bei išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad nustatytas išlaikymo dydis pažeidžia vaikų lygybės principą, kadangi, kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad atsakovas gyvena kartu su buvusia sutuoktine ir dviem jų mažamečiais vaikais ne tik teikdamas jiems teismo priteistą išlaikymą, bet, kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, papildomai skirdamas lėšų jų poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės padėtis yra žymiai geresnė ir ji didesne dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal atsakovo turtinę padėtį teismas negalėjo iš jo priteisti daugiau negu po 200,00 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant įrodymams apie atsakovo gaunamas gan dideles pajamas, visas abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui vertintinos vaiko interesais. Neteisinga manyti, kad vaiko interesus atitinka lėšos, galinčios tenkinti tik minimalius vaiko interesus, nes visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kita. Kaip minėta tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į vaiko amžių yra pagrindo išvadai, kad šiuo metu mažamečio vaiko poreikiai yra mažesni, nei mokyklinio amžiaus vaiko, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą nei ieškovė, tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, kas mėnesį gaunamos apie 4000,00 Lt pajamos. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad vaiko poreikiai, kurių vienas iš tėvų negali patenkinti, negali būti patenkinti tik išgalinčio tai padaryti tėvo sąskaita, kad išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Konkrečiu atveju, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į vaiko amžių, kad vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), įvertinus jo poreikius bei vadovaujantis proporcingumo, teisingumo principais, teisėjų kolegijai nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu iš apelianto priteistas išlaikymo dydis yra aiškiai neproporcingas vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Be to, teismas atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį bei kitas byloje nustatytas aplinkybes ir nuo ieškinio teismui pateikimo 2013-03-06 dienos iki 2013-07-01priteisė iš atsakovo  po 250,00 Lt, bei įsiskolinimą 1356,97 Lt  nuo 2012-09-23 iki 2013-03-05 imtinai, t. y. skaičiuodamas kas mėnesį po 250,00 Lt. Be to pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Remiantis LR CK 3.201 straipsnio 1 dalimi teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Todėl atsakovas pasikeitus jo finansinei padėčiai ar atsiradus  kitoms svarbioms aplinkybėms turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo bei esant pagrindui, remiantis objektyviomis aplinkybėmis dėl priteisto išlaikymo  dydžio sumažinimo.

                Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 straipsniai), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo sumažinti priteistą išlaikymą iki 200,00 Lt per mėnesį nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 150,00 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų (187-188 b.l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1500,00 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, iš atsakovo E. A. ieškovės naudai priteistina 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                                                                                                      Vilija Valantienė                                                   

                                                                                                                    Rasa Bartašienė

                                                                                                                    Egidijus Mockevičius