Civilinė byla Nr. e2-2507-603/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė,

sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei A. R.,

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atsovui A. P.,

atsakovo UAB „Iramita“ atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams UAB „Iramita“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovė prašo 2013-12-23 sudarytą 90887/11960 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybes teises į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 90887/11960 dalį, teismui grąžinus ieškovei nuosavybes teises į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 90887/11960 dalį, t. y. išnykus pagrindui toliau taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą, panaikinti 2015-05-07 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mokesčių administratorius areštavo UAB „Iramita“ žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo 90887/11960 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-12-23 šalys sudarė notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė nuosavybės teise priklausančią 90887/11960 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), UAB „Iramita”. Sutartyje nustatyta, kad UAB „Iramita“ perkamos daikto dalies kaina — 240 000 Lt (69 508 Eur), kurią atsakovas įsipareihojo ieškovei sumokės grynais pinigais iki 2015-05-23. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog jeigu 2.1.3 punkte numatyti UAB „Iramita“ įsipareigojimai nurodytu terminu nebus visiškai įvykdyti, ieškovė turės teisę reikalauti, kad UAB „Iramita“ per nustatytą papildomą 5 darbo dienų terminą sumokėtų likusią nesumokėtą daikto kainos dalį bei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje nustatytu terminu apmokėjimas nebuvo gautas, todėl ieškovė pateikė UAB „Iramita“ pretenziją, prašydama per papildomą 5 darbo dienų terminą iki 2015-06-01 sumokėti likusią nesumokėtą daikto kainos dalį – 69 508 Eur bei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas UAB „Iramita“ 2015-06-01 raštu Nr. 1501 informavo, jog Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka UAB „Iramita“ PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, kurio metu 2015-05-07 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 90887/11960 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir prašė pratęsti sutartimi nustatytą atsiskaitymo terminą iki baigsis mokestinis patikrinimas. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad UAB „Iramita“ neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį UAB „Iramita“ atžvilgiu, o nutraukus sutartį šiuo pagrindu, ieškovė bei UAB „Iramita“ privalo grąžinti vienas kitam visa, ką yra gavę pagal sutartį, UAB „Iramita“ taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei 25 000 Lt baudą už įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą bei atlyginti visus dėl šios sutarties pažeidimo ieškovei atsiradusius tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. UAB „Iramita“ įsipareigojo ieškovei sumokėti nurodytą baudą ir kitų nuostolių sumą per 7 kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos. Ieškovei nutraukus sutartį, UAB „Iramita“ įsipareigojo per 7 kalendorines dienas nuo raštiško pardavėjo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie sandorio sudarymą savo atžvilgiu bei savo nuosavybės teises į nupirktą daikto dalį, jei jos bus įregistruotos. Ieškovė apmokėjimo pagal sutartį negavo, todėl 2017-04-25 pranešimu dėl vienašalio sutarties nutraukimo kreipėsi į UAB „Iramita“, taip pat prašė per 7 kalendorines dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą savo atžvilgiu bei savo nuosavybės teises į nupirktą daikto dalį ir sutartimi sulygtą baudą pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. 2017-05-02 raštu Nr. 1701 UAB „Iramita“ informavo, jog išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą bei nuosavybės teisės į nupirktą daikto dalį neturi galimybės, nes 2015-05-07 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) minėta žemės sklypo dalis areštuota ir apribota disponavimo šiuo turtu teisė. CK 6.217 str. 5 d. numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje, nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad UAB „Iramita“ nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį UAB „Iramita“ atžvilgiu. Ši nuostata neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atitinka sutarties šalių valią. Pagal viešojo registro duomenis ginčo žemės sklypo savininku yra nurodytas atsakovas, registre išviešintas šio turto įsigijimo pagrindas – 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DP-3294 bei įsiskolinimas už įsigytą turtą. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar pažeidimas yra esminis atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). UAB „Iramita” pažeidus pareigą atsiskaityti už įgytą turtą, ieškovė tiek pagal CK 6.217 str. 1 d., tiek pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktą, įgijo teisę nutraukti šią sutartį, tačiau ne teismo tvarka to padaryti neturi galimybės, nes turtas yra areštuotas. Nutraukus žemės pirkimo-pardavimo sutartį, spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo. Turto areštu turi būti apribojamos nuosavybės teisės į būtent skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir taikant vienašalę restituciją – grąžinus ieškovei nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, t. y. pasikeitus turto arešto akto priėmimo metu egzistavusioms aplinkybėms, 2015-05-07 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas ginčo žemės sklypas, turi būti panaikintas. Turto arešto taikymas, nepaisant to, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir išnyko pagrindas jį taikyti, iš esmės reikštų ieškovės teisių pažeidimą.
2. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepime nurodo, kad VMI atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Iramita“ vadovas, žinodamas ir turėdamas galimybę žinoti, kad įformindamas prekių įsigijimą dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, elgėsi nesąžiningai ir  tapo sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama su teise, todėl buvo paneigta UAB „Iramita“ teisė į PVM atskaitą. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 2 p. bei 101 str. nuostatomis, siekiant užtikrinti numatomos mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Iramita“, 2015-05-07 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-3879 areštuotas UAB „Iramita“ nekilnojamasis turtas (žemės sklypas), kurio vertė 56 848 Eur. VMI Vilniaus skyriaus 2016-02-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2015-12-17 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai apskaičiuotą mokėtiną 76967,97 Eur PVM, taip pat apskaičiuoti 18547,47 Eur delspinigiai bei skirta 23090,00 Eur bauda. Nesutikdama su priimtu sprendimu UAB „Iramita“ pateikė skundą, tačiau jį išnaginėjus VMI 2016-06-13 sprendimu Nr. 69-70 atnaujino skundo nagrinėjimą ir patvirtino VMI Vilniaus skyriaus 2016-02-19 sprendimą. Nesutikdama su minėtu VMI sprendimu, UAB „Iramita“ pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, o Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio prašė panaikinti priimtą VMI Vilniaus skyriaus sprendimą, VMI sprendimą bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-23 sprendimu nenustatė, kad VMI Vilniaus skyrius, VMI ar Mokestinių ginčų komisija priimdami atitinkamus sprendimus UAB „Iramita“ atžvilgiu būtų pažeidę įstatymus, todėl UAB „Iramita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, naikinti VMI 2015-05-07 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Šalių sudarytos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pirkėjams pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento, o pagal 5.1 punktą, nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Šalims sutarus, ši sutartis kartu yra ir perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktas, tai yra, pasirašant šią sutartį, pardavėjai perduoda, o pirkėjai priima daiktą bendron dalinėn nuosavybėn šios sutarties 1.1 punkte nurodytomis dalimis. Taigi, nuosavybės teisės įgijimo momentą lėmė būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjams perėjo nuo 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, kurių sąrašas numatytas šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje ir apima delspinigius, turto areštą ir kt., šis sąrašas nėra baigtinis. Mokesčių administratoriui suteikta teisė areštuoti tik mokesčių mokėtojo turtą ir mokesčių administratorius negali areštuoti jokio kito asmens turto, t. .y asmens, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra mokesčių mokėtojas, turto. Mokesčių administratoriui leidžiama areštuoti mokesčių mokėtojo tokį turtą, kurį areštuoti leidžia Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d., t. y. turto registre registruojamas mokesčių mokėtojo turtas arba mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Egzistuoja iš esmės dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti minėtą poveikio priemonę – kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Be to, siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. VMI sprendimu areštavo UAB „Iramita“ turtą atliekant mokestinį patikrinimą, kurio metu preliminariai atsirado pagrindas konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas. Šio pagrindo pagrįstumą patvirtina užbaigto mokestinio patikrinimo rezultatas. Šio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas – nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės, pažeidimo esmė pasireiškia eilės sandorių sudarymu, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų UAB „Iramita“ veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, todėl naikinti pritaikyto arešto nėra teisinio pagrindo.
3. Atsakovas UAB „Iramita“ atsiliepimu sutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad 2013-12-23 šalys sudarė notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 90887/11960 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) UAB „Iramita”, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 240 000 Lt už perkamą turtą grynais iki 2015-05-23. Sutarties 2.2 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad jeigu sutarties 2.1.3 p. numatyti UAB „Iramita“  įsipareigojimai nebus visiškai įvykdyti per nurodytą terminą, ieškovė turės teisę reikalauti, kad UAB „Iramita“ per nustatytą papildomą 5 darbo dienų terminą sumokėtų likusią nesumokėtą daikto kainos dalį bei 0,02 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje nustatytu terminu UAB „Iramita“ neturėjo finansinių galimybių sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą sumą, todėl įsipareigojimų pagal šią sutartį neįvykdė. Ieškovė pateikė UAB „Iramita“ pretenziją, 2015-06-01 UAB „Iramita“ raštu Nr. 1501 informavo, jog Vilniaus apskrities VMI atlieka UAB „Iramita” PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, kurio metu 2015-05-07 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo UAB „Iramita“ žemės sklypo dalį 90887/11960, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), už kurią UAB „Iramita” iki šiol yra ieškovei nesumokėjusi, prašė pratęsti pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą iki baigsis mokestinis UAB „Iramita” patikrinimas. Sutartyje numatyta, kad UAB „Iramita“ neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, o UAB „Iramita“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 25 000 Lt baudą už įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą bei atlyginti visus dėl šios sutarties pažeidimo ieškovei atsiradusius tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. Šią baudą UAB „Iramita“ įsipareigojo sumokėti per 7 kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos. Atsakovas taip pat įsipareigojo per 7 kalendorines dienas nuo raštiško ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą atsakovo atžvilgiu bei savo nuosavybės teises į nupirktą daikto dalį jei jos buvo įregistruotos. 2017-04-25 ieškovė pateikė UAB „Iramita“ pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo. UAB „Iramita“ 2017-05-02 raštu informavo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeisti negali, nes 2015-05-07 Vilniaus apskrities VMI turto arešto aktu areštavo UAB „Iramita“ 90887/11960 dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini) ir apribojo disponavimo šiuo turtu teisę. Pažymėjo, jog sutinka su ieškinio reikalavimais ir pripažįsta, kad sutartyje nustatytu terminu bei vėliau neturėjo finansinių galimybių sumokėti ieškovei sutartyje nustatytos turto kainos, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį UAB „Iramita“ atžvilgiu. Atsakovas šalių sudarytos sutarties galiojimo metu ketino ginčo žemės sklypo paskirtį pakeisti į namų valdą, padalinti į sklypus, paruošti detaliuosius planus su statybos leidimais, parduoti ir atsiskaityti su ieškove, tačiau UAB „Iramita“ pavėlavo viską, kas būtina, atlikti nustatytais terminais, todėl nėra galimybės pateikti darbų atlikimo datos. Kitų galimybių tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį UAB „Iramita“ neturi ir neturėjo, todėl neprieštarauja, kad tarp šalių sudaryta sutartis būtų nutraukta ir nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį būtų grąžintos ieškovei. Sutartimi atsakovui parduotas turtas areštuotas VMI 2015-05-07 turto arešto aktu, apribojant disponavimo šiuo turtu teisę. VMI atliekamo patikriūnimo metu, siekiant užtikrinti numatomos mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Iramita“, VMI 2015-05-07 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo UAB „Iramita“ žemės sklypą. Vilniaus apskrities VMI 2016-02-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2015-12-17 patikrinimo aktą, UAB „Iramita“ skundė šį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka VMI , pastarąjį sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o šios institucijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017-03-23 sprendimu pareiškėjo UAB “Iramita” skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB „Iramita“ pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o tai patvirtina, kad Vilniaus apskrities VMI sprendimai nėra įsiteisėję. Nekilnojamojo turto registre išviešintas turto įsigijimo pagrindas – 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutartis bei įsiskolinimas už įsigytą turtą, įrašai galioja nuo 2014-01-06, t. y. šios aplinkybės mokesčių administratoriui buvo žinomos iki pradedant mokestinį patikrinimą bei 2015-05-07 turto arešto akto Nr. (23.31 -08)-319-3879 surašymo metu.

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad 2013-12-23 sudaryta notarine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovui UAB „Iramita“ 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui parduodamo turto kaina – 240 000 Lt, ją atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei grynais pinigais iki 2015-05-23 (t. 1, b. l. 19-30). Ieškovė 2015-05-25 pretenzija dėl skolos apmokėjimo kreipėsi į UAB „Iramita“ ir prašė per 5 darbo dienas iki 2015-06-01 sumokėti likusią nesumokėtą daikto kainos dalį – 69 508 Eur bei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (t. 1, b. l. 15). UAB „Iramita“ 2015-06-01 raštu prašė pratęsti 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą iki baigsis UAB „Iramita“ mokestinis patikrinimas bei įsipareigojo nedelsiant, kai tik bus baigtas UAB „Iramita“ mokestinis patikrinimas“ apie tai informuoti ieškovę ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 16). Ieškovė 2017-04-25 teikė atsakovui UAB „Iramita“ pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 17). UAB „Iramita“ 2017-05-02 raštu Dėl vienašalio 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo informavo ieškovę, jog išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą UAB „Iramita“ atžvilgiu bei UAB „Iramita“ nuosavybės teisės į nupirktą daikto dalį neturi galimybės dėl VMI taikyto arešto (t. 1, b. l. 18). UAB „Iramita“ inicijavo teritorijų planavimo darbus ginčo žemės sklype (t. 1, b. l. 73-83, 102-106).
5. 2015-05-07 Turto arešto aktu Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2014-04-16 pavedimo tikrinti Nr. FR0773-135 pagrindu areštavo 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę (t. 1, b. l. 64-65). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-23 sprendimu UAB „Iramita“ skundas dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-13 sprendimo bei Mokestinių ginčų komisijos 2016-09-24 sprendimo, atmestas kaip nepagrįstas (t. 1, b. l. 66-73). UAB „Iramita“ pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris buvo priimtas ir su byla pateiktas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (t. 1, b. l. 87-101, 171).
6. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog 90887/119600 žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 2013-12-23 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso UAB „Iramita“ (t. 1, b. l. 8-9). Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat registruotas turto areštas minėtai žemės sklypo daliai Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, kuriuo apribota disponavimo teisė. Be to, 90887/119600 žemės sklypo daliai taikomas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2014-01-06, registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės ir UAB „Iramita“ nutraukimo

7. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).
8. 2013-12-23 sudaryta notarine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovui UAB „Iramita“ 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei grynais pinigais iki 2015-05-23 (t. 1, b. l. 19-30). Sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad jeigu šios sutarties 2.1.3. punkte pirkėjo Nr. 3 (UAB „Iramita“) įsipareigojimai nebus visiškai įvykdyti per nurodytą terminą, pardavėjas Nr. 2 (ieškovė) turės teisę reikalauti, kad pirkėjas Nr. 3 per nustatytą papildomą 5 (penkių) darbo dienų terminą sumokėtų likusią nesumokėtą daikto kainos dalį bei 0,02 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkėjui Nr. 3 neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, pardavėjas Nr. 2 turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį pirkėjo Nr. 3 atžvilgiu. Šiuo pagrindu pardavėjui Nr. 2 nutraukus šią sutartį, pardavėjas Nr. 2 bei pirkėjas Nr. 3 privalo grąžinti vienas kitam visa, ką yra gavę vienas iš kito pagal šią sutartį, o pirkėjas Nr. 3 įsipareigoja sumokėti pardavėjui Nr. 2 25 000 litų fiksuotą baudą už savo įsipareigojimų nevykdymą, bei atlyginti visus dėl šio sutarties pažeidimo pardavėjui Nr. 2 atsiradusius tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. Pirkėjas Nr. 3 įsipareigoja sumokėti pardavėjui Nr. 2 nurodytą baudos ir kitų nuostolių sumą per 7 kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos. Šiame punkte nurodytomis sąlygomis pardavėjui Nr. 2 nutraukus šią sutartį, pirkėjas Nr. 3 įsipareigoja per 7 kalendorines dienas nuo raštiško pardavėjo Nr. 2 pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą savo atžvilgiu bei savo nuosavybės teises į nupirktą daikto dalį, jei jos bus įregistruotos. Taigi, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai numatė, kad atsakovo UAB „Iramita“ neatsiskaitymo su ieškove atveju, sutartis bus nutraukta. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovas UAB „Iramita“ nesumokėjo ieškovei sutartyje nustatytos kainos, tarp šalių nėra. Dėl minėtos aplinkybės ieškovė teikė atsakovui 2015-05-25 pretenziją dėl skolos apmokėjimo ir prašė per 5 darbo dienas iki 2015-06-01 sumokėti likusią nesumokėtą daikto kainos dalį – 69 508 Eur bei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (t. 1, b. l. 15). Atsakovas UAB „Iramita“ 2015-06-01 raštu prašė pratęsti 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą iki baigsis UAB „Iramita“ mokestinis patikrinimas bei įsipareigojo nedelsiant, kai tik bus baigtas UAB „Iramita“ mokestinis patikrinimas“ apie tai informuoti ieškovę ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 16). Taigi, atsakovas neginčijo, kad nėra įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė 2017-04-25 teikė atsakovui UAB „Iramita“ pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 17). UAB „Iramita“ 2017-05-02 raštu Dėl vienašalio 2013-12-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo informavo ieškovę, jog išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą UAB „Iramita“ atžvilgiu bei UAB „Iramita“ nuosavybės teisės į nupirktą daikto dalį neturi galimybės dėl VMI taikyto arešto (t. 1, b. l. 18), tai patvirtina, kad atsakovas sutarties nutraukimui neprieštaravo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekė pasinaudoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise nutraukti su atsakovu UAB „Iramita“ sudarytą sutartį vienašališkai, atsakovas UAB „Iramita“ dar iki kreipimosi į teismą neprieštaravo dėl sutarties nutraukimo, tačiau sutartis negalėjo būti nutraukta ir nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį negalėjo būti grąžinta dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos taikyto arešto. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovės teisei nutraukti sutartį, atsakovui jos nevykdant , UAB „Iramita“ neprieštaraujant sutarties nutraukimui, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2013-12-23 sudarytą notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria ieškovė pardavė atsakovui UAB „Iramita“ 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt kainą.

Dėl restitucijos taikymo

9. Nutraukus žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį tarp ieškovės ir UAB „Iramita“ yra pagrindas taikyti restituciją. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus tarp šalių žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrindas taikyti restituciją, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „Iramita“ būtų sumokėjęs ieškovei bent dalį kainos už ginčo žemės sklypą, teismas, taikydamas restituciją, ieškovei priteisia ginčo žemės sklypo dalį, o nesant įrodymų, kad atsakovas būtų mokėjęs kokias nors sumas pagal sutartį, atsakovui UAB „Iramita“ nepriteisiamos jokios sumos.

Dėl turto arešto panaikinimo

10. 2015-05-07 Turto arešto aktu Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2014-04-16 pavedimo tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu areštavo 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę (t. 1, b. l. 64-65). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-23 sprendimu UAB „Iramita“ skundas dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-13 sprendimo bei Mokestinių ginčų komisijos 2016-09-24 sprendimo, atmestas kaip nepagrįstas (t. 1, b. l. 66-73). UAB „Iramita“ pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris buvo priimtas ir su byla pateiktas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (t. 1, b. l. 87-101, 171).
11. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog 90887/119600 žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 2013-12-23 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso UAB „Iramita“ (t. 1, b. l. 8-9). Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad minėtai žemės sklypo daliai taikytas areštas Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, kuriuo apribota disponavimo teisė. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai taikytą areštą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Šių prievolės įvykdymo užtikrinimų būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią gali būti taikomas ir areštas. Turto arešto sąvoka pateikiama MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje – turto areštas apibrėžiamas kaip šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti tik mokesčių mokėtojo turtą ir pagal šią teisės normą mokesčių administratorius negali areštuoti jokio kito asmens, t. y. asmens, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra mokesčių mokėtojas, turto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A556-100/2011). Taigi, mokesčių administratorius neturi teisės areštuoti kitiems asmenims priklausančio turto. Priešingas aiškinimas suteiktų mokesčių administratoriui teisę suvaržyti nuosavybę, kurią, be kita ko, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nors ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisė buvo registruota UAB „Iramita“ vardu, tačiau 90887/119600 žemės sklypo daliai taikomas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2014-01-06, registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 2013-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo išviešintas skolos už įsigytą nekilnojamąjį turtą faktas. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet tarp šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, turtas grąžintas ieškovei, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pagrindo ginčo turtui taikyti apribojimus, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi neįvykdytų įsipareigojimų VMI dėl kurių turėtų būti taikomi apribojimai ieškovės turtui. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą bei panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-07 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taikytas areštas 90887/119600 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.), todėl dėl kitų šalių nurodytų argumentų teismas nepasisako, jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 1242 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6-7), taip pat patyrė 650 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2 b. l. 15-19). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Tenkinus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
14. Teismo patirtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). 

Teismas, vadovaudamasis CPK 96, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2013-12-23 sudarytą notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria ieškovė pardavė atsakovui UAB „Iramita“ 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt kainą.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei nuosavybės teise 90887/119600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Iramita“.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-07 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taikytas areštas 90887/119600 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei Z. S. lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Iramita“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 1892 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                             Loreta Bujokaitė