Administracinė byla Nr. I-1079-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03756-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
dalyvaujant pareiškėjui K. Ž.,
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 30 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–2).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad kamerose laikoma po 2 asmenis, nors kameros buvo mažos, todėl buvo suvaržytas judėjimas. Pažymėjo, jog kamerose neužtekdavo vietos mankštintis. Taip pat nuolat turėjo gulėti, todėl skaudėjo nugarą, kildavo sveikatos ir psichologinių problemų. Lukiškių TI-K kameroje esantys sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo matomo kito asmens, laikomo kameroje bei pareigūno. Kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, o ventiliacija nebuvo įrengta. Akcentavo, kad kameros vėdinamos per langus, todėl žiemą buvo šalta. Lukiškių TI-K į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo vienai valandai vieną kartą per dieną. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) į pasivaikščiojimo kiemelius vedama du kartus po vieną valandą per dieną, todėl Lukiškių TI-K taip pat turėjo šią teisę užtikrinti. Pažymėjo, jog tai, kad laisvės atėmimo vietose suteikiamos skirtingos sąlygos, sudaromas pagrindas diskriminacijai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė stresą, depresiją, nemigą, diskomfortą, psichologines pasekmes.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 32–40).
Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją.
Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.
Nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiskėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,28 kv. m. ploto kameroje Nr. 112 (2 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 324 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,99 kv. m. ploto kameroje Nr. 277 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 178 (1–2 asm.); 7,75 kv. m. ploto kameroje Nr. 137 (2 asm.); 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 203 (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 107 (1 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 343 (1–2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 290 (2 asm.); 8,17 kv. m. ploto kameroje Nr. 340 (1–2 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 292 (2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 282 (1–2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 280 (2 asm.); 8,22 kv. m. ploto kameroje Nr. 307 (1–2 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.); 8,11 kv. m. ploto kameroje Nr. 304 (1–2 asm.); 7,70 kv. m. ploto kameroje Nr. 287 (1–2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 195 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 152 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 118 (1 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 254 (4–9 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 121 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.); 34,43 kv. m. ploto kameroje Nr. 253 (6–8 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 117 (1–2 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 258 (7–8 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 109 (2 asm.); 7,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 318 (1–2 asm.); 6,34 kv. m. ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 269 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 122 (1 asm.); 7,33 kv. m. ploto kameroje Nr. 377 (2 asm.); 7,52 kv. m. ploto kameroje Nr. 330 (1–2 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 297 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 347 (1 asm.); 8,10 kv. m. ploto kameroje Nr. 342 (1–2 asm.); 7,23 kv. m. ploto kameroje Nr. 374 (2 asm.); 7,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 335 (1–2 asm.); 7,60 kv. m. ploto kameroje Nr. 286 (2 asm.); 7,69 kv. m. ploto kameroje Nr. 283 (2 asm.); 8,05 kv. m. ploto kameroje Nr. 302 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 160 (1–2 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (1 t., b. l. 32–40).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,61 kv. m. iki 8,67 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,33 kv. m. iki 8,53 kv. m. Vadinasi, Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo matomas kito asmens, laikomo kameroje bei pareigūno.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl K. Ž. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (1 t., b. l. 144–145). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto uždengti užuolaida arba atitverti kabinomis (2 t., b. l. 21–24).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kamerose Nr. 253 ir Nr. 254. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais kamerose buvo laikomas vienas, daroma išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais objektyviai negalėjo būti pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 19 d., nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 8 d., nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 12 d., nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 12 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 1 d., nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d., nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 9 d., nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 9 d., nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 20 d., nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. gegužės 27 d., iš viso 182 paras.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, kadangi nebuvo įrengta ventiliacija. Kameros vėdinamos per langus, todėl žiemą buvo šalta.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., buvo laikomas kamerose Nr. 106, 107, 108, 109, 110, 112, 112A, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 137, 152, 160, 178, 195, 203, 253, 254, 258, 269, 277, 280, 282, 283, 286, 287, 290, 292, 297, 302, 304, 307, 318, 324, 330, 335, 340, 342, 343, 347, 374, 377 (1 t., b. l. 32–40).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, netinkamos temperatūros ar ventiliacijos pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (1 t., b. l. 43–44, 46–47, 48–50, 53–56, 57–60, 61–62, 64–66, 69–70, 71–73, 76–77, 78–79, 80–81, 84–85, 87–89, 92–93, 94–96, 99–101, 104–105, 106–108, 109–110, 111–112, 117–119, 120–121, 122–123, 124–125, 127–128, 129–130, 131–132, 138–140, 141–142, 168–169, 170–171, 172–173, 174–175, 177–179, 180–182, 183–185, 186–187, 190–192, 194–196, 198–200, 201–203, 204–206, 210–211, 218–219, 220–221, 222–223, 226–228, 231–232, 234–235, 236–237, 238–239).
NVSC 2018 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-613 nustatyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. spalio 4 d., vidinis langas sandariai neužsidarė, išmatuota oro temperatūra buvo 17 °C (1 t., b. l. 113–114). Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. 9-2591 nurodyta, kad kameroje Nr. 108 vidinis langas sutvarkytas, kad būtų galima jį sandariai uždaryti (1 t., b. l. 115). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas minėtoje kameroje nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
NVSC 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 nustatyta, kad kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. birželio 1 d., viename iš lango rėmų nebuvo stiklo ir laikinai uždėta plėvelė (1 t., b. l. 133–137). Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 27 d. rašte Nr. 9-2420 nurodyta, kad minėtoje kameroje lango rėmas įstiklintas (1 t., b. l. 143). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taip pat pažeidimas nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 106 nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
NVSC 2017 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-437 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 21 d., dalyje lango buvo įskilęs stiklas (1 t., b. l. 215–217). Iš Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 9-4696 matyti, kad kameroje Nr. 120 pakeistas įskilęs stiklas (1 t., b. l. 213–214). Atsižvelgiant į tai, kad NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 120 nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai taip pat nekonstatuotini.
Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime dėl K. Ž. skundo nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, o langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pažymėjo, jog tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo (1 t., b. l. 144–145).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, kad NVSC ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, ginčui aktualiu laikotarpiu, Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatė, taip pat į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas atsakovo atstovui nustato pareigą kameras vėdinti per atidarytus langus, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos tinkamos temperatūros bei vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo vienai valandai, vieną kartą per dieną, nors Šiaulių TI laikomi asmenys į pasivaikščiojimo kiemelius vedami du kartus po vieną valandą per dieną, todėl sudaromas pagrindas diskriminacijai.
BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji (nuteistieji) vedami pasivaikščioti Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo”, nustatytu laiku. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” III skyriaus nuostatomis (2 t., b. l. 10).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundais ir prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pažymos apie kameras, kuriose buvo laikomas nuo 2017 m. vasario mėn., išdavimo, dėl neišvedimo pas dantistą, dėl neinformavimo apie priimtą sprendimą, dėl būrio viršininkės darbo (2 t., b. l. 14, 20, 26, 27). Lukiškių TI-K administracija pareiškėjui pateikė raštiškus atsakymus (2 t., b. l. 16, 18, 19, 25). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, vieną valandą per dieną buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys į pasivaikščiojimo kiemelius vedami du kartus po vieną valandą per dieną, ir dėl to buvo sudaromas pagrindas diskriminacijai. Teismas pažymi, kad tiek Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems, tiek Šiaulių TI laikomiems nuteistiesiems yra taikomos vienodos BVK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė diskriminacijos pareiškėjo atžvilgiu dėl vedimo į pasivaikščiojimo kiemelius, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 30 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo patirtu stresu, depresija, nemiga, diskomfortu ir psichologinėmis pasekmėmis. Iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas skundėsi dėl nemigos, dantų skausmais, patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 12–30). Kybartų pataisos namų Psichologinės grupės 2017 m. lapkričio 22 d. pažymoje–rekomendacijoje dėl nuteistojo K. Ž. individualios priežiūros ypatumų Nr. 13/55-176 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. yra įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą. Pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra buvo paskirta iki 2018 m. sausio 3 d. (bausmės termino pabaigos) (1 t., b. l. 31). Nors pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl nemigos, dantų skausmų, patirtų sužalojimų, psichologinių sutrikimų, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinės problemos ar kiti neigiami išgyvenimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, iš viso 182 paras. Teismo vertinimu, 182 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 182 paras, į pažeidimo mastą, jo trukmę, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 550 Eur neturtinės žalos dydis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė