Civilinė byla Nr. 2A-307-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37852-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evdin“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evdin“ ieškinį atsakovams R. Š. ir K. S. dėl palūkanų, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Evdin“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovų R. Š. ir K. S. solidariai priteisti 6 % metinių palūkanų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu priteistos 26 246,47 Eur skolos, skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 11 d. skolos priteisimo dienos iš UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ iki 2016 m. spalio 12 d. atsiskaitymo dienos, t. y. 4 594,46 Eur; 0,02 % delspinigių nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu priteistos 26 246,47 Eur skolos, skaičiuojant delspinigius nuo (2013 m. spalio 31 d.) 2013 m. lapkričio 11 d. skolos priteisimo dienos iš UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ iki 2016 m. spalio 12 d. atsiskaitymo dienos, t. y. 5 543,20 Eur; 3 000 Eur moralinės žalos kaip kompensaciją už įmonės geros reputacijos praradimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė įmonei UAB „Dormeta“ teikė krovinių pervežimo paslaugas, tačiau atsiskaitymai pagal sutartis nutrūko; atsakovė R. Š., prisistačiusi UAB „Dormeta“ vadybininke, 2013 metų gegužės mėnesį pasakė, kad UAB „Dormeta“ skolas ieškovei sumokės UAB „Diomeka“. Ieškovė su UAB „Diomeka“ bendradarbiavo, pradžioje už pervežimus buvo atsiskaitoma, bet UAB „Dormeta“ skola nebuvo dengiama. Vėliau atsiskaitymai nutrūko. Ieškovei kreipusis į teismą, iš UAB „Dormeta“ buvo priteista 8 799,19 Eur, o iš UAB „Diomeda“ – 18 747,28 Eur suma, iš viso – 27 546,47 Eur. Priverstinio vykdymo metu buvo išieškota dalis skolos. Atsakovei R. Š. nurodžius, kad likusi skolos dalis nebus sumokėta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu atsakovai R. Š. ir K. S. pripažinti kaltais ir patenkintas ieškovės ieškinys, t. y. ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 26 246,47 Eur. Ši suma išieškota 2016 m. spalio 13 d. Pažymėjo, kad netekusi didelės sumos, įmonė prarado apyvartines lėšas, pritrūko lėšų kurui, atlyginimams, kreditams grąžinti. Tai sąlygojo ir darbuotojų atleidimą, įmonė buvo įrašyta į nepatikimų klientų sąrašą, pakelta palūkanų norma. Siekiant padengti skolas, dalis ieškovo turto buvo parduota žemiau rinkos vertės.
3. Atsakovai R. Š. ir K. S. atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškove už jos suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė ankstesniuose ieškiniuose nereikalavo netesybų, atskiro susitarimo dėl palūkanų tarp šalių taip pat nebuvo; be to, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl atsakovų teigimu, nėra pagrindo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas. Kadangi sutartyse nebuvo susitarta dėl netesybų dydžio, nebuvo sudaryti atskiri rašytiniai susitarimai, nustatantys netesybas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius nuo priteistos 27 546,47 Eur sumos atsakovai laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Mano, jog ieškovė siekia atsakovams pritaikyti dvigubą atsakomybę. Be to, ieškovė yra praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Teigė, jog ieškovė neįrodė reikalavimo ir dėl kompensacijos už reputacijos pablogėjimą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Evdin“ atsakovams R. Š. ir K. S. lygiomis dalimis 1 143,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės valstybei priteisė 9,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1. Teismas, nustatęs, kad atsakovų prievolės ieškovei buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio, konstatavo, jog yra pasibaigęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti delspinigius pareikšti. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovų būtų susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai; tarp ieškovės ir UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ sudarytuose susitarimuose taip pat nebuvo sąlygų dėl delspinigių; prašydama išduoti teismo įsakymus ieškovė delspinigių iš UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ priteisti nereikalavo. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius atmetė kaip nepagrįstą.

4.2. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio nuostatomis, teismas laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio procesines palūkanas nėra pagrįstas. Be to, esant įsiteisėjusiam ir vykdomam teismo sprendimui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. L2-44270-600/2013), kuriuo, tuo pačiu pagrindu kaip ir šioje byloje, ieškovei iš UAB „Diomeka“ priteista skola ir 6 procentų dydžio palūkanos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 4 594,46 Eur palūkanų, t. y. 6 proc. nuo nuosprendžiu priteistos 26 246,47 Eur skolos nuo 2013 m. lapkričio 11 d. skolos priteisimo iš UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ dienos iki 2016 m. spalio 12 d. Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, šiuo klausimu teismas nepasisakė.

4.3. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti dokumentai neleidžia daryti išvados, kad paskolų ir nekilnojamojo turto perleidimo sutartys, sudarytos tarp susijusių asmenų, buvo sudaromos dėl to, kad atsakovų atstovaujamos įmonės UAB „Dormeta“ ir UAB „Diomeka“ nebuvo sumokėjusios ieškovei 26 246,47 Eur skolos pagal 2013 metais išrašytas sąskaitas faktūras. Sodros duomenų bazės informacija taip pat nesudaro galimybės įvertinti, kokios priežastys nulėmė darbuotojų kiekio kitimą, kaip kito darbuotojų skaičius visu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Teismas sprendė, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų susieti ieškovo veiklą, darbuotojų kaitą, sudarytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius bei kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis ir tuo, kad su atsakovais susijusios įmonės laiku neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų ir ieškovo argumentus apie pablogėjusią jo reputaciją. Kadangi ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovų 3 000 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

III.              Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė UAB „Evdin“ apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              5.1. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, netinkamai vertino ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo pozicija, kad dėl to, jog skola ir palūkanos priteistos ieškovei iš UAB „Diomeka“, nėra pagrindo jas priteisti iš atsakovų. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ skola buvo priteista atsakovams pagal 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį, kaip dėl nusikalstamos veikos ieškovei padaryta žala. Pabrėžė, kad į nuosprendžiu priteistos atsakovams žalos dydį nebuvo įtrauktos 6 proc. metinės palūkanos nuo skolos, priteistos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-44270-600/2013, todėl būtent šių palūkanų prašė ieškiniu. Siekdama nevilkinti teismo proceso, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netikslino (nusprendė kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu), kadangi apie posėdžio datą sužinojo prieš 2 dienas, byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį.

5.2. Teismo pozicija, kad atsakovų prievolės ieškovei buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio, todėl praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nepagrįsta. Teigia, kad tuo laikotarpiu prievolės teko UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“, o atsakovams tiesiogiai prievolė atsirado pagal 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį, kurioje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „Diomeka“ per apsimestinius sandorius buvo perleista asocialiam asmeniui siekiant išvengti prievolės atsiskaityti. Prašo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 29 d., t. y. nuo tada, kai teismas nustatė kas yra tikrasis atsakovas.

5.3. Iš ieškinio aplinkybių visumos matyti įmonės augimo ir stabilumo dinamika, - visiškai neigiama dinamika stebima nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 m. pabaigos, kai vyko nekilnojamojo turto pardavimai siekiant padengti skolas ir gauti apyvartinių lėšų, įmonėje dirbančiųjų asmenų sumažėjo virš 50 proc. (nuo 54 iki 22 asmenų). Pasak apeliantės, visa tai įrodo, kad įmonė būtent šiuo laikotarpiu susidūrė su finansinėmis problemomis. Teismui pateikta DNB banko, kaip pagrindinio kreditoriaus pažyma, kad įmonė įtraukta į probleminių klientų sąrašą ir apie palūkanų normų pakeitimą. Apeliantės teigimu, pažyma patvirtina faktą apie patikimos įmonės vardo praradimą, dėl to įmonė negauna paskolų, o nauji klientai abejoja įmonės kreditingumu ir atsisako paslaugų.

6.               Atsakovai R. Š. ir K. S. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas.

              6.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad į žalos, priteistos iš atsakovų, pagal 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį, dydį nebuvo įtrauktos 6 proc. palūkanos nuo skolos, priteistos pagal 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-44270-600/2013. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei iš UAB „Diomeka“ priverstine tvarka išieškoma skola bei priteistos 6 procentų metinės palūkanos tiek pagal 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymą, tiek pagal 2013 m. spalio 31 d. įsakymą, todėl nėra pagrindo šių palūkanų priteisti iš atsakovų. Skolos bei procesinių palūkanų išieškojimas iš minėtų įmonių nėra užbaigtas, nėra duomenų, kad išieškojimas tapo negalimas, t. y. ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas teisines priemones išieškoti prašomas priteisti procesines palūkanas iš įmonių. Šio reikalavimo tenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovų sąskaita.

              6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų prievolės ieškovui buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio mėn., todėl šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti yra pasibaigęs. Be to, nepriklausomai nuo to, ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ar ne, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, todėl teismui nebuvo pagrindo jo tenkinti. Teigdama, jog reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovų kildina iš sutartinės atsakomybės, ieškovė nepateikia įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovų būtų susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad tarp ieškovės ir UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ sudarytuose susitarimuose taip pat nebuvo numatyta jokių sąlygų dėl delspinigių.

              6.3. Atsakovai sutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą nepagrįstumo. Pasak atsakovų, akivaizdu, kad šioje byloje nėra įrodyta žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, tai yra nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-44270-600/2013 iš UAB „Diomeka“ nutarta išieškoti 42 174,56 Lt (12 214,59 Eur) skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 11d.) ir 816 Lt (236,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-43211-821/2013 iš UAB „Dormeta“ nutarta išieškoti 39 704,40 Lt (11 499,18 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. spalio 31 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 798 Lt (231,12 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo įsakymas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikintas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1542-576/2016 visiškai patenkintas ieškovės UAB „Evdin“ civilinis ieškinys (dėl UAB „Dormeta“ 8 799,19 Eur skolos bei UAB „Diomeka“ 18 747,28 Eur skolos) ir jai iš atsakovų R. Š. bei K. S. priteista 26 246,47 Eur žalai atlyginti (nuosprendyje nurodyta, jog dalis žalos (1 300 Eur) yra atlyginta). Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad K. S. ir R. Š. neapmokėję užsakymų, kurių vertė 8 799,19 Eur, apgaule vengė atsiskaityti su UAB „Evdin“ už UAB „Dormeta“ vardu suteiktas paslaugas, dėl to UAB „Evdin“ padarė 8 799,19 Eur turtinę žalą; taip pat neapmokėję užsakymų, kurių vertė 18 747,28 Eur, apgaule vengė atsiskaityti su UAB „Evdin“ už UAB „Diomeka“ vardu suteiktas paslaugas, dėl to UAB „Evdin“ padarė 18 747,28 Eur turtinę žalą. Priverstinio vykdymo metu iš atsakovės (skolininkės) R. Š. buvo išieškota visa nuosprendžiu priteista 26 146,47 Eur suma, 2016 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-177-2759 vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas Nr. 1-1542-576/2016 dėl 26 146,47 Eur išieškojimo grąžintas jį išdavusiai institucijai.
9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4 594,46 Eur palūkanų (6 proc. metinės palūkanos nuo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu priteistos 26 246,47 Eur skolos, skaičiuojamos nuo 2013 m. lapkričio 11 d. skolos priteisimo dienos iš UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ iki 2016 m. spalio 12 d.), 5 543,20 Eur delspinigių (0,02 proc. nuo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu priteistos 26 246,47 Eur skolos, skaičiuojant nuo (2013 m. spalio 31 d.) 2013 m. lapkričio 11 d. skolos priteisimo dienos iš UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ iki 2016 m. spalio 12 d.); taip pat 3 000 Eur moralinės žalos, kaip kompensaciją už įmonės geros reputacijos praradimą, ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamu sprendimu ieškinys atmestas nepagrįstai.
10. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimas), bei ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai). Įstatymas numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės siekė įrodyti, kad nuosprendžiu iš atsakovų priteista ne visa ieškovei padaryta žala (atsakovams siekiant išvengti įmonių UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ atsiskaitymo). Taigi, konkrečias aplinkybes apie atsakovų veiksmais padarytą žalą (jos dydį)  būtent ieškovė ir turėjo ir įrodyti.

Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo 

11. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas, prašo jį skaičiuoti nuo  nuosprendžio atsakovų atžvilgiu priėmimo dienos. Kadangi delspinigių priteisimą ieškovė sieja su UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ įsiskolinimu, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, būtina nustatyti, ar šios įmonės turėjo pareigą mokėti delspinigius, ir ar dėl jų nesumokėjimo atsakingi atsakovai.
12. CK 6.72 straipsnis imperatyviai nustato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Apeliantė jokių argumentų dėl teismo išvadų, kad tarp ieškovės ir UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ sudarytuose susitarimuose nebuvo sąlygų dėl delspinigių, kad prašydama išduoti teismo įsakymus ieškovė delspinigių iš UAB „Dormeta“ bei UAB „Diomeka“ taip pat nereikalavo, nenurodė; apeliaciniame skunde reikalavimo priteisti delspinigius pagrindo taip pat nepatikslino; kaip minėta nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi, grindžia tik argumentais dėl ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo formuluotė tiesiogiai siejama su teismo įsakymų priėmimu, o kitų susitarimų su minėtomis įmonėmis ar atsakovais (kitų pagrindų) dėl delspinigių skaičiavimo apeliantė nenurodė ir nepateikė. Taigi, ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl 5 543,20 Eur delspinigių priteisimo, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis reikalavimas yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl palūkanų priteisimo

13. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad į žalos, priteistos atsakovams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį, dydį nebuvo įtrauktos 6 proc. metinės palūkanos nuo skolos, priteistos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-44270-600/2013, todėl būtent šių palūkanų priteisimo prašė ieškinyje. Taigi, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė palūkanas skaičiuoja nuo teismo įsakymais priteistos sumos. Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, 2013 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymu Nr. L2-44270-600/2013 iš UAB „Diomeka“ priteista 42 174,56 Lt (12 214,59 Eur), o  2013 m. spalio 31 d. teismo įsakymu Nr. L2-43211-821/2013 iš UAB „Dormeta“  - 39 704,40 Lt (11 499,18 Eur) pagrindinės skolos. Bendra šiais procesiniais dokumentais priteista suma – 23 713,77 Eur - nesiekia nuosprendžiu priteistos sumos (net nevertinus fakto, kad 2013 m. spalio 31 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškovas skunde teigia, kad prašė palūkanų, priteistų būtent 2013 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymu). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo įsakymais priteistos sumos nesutampa su nuosprendžiu priteista suma; be to, ieškovė neneigia, kad dalis teismo įsakymu priteistos sumos buvo padengta, todėl nuo teismo įsakymo priėmimo datos skaičiuoti palūkanas nuo sumos, priteistos nuosprendžiu (nenurodžius kitų aplinkybių, pagrindžiančių tokį skaičiavimą), nėra pagrindo. Kitokio palūkanų priteisimo pagrindo ieškovė nenurodė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovei buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kurioje siūlė ieškovei pagrįsti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių bei neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė savo ieškinį tikslino du kartus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė reikalavimų tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šių palūkanų negalima tapatinti su procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo nuosprendžiu priteistos sumos, ir kad jų ieškovė priteisti neprašė.
14. Atsižvelgiantį šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė apeliacinio skundo argumentų, susijusių su palūkanų iš atsakovų priteisimu, nenurodydama jokių teismo įsakymais, nuosprendžiu priteistų sumų bei šiuo ieškiniu prašomos sumos paskaičiavimų, tik deklaratyviai teigė, kad į nuosprendžiu priteistą žalos sumą neįtrauktos 6 procentų metinės palūkanos.
15. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
16. Taigi, ieškovei neįrodžius reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Pasak ieškovės, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių visumos matyti, jog neigiama įmonės dinamika stebima nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 m. pabaigos, kai vyko nekilnojamojo turto pardavimai, siekiant padengti skolas ir gauti apyvartinių lėšų, dirbančiųjų sumažėjimas. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina, kad įmonė būtent šiuo laikotarpiu susidūrė su finansinėmis problemomis. Be to, DNB banko pažyma patvirtina, kad įmonė įtraukta į probleminių klientų sąrašą, prarado patikimo įmonės vardą, buvo pakeista palūkanų norma.     
18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais dokumentais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Skundžiamame teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų susieti ieškovės veiklą, darbuotojų kaitą, sudarytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius bei kitus sudarytus sandorius su tuo, kad su atsakovais susijusios įmonės laiku neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų bei tuo, kad pablogėjo jos reputacija.
19. Apeliaciniame skunde ieškovė savo argumentus taip pat grindžia tik savo subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, nenurodydama jokių konkrečių sandorių sudarymo, darbuotojų atleidimo, reputacijos pablogėjimo sąsajų su atsakovų neteisėtais veiksmais. Apeliantės argumentai siejami tik su paminėtų aplinkybių atsiradimo laikotarpiu, tačiau neatskleidžia jų priežasčių. Su UAB „Diomeka“ ir UAB „Dormeta“ nebuvo sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, kurios įgyvendinimui būtų reikėję priimti atitinkamą darbuotojų skaičių, be to, iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti duomenų apie kitus ieškovės skolininkus, sprendimų parduoti turtą sprendimų priežastis ir pan. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad su DNB banku 2004 m. gegužės 27 d. sudarytos Overdrafto sutarties sąlygos iki 2013 metų buvo keičiamos ne vieną kartą, todėl apelianto minimoje banko pažymoje esantys duomenys apie palūkanų normos pakeitimus vėlesniu laikotarpiu, neįrodo, jog juos sąlygojo būtent atsakovų veiksmai.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) ieškovei padaryta neturtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimą priteisti iš atsakovų 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

22. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei R. Š. (atlikusiai mokėjimą) iš ieškovės priteisiamos jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 605 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) UAB „Evdin“ (į. k. 126035237) atsakovei R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                 Andrius Ignotas

Jadvyga Mardosevič

Alma Urbanavičienė