Administracinė byla Nr. eI-1968-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04667-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei J. C. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. C. 104,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro įrašų suformavimą).

Nurodo, kad atsakovė nuo 2018 m. liepos 17 d. turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (paskirtis gyvenamoji (butų). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkė, valdytoja  (t. y. atsakovė nuosavybės teise valdė, naudojo, disponavo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu), ji yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. atsakovė turi prievolę sumokėti metinę vietinę rinkliavą. Atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota remiantis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 „Dėl Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai). Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų (2007 lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1025/2007).

Teismui pareikalavus, 2022 m. kovo 28 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovė nesikreipė į pareiškėją ir nepateikė jokių dokumentų dėl lengvatos už ginčo nekilnojamąjį turtą taikymo. Pareiškėja pateikė patikslintą vietinės rinkliavos apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad skola nuo 2018 m. rugpjūčio 1d. iki 2018 m. pabaigos priskaičiuota 18,00 Eur vietinės rinkliavos (12,50 Eur pastovioji dalis; 5,50 Eur kintamoji dalis), tolesniu įsiskolinimo laikotarpiu už metus skaičiuojama 30,00 Eur dydžio pastovioji dalis ir 13,20 Eur kintamoji dalis (kaip tai numatyta ir Vietinės rinkliavos nuostatų priede „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai“, kuriame nurodoma, jog už gyvenamosios paskirties butus daugiabučiuose namuose skaičiuojamas pastovus 30,00 Eur vietinės rinkliavos įmokos dydis; bei 13,20 Eur kintamos įmokos dydis. Pareiškėjo turimais duomenimis, ginčo bute nėra deklaruotų gyventojų, tačiau pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 37 punktą, vietinė rinkliava tokiu atveju yra skaičiuojama minimaliam gyventojų skaičiui, t. y. 1 gyventojui. Pareiškėja nebuvo informuota apie nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimą, todėl mokėjimo pranešimai visą įsiskolinimo laikotarpį atsakovei nebuvo siunčiami. Tik vykdant skolų išieškojimą buvo iš naujo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių paaiškėjo, jog atsakovė įsigijo šį nekilnojamojo turto objektą Remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų 71.3. papunkčiu, rinkliavos mokėtojai turi pareigą perleidžiant nekilnojamąjį turtą, būsimą savininką (naudotoją) informuoti apie prievolę mokėti Vietinę rinkliavą ir nedelsiant informuoti Administratorių apie Registro duomenų pasikeitimą. Kadangi ši rinkliavos mokėtojo pareiga informuoti pareiškėją apie nekilnojamojo turto objekto įsigijimą/perleidimą nebuvo įgyvendinta, pareiškėja objektyviai negalėjo viso įsiskolinimo laikotarpiu siųsti mokėjimo pranešimų/įspėjimų dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo atsakovei. Pirmas mokėjimo pranešimas atsakovei buvo suformuotas ir išsiųstas 2021 m. gegužės 24 d., tuo pačiu iškart išsiunčiant ir įspėjimą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, prašymas ir pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidariusios 104,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašo priteisti 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,15 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Plungės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais (ginčo laikotarpiu aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. vasario 1 d.). Pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Pagal Vietinės rinkliavos 2 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu, naudojimu.  

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, kitaip nei Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama valstybinė rinkliava, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (LVAT 2012 m kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalį (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A738-822/2016). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl ,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne.

Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VšĮ „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ 2022 m. kovo 28 d. patikslinta pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“
Nr. P-PL-21-79-1.  Teismo vertinimu, ji apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo kreipusis dėl lengvatos, ji jai buvo suteikta. Į bylą taip pat pateiktas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. PTF-21-604854, adresuotas atsakovei, kuriame raginama susimokėti skolą už vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad J. C. ginčo objekto savininke tapo nuo 2018 m. liepos 16 d., todėl nuo tada jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 104,40 Eur skola. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės J. C. priteistina 104,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašo priteisti 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą, iš viso 19,86 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė atstovavimo sutartį pagrindžiančią pareiškėjos patirtas 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Minėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu už šį nekilnojamojo turto objektą (butą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Taip pat, kaip jau minėta, pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą.

Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės už advokato pagalbą.

Išlaidos, pareiškėjos patirtos  už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą (1,71 Eur) yra neišvengiamos, patirtos dėl to, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, būtinos tam, kad pareiškėja kreiptųsi į teismą ir pateiktų reikalingus įrodymus, todėl jos priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės J. C. 104,40 Eur (šimtą keturis eurus ir 40 euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies ir iš atsakovės J. C. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 1,71 Eur (vieną eurą 71 euro centą).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja        Beata Martišienė