Administracinė byla Nr. eI3-2382-331/2021

                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00578-2021-8

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo K. R., dėl pažymos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:        

             1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 13 d. išdavė pažymą Nr. ACUB-00-191112-0048 „Apie statinio statybą nuo nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ (toliau – ir pažyma), kuria patvirtino, jog gyvenamojo namo (vieno buto) statyba žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projektinių sprendinių. Pagal šią pažymą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamojo namo 97 proc. nebaigta statyba.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Inspekcijos išduotą 2019 m. lapkričio 13 d. pažymą ir jos pagrindu atliktą pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) registraciją NTR, bei priteisiti bylinėjimosi išlaidas.

            2.1. Paaiškina, kad pareiškėjas yra 536/1296 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kuriame vykdoma statyba, savininkas. Kilus įtarimui, kad šiame sklype nuo statinio iki žemės sklypo ribos nėra išlaikytas 3 metrų atstumas, pareiškėjas savo jėgomis ir priemonėmis atliko matavimus ir paaiškėjo, kad 3 metrų atstumas iki sklypo ribos nebuvo išlaikytas.

2.2. Pareiškėjas, siekdamas įsitikinti, ar tikrai gretimame sklype yra daromi pažeidimai, 2020 m. liepos 8 d. pateikė skundą atsakovei, nurodydamas, kad trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype vykdoma statyba nukrypstant nuo projekto ir nėra išlaikomas 3 metrų atstumas iki pareiškėjo žemės sklypo ribos ir prašydamas atlikti patikrinimą.

2.3. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pagal matininko V. V. 2019 m. spalio 9 d. parengtą statinio kontrolinę geodezinę nuotrauką atstumas nuo sklypo pietinės ribos taškų 4 ir 3 yra 2,58 m ir 2,73 m. Kai tuo tarpu 2016 m. projektuotojo A. Š. parengtame projekte „Vieno buto gyvenamojo namo projektas“ Nr. 2016-15, šis atstumas nurodytas 3,20 m. Toks nustatytas pažeidimas yra laikomas esminiu projekto sprendinių pažeidimu, nes neišlaikytas 3 m atstumas iki pareiškėjo sklypo ribos, o sutikimas dėl neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gautas tik iš vieno šio žemės sklypo savininko, nors yra du savininkai. Inspekcijai konstatavus, kad yra pažeisti esminiai projekto sprendiniai neišlaikant 3 metrų atstumo nuo statinių iki žemės sklypo ribų, o taip pat nesant pareiškėjo rašytinio sutikimo dėl statybos neišlaikant norminių atstumų, tokia statyba yra savavališka.

            2.4. Atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė konstatavo ginčijamos pažymos neteisėtumą, trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype savavališką statybą ir statybos nukrypimą nuo esminių projekto sprendinių neišlaikant 3 metrų statinių statybos iki sklypo ribos. Taip pat atsakovė pati konstatavo, kad statybai neišlaikant 3 metrų atstumo nėra pareiškėjo rašytinio sutikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Nesilaikyti nurodytų reikalavimų statytojas gali, jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė.

         2.5. Prašoma panaikinti pažyma yra neteisėta tuo, kad trečiojo suinteresuoto asmens faktinė statyba skiriasi nuo statinio projekto sprendinių (atstumas nuo sklypo ribos yra 2,58 m ir 2,73 m, kai pagal projektą šis atstumas nurodytas 3,20 m.), t. y. statyba atliekama nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, o dėl statybos arčiau 3 metrų, pareiškėjo rašytinio sutikimo, kaip numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte, nėra. Todėl esant esminiams nukrypimams nuo projekto ir neturint besiribojančio žemės sklypo savininko, t. y. pareiškėjo, rašytinio sutikimo, tokia statyba negalėjo būti pripažinta statyba be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių.

          3. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

         3.1. Inspekcija pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. skundo pagrindu dėl vykdomos statybos galimai pažeidžiant projekto sprendinius, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 8 d.  atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 17 d. išdavė statytojui J. R. leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-54-161117-00117 pagal projektuotojo A. Š. 2016 m. parengtą projektą ,,Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 2016-15“. Pagal projekto sprendinius, vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) numatytas atstumas iki žemės sklypo ribos yra nurodytas 3,20 m.

         3.2. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (toliau – ir IS ,,Infostatyba“) 2019 m. spalio 24 d. buvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu statytojo J. R. teisių ir pareigų perėmėjos K. R. prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. lapkričio 13 d. išdavė pažymą, kurios pagrindu buvo atlikta gyvenamojo namo registracija NTR.

         3.3. Pagal matininko V. V. 2019 m. spalio 9 d. parengtą statinio kontrolinę geodezinę nuotrauką, gyvenamasis namas nuo pietinės žemės sklypo ribos tarp taškų 4 ir 3 yra pastatytas 2,58 m ir 2,73 m atstumu. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 1 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-20-200901-00086. Aktu konstatuota, kad pažeisti esminiai projekto sprendiniai, nes gyvenamasis namas pastatytas arčiau žemės sklypo ribos nei numatyta projekte (projekte numatytas 3,20 m atstumas, geodezinės nuotraukos duomenimis gyvenamasis namas nuo pietinės žemės sklypo ribos tarp taškų 4 ir 3 yra pastatytas 2,58 m ir 2,73 m atstumu).

        3.4. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 2D-13747 „Dėl pažeisto viešojo intereso“ kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama kreiptis į teismą dėl 2019 m. lapkričio 13 d. pažymos panaikinimo bei jo pagrindu atliktos teisinės registracijos NTR, ir šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo bei kitų reikalingų veiksmų tam atlikimo. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė 2020 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Inspekcija šį nutarimą apskundė Generalinei prokuratūrai, kuri 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 12.12.-90 Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė 2020 m. spalio 21 d. nutarimą paliko galioti.

        3.5. Pažymi, kad Inspekcija negalėjo panaikinti 2019 m. lapkričio 13 d. pažymos neteismine tvarka.

         4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

          5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inpekcijos 2019 m. lapkričio 13 d. pažymos „Apie statinio statybą nuo nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, kuria Inspekcija patvirtino, jog gyvenamojo (vieno buto) statyba žemės sklype kad nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 25 vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projektinių sprendinių, teisėtumo ir pagrįstumo.

         6.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra 536/1296 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir kuriame vykdoma statyba, savininkas.

          6.1.  IS ,,Infostatyba“ 2019 m. spalio 24 d. buvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu statytojo J. R. teisių ir pareigų perėmėjos K. R. prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. lapkričio 13 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu buvo atlikta gyvenamojo namo registracija NTR.

          6.2. Inspekcija pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. skundo pagrindu 2020 m. rugpjūčio 17 d. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pagal matininko V. V. 2019 m. spalio 9 d. parengtą statinio kontrolinę geodezinę nuotrauką atstumas nuo sklypo pietinės ribos taškų 4 ir 3 yra 2,58 m ir 2,73 m. Kai tuo tarpu 2016 m. projektuotojo A. Š. parengtame projekte „Vieno buto gyvenamojo namo projektas“ Nr. 2016-15, šis atstumas nurodytas 3,20 m. Toks nustatytas pažeidimas yra laikomas esminiu projekto sprendinių pažeidimu, nes neišlaikytas 3 m atstumas iki pareiškėjo sklypo ribos, o sutikimas dėl neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gautas tik iš vieno šio žemės sklypo savininko, nors yra du savininkai. Inspekcijai konstatavus, kad yra pažeisti esminiai projekto sprendiniai neišlaikant 3 metrų atstumo nuo statinių iki žemės sklypo ribų, o taip pat nesant pareiškėjo rašytinio sutikimo dėl statybos neišlaikant norminių atstumų, tokia statyba yra savavališka.

           7. Pareiškėjas prašo panaikinti Inspekcijos išduotą 2019 m. lapkričio 13 d. pažymą jos pagrindu atliktą pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio  (duomenys neskelbtini) registraciją NTR. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

            8. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

            9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), statybos techninių reglamentų normos.

           9.1. Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema: 1) statybos techniniai reglamentai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kuriuose nurodomi statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai; <...>; 6) šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai. 

          9.2. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Statybos sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje, pagal kurią statyba yra suprantama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai, keliami statiniui ir statybai naudojamam žemės sklypui. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, naujo ypatingojo ar neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; privalomas leidimas statyti naują statinį. Leidimui gauti bendruoju atveju pateikiami dokumentai išvardyti šio straipsnio 5 dalyje, tarp jų – 6 punkte nurodytas gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) dėl statinių statybos mažesniais negu norminiai atstumais.

          9.3. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – ir Reglamentas) 79 punkto nuostatomis, jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių ir kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų yra nustatoma savavališka statyba. Pagal Reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

         9.4. Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pagal Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, pažyma neišduodama, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

          10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. atlikto patikrinimo adresu (duomenys neskelbtini) metu pagal matininko V. V. 2019 m. spalio 9 d. parengtą statinio kontrolinę geodezinę nuotrauką atstumas nuo sklypo pietinės ribos taškų 4 ir 3 yra 2,58 m ir 2,73 m., kai tuo tarpu 2016 m. projektuotojo A. Š. parengtame projekte „Vieno buto gyvenamojo namo projektas“ Nr. 2016-15, šis atstumas nurodytas 3,20 m. Toks nustatytas pažeidimas yra laikomas esminiu projekto sprendinių pažeidimu, nes neišlaikytas 3 m atstumas iki pareiškėjo sklypo ribos, o sutikimas dėl neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gautas tik iš vieno šio žemės sklypo savininko, nors yra du savininkai. Šių aplinkybių neginčija nei pareiškėjas, nei Inspekcija. Teismo vertinimu, šiuo atveju, Inspekcija negalėjo išduoti 2019 m. lapkričio 13 d. pažymos, kadangi statytoja, pažeisdama esminius projekto sprendinius, pastatė gyvenamąjį namą, neišlaikydama projektiniuose sprendiniuose nustatyto 3,20 m atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos ir sutikimas dėl neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo nebuvo gautas iš visų gretimo sklypo savininkų, kaip numato Reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatos, todėl pažyma naikintina.

        11. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 508.20 Eur teismo išlaidas, pateikia bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2021 m. kovo 2 d. atliktų mokėjimo pavedimų advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai, kopijas.

        12. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, pareiškėjo patirtas 508.20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant skundą, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas. 

13. Todėl tenkinus pareiškėjo skundą, yra pagrindas priteisti R. B. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas – 508.20 Eur (ABTĮ 40 straipsnis).

          14.  Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 staipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti pareiškėjo R. B. skundą.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. ACUB-00-191113-00487 „Apie statinio statybą nuo nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“.

Panaikinti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 5 d. registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  508.20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                            Mefodija Povilaitienė

                                                                                                             Henrikas Sadauskas

                                                                                                             Gediminas Užubalis