Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje [1-716-907-2012].docx
Bylos nr.: 1-716-907/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr. 1-716-907/2012

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00896-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.;

1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.; 2.10.1.; 2.10.1.4

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 14 d.

Šiauliai

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d.,

 

n u s t a t ė:

 

J. R. 2012 m gegužės 29 d. apie 22.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, iškeikęs necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją J. R. bei rankoje laikydamas peilį ir sakydamas žodžius „užmuš, papjaus“ ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti J. R.

J. R. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl 2012-05-29 buvusio įvykio jam gėda. Po sulaikymo apgalvojo, ką padarė bei suprato, jog labai blogai pasielgė. Gali pasakyti, jog tikrai galėjo pasakyti, jog nužudys žmoną, tačiau tikrai nepiktybiškai ir to nebūtų padaręs. Įvykio metu buvo išgėręs ir dėl girtumo galėjo pasakyti ir pasielgti taip neapgalvotai. Labai gailisi dėl to. Žmonos tikrai nebūtų žudęs, ir niekada to nedarė ir nedarys. Žmonos atsiprašė, labai gailisi dėl to kas įvyko (b.1.35).

Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad su J. R. santuokoje gyvena 34 metus. 2012-05-29 dieną buvo namuose, vyras namuose tai būdavo, tai vėl išeidavo ir kažkur apie 22.00 valandą jis grįžo į namus girtas ir dar parsinešė vyno butelį. Nežino, kodėl, bet J. R. pradėjo ją puldinėti, keikė necenzūriniais žodžiais. Ji prašė J. R. nurimti, eiti miegoti bei leisti jai tai daryti, nes jai kitą dieną reikia į darbą, tačiau J. R. į jos prašymus nereagavo. Nuėjo ir pasiėmė iš virtuvės peilį bei jį laikydamas rankoje grasino jai, sakydamas, jog jis papjaus ją, užmuš ją. Kai pamatė, jog J. R. rankoje turi peilį, ji išsigando bei sucypė. Tai išgirdęs, jis nuėjo į virtuvę bei padėjo peilį. Kadangi matė, jog J. R. yra agresyvus ir nevaldomas, paskambino policijos pareigūnams. Tai, kad J. R. jai grasino, ji juto kaip realų pavojų savo sveikatai bei gyvybei, nes tai ne pirmas toks atvejis kada jis jai grasina. Šiais metais vasario mėnesį taip pat kvietė policijos pareigūnus, nes J. R. norėjo girtas važiuoti, ir stumdėsi, tačiau dėl to buvusio įvykio pareiškimo nerašė, jokie sužalojimai nebuvo padaryti, fizinis skausmas nesukeltas. Dėl buvusio grasinimo 2012-05-29 dieną, prašo nubausti jos vyrą, nes ji jo bijo ir jis, kada būna girtas, yra neprognozuojamas (b.1.17,19-20).

Iš 2012-05-29 Šiaulių paskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio Vaidos Piepolytės tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-05-29 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), J. R. rastas akivaizdžiai neblaivus, bandant aiškinti įvykio aplinkybes buvo agresyviai nusiteikęs žmonos atžvilgiu, virtuvėje buvo sudaužytos lėkštės, žmona buvo susijaudinusi, išsigandusi (b.l. 3-5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir iš virtuvės kambario paimtas virtuvinis peilis su medine rankena (b.1.8-10).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis (b.1.11-12).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad J. R. 2012-05-29 paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė policijos pareigūnui, kad neblaivus vyras grasino jai su peiliu, dėl ko ji jo bijo, nemušė, kad jis yra agresyvus, kad ji atėmė iš jo peilį ir šiuo metu jis pilasi butelį ant galvos (b.1.16).

Iš akistatos protokolo matyti, kad įtariamasis J. R. sutiko su nukentėjusiosios J. R. parodymais (b.1.22-24).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-05-29 23.06 val. J. R. nustatytas 1,41 promilių girtumas (neblaivumas) (b.l. 26).

J. R., 2012-05-29 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas rankoje virtuvinį peilį grasino žodžiu nužudyti nukentėjusiąją J. R., tokiu savo elgesiu sudarė J. R. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, jis gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir panašiai, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K–639/2010). 

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad grasinimas buvo konkretus, t.y., buvo adresuotas nukentėjusiajai, kaltinamasis aiškiai išreiškė grasinimą atlikti veiksmą, t.y., su peiliu užmušti, papjauti nukentėjusiąją. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kaltinamojo grasinimą ją užmušti, papjauti suprato kaip realų, t.y., kad jis gali būti įvykdytas, nes jis buvo neblaivus, agresyvus, tai buvo nebe pirmas kartas, kai jai jis grasina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją laikydamas rankoje virtuvinį peilį, kuris jo panaudojimo atveju būtų prilyginamas šaltiesiems ginklams, ir kurį panaudojus prieš asmenį gali kilti šios neigiamos pasekmės: asmens nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad grasinta nužudyti nakties metu apie 22 val., nukentėjusiosios ir kaltinamojo namuose, t.y., neviešoje vietoje ir tokio paros metu, kai mažiau tikėtina pašalinių asmenų pagalba, kad grasinta jau nebe pirmą kartą, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, kad po įvykio nukentėjusioji buvo įbauginta (apžiūros protokolas, b.1.16; tarnybinis pranešimas, b.l. 3-5) laikytina, kad J. R. grasinimas nužudyti J. R. buvo realus, t.y., nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. J. R. veiksmai dėl grasinimo J. R. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes J. R. laikydamas rankoje virtuvinį peilį grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y., kad pavojingai psichiškai veikė kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog J. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (b.l. 67); civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, nes nukentėjusiajai J. R. turtinė žala nepadaryta.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, J. R. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 200 valandų nemokamų viešųjų darbų. Kaltinamasis su prokuroro siūloma bausme sutinka, prašo skirti 180 valandų nemokamų viešųjų darbų (b.l. 67).

Skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b.l. 47), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo J. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. R. baustas administracine tvarka, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, didžioji dauguma administracinių teisės pažeidimų padaryta esant neblaiviam (b.l. 56-61), Šiaulių miesto PK Pietinės PN charakterizuojamas kaip asmuo, darantis administracinės teisės pažeidimus, bei kad 2011-04-11 gautas pareiškimas, kad J. R. nesileido apžiūrimas gydytojų ir juos išplūdo (b.l.55), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas  dėl žalingo alkoholio vartojimo ir psichozinio sutrikimo vartojant alkoholį (b.l.49), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre neįrašytas (b.l. 51), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b.l. 53), nedirba (b.l. 62), darbo biržoje neregistruotas (b.l.63).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kadangi J. R. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, o vadovaujantis LR BK 55 str. asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimo bausme nesusijusias bausmes, todėl J. R. neskirtinas laisvės atėmimas. J. R. siekia pasitaisyti ir pažada daugiau nebenusikalsti, nedirba, yra pensininkas, senyvo amžiaus (59 m.), taip pat atsižvelgdamas į nustatytas J. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. R. už padarytą nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės vidurkis, ir kuriuos dirbti kaltinamasis sutinka. Teismas pažymi, kad J. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė yra iki 480 valandų viešųjų darbų, prokuroras prašo skirti 200 valandų viešųjų darbų, teismas mano, kad už tokio nusikaltimo padarymą prokuroro prašomos bausmės dydis yra palyginti švelnus, žymiai mažesnis už vidurkį, labai artimas minimumui, tačiau paskirta bausmė dar šiek tiek švelnintina.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-05-29 22.20 val. iki 2012-05-31 14.25 val. (b.l. 27-28) (2 paros).

Kardomosios priemonės  – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 36) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R. (b.l.41-42), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu, pridėta prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus saugotina byloje (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- virtuvinis peilis, saugomas Šiaulių miesto PK pagal 2012-06-05 kvitą B serija BBB Nr. 059533 (b.l. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 dalį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, J. R. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-29 22.20 val. iki 2012-05-31 14.25 val.  (2 paros), kaip atliktas 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- virtuvinį peilį, saugomą Šiaulių miesto PK pagal 2012-06-05 kvitą B serija BBB Nr. 059533, sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas. 

 

 

 

Teisėja                                                                                     Asta Čebatoriūtė