Civilinė byla Nr. e2A-35-603/2026

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00949-2022-7

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1;

                2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.3.1.14.

                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės) daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir (atsakovų) V. V. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, T. A., I. Ž., J. K. (J. K.), M. K., M. K. (M. K.), J. P., V. P., T. I., E. T., V. M., N. B., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ikfa“, A. S., V. L., A. B. (A. B.), V. S., R. V., I. J., J. M., UAB „Operos vaistinė“, R. N., A. N., UAB „Numai LN“, I. L., A. G., A. A., D. S. patikslintą ieškinį atsakovams viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Valstybingumo raidos institutas“, S. Š., M. S., A. V., R. M., A. G., V. B., A. A., V. G., V. G., R. V., R. V., J. V., V. V., P. K. D., P. D. dėl leidimo įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei bendrosios dalinės nuosavybės dalių proporcijų nustatymo, bei pagal atsakovų V. V. ir J. V. patikslintą priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo kitokiomis proporcijomis nei nurodyta ieškinio reikalavime, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „KM Centras“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI),

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovai daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, T. A., I. Ž., J. K., M. K., M. K., J. P., V. P., T. I., E. T., V. M., N. B., UAB „Ikfa“, A. S., V. L., A. B., V. S., R. V., I. J., J. M., UAB „Operos vaistinė“, R. N., A. N., UAB „Numai LN“, I. L., A. G., A. A., D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė:

1.1. leisti be atsakovų sutikimo įrašyti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB „KM Centras“ matininko R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą;

1.2. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams (išskyrus 8, 32 ir 34 butų savininkus) pripažinti nuosavybės teisę tokiomis proporcijomis:

1.2.1.

1.2.2. atsakovui VšĮ „Valstybingumo raidos institutas“, patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 258/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 10,06 kv. m.;

1.2.3. ieškovams I. Ž. ir J. K., butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 369/10000 iš 389,67 kv. m. t. y. 14,39 kv. m.;

1.2.4. ieškovams M. K. ir M. K., butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 379/10000 iš 389,67 kv. m. t. y. 14,77 kv. m.;

1.2.5. atsakovui S. Š., butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 183/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 7,14 kv. m.;

1.2.6. ieškovams J. P. ir V. P., butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 255/10000 iš 389,67 kv. m. t. y. 9,95 kv. m.;

1.2.7. ieškovei T. I., butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 380/10000 iš 389,67 kv. m. t. y. 14,80 kv. m.;

1.2.8. atsakovui M. S., butas Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 173/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 6,72 kv. m.;

1.2.9. ieškovei E. T., butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 10,03 kv. m.;

1.2.10. ieškovei V. M., butas Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 173/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 6,73 kv. m.;

1.2.11. ieškovui N. B., butas Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 10,03 kv. m.;

1.2.12. ieškovei UAB „Ikfa“, patalpa Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 963/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 37,54 kv. m.;

1.2.13. ieškovui A. S., butas Nr. 12 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 260/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 10,13 kv. m.;

1.2.14. atsakovei A. V., butas Nr. 13 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 243/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,47 kv. m.;

1.2.15. ieškovei V. L., butas Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 253/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,85 kv. m.;

1.2.16. ieškovui A. B., butas Nr. 15 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 256/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,98 kv. m.;

1.2.17. ieškovei V. S., butas Nr. 16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 252/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,80 kv. m.;

1.2.18. ieškovei R. V., butas Nr. 17 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,88 kv. m.;

1.2.19. ieškovei I. J., butas Nr. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 10,03 kv. m.;

1.2.20. ieškovui J. M., butas Nr. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,91 kv. m.;

1.2.21. atsakovei R. M., butas Nr. 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 253/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,85 kv. m.;

1.2.22. ieškovei UAB „Operos vaistinė“, butas Nr. 21 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 685/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 26,68 kv. m.;

1.2.23. ieškovams R. N. ir A. N., butas Nr. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 171/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 6,65 kv. m.;

1.2.24. ieškovei UAB „Operos vaistinė“, butas Nr. 23 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 134/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 5,21 kv. m.;

1.2.25. ieškovei UAB „Numai LN“, butas Nr. 23A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 160/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 6,22 kv. m.;

1.2.26. atsakovei A. G., butas Nr. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,91 kv. m.;

1.2.27. ieškovei I. L., butas Nr. 25 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 245/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,55 kv. m.;

1.2.28. atsakovei V. B., butas Nr. 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 523/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 20,38 kv. m.;

1.2.29. ieškovei A. G., butas Nr. 27 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 252/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,82 kv. m.;

1.2.30. atsakovei A. A., butas Nr. 28 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 246/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,58 kv. m.;

1.2.31. ieškovui A. A., butas Nr. 29 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 523/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 20,77 kv. m.;

1.2.32. atsakovams V. G. ir V. G., butas Nr. 30 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 256/10000 iš 389,67 kv. m., t. y. 9,97 kv. m.;

1.2.33. ieškovei D. S., butas Nr. 31 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 248/10000 iš 389,67 kv. m. t. y. 9,68 kv. m.;

1.3. priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.        daugiabučio namo, esančio adresu  (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. birželio 4 d. įsteigė Daugiabučio gyvenamojo namo bendriją (toliau – DGNB) „(duomenys neskelbtini)“. Bendrijos valdybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu, įgyvendinant daugumos patalpų savininkų valią, buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „KM Centras“, atlikti neįrengtos palėpės kadastrinius matavimus. Matininkas R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengė elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pagal kurią trijų patalpų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), savininkai nebuvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems, formuojant palėpės patalpų dalis, buvo priskirtos atitinkamomis proporcijomis palėpės patalpų dalys;

2.2.        atsakovai P. D. ir P. K. D., nuo 1991 m. gruodžio 24 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantys patalpas (duomenys neskelbtini), virš savo buto esančioje palėpėje įsirengė kūrybines dirbtuves, kurių paskirtį vėliau pakeitė į gyvenamąją ir, atlikę kapitalinį remontą, įregistravo atskirą 137,06 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2011 m. vasario 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. V. ir J. V.. Ieškovų teigimu, atsakovai D., dalį palėpės patalpų įsigydami nuosavybės teise, realizavo savo teisę į palėpės patalpų dalį, o atsakovai V., įsigydami jau palėpėje įrengtą butą, neturi teisės pretenduoti į kitą palėpės dalį;

2.3.        atsakovai V., nuosavybės teise valdantys patalpas adresu (duomenys neskelbtini), prie savo buto ploto prijungė virš jų esančios palėpės dalį ir tokiu būdu taip pat realizavo savo teisę į palėpės dalį;

2.4.        daugiabučio namo gyventojai nebuvo priėmę jokių sprendimų dėl leidimo atsakovams palėpės dalimis disponuoti savo nuožiūra, todėl laikė, kad atsakovų nuosavybės teisės bendro naudojimo patalpų sąskaita buvo įgyvendintos neteisėtai bei neproporcingai padidinant likusių patalpų savininkų atžvilgiu nuosavybės teisę į palėpės dalis. Ieškovų vertinimu,  papildomos dalies pastogės patalpų priskyrimas atsakovams, kurie jau yra gavę dalį bendro turto, akivaizdžiai pažeistų kitų pastato bendraturčių teises, prieštarautų viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams;

2.5.        ieškovė DGNB „(duomenys neskelbtini)“ laiko save tinkama ieškove, kadangi jos paskirtis yra prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, o taip pat juos visų ar didžiosios daugumos bendrasavininkų valia sukurti, valdyti ir naudoti. Nurodė, kad patalpų savininkai balsuodami raštu įpareigojo bendriją kreiptis į teismą dėl jų valdymo teisių gynybos, todėl bendrija turi neabejotiną teisę kartu su kitais ieškovais pateikti šį ieškinį;

2.6.        atsakovu įtraukė S. Š., kadangi jis nesutinka su pastogės kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto įregistravimu viešajame registre, taip pat nesutinka su pastogės dalių paskaičiavimu; kiti atsakovais nurodyti asmenys į ginčą yra įtraukti atsakovais, kadangi jie neišreiškė valios dalyvauti byloje ieškovais. Kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis jų atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kadastrinių matavimų metu nustatyti nekilnojamojo turto objekto duomenys atitinka faktinę daikto būklę.

2.       Atsakovai J. V. ir V. V. pateiktu atsiliepimu su ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ pradiniu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė pritariantys palėpės kadastrinių matavimų atlikimui ir įregistravimui, tačiau nepritariantys palėpės patalpų savininkų dalių nustatymui, eliminuojant iš savininkų sąrašo atsakovus. Atsakovai pažymėjo, kad neaišku kieno vardu ieškovė ketina registruoti palėpės nuosavybę; iš viešo registro rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą, atsakovai daro išvadą, kad ieškovė bandė įregistruoti nuosavybės teisę jos vardu.

3.       Atsakovai R. V. ir R. V. pateiktu atsiliepimu su pradiniu ieškiniu, pateiktu ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Atsakovų nuomone, ieškovės vardu ieškinį pateikė netinkamai įgaliotas asmuo, o viešo registro tvarkytojas nurodė atsisakantis įregistruoti palėpę ne dėl to, kad nėra atsakovų parašų, o dėl to, kad ieškovė neturi teisės kreiptis su reikalavimu dėl neįrengtos palėpės, į kurią neturi nuosavybės teisių. Ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi bendrijos nariai įpareigojo ieškovę kreiptis ne tik dėl palėpės įregistravimo, bet ir dėl jos dalių tarp savininkų paskirstymo, kai tuo tarpu ieškovė tokio reikalavimo nepateikė. Be to, norint įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į viešą registrą, turi būti pateiktas ir dokumentas, kuriame aiškiai nurodoma (aritmetine išraiška) kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisės dalis, ko ieškovė nepateikė. Atsakovų vertinimu, jie negalėjo būti patraukti atsakovais byloje, kadangi net ir pakoreguotame bendrosios nuosavybės objektų sąraše atsakovai (kurie jau turi nuosavybės teise įregistravę dalį palėpės patalpų) niekada nebuvo nurodyti kaip palėpės bendrasavininkai, iš kurių būtų reikalauta parašų.

4.       Atsakovė K. A. (ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2023 m. sausio 23 d. nutartimis buvo pakeista naujais atsakovais S. Š. ir A. A. (jos pavardė procesiniuose dokumentuose nurodyta Š.), pateiktu atsiliepimu į pradinį ieškinį, pateiktą ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“, prašė jį atmesti. Atsakovė pritarė atsakovų R. V. ir R. V. pirmiems dviem atsiliepimo argumentams. Nurodė esant konfliktiškus santykius tarp bendrijos pirmininkės pareigas laikinai einančios J. B. ir namo gyventojų, ką patvirtinta atsakovės įgalioto asmens S. Š. prašymas pateikti atsiųsti dokumentą, ant kurio reikia pasirašyti, tačiau toks dokumentas pastarajam asmeniui nebuvo atsiųstas.

5.       Atsakovas S. Š. (jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi perėmė pradinės atsakovės K. A. procesines teises ir pareigas,  pateiktu atsiliepimu į pradinį ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį prašė jį atmesti. Sutiko su pradinės atsakovės K. A. atsiliepimo argumentais.

6.       Atsakovė A. A. (ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi perėmė pradinės atsakovės K. A. procesines teises ir pareigas) pateiktu atsiliepimu sutiko su pradinės atsakovės K. A. atsiliepime nurodytais argumentais.

7.       Atsakovai R. V., R. V., S. Š., A. Š. pateiktu atsiliepmu su patikslintu ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

8.1. bendrija negali būti ieškove byloje. Atsakovams nesuprantama, kodėl jie yra pasirinkti atsakovais, nors bendrijos narių sprendimui kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu nepritarė 15 asmenų. Atsakovai R. V., R. V. palaikė ankstesniame atsiliepime išdėstytą poziciją, kad jie neturėjo būti patraukti atsakovais byloje, kadangi jie apskritai neturi teisės į atidalintiną palėpės dalį, ką visur teigė ir pati bendrija, nereikalaudama iš jų jokio parašo ant bendro naudojimo objektų aprašo ties palėpe;

8.2. viešo registro tvarkytojas netenkino bendrijos prašymo įregistruoti palėpę dėl to, kad bendrija nėra palėpės savininkė, o ne dėl to, kad nėra atsakovų parašų dėl palėpės turto dalių paskirstymo tarp bendraturčių;

8.3. kritikuotinas ieškovų atliktas palėpės dalių, priskirtinų savininkams, proporcijų išvedimas. Visų pirma, neaišku, kas atliko skaičiavimą, kadangi nėra jį atlikusio asmens parašo. Antra, skaičiuojant palėpės dalis buvo nurodytas tik buto plotas, neišskiriant jo naudingo ploto; taip pat neįvardintas namo naudingas plotas. Trečia, ieškovai nurodė 2 154,54 kv.m. namo plotą, nors pagal 2019 m. liepos 8 d. viešo registro išrašą namo naudingasis plotas yra 2 016,15 kv. m., kas reiškia, kad ne visiems bendraturčiams taikomos vienodos sąlygos. Pavyzdžiui, butas Nr. 1 turėjo patalpas rūsyje, kurias pardavė skirtingiems savininkams; taip pat rūsyje yra butas Nr. 23A, kas reiškia, kad prie šių butų negali būti priskiriama dalis palėpės;

8.4. atsakovė A. Š. nepasitiki bendrijos pareigas laikinai einančia pirmininke J. B., išreiškė abejones dėl palėpės dalių paskirstymo skaidrumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pirmininkė yra privatizavusi didelę dalį rūsio. Nurodė pasirašysianti palėpės dalių paskirstymo dokumentus, kai jie bus skaidrūs, tačiau nesutinkanti su bendrijos reikalavimu apmokėti bendrijos, kuri yra blogai valdoma, bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl kreipimosi į teismus.

 9. Atsakovai R. V. ir R. V.

10.       Atsakovai A. Š. ir S. Š., V. V. ir J. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame pritarė atsakovų R. V. ir R. V. prašymo motyvams tiek dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tiek dalyje dėl ieškovės atstovų piktnaudžiavimo procesine teise; papildomai nurodė, kad ieškovė pykdo kaimynus ir neteisingai nurodo priežastis, dėl kurių iki šiol palėpė ir jos dalys atitinkamiems savininkams nėra įregistruotos viešame registre.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė atsakovų R. V. ir R. V. prašymą dėl ieškinio jų atžvilgiu palikimo nenagrinėtu ir išaiškino, kad kiti atsakovų procesiniai prašymai bus išspręsti galutiniame teismo procesiniame sprendime.

12.       Atsakovai J. V. ir V. V. pateikė priešieškinį, kurį patikslinę, prašė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams pripažinti nuosavybės teisę į dalį pastogės patalpų kitomis proporcijomis nei nurodyta patikslintame ieškinyje, nes atsakovai į sąrašą įtraukia ir save – atsakovus J. V. ir V. V. bei atsakovus P. D. ir P. K. D. su atitinkamai pagal jų butų Nr. 34 ir Nr. 32 valdomus plotus tenkančiomis atidalintinos palėpės dalimis; priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė šiuos argumentus:

12.1.                       atsakovai P. D. ir K. D. palėpės patalpas įsigijo atlygintinai, šias patalpas privatizuodami, o atsakovai J. V. ir V. V. tas pačias patalpas įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi, sumokėdami kainą. Tuo tarpu pagal šį ieškinį pastogės dalis bendraturčiai gaus neatlygintinai;

12.2.                       priešieškinį pateikę atsakovai turi tokias pačias teises į dalį pastogės kaip ir kiti šio namo savininkai. Matininkas R. J., atlikęs, atsakovų prašymu neįrengtos ginčo pastogės dalių paskaičiavimą, 2023 m. gruodžio 19 d. elektroniniu parašu ant šio projekto pasirašė, o ant bendrijos prašymu atlikto projekto, kuriuo grindžiamas patikslintas ieškinys, matininkas nėra pasirašęs.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto name adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), priskirta palėpė buvo parduota kartu su privatizuojamu butu, kadangi ji buvo įtraukta į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausinys; už 2011 m. sausio 17 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu buvo įregistruota patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis į „Gyvenamoji (butų)“ ir padidintas patalpų bendras plotas iki 137,06 kv.m., teisėtumą atsako VTPSI.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašydama dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VTPSI pozicijas. 

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VTPSI pateikė atsiliepimą, prašydama dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Patikrinęs trečiojo asmens valdomas duomenų sistemas nenustatė duomenų apie savavališką statybą name adresu (duomenys neskelbtini), arba kitų duomenų apie statybos reikalavimų pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovų T. A., I. Ž., J. K., M. K., M. K., J. P., V. P., T. I., E. T., V. M., N. B., UAB „Ikfa“, A. S., V. L., A. B., V. S., R. V., I. J., J. M., UAB „Operos vaistinė“, R. N., A. N., UAB „Numai LN“, I. L., A. G., A. A., D. S. patikslintą ieškinį tenkino ie sprendė:

i) įrašyti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ uždarosios akcinės bendrovės „KM Centras“ matininko R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą;

ii) įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 389,67 kv. m. ploto, esančią adresu (duomenys neskelbtini), žemiau nurodytomis proporcijomis, tenkančiomis žemiau nurodytiems savininkams, valdantiems nuosavybės teise žemiau nurodytus butus ar patalpas:

1.       T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 364/10000 dalis palėpės, sudarančias 14,19 kv. m. ploto;

2.       viešajai įstaigai „Valstybingumo raidos institutas“ (į. k. 302704547), asmeninės nuosavybės teise valdančiai patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 258/10000 dalis palėpės, sudarančias 10,06 kv. m. ploto;

3.       I. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantiems butą Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 369/10000 dalis palėpės, sudarančias 14,39 kv. m. ploto;

4.       M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantiems butą Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 379/10000 dalis palėpės, sudarančias 14,77 kv. m. ploto;

5.       S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 183/10000 dalis palėpės, sudarančias 7,14 kv. m. plotą;

6.       J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantiems butą Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 255/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,95 kv. m. plotą;

7.       T. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 380/10000 dalis palėpės, sudarančias 14,80 kv. m. plotą;

8.       M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 173/10000 dalis palėpės, sudarančias 6,72 kv. m. plotą;

9.       E. T., (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 dalis palėpės, sudarančias 10,03 kv. m. plotą;

10.       V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 173/10000 dalis palėpės, sudarančias 6,73 kv. m. plotą;

11.       N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 dalis palėpės, sudarančias 10,03 kv. m. plotą;

12.       uždarajai akcinei bendrovei „Ikfa“ (į. k. 121391350), asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 963/10000 dalis palėpės, sudarančias 37,54 kv. m. plotą;

13.       A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 12 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 260/10000 dalis palėpės, sudarančias 10,13 kv. m. plotą;

14.       A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 13 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 243/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,47 kv. m. plotą;

15.       V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 253/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,85 kv. m. plotą;

16.       A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 15 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 256/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,98 kv. m. plotą;

17.       V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 252/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,80 kv. m. plotą;

18.       R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 17 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,88 kv. m. plotą;

19.       I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 257/10000 dalis palėpės, sudarančias 10,03 kv. m. plotą;

20.       J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiam butą Nr. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,91 kv. m. plotą;

21.       R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 253/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,85 kv. m. plotą;

22.       uždarajai akcinei bendrovei „Operos vaistinė“ (į. k. 124050411), asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 685/10000 dalis palėpės, sudarančias 26,68 kv. m. plotą;

23.       R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantiems butą Nr. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 171/10000 dalis palėpės, sudarančias 6,65 kv. m. plotą;

24.       uždarajai akcinei bendrovei „Operos vaistinė“ (į. k. 124050411), asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 23 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 134/10000 dalis palėpės, sudarančias 5,21 kv. m. plotą;

25.        uždarajai akcinei bendrovei „Numai LN“ (į. k. 305977095), asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 23A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 160/10000 dalis palėpės, sudarančias 6,22 kv. m. plotą;

26.       A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 254/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,91 kv. m. plotą;

27.       I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 25 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 245/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,55 kv. m. plotą;

28.       V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 523/10000 dalis palėpės, sudarančias 20,38 kv. m. plotą;

29.       A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 27 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 252/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,82 kv. m. plotą;

30.       A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 28 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 246/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,58 kv. m. plotą;

31.       A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 29 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 523/10000 dalis palėpės, sudarančias 20,77 kv. m. plotą;

32.       V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantiems butą Nr. 30 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 256/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,97 kv. m. plotą;

33.       D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdančiai butą Nr. 31 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 248/10000 dalis palėpės, sudarančias 9,68 kv. m.

iii) Likusioje dalyje patikslintą ieškinį, kurioje reikalavimus reiškė ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atmesti;

iv) atsakovų J. V. ir V. V. priešieškinį atmesti;

v) priteisti atsakovui S. Š. iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;

vi) priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 

vii) priteisti į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovų J. V. ir V. V. 500,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

viii) priteisti į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovų R. V. ir R. V. 500,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

xi) priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. A. 250,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

x) priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. Š. 250,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17. Spręsdamas, ar ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę reikšti ieškinį dėl palėpės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo viešame registre,  teismas nurodė, kad šis ginčas kilo jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Nurodė, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinę nutartį (kurioje pateikti išaiškinimai yra privalomi šią bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui), kad pradinės ieškovės reikalavimo teisės turėjimas yra fakto klausimas ir jis turi būti nustatinėjamas kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius išnagrinėjus bylą iš esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-644-653/2022). Taigi,  apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių vyko ne procesinio pobūdžio, o materialiojo teisinio pobūdžio ginčas dėl pradinės ieškovės teisės pareikšti ieškinį turėjimo, kas reiškia, kad tokiu atveju turėjo būti sprendžiama dėl pradinio ieškinio atmetimo (o ne dėl bylos nutraukimo) galutiniu teismo sprendimu. Be to, bylos proceso eigoje buvo priimtas patikslintas ieškinys, kuriame bendraatsakoviais nurodyti ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, taip pat pradinis ieškinio reikalavimas papildytas dar ir reikalavimais nustatyti konkrečias palėpės dalis, priklausančias tam tikromis proporcijomis daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

18. Teismas laikė, kad įvertinus kilusį ginčą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naštos, išlieka aktualus procesinis klausimas dėl bendrijos kaip tinkamos ieškovės materialiuoju aspektu. Nurodė, kad kasaciniame teisme yra suformuota nagrinėjamam ginčui aktuali taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra patalpų teisinės padėties keitimas, kas patenka į daiktinės teisės disponuoti daiktu turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Remdamasis šia taisykle teismas padarė išvadą, jog ieškovė bendrija neturėjo ir neturi teisės reikšti ieškinio (dalies) namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu dėl neįrengtos pastogės teisinio statuso pakeitimo (suformuojant šias patalpas ir įregistruojant kaip atskirą turtinį vienetą), kadangi bendrijai negali būti perduota teisė disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, įskaitant ir teisė kreiptis į teismą dėl disponavimo teisės (suformuojant bendro naudojimo patalpas ir įregistruojant kaip atskirą turtinį vienetą) įgyvendinimo/gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Konstatavo, jog ieškovė DGNB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės reikšti pradinio ieškinio bei atitinkamai neturi teisės dalyvauti byloje kaip bendraieške reikšiant patikslintą ieškinį dėl neįrengtos pastogės suformavimo ir įregistravimo kaip atskiro turtinio vieneto. Todėl ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė atsakovų atžvilgiu.

19. Nustatęs, jog bendrija neturi teisės teikti ieškinio, teismas sprendė atskirai nepasisakyti dėl atsakovų argumentų pagrįstumo apie netinkamus bendrijos atstovo – advokato padėjėjo įgaliojimus veikti bendrijos vardu ir bendrijos valdymo organo teisę veikti bendrijos vardu.

20. Spręsdamas dėl atsakovų prašymo paskirti ieškovei baudą teismas nenustatė, jog ieškovė DGNB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį, siekdama kitų, nei subjektinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, tikslų. Todėl atsakovų prašymo paskirti ieškovei baudą, netenkino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).

21. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė aktualias nagrinėjamam ginčui išvadas. Visų pirma, teismas nurodė, kad bendroji dalinė nuosavybė ir atitinkamai daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisė reikalauti atidalinti jam tenkančią turto dalį buvo įstatymo leidėjo įtvirtinta ir 1992-1993 m. laikotarpiu, kuomet atsakovė P. D. 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dalį palėpės patalpų, esančių virš jai priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Antra,  nors įstatymo leidėjas lingvistiškai palėpę kaip daugiabučio namo bendro naudojimo patalpą įvardino įstatyme tik 1995 m., tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad palėpė visada buvo laikoma daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa, kuri funkciškai priskiriama visų namo gyventojų poreikiams tenkinti. Trečia, kuomet atsakovai D. 2011 m. sausio 17 d. patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą ir daugiabučio namo palėpės dalį įregistravo kaip atskirą turtinį vienetą – butą - adresu (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai 2011 m. vasario 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. V. ir J. V., įstatymo leidėjas buvo įtvirtinęs bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisę tiek atsidalinti savo turto dalį, tiek ją parduoti kitam asmeniui.

22.       Vadovaudamasis bylos faktinių aplinkybių metu galiojusiomis teisės normomis, teismas sprendė, kad atsakovai D., kurie nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir palėpės patalpas jau yra realizavę ir ji šių atsakovų atžvilgiu yra pasibaigusi (CK 4.82 straipsnio 1-2 dalys). Tuo tarpu atsakovai V. V. ir J. V., įsigydami nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas iš dalies daugiabučio namo palėpės patalpų, neįgijo tų teisių, kurių ankstesni savininkai jau nebeturėjo, tai yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės į palėpę (kurią ankstesniems savininkams jau buvo pasibaigusi, atsidalinus savo palėpės dalį ir suformavus iš jos parduodamą naują daiktą) (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas atmetė atsakovų V. V. ir J. V. priešieškinį.

23.       Teismas konstatavo, kad atsakovai V. taip pat jau yra realizavę savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į palėpės dalį, pastarąja pasididindami savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingąjį plotą (CK 4.82 straipsnio 1-2 dalys). Kadangi pastarieji atsakovai nereiškė savarankiško reikalavimo dėl palėpės dalies priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl to plačiau sprendė nepasisakyti.

24.       Spręsdamas dėl ieškovų argumentų, kuriais keliamos abejonės dėl sandorių, kuriais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai įgijo nuosavybės teises, galiojimo, teismas nurodė, jog  ieškovai atskiro ieškinio reikalavimo dėl tokių sandorių pripažinimo niekiniais nereiškė. Atitinkamai ir atsakovai R. V., R. V., S. Š., A. Š. atsiliepimo atsikirtimuose nors ir kėlė abstrakčias prielaidas, kad kai kurie butai ir patalpos neteisėtai suformuoti daugiabučio namo rūsyje, atsakovai atskiro priešieškinio reikalavimo dėl sandorių, kuriais buvo įsigyti butai ir patalpos rūsyje, pripažinimo niekiniais nepareiškė. Pažymėjo, kad byloje dalyvaujančių asmenų sąraše trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtrauktos Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VTPSI savo atsiliepimuose nenurodė turinčios duomenų apie daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), sudarytų sandorių ar vykusių statybos darbų neteisėtumą. Todėl teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visetas nesudaro pagrindo pripažinti kurį nors sandorį, kuriuo buvo įsigytas butas, dalis palėpės patalpų ar kitos patalpos (daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini)) akivaizdžiai niekiniu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Laikydamasis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, teismas taip pat konstatavo, kad aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo  teismui ex officio spręsti dėl sandorių pripažinimo niekiniais.

25.       Teismas įvertino ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytus atliktus paskaičiavimus ir pagal juos aritmetine išraiška kiekvienam bendrasavininkui tenkančios palėpės dalis bei atitinkamai tenkančios palėpės dalies plotą (kvadratiniais metrais) ir nustatė, kad kiekvienam iš 33 butų ir kitų patalpų ieškinio reikalavimu paskirstytą palėpės ploto dalį sudėjus išeina 389,67 kv. m. suma. Pažymėjo, kad būtent tokį dalintinos palėpės plotą paskaičiavo matininkas R. J., rengdamas palėpės kadastro duomenis, ir tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl registruotino palėpės ploto nekilo. Tačiau patikrinęs aritmetiškai kiekvienam iš 33 butų ir kitų patalpų nurodytą tenkančią trupmeninę dalį, teismas nustatė, kad visas šia trupmenas sudėjus išeina bendra 9 990 suma iš 10 000 nurodytų bendrų palėpės dalių ir trūksta 10/10 000 palėpės dalies. Teismo vertinimu,  10/10 000 dalies trūkumas (netikslumas) galėjo susidaryti apvalinant kiekvienam butui ir kitai patalpai tenkantį konkretų palėpės plotą. Nurodė, kad jei šis aritmetinis netikslumas taptų kliūtimi vykdant teismo sprendimą, tai yra registruojant viešame registre kiekvienam butui ir kitai patalpai tenkančias palėpės dalis, jis galės būti šalinamas, taikant aiškių aritmetinių klaidų taisymo teismo sprendime institutą (CPK 276 straipsnis).

26.       Teismas nurodė, kad atsakovai Š. ir V. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį iškėlė tris prielaidas dėl netinkamai paskaičiuotų palėpės ploto proporcijų, tenkančių kiekvienam iš butų ir kitų patalpų savininkų. Teismas laikė, kad  atsakovų iškelta prielaida, jog namo naudingasis plotas (gaunamas sudėjus butų ir kitų patalpų plotus, kuriems ieškiniu priskiriamos atitinkamos palėpės patalpų dalys) yra didesnis nei nurodytas namo naudingasis plotas 2019 m. liepos 4 d. patvirtintame bendrijos valdybos susirinkime Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo projekte, nepagrįsta konkrečiais įrodymais. Nurodė, kad nėra aišku kaip namo naudingojo ploto kitokio dydžio nurodymas nei bendrijos vidaus dokumente įtakojo butų ir kitų patalpų savininkams tenkančios palėpės dalių paskaičiavimo proporciją ir atitinkamai pažeidė kurio nors iš jų teises, nepagrįstai suvaržant jo teises į tam tikrą palėpės dalį. Pažymėjo, kad ir patys atsakovai V. kartu su priešieškiniu teikdami savo paskaičiavimus (remiantis to paties matininko R. J. projektu) kokiomis proporcijomis (įtraukiant ir juos bei D.) turi būti priskirtos palėpės dalys nuosavybės teise tenkančios kiekvienam iš butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat nurodė didesnį namo naudingąjį plotą (gaunamą sudėjus butų ir kitų patalpų plotus, kuriems priešieškiniu priskiriamos atitinkamos palėpės patalpų dalys) nei nurodyta bendrijos vidiniame akte.

27.       Spręsdamas dėl antrosios atsakovų prielaidos, jog  matininkas R. J. nepasirašė ant bendrijos pateikto neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekto teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, bendraturčių dalys bendrame daikte yra nustatomos jų susitarimu, o to nepavykus padaryti – teismo sprendimu (rezoliucinėje dalyje įvardinant aritmetine išraiška kiekvienam savininkui nuosavybės teise tenkančias bendro daikto dalis). Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo registruojant viešame registre bendrosios dalinės nuosavybės teise konkretiems savininkams tenkančias bendro daikto dalis pateikti matininko ar kito specialisto pasirašytą dokumentą. Be to, ieškovai, pateikę galutinį patikslintą reikalavimą, jiems tenkančias palėpės dalis (bendrosios dalinės nuosavybės teise), paskaičiavo naujai, o ne teikė reikalavimą, vadovaujantis pradiniu matininko paskaičiavimu (į kurį nebuvo įtraukta ieškovė UAB „Numai LN“).

28.       Trečioji prielaida, jog atsakovams atrodo neskaidrus ir neaiškus bendrijos pareigas laikinai einančios pirmininkės pateiktas dalių paskaičiavimas ir vyksta netinkamas komunikavimas tarp bendrijos valdymo organų ir namo gyventojų ir kitų patalpų savininkų, neįrodo, jog ieškovų pateikta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų dalių aritmetinė išraiška yra neteisinga ir turėtų būti kitokia. Atsakovai kitokios palėpės bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančių dalių aritmetinės išraiškos nepateikė bei atitinkamai nepateikė konkrečių motyvų, kodėl ji turtėtų būti kitokia.

29.       Atmetus priešieškinį ir atsakovų iškeltas prielaidas apie netinkamai atliktą butų ir kitų patalpų savininkams tenkančių palėpės dalių dydžio paskaičiavimą, taip pat atsakovams nepateikus kitų konkrečių argumentų dėl netinkamai aritmetiškai išvestų palėpės dalių paskirstymo tarp savininkų proporcijų, teismas sprendė tenkinti ieškovų galutinį patikslintą ieškinio reikalavimą dėl konkretaus dydžio palėpės dalių priskyrimo nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

30.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl ieškovų atstovo netinkamai įforminto pavedimo veikti klientų vardu, nesant ant sutarčių dėl teisinių paslaugų išrašų klientų parašų (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Pažymėjo, kad pagal  Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) nuostatas advokato padėjėjas, atlikdamas pavedimus pagal teisinį susitarimą, turi pateikti sutartį dėl teisinių paslaugų arba jos išrašą, kuriame inter alia turi būti nurodoma, kad pateikiamas sutarties išrašas, jo data ir advokato padėjėjo parašas (AĮ 34 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnis), o sutarties dėl teisinių paslaugų išraše neprivalo būti matomas kliento, su kuriuo advokato padėjėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį, parašas.

31.       Teismas atmetė atsakovų V. argumentus dėl jų kaip atsakovų netinkamo procesinio statuso. Pažymėjo, kad procesinė aplinkybė, jog atsakovai V. byloje turėjo kitokią poziciją nei atsakovai V., tai yra nemanė (priešingai nei atsakovai V.), kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis palėpės patalpų, nedaro įtakos jų kaip atsakovų procesiniam statusui. Teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovai V. galėjo pasinaudoti savo procesine teise pripažinti ieškinį, tačiau to nepadarė ir palaikė atsakovų įvairius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

32.        Pripažinęs ieškovę daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ netinkama ieškove, teismas sprendė, kad likusių ieškovų patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, leidžiant suformuoti palėpę kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti viešame registre (dėl ko ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo) bei paskirstant palėpės dalis pagal ieškinio reikalavime įvardintas aritmetines proporcijas dalimis ieškinyje įvardintiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Kadangi konstatuota, jog atsakovai V. neturėjo teisės į palėpės dalį, o atsakovai D. jau yra realizavę savo kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisę į palėpės dalį, atsakovų V. priešieškinį, reikalaujant pastariesiems atsakovams taip pat nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės patalpų, atmetė.

33.       Išsprendęs materialinius reikalavimus teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs procesinę aplinkybę, kad teismo sprendimu bendrija buvo pripažinta netinkama ieškove byloje nei pagal pradinį, nei pagal patikslintą ieškinį, teismas laikė, kad galutinis teismo sprendimas buvo priimtas ne bendrijos naudai. Dėl šios priežasties bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos) iš atsakovų nepriteisė (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Teismas nustatė, kad S. Š. (kuris yra ir pradinės atsakovės K. A. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinės pagalbos teikimą, rengiant procesinius dokumentus; pradinė atsakovė mokėjimą advokatei atliko 2022 m. gegužės 11 d., o ją pakeitęs atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė atsikirsdamas į ieškovės bendrijos pradinį ieškinį, kuris turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad bendrija nebuvo tinkama ieškovė.  Įvertinęs tai, kad atsakovas S. Š. bylinėjimosi išlaidas patyrė atsikirsdamas į ieškovės bendrijos pradinį ieškinį, kuris būtų buvęs atmestas (jei nebūtų buvęs pateiktas patikslintas ieškinys su tinkamais ieškovais), teismas sprendė, kad sprendimas (konstatavus bendriją netinkama ieškove) yra priimtas atsakovo S. Š. naudai. Tokiu atveju atsakovui iš bendrijos kaip netinkamos ieškovės priteisė atsakovo patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl advokatės teisinės pagalbos suteikimo atsikertant į bendrijos pradinį ieškinį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Teismas nustatė, kad atsakovas R. V. patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinės pagalbos teikimą, rengiant procesinius dokumentus, o iš jų 600 Eur bylinėjimosi  išlaidų patyrė atsikirsdamas į ieškovės bendrijos pradinį ieškinį, kuris turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad bendrija nebuvo tinkama atsakovė. Likusias bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė jau atsikirsdamas į patikslintą ieškinį (reiškiamą ir tinkamų ieškovų), atsiliepime prašydamas jį atmesti bei pateikdamas prašymą palikti jį nenagrinėtą atsakovų R. V. ir R. V. atžvilgiu, kuris teismo nutartimi buvo atmestas. Todėl atsakovui iš bendrijos kaip netinkamos ieškovės priteisė atsakovo patirtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės teisinės pagalbos suteikimo atsikertant į bendrijos pradinį ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu patikslintą ieškinį tenkinus likusios 400,00 Eur sumos atsakovui nepriteisė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36.        Kadangi sprendimas priimtas atsakovų J. V. ir V. V. nenaudai, atsakovo V. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendė neatlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37.       Teismas paskaičiavo, kad valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 2 858,48 Eur pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, iš kurių 347,52 Eur susidarė iki 2023 m. balandžio 18 d., kuomet į bylą buvo pateiktas patikslintas ieškinys su tinkamai ieškovais; likusi – 2 510,96 Eur suma susidarė po patikslinto ieškinio priėmimo. Įvertinęs procesinę aplinkybę, kad teismo sprendimu bendrija buvo pripažinta netinkama ieškove byloje pagal pradinį, kuris būtų buvęs atmestas vien šiuo pagrindu, jei nebūtų buvęs byloje pareikštas patikslintas ieškinys su tinkamais ieškovais, konstatavo, kad teismo sprendimas yra priimtas bendrijos kaip ieškovės nenaudai. Dėl šios priežasties teismas priteisė iš bendrijos į valstybės biudžetą 347,52 Eur teismo patirtas pašto išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo laikotarpyje iki patikslinto ieškinio pareiškimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovų J. V. ir V. V. priešieškinis buvo atmestas, o patikslintas ieškinys buvo tenkintas, teismas sprendė, kad teismo sprendimas (tenkinus patikslinto ieškinio materialinius reikalavimus) yra priimtas atsakovų J. V., V. V., R. V., R. V., A. Š., S. Š. nenaudai, kurie prašė atsiliepimuose patikslintą ieškinį atmesti/palikti nenagrinėtą. Kadangi tarp pastarųjų atsakovų skirstytinos pašto išlaidos po patikslinto ieškinio priėmimo sudaro 2 510,96 Eur sumą, teismas, įvertinęs didelę patirtų išlaidų sumą ir tais, kad tam tikrais atvejais šios išlaidos susidarė dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios (dėl procesinių dokumentų persiuntimo, pasikeitus patalpų savininkams ar susirgus atsakovų atstovei), sprendė tarp atsakovų skirstytinų valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti nuo 2 510,96 Eur iki 1 500,00 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Todėl priteisė  į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovų J. V. ir V. V. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, solidariai iš R. V. ir R. V. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės A. Š. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo S. Š. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

38.       Atsakovai V. V. ir J. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo, prašydami iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą ir dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant atsakovų priešieškinį pilna apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

38.1.                      netenkindamas priešieškinio teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir dėl to šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, nustatė 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau – Butų privatizavimo įstatymas), su  išimtimis galiojęs iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206), o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pasinaudodama įstatyme suteikta teise, P. D. pareiškė norą įsigyti nuomojamą butą, taigi, 1991 m. gruodžio 24 d. su P. D. sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 145 „Dėl palėpės įsirengimo“ nusprendė leisti P. D. gyvenančiai (duomenys neskelbtini)įsirengti 103,1 kv. m. ploto kūrybinę dirbtuvę pagal suderintą projektą. Kūrybines dirbtuves D. įsirengė savo lėšomis ir ūkio būdu, jas 1993 m. kovo 31 d. valstybė jiems pardavė už 32319 rb., sutartį 1993 m. kovo 31 d. patvirtino Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras, o sutartis įregistruota registre. Tokiu būdu nuo 1993 m. kovo 31 d. P. D. ir jos sutuoktinis tapo 115,62 kv. m. kūrybinių dirbtuvių, esančių virš jiems priklausančio buto, savininkais. Taigi tuo metu šiame gyvenamajame name jokios bendrosios dalinės nuosavybės į palėpę nebuvo, kadangi visas namas priklausė valstybei;

38.2.                      teismas neteisingai interpretavo, kad D. virš jų buto buvusioje palėpėje leistų įsirengti kūrybinių dirbtuvių pagal 1996 m. rugpjūčio 09 d. išduoto statybos leidimo atlikti kapitalinį kūrybinių dirbtuvių remontą, taip pat 2011 m. sausio 17 d. patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu buvo įregistruota (pakeista) patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis į „Gyvenamoji (butų)“ ir padidintas patalpų bendras plotas, tvirtindamas, kad „atsakovai D. 2011 m. sausio 17 d. patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą ir daugiabučio namo palėpės dalį įregistravo kaip atskirą turtinį vienetą – butą - adresu (duomenys neskelbtini). Kūrybinės dirbtuvės kaip atskiras turtinis vienetas buvo registruotos nuo pat 1993 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo dienos. Jokio naujo turtinio vieneto 2011 metais neatsirado, tik buvo pakeista paskirtis iš negyvenamųjų patalpų į gyvenamąsias. Ieškovų interesai nebuvo pažeisti, kadangi dabartinio buto Nr. 34, kuris šiai dienai priklauso atsakovams V. ir užima tiek pat kaip ir 1993 m. kovo 31 d., plotas padidėjo ne todėl, kad papildomai buvo plečiamas į plotį, tačiau dėl padarytų antresolių, padidinusių buto plotą;

38.3.                      civilinė byla pradėta tikslu įregistruoti pastogę kaip naują objektą ir paskaičiuoti kiekvienam savininkui tenkančias dalis. Bendro naudojimo pastogės savininkams priklausoma dalis paskaičiuojama vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 5 dalimi, o bendraturčiams pastogės dalys atiteks nieko nemokant ir nesudarant jokių sutarčių. Tuo tarpu atsakovų šeima pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, kurio plotas 137,06 kv. m. ir turi tokią pačią teisę į pastogės dalį kaip ir kiti šio namo savininkai;

38.4.                      teismas nepagrįstai iš atsakovų solidariai priteisė 500 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Byloje atsakovais buvo 16 asmenų, kai tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistos tik iš 6 atsakovų, nors būtent šie atsakovai turėjo atstovę (advokatę) ir visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP atstovei. Jokių neteisėtų veiksmų 6 atsakovai nedarė ir neprisidėjo prie to, kad byla būtų vilkinama ar pan. Atvirkščiai būtent netinkamo ieškovo – Bendrijos veiksmai lėmė, kad vienoje byloje teismas priėmė net du sprendimus. Taigi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turėjo būti priteisiamos iš visų atsakovų;

38.5.                       byla buvo sudėtinga, byloje daug dokumentų, bylą nagrinėjo net trys teisėjos, faktiškai byla pasidalino į dvi bylas, todėl teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nurodė patikslinto ieškinio, kurį patenkino datą, t. y. 2023 m. balandžio 18 d. įvardindamas, kad tą dieną jau buvo nurodytas teisingas ieškovas. Šia data ieškove įvardinta Bendrija, o pirmą kartą ieškovais buvo įtraukti bendrasavininkai tik 2023 m. lapkričio 16 d. Taigi,  paskirstytos sumos per laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. yra neteisingos.

39.       Ieškovai atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

39.1.                       priešingai apeliacinio skundo argumentams, bendrosios nuosavybės institutas egzistavo tiek iki nepriklausomybės atkūrimo, tiek ir atkūrus nepriklausomybę. Teiginiai, kad iki nepriklausomybės atkūrimo egzistavo tik viena viešosios nuosavybės rūšis, neatitinka tikrovės. 1964 m. liepos 7 d. LTSR Civilinis kodeksas, kuris su pakeitimais ir papildomais galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kuomet įsigaliojo 2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, dar iki nepriklausomybės atkūrimo numatė socialistinės ir asmeninės nuosavybės forma ir jame taip pat buvo įtvirtintas bendrosios nuosavybės institutas (tryliktasis skirsnis), kurio reglamentavimo esminės nuostatos sutampa su dabartiniu reglamentavimu;

39.2.                      daugiabučio namo palėpės patalpos visada buvo ir šiuo metu yra laikomos bendrąja daline namo patalpų savininkų nuosavybe. Byloje net nebuvo kilęs ginčas, kad tuo metu kai bendro naudojimo (visiems patalpų savininkams priklausančių) patalpose (jų sąskaita) atsakovams D. buvo leista įsirengti kūrybines dirbtuves, pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė daugiau kaip vienam savininkui. Nei vienas iš šių patalpų savininkų nedavė sutikimo sumažinti jiems tenkančią bendrąją nuosavybę, taip pat nedavė sutikimo bendro naudojimo patalpų sąskaita sukurtas naujas patalpas įgyti privačion nuosavybėn ir/ ar jas rekonstruoti, pakeisti paskirtį, suteikti joms adresą, unikalų numerį ir pan.;

39.3.                       atsakovų „pasisavinta“ palėpės dalis, kurioje buvo įrengta kūrybinė dirbtuvė, o vėliau įrengtas apeliantams priklausantis butas, buvo bendra su kitais namo patalpų bendrasavininkais. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, kuri buvo taikoma tiek iki nepriklausomybės atkūrimo, tiek kūrybinių dirbtuvių įrengimo metu, tiek jų rekonstrukcijos metu, tiek ir dabar yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nekilo ginčo, kad bendraturčių sutarimas (sutikimas ir/ ar leidimas) atsakovams D. palėpėje įsirengti kūrybines dirbtuves nebuvo sudarytas (išduotas), todėl laikytina, kad bendro naudojimo palėpės patalpos buvo sumažintos, o atsakovų D. (o vėliau V.) nuosavybė bendro turto sąskaita padidinta neteisėtai. Ir net jeigu neteisėtas bendrosios nuosavybės sumažinimas (padidinimas), kaip kad nurodė pirmos instancijos teismas, nėra pagrindu nuosavybės panaikinimui, tai neabejotinai turi įtakos nustatinėjant esamos bendro naudojimo palėpės dalis pastato patalpų bendraturčiams;

39.4.                       atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinant, kad apeliantai V. V. ir J. V. įgydami nuosavybės teisę į patalpas, kurios buvo sukurtos bendrosios nuosavybės sąskaita negavus visų bendraturčių sutikimo, tuo pačiu realizavo savo kaip patalpų bendrasavininkių teisę įgyti dalį pastogės patalpų ir tuo esminiai sumažino kitų bendrasavininkių bendro turto dalis, laikytina, kad apeliantams papildomos dalies palėpės patalpų priskyrimas nebepriklauso. Papildomos palėpės dalies priskyrimas apeliantams akivaizdžiai pažeistų kitų pastato bendraturčių teises, prieštarautų viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams;

39.5.                      aplinkybė, jog apeliantams priklausantis butas Nr. 34 buvo privatizuotas, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nesukūrė atsakovams teisės pretenduoti į naujai formuojamos palėpės patalpų dalis. Tokio teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Respublikos teismai nagrinėdami analogiškus ginčus dėl bendro turto dalių nustatymo (pvz.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005; Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-21-940/2025 ir kt.). 

40.       Ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo Bendrijos atžvilgiu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Bendrijos atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bendrijos ieškinį patenkinti ir ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

40.1.                      apeliaciniu skundu nėra ginčijama sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovų ieškinys ir atmestas atsakovų J. V. ir V. V. priešieškinys ir iš atsakovų valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau nesutinkama su teismo išvada, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neturi materialinės teisės disponuoti bendro naudojimo objektu – neįrengta pastoge, kas reiškia, kad ji neturėjo teisės reikšti pradinio ieškinio bei atitinkamai neturi teisės dalyvauti byloje kaip bendraieškė reiškiant patikslintą ieškinį dėl neįrengtos pastogės suformavimo ir įregistravimo kaip atskiro turtinio vieneto;

40.2.                      pagal teisinį reglamentavimą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Taigi, tarp bendrosios dalinės nuosavybės subjektų – bendraturčių ir bendrijos – susiklosto pavedimo teisiniai santykiai. Bendrija, įgyvendindama nurodytas teisės normas bei vykdydama įstatuose ir teisės aktuose nurodytas pareigas, pareikšdama pradinį ieškinį, siekė, kad viešojo registro įstaigoje būtų įregistruotas pastate esantis bendro naudojimo objektas – neįrengta palėpė. Šį objektą bendrija siekė įregistruoti ne savo vardu, o turinčių teisę į bendro naudojimo objektą savininkų vardu. Sprendimą kreiptis į teismą bendrija priėmė ne savo iniciatyva, o daugumos pastato patalpų savininkų sprendimu, kurie 2021 m. balandžio 3 – 17 dienomis vykusio balsavimo raštu įpareigojo bendriją kreiptis į teismą dėl palėpės registravimo. Taigi, bendrija veikė ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip įgaliotas ir pavedimą vykdantis patalpų savininkų atstovas;

40.3.                      bendro naudojimo patalpų įregistravimas viešojo registro įstaigoje yra ne disponavimas bendrąja nuosavybe, o bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimas. Neįrengtos palėpės patalpų naudojimas pagal paskirtį galėjo būti įgyvendintas tik šias patalpas įregistravus kaip nekilnojamojo turto objektą. Tik po šių patalpų įregistravimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto galėjo būti visapusiškai įgyvendintos patalpų savininkų naudojimo bei disponavimo teisės, kurias ir siekė padėti įgyvendinti bendrija, o ne įgyti savininko teisių į ginčo turtą;

40.4.                      net pripažinus, kad bendrija neturėjo teisės reikšti ieškinio patalpų savininkų vardu, bylinėjimosi išlaidos iš bendrijos atsakovų naudai buvo priteistos nepagrįstai, o kartu  nepagrįstai ieškovų naudai nepriteistos išlaidos, kurios buvo patirtos ryšium su pagrįstų procesinių dokumentų parengimu. Tenkindamas ieškinio dalį, kurį pareiškė patalpų savininkai, teismas neginčytinai pripažino, kad ieškinio reikalavimai (nepriklausomai nuo to, kas juos pareiškė) buvo pagrįsti, t. y. reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, o taip pat dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę įregistravimo, buvo pareikštas pagrįstai, ieškovams turint procesinę ir materialinę teisę tokį reikalavimą reikšti, o atsakovų nesutikimas su palėpės kaip atskiro objekto įregistravimo bei konkrečių dalių nustatymu buvo nepagrįstas. Dėl to, net jeigu buvo nuspręsta, kad bendrija byloje bendraieškove dalyvavo nepagrįstai, pagrindo iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai nebuvo, nes ji byloje dalyvavo vykdydama bendraturčių sprendimą ir gindama jų teises į bendrąją nuosavybę, t. y. veikdama kaip ieškovų atstovė;

40.5.                       bendrija savo lėšų neturi, jų neuždirba ir savarankiškai negauna. Ji veiklą vykdo iš lėšų, kurios yra surenkamos iš patalpų savininkų. Priteistus bylinėjimosi išlaidas iš bendrijos, bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš bylą laimėjusių patalpų bendraturčių, nes jiems teks pareiga šias išlaidas padengti kaip bendrijos sąnaudas. Analogiškai vertintinos ir bendrijos turėtos procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Nors sąskaita už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje buvo išrašyta bendrijai, faktiškai šias išlaidas patyrė ieškovai, kadangi lėšos jų sumokėjimui buvo surinktos iš ieškovų. Taigi, nepriklausomai nuo konstatavimo, kad bendrija neturėjo teisės reikšti patikslinto ieškinio, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos kitaip, įvertinant faktą, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovų atstovui buvo sumokėtos už ieškovų atstovavimą (bendrija jas sumokėjo kaip ieškovų atstovas, siekdamas lėšų surinkimo operatyvumo ir paprastumo) ir kad priteistas išlaidas faktiškai teks sumokėti bylą laimėjusiems ieškovams.

41.       Atsakovai R. V., R. V., S. Š. ir A. A. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

41.1. atsakovai viso proceso metu palaikė poziciją, jog Bendrija nėra tinkamas ieškovas byloje. Apeliantės nurodoma kasacinio praktika, kuria remiamasi įrodinėjant teisę kreiptis į teismą ginant savininkų interesus, neaktuali nagrinėjamai situacijai pagal faktines aplinkybes;

41.2. nors Bendrija nurodo, kad reikšdama pradinį reikalavimą bei vėliau reikalavimus tikslinusi ir dalyvavusi procese kaip bendraieškė veikė ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip įgaliotas ir pavedimą vykdantis patalpų savininkų atstovas, tokiais argumentais klaidina teismą. Bendrijos minimuose balsavimo protokoluose, kurie buvo ne bendrijos narių, bet gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, priimtame sprendime nėra nurodyta, jog ieškove bus Bendrija, tik nurodyta, jog bus keliami du reikalavimai, t. y. dėl palėpės įregistravimo ir jos dalių (proporcijų) paskirstymo, o už advokato pagalbą nustatomas 1500 Eur pirmosios instancijos teisme atlygis. Tačiau nei vienas šio sprendimo įpareigojimas nebuvo vykdomas. Pavedimo klausimuose įgaliotas asmuo privalo paisyti įgaliotojo valios, ko šiuo atveju nebuvo;

41.3. Bendrija byloje dalyvavo kaip juridinis asmuo, jai mokesčius moka tiek ieškovai, tiek ir atsakovai. Tačiau susiklostė situacija, kuomet ieškovams – patalpų savininkams nereikėjo nieko mokėti, nes už juos mokėjo bendrija, kai tuo tarpu atsakovai visada mokėjo tik patys iš savo lėšų, nors jie taip pat moka Bendrijai mokesčius.

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

44.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme ginčas keliamas keliais aspektais. Visų pirma, ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, dėl ko ieškovės reikalavimas netenkintas. Antra, su skundžiamo sprendimo dalimi nesutinka atsakovai V. V. ir J. V., kurių priešieškinys netenkintas. Trečia, keliamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teisme bus sprendžiama dėl aptartų skundžiamo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl daugiabučio namo bendrijos teisės reikšti ieškinį

45.       Apeliantė (ieškovė) daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimas atmestas dėl to, kad  neturi teisės reikšti ieškinio, įrodinėja, jog pagal teisinį reglamentavimą ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus ir reikšti materialiuosius reikalavimus teisme, tarp jos ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, o ieškiniu ji siekė, kad viešajame registre būtų įregistruotas pastate esantis bendro naudojimo objektas – neįrengta palėpė turinčių teisę į bendro naudojimo objektą savininkų vardu.

46.        Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, o kai tarp bendraturčių yra nesutarimas dėl kurios nors iš šių daiktinių teisių, ginčas sprendžiamas teisme pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Materialinės teisės normose įtvirtinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

47.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. 

49.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo nurodyta praktika).

50.       Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

51.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) Bendrija pradinį ieškinį reiškė dėl palėpės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, vėliau ieškinį tikslino ir jį reiškė kaip bedraieškė kartu su kitais ieškovais dėl neįrengtos pastogės suformavimo ir įregistravimo kaip atskiro turtinio vieneto.

52.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, jog  bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra patalpų teisinės padėties keitimas, kas patenka į daiktinės teisės disponuoti daiktu turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Taigi, priešingai nei siekia įrodyti Bendrija, teisinis reglamentavimas įgyvendinant teisės normas bei vykdant įstatuose ir teisės aktuose nurodytas pareigas, t. y. atstovaujant butų ir kitų patalpų savininkus, jai suteikia kitas teises, susijusias su bendros dalinės nuosavybės objektu (nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises), nei kad siekiama patikslinto ieškinio materialiniu reikalavimu, t. y. suformuoti bendro naudojimo patalpas ir jas įregistruoti kaip turtinį vienetą.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė Bendrija neturėjo ir neturi teisės reikšti ieškinio (dalies) namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu dėl neįrengtos pastogės teisinio statuso pakeitimo (suformuojant šias patalpas ir įregistruojant kaip atskirą turtinį vienetą), pagrįsta ir teisinga, jos nepaneigia apeliantės argumentai, kuriais nesutinkama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, be to, Bendrijai, atstovaujančiai butų ir kitų patalpų savininkus, teisių, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektu, apimties vertinimas atitinka ir naujausią kasacinio teismo praktiką bei šiuo aspektu joje pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-421/2025 ir joje nurodyta aktuali praktika).

54.       Nors apeliantė (ieškovė) Bendrija teigia, kad sprendimą kreiptis į teismą priėmė ne savo iniciatyva, o daugumos pastato patalpų savininkų sprendimu, kurie 2021 m. balandžio 3 – 17 dienomis vykusio balsavimo raštu įpareigojo bendriją kreiptis į teismą dėl palėpės registravimo, t. y. kreipėsi kaip įgaliotas ir pavedimą vykdantis patalpų savininkų atstovas, tai nagrinėjamu atveju nekeičia teisinio vertinimo, kad apeliantė neturi tokios materialinės teisės, kurią siekė apginti tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir jį patikslinusi. Kaip minėta, Bendrija nors ir yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, tačiau tokių teisių įgyvendinimo apimtis apibrėžta teisės aktuose, todėl ir teisės kreiptis į teismą su materialinio pobūdžio reikalavimais įgyvendinimas priklauso nuo teisinio reglamentavimo, o ne nuo daugumos pastato patalpų savininkų sprendimo.

55.       Klausimas dėl Bendrijos kaip tinkamos ieškovės nagrinėjamu atveju buvo keliamas dar apeliantei kreipiantis su pirminiu ieškiniu į teismą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo  2022 m. sausio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-644-653/2022 panaikinta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ir nurodant, kad pradinės ieškovės reikalavimo teisės turėjimas turi būti nustatinėjamas kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius išnagrinėjus bylą iš esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje. Taigi, sprendęs, kad pradinė ieškovė (apeliantė) neturėjo teisės reikšti pradinio ieškinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tiek apeliacinės instancijos teismo išspręstu procesiniu klausimu dėl ieškinio priėmimo, tiek ir kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė dėl pradinio ieškinio atmetimo (o ne dėl bylos nutraukimo) galutiniu teismo sprendimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019;  2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 28-31 punktai, ir kt.).

56.       Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas ieškovės (apeliantės) Bendrijos apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti patikslinto ieškinio reikalavimai buvo atmesti atsakovų atžvilgiu, netenkina.

Dėl atsakovų V. V. ir J. V. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netenkintu priešieškiniu

57.       Apeliantai (atsakovai) V. V. ir J. V. teiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais netenkintas jų priešieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į atitinkamas neįregistruotos pastogės dalis, kurios skiriasi nuo patikslintame ieškinyje nurodytų, kadangi tarp asmenų, kuriems tenka tokios dalinės nuosavybės dalys, įtraukti ir atsakovai. Apeliantai teigia, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jie, kaip turintys daugiabučiame name nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat turi teisę ir į atitinkamą dalį (nurodytą priešieškinyje) daugiabučiame name esančios pastogės patalpų. Apeliantų teigimu, jų priešieškinio netenkinęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad D., privatizavimo būdu įgijus kūrybines dirbtuves virš jiems priklausančio buto, kurių paskirtį vėliau pakeitė ir perleidus atsakovams pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, atsakovai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teisių į palėpę.

58.        Šiuo aspektu nustatytos tokios esminės faktinės aplinkybės:

i.                      Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 145 „Dėl palėpės įsirengimo“ leido atsakovei P. D., gyv. (duomenys neskelbtini) įsirengti 103,1 kv. m. ploto kūrybinę dirbtuvę pagal suderintą projektą. A. P. D. iš valstybės 1993 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį palėpės patalpų, esančių virš jai priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini);

ii.                       atsakovams 1996 m. rugpjūčio 09 d. išduotas statybos leidimas atlikti kapitalinį kūrybinių dirbtuvių remontą, 2011 m. sausio 17 d. patvirtinta deklaraciją apie statybos užbaigimą ir daugiabučio namo palėpės dalis įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, t. y. butas, adresu  (duomenys neskelbtini);

iii.                       atsakovai D. 2011 m. vasario 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. V. ir J. V. butą, adresu  (duomenys neskelbtini).

59.       Su apeliaciniu skundu nesutinka atsakovai V. V. ir J. V., kurie, kaip nustatyta, įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš šioje byloje atsakovais esančių D.. Pastarieji apeliacinio skundo neteikė, todėl šių atsakovų aspektu bus pasisakoma žemiau nurodytais argumentais tik tiek, kiek tai susiję su atsakovų V. V. ir J. V. apeliacinio skundo argumentais.

60.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos. CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta buto savininko teisė perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, esančios bendro naudojimo patalpose, dalį atskirai nuo nuosavybės teisės į butą tik tuo atveju, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto dalis, jį pertvarkius, galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.

61.       Pagal teisinį reglamentavimą perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

62.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir iki CK įsigaliojimo galiojusiame 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (aktualios redakcijos, galiojusios nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1994 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė (121 straipsnis); įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio teisė perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje (124 straipsnis) bei įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendro turto (126 straipsnis).

63.       Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turėjo teisę tiek atsidalinti savo turto dalį, tiek ją parduoti kitam asmeniui, kas, kaip nustatyta aukščiau, ir buvo padaryta atsakovų D.. Pagrįstai ieškovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiabučio namo palėpės patalpos ir pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą buvo laikomos bendrąja daline namo patalpų savininkų nuosavybe, o byloje ginčo dėl kitokio atsakovams V. V. ir J. V. šiuo metu priklausančių gyvenamųjų patalpų vertinimo nebuvo. Taip pat byloje nekilo ir ginčo, jog tuo metu kai bendro naudojimo (visiems patalpų savininkams priklausančių) patalpose (jų sąskaita) atsakovams D. buvo leista įsirengti kūrybines dirbtuves, pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė daugiau kaip vienam savininkui. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams D. aukščiau aptartais veiksmais jau realizavus savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į palėpės patalpas, įgyjant jas (tuo metu įsirengiant kūrybines dirbtuves), ir, statybos leidimo pagrindu atlikus kapitalinį dirbtuvių remontą, bei atlikus atitinkamus veiksmus ir įregistravus gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau jas perleidus atsakovams V. V. ir J. V., pastarieji neįgijo tokių teisių, kurias ankstesni savininkai jau buvo realizavę.

64.       Minėta, kad CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, atsakovams D. realizavus savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į palėpės patalpas, tokia teisė atsakovams V. V. ir J. V. nebuvo perduota, ir kaip minėta, jų nebuvo ir įgyta.

65.       Kitokiai išvadai nesudaro pagrindo ir apeliantų argumentai, susiję su jų įgyto buto privatizavimo procedūra. Tai, jog atsakovai D. atitinkamų procedūrų būdu, aptartų šios nutarties 58 punkte, įgijo dalį palėpės patalpų, o vėliau pakeitė jos paskirtį ir vėliau įregistravo kaip atskirą turtinį vienetą, kurį perleido apeliantams, nesukuria  atsakovams teisės pretenduoti į naujai formuojamos palėpės patalpų dalis.

66.       Apibendrinant išdėstytą, apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas, laikant, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisė normas ir pagrįstai sprendė, jog apeliantai (atsakovai), įsigydami gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo jau ankstesnių savininkų realizuotų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į palėpės patalpas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

67.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teisme kelia tiek ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir atsakovai V. V. ir J. V..

68.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad bendrija buvo pripažinta netinkama ieškove byloje nei pagal pradinį, nei pagal patikslintą ieškinį, todėl laikė, kad galutinis teismo sprendimas buvo priimtas ne bendrijos naudai ir bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų (218 Eur žyminio mokesčio ir 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos) iš atsakovų nepriteisė. Ieškovė teigia, kad net ir pripažinus, jog bendraieškove dalyvavo nepagrįstai, ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir patenkinti, be to, ji byloje dalyvavo vykdydama bendraturčių sprendimą ir gindama jų teises į bendrąją nuosavybę, todėl įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

69.        CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju vadovautasi bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, laikant, kad apeliantė (bendrija) pralaimėjo ginčą. Nors apeliantė su tuo ir nesutinka, argumentuodama, jog vis tik buvo pasiektas teisinis rezultatas, kurio tiek ieškiniu, tiek ir jį patikslinus siekė ir bendrija (ginčo laimėtojais pripažinti patalpų savininkai, teikę patikslintą ieškinį), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

70.       Visų pirma, nors iš tiesų kilusio ginčo laimėtojai yra patikslintą ieškinį teikę patalpų savininkai, tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog šiuo atveju patalpų savininkų laimėtas ginčas turėtų lemti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir apeliantei. Teismo vertinimu, apeliantė negali prisiimti teisinio rezultato, kuris liečia patalpų savininkus, siekdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juolab kad pripažinta, jog apeliantė neturėjo ir neturi tokios materialinės teisės, kurios siekė ieškiniu bei jį tikslindama.

71.       Antra, apeliantė, nuo pat proceso pradžios (pirminio ieškinio pateikimo) aktyviai siekė dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, palaikydama savo poziciją, nors klausimas dėl jos teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį buvo kilęs dar teikiant pradinį ieškinį (priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo  2022 m. sausio 17 d. nutartis, kuri aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinta), taip pat apeliantė dalyvavo procese pateikus patikslintą ieškinį, kuriame ieškovais buvo ir reikalavimus reiškę patalpų savininkai.

72.       Trečia, apeliantės argumentai, jog ieškinį reiškė kaip įgaliotas ir pavedimą vykdantis patalpų savininkų atstovas, nelemia išvados, jog apeliantė, kurios reikalavimai netenkinti, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai, atsikirsdami į tokį apeliantės argumentą, teigia, jog Bendrijos balsavimo protokoluose nebuvo tokio sprendimo, be to, pateikiant patikslintą ieškinį, bendraieškiais buvo ir patys patalpų savininkai, siekiantys bendrosios dalinės nuosavybės atitinkamomis dalimis į pastogę pripažinimo.  Kaip minėta, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Taigi, Bendrija šiuo atveju, t. y. nagrinėjant kilusį ginčą, nepagrįstai save priskiria patalpų savininkų atstovu.

73.       Ketvirta, kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nelemia ir apeliantės argumentai apie tai, kad Bendrija savarankiškai negauna lėšų, o veiklą vykdo iš tokių lėšų, kurios surenkamos iš patalpų savininkų. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos apmokėtos apeliantės, o jų surinkimo iš bendrijos narių (ar kaip nurodo ieškovų) klausimas nagrinėjamu atveju nesudaro ginčo dalyko.

74.       Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas apeliantei (Bendrijai) bylinėjimosi išlaidų, nenukrypo nuo procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl ir šiuo aspektu Bendrijos apeliacinis skundas netenkintinas.

75.        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui nepritaria apeliaciniu skundu ir atsakovai J. V. ir V. V.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netenkinti priešieškinio, atsakovui V. V. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, tačiau sprendė iš atsakovų (apeliantų) solidariai priteisti 500 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (taip pat ir iš kitų sprendime nurodytų atsakovų), kurių priteisimą atsakovai ir ginčija.

76.       CPK 96 straipsnio 1-2 dalimis valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo/atsakovo proporcingai atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

77.       Apeliantai visų pirma remiasi argumentu, jog byloje atsakovais buvo 16 asmenų, tačiau valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistos tik iš 6 atsakovų, kurie turėjo atstovę ir visi dokumentai buvo siunčiami per EPP atstovei. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei priteisimo iš atsakovų klausimas detaliai aptartas skundžiamame sprendime. Sprendime nurodyta, kad iš konkrečių atsakovų (tarp jų ir apeliantų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai priteistos dėl to, kad minėti atsakovai palaikė priešingą ieškovų poziciją ir prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti/palikti nenagrinėtą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir laiko, jog priešingą ieškovams poziciją palaikę atsakovai turi atlyginti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1-2 dalys). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, jog atsakovai, kurie turėjo atstovę ir jiems procesiniai dokumentai buvo įteikiami per EPP sistemą, neprisidėjo prie procesinių dokumentų išlaidų atsiradimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą lemia ne tai, kokiu būdu pralaimėjusiai civilinį ginčą šaliai buvo įteikiami procesiniai dokumentai, o tai, ar apskritai buvo patirtos tokio pobūdžio išlaidos. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju buvo patirtos 2 858,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš jų 2 510,96 Eur suma susidarė po patikslinto ieškinio priėmimo, o teismas, įvertinęs jų dydį bei į dalies išlaidų susidarymą nulėmusias objektyvias priežastis, sprendė sumažinti 1 500,00 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Taigi, ši suma ir buvo paskirstyta tarp priešingą poziciją byloje išreiškusių atsakovų.

78.       Nesutiktina su atsakovų argumentu, jog Bendrijos veiksmai nulėmė, kad vienoje byloje teismas priėmė net du sprendimus. Šioje civilinėje byloje priimtas vienas sprendimas, kurio dalis ir yra skundžiama, todėl nėra aišku, kokius du sprendimus apeliantai turi omeny.

79.       Skirstant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas neturi teisinės reikšmės ginčo pobūdis, sudėtingumas ir pan. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismas įvertino tiek susidariusių išlaidų dydį, tiek ir tai, jog dalis šių išlaidų susidarė dėl objektyvių priežasčių, paskirstė tik tas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios susidarė nuo patikslinto ieškinio priėmimo, taigi, nors valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir didelė, tačiau ji jau sumažinta įvertinus aptartus kriterijus. Pastebėtina ir tai, nors iš tiesų patikslintas ieškinys, kuriame nurodyti ir kiti ieškovai, pateiktas ne 2023 m. balandžio 18 d., o 2023 m. lapkričio 16 d., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta aplinkybė nekeičia galutinės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo sumos, kadangi, kaip jau minėta, susidariusi bylinėjimosi išlaidų suma  valstybei yra gerokai didesnė ir ji sumažinta atsižvelgiant į aptartus kriterijus.

80.       Apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ir priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nenukrypstant nuo teisinio reglamentavimo, pagrįstai atsižvelgta ir įvertinti kriterijai, kurių pagrindu sumažintos valstybei priteistinos dokumentų siuntimo išlaidos, taigi atsakovų apeliacinis skundas ir šioje dalyje netenkintinas.

 Dėl bylos procesinės baigties

81.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

82.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

83.        CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

84.       Kadangi apeliantų pateikti apeliaciniai skundai netenkinti, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą apeliacinės instancijos teisme už apeliacinių skundų parengimą.

85.       Iš pateiktos ieškovų sąskaitos už teisines paslaugas detalizacijos matyti, jog ieškovai patyrė 1000 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikti mokėjimo dokumentai, jos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), todėl atlikusiai apmokėjimą ieškovei daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo parengimą iš atsakovų J. V. ir V. V. apeliacinį skundą, kuris netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

86.       Analogiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovų R. V., R. V., S. Š. ir A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas suteikiant jiems teisinę pagalbą atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą parengti. Pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas R. V. ir S. Š. sumokėjo po 300 Eur atsiliepimą parengusiai atstovei. Bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijus, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl priteistinos iš ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jos apeliacinis skundas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87.       Paskaičiuota, jog pašto išlaidos po skundžiamo sprendimo priėmimo sudaro 29,77 Eur. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinti, o kiekvienam iš apeliantų tenkanti suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną 8 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), jos priteistinos valstybei iš apeliantų ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atsakovų V. V. ir J. V. lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės – 14,89 Eur, ir iš atsakovų solidariai 14,89 Eur (CPK 96 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų J. V. ir V. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti S. Š. iš ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 14,89 Eur (keturiolika Eur 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Turi būti pateiktas teismui mokėjimą pagrindžiantis įrodymas.

Priteisti valstybės naudai solidariai iš atsakovų V. V. ir J. V. 14,89 Eur (keturiolika Eur 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Turi būti pateiktas teismui mokėjimą pagrindžiantis įrodymas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

   Teisėjai                                                                                            Loreta Bujokaitė

                                                                                                              Rūta Burdulienė

                                                                                                              Jūra Marija Strumskienė