Pirmosios instancijos teismo
Teisėjas Virginijus Skaraitis Civilinė
byla Nr. 2A-64-338/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 121.15;121.21
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008m.balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko
(pranešėjas), Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M.
ir atsakovės M. M. apeliacinius skundus dėl Kupiškio
rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-266-783/2007 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,
neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės
iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančio buto bei atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui L. M. dėl
santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja
jungtine nuosavybe, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečio
vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė santuoką, sudarytą tarp
jo ir atsakovės 2004-08-06, nutraukti dėl atsakovės kaltės, priteisti iš
atsakovės ieškovo naudai 3000 Lt neturtinės žalos, iškeldinti atsakovę iš
ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio A.Purėno g.
14-12, Kupiškyje, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės
bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė
2004-08-06, nesutarimai santuokoje prasidėjo 2006 m. vasaros pradžioje, nes atsakovė viena pradėjo važinėti į šokius, grįždavo išgėrusi. Į ieškovo
bandymus išsiaiškinti, atsakovė atsakydavo, kad jai reikia laisvės. Tokiu savo
elgesiu atsakovė ieškovui padarė didelę neturtinę žalą, kurią jis vertina 3000
Lt.
Atsakovė priešieškiniu
prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant jos kaltei, prašė
santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo 2004-08-06, nutraukti dėl ieškovo kaltės,
po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „Miliūnienė”, dukters I. M., g. 2002-01-27, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti
iš ieškovo po 300 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui iki jos pilnametystės bei
1500 Lt įsiskolinimą, susidariusį nuo 2006-12-15, priteisti iš ieškovo 5000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo, prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe butą,
esantį A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, prašė padalinti santuokoje įgytą turtą,
priteisti ieškovui 12500 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto
natūra dalį, prašė atleisti atsakovę iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir
dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos,
priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo
bendras gyvenimas prasidėjo nuo 2000 metų, 2002-01-27 jiems gimė dukra Iveta,
santuoka su ieškovu buvo įregistruota 2004-08-06. Nesutarimai su ieškovu prasidėjo
2005-2006 metais, nuo 2006m. kovo mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo.
Santykiai visai pašlijo po 2006m. Šv. Kalėdų, kai sužinojo apie ieškovo artimus
santykius su bendradarbe. Ieškovo neištikimybės faktą įrodo telefono sąskaitos
išklotinės, iš kurių matyti, kad ieškovas bendravo SMS žinutėmis su abonentu,
kurio tel. Nr. 868046233. Atsakovė mano, kad nurodytas abonentas priklauso nurodytai
bendradarbei. Atsakovė nurodo, jog trumposios žinutės, taip pat ta aplinkybė,
jog ieškovas nemiegodavo namuose, patvirtina neištikimybės faktą, todėl
santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, jai turėtų būti priteista
5000 Lt dydžio neturtinė žala, nes dėl sutuoktinio neištikimybės patyrė
išgyvenimus, emocinį skausmą, pažeminimą, depresiją. Atsakovė nurodė, jog butą,
esantį V.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, įsigijo už kartu su ieškovu gyvenant
neįregistravus santuokos sutaupytas lėšas bei ieškovo vardu paimtą banko
kreditą, kurį atsakovė ir ieškovas iš bendrasantuokinių lėšų iki šiol grąžina
bankui. Kadangi buto pirkimo metu atsakovė nedirbo, augino vaiką, todėl per
mažos buvo kartu gaunamos pajamos gauti kreditą banke buto pirkimui abiejų –
ieškovo ir atsakovės vardu. Dėl šios priežasties paskola buvo paimta ir butas
įregistruotas ieškovo vardu. Todėl atsakovė prašo remiantis CK 3.90 straipsniu
pripažinti šį butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsižvelgiant į
tai, kad su atsakove kartu gyventi lieka nepilnametė duktė, atsakovei priteisti
natūra butą, esantį A.Purėno g. 14 – 12, Kupiškyje, o ieškovui priteisti
piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto natūra dalį.
Kupiškio rajono
apylinkės teismas 2007m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį
tenkino iš dalies. Santuoką tarp M. M. ir L.
M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. M. M. paliko
santuokinę pavardę „Miliūnienė“, L. M. – „Miliūnas“.
Nustatė nepilnamečio vaiko I. M., g. 2002-01-27, gyvenamąją
vietą su motina M. M.. Priteisė
iš L. M. materialinį
išlaikymą I. M. išlaikymui
po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2007-05-18 iki vaiko
pilnametystės. Priteisė iš L.
M. materialinio išlaikymo I.
M. 1500 Lt įsiskolinimą nuo 2007-12-15 iki
2007-05-18. Paskyrė M. M. nepilnamečio vaiko I. M. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja. Nustatė uzufruktą ieškovo L. M. butui su rūsiu, esančiam A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, suteikiant
atsakovei M. M. ir I. M. teisę naudotis šiuo butu iki I. M. pilnametystės. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovui L. M. priteistė 550 Lt
vertės šaldytuvą, 500 Lt vertės automatinę skalbyklę, 550 Lt vertės miegamojo
lovą ir drabužių spintą, viso ieškovui priteisė turto
už 1600 Lt ; M. M. priteisė
200 Lt vertės svetainės sekciją, 100 Lt vertės svetainės stalą, 100 Lt
vertės sofą - lovą, 200 Lt vertės dujinę viryklę, 1500 Lt vertės automobilį
AUDI-80, viso atsakovei priteisė turto už 2100 Lt. Ieškovo L.
M. ieškinio dalį dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsakovės M. M. iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančio buto,
esančio A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, ir atsakovės M. M. priešieškinio
dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo, L. M. nuosavybės
teise priklausančio buto, esančio A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, pripažinimo
bendrąja jungtine nuosavybe, tuo pačiu, 12500 Lt dydžio kompensacijos
priteisimo ieškovui, teismas atmetė. Priteisė iš L. M. 50
Lt žyminio mokesčio išlaidų M. M. ir 171 Lt žyminio
mokesčio bei 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į
valstybės biudžetą. Priteisė iš M. M. 50 Lt žyminio
mokesčio išlaidų L. M. ir 763 Lt žyminio mokesčio bei 34
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes iš
byloje esančių aplinkybių nustatė, kad abu sutuoktiniai nesilaikė CK 3.27
straipsnio 1 dalyje numatytų jiems pareigų, t.y. nebuvo vienas kitam lojalūs,
negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai, šeimoje kildavo tarpusavio
nesutarimų, kurių nesprendė nei viena, nei kita šalis. Kitų ieškinyje ir
priešieškinyje nurodytų santuokos nutraukimo pagrindų, t.y. dėl sutuoktinių
neištikimybės vienas kitam, ieškovas ir atsakovė neįrodė. Kadangi teismas
nusprendė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo ir
atsakovės reikalavimus priteisti neturtinę žalą iš kitos šalies atmetė.
Teismas, priteisdamas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį
mokamomis periodinėmis300 Lt išmokomis, įvertino ieškovo turtinę padėtį, t.y. turimą
nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas: 791,98 vidutinį mėnesinį darbo užmokestį,
491,44 Lt per mėnesį gaunamą netekto darbingumo pensiją bei socialinio draudimo
našlaičių pensiją, turimus kreditoriniu įsikolinimus bankui, kurie per mėnesį
neviršija 100 Lt, atsižvelgė į vaiko poreikius, į motinos turtinę padėtį, t.y.
503,49 Lt vidutiniškai gaunamą mėnesinį darbo užmokestį ir 52 Lt į mėnesį
gaunamą išmoką iš socialinės paramos skyriaus. Kadangi ieškovas nepateikė
duomenų, kad nuo 2006-12-15 teikė materialinį išlaikymą vaikui, teismas
priteisė 1500 Lt įsiskolinimą nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18. Teismas atmetė
atsakovės reikalavimą dėl ieškovui priklausančio turto pripažinimo bnedrąją
jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nustatė, kad butas, esantis A.Purėno g.
14-12, Kupiškyje, buvo įgytas 2002-08-27 ieškovo L. M. vardu,
t.y. šį nekilnojamąjį turtą, ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo su atsakove,
o atsakovė nepateikė įrodymų, kad nekilnojamasis turtas būtų pagerintas
lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.90 straipsnio 1 dalis
numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo
pripažintas sutuoktinių bendrąją nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu
šis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio
lėšomis ir darbu. Teismas priteisė ieškovui automatinę skalbyklę, miegamojo
lovą, drabužių spintą , šadytuvą, iš viso daiktų už 1600 Lt, atsakovei priteisė
svetainės sekciją, svetainės stalą, sofą lovą, dujinę viryklę, automobilį, iš
viso daiktų už 2100 Lt, t.y. daugiau daiktų už 250 Lt. Tačiau teismas
atsižvelgdamas į tai, jog vaikas lieka gyventi su atsakove, kompensacijos iš
atsakovės ieškovui nepriteisė, nes priteisiant tokios vertės daiktus
nukrypstamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.116 str.,
3.123 str.). Teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.
Kadangi teismas atmetė reikalavimą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe iki
santuokos įgytą turtą, o atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, todėl
siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko, pasiliekančio gyventi su atsakove,
teisių, remdamasis CK 3.71 straipsniu, teismas nustatė uzufruktą ieškovui priklausančiam
butui, esančiam A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, iki nepilnametės dukters
pilnametystės ir paliko bute gyventi atsakovę, o ieškovo reikalavimą iškeldinti
atsakovę iš jam priklausančio buto atmetė.
Ieškovas
apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl
santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei; dėl 300 Lt dydžio
išlaikymo mokamo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteisimo nuo 2007-05-18;
dėl 1500 Lt dydžio įsiskolinimo priteisimo nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18; dėl
uzufrukto nustatymo visam ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam
dviejų kambarių butui, esančiam A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, ir perduoti šiuos
klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prašo priteisti
bylinėjimosi išlaidas ir bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas
nesutinka su teismo išvada, kad dėl santuokos nutraukimo yra ir jo kaltė.
Teigia, kad tokia išvada padaryta be jokių įrodymų. Ieškovas nesutinka su
teismo išvada, jog jis nesirūpino buitimi, nepadėjo atsakovei rūpintis šeima.
Nurodo, kad mokėjo visus mokesčius už butą, pirko dukrai maistą, leido su dukra
laisvalaikį, buvo su dukra nesant atsakovei namuose, tą daro ir dabar. Ieškovas
nesutinka su teismo priteista 300 Lt dydžio išlaikymo suma mokama mėnesinėmis
periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės. Atsakovė
nepateikė jokių įrodymų, kad išlaidos dukros išlaikymui yra 600 Lt. Ieškovo
nuomone dukros poreikiams tenkinti reikalinga 300-350 Lt suma per mėnesį, todėl
teisinga priteistina išlaikymo suma būtų 200 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia,
kad 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18
priteistas be jokio pagrindo. Nurodo, kad visada prisidėjo iki šiol prisideda
prie dukros išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad teismas be pagrindo nustatė
uzufruktą visam ieškovui priklausančiam butui. Ieškovo manymu, vaiko poreikius
visiškai atitiktų uzufrukto nustatymas vienam buto kambariui.
Atsakovė
apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo
sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir turto
padalijimo; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodo, kad
pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą vaiko išlaikymo dydį, nes
nesiaiškino vaiko poreikių, pilnai neišsiaiškino tėvų turtinės padėties.
Atsakovė teigia, kad uzufrukto nustatymas ieškovo butui yra priešingas vaiko
interesams, nes ieškovas ir atsakovė nesutaria, todėl gyvenimas viename bute
blogai veiktų vaiką psichologiškai. Atsakovė mano, kad vaiko teisė į gyvenamąją
patalpą būtų geriau užtikrinta išnuomotoje patalpoje, todėl turėtų būti
priteistas didesnis vaiko išlaikymo dydis. Atsakovė nurodo, kad teismas
neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Toks turto padalijimas pažeidžia
prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą. Atsakovei priteistas
turtas yra menkavertis, nusidėvėjęs, neskirtas vaiko poreikiams tenkinti, todėl
turi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir
atsakovei priteista automatinė skalbyklė ir šaldytuvas.
Atsakovė
nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundą
nurodo, jog santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp
ieškovo ir atsakovės nebėra meilės, tarpusavio supratimo, sutuoktiniai nebegali
kartu gyventi, ieškovas nebegerbia atsakovės. Atsakovė nesutinka su ieškovo
motyvais dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mano, kad ieškovo turtinė padėtis,
t.y. gaunamos pajamos 1500 Lt per mėnesį, turimas didelės vertės nekilnojamasis
turtas, leidžia teikti išlaikymą vaikui net po 500 Lt per mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis. Atsakovė nurodo, kad uzufrukto nustatymas ieškovo butui
prieštarauja vaiko interesams šioje konkrečioje situacijoje.
Apeliaciniai
skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1p.)
CK 3.26
straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas
kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir ,
atsižvelgiant į kiekvieno galimybes , prisidėti prie bendrų šeimos ar kito
sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
sutuoktiniai nesilaikė šių pareigų, jiems trūko tarpusavio pagarbos,
pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, jie neketino spręsti kilusių problemų
abipusių nuolaidų būdu, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61
str.). Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad
santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia,
kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl jos neištikimybės, o jo
kaltės dėl santuokos iširimo nėra. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos
prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio
kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė;
sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio
šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.
Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo
yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti
faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (šiuo atveju
santuokinę neištikimybę). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje
esantys įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovė ieškovui buvo
neištikima, o ieškovė buvo neištikima atsakovui. Kolegija pažymi, kad vertinant
įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas,
pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra
didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas
pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m.
gruodžio 30 d. nutarimo Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šiuo
principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės ir atsakovo santuokinės
neištikimybės buvimo ar nebuvimo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Kolegija
sutinka, kad ieškovo pateikta anketa iš internetinio puslapio pažinčių
svetainės (1t., b.l 93), ieškovo teiginiai dėl galimo atsakovės bendravimo su
kitu vyru (b.l. 188 ), neįrodo atsakovės neištikimybės ieškovui fakto. Teismas
šioje byloje nustatė, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas ir
pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61
str.). Ieškovas nesutinka su teismo priteista 300 Lt suma dukros išlaikymui.
Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog išlaidos dukros išlaikymui
yra 600 Lt per mėnesį. Ieškovo nuomone, dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga
300-350 Lt suma, todėl iš jo dukros išlaikymui turėtų būti priteista 200 Lt
suma. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą
dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Nurodo, kad priteisdamas
išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2
dalimi, privalėjo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Tačiau
teismas nesiaiškino vaiko poreikių, nevisapusiškai įvertino tėvų turtinę ir
todėl priteisė per mažą vaiko išlaikymo dydį. Atsakovė mano, kad atsižvelgiant
į ieškovo ir atsakovės pajamas bei vaiko poreikius, iš ieškovo vaiko išlaikymui
turėtų būti priteista 500 Lt suma. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant
vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta,
kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė
padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis
leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius
išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko
poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas
būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis
kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK
6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali
būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atsakovė priešieškiniu
prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis, tačiau priešieškinyje nenurodė ir byloje neįrodinėjo
faktinių aplinkybių, patvirtinančių konkrečius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs
byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį: turimą nekilnojamąjį
turtą, visų rūšių gaunamas pajamas per mėnesį, kurios vidutiniškai sudaro 1282
Lt (1t. b.l. 13-15), ieškovo mokamą 100 Lt per mėnesį kreditorinį įsiskolinimą
bankui (b.l. 148-152), priteisė atsakovės prašomą išlaikymo dydį. Teismas
priteisdamas 300 Lt dydžio išlaikymą vaikui iš ieškovo, įvertino ir atsakovės
turtinę padėtį: gaunamas 555 Lt vidutines pajamas per mėnesį, kurias sudaro
darbo užmokestis ir išmoka iš socialinės rūpybos skyriaus (1 t., b.l. 70-71),
nes tėvų vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė. Atsižvelgiant į tai, kad
atsakovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui, nepateikė vaiko poreikių
paskaičiavimų, o tik nurodė konkrečią sumą, į tai, kad Vyriausybės 2007m. birželio
6 d. nutarimu Nr. 543 nuo 2007m. liepos 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė
alga yra 700 Lt neatskaičius mokesčių, į tai, kad išlaikymą vaikui privalo
teikti abu tėvai, į vaiko amžių, Kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis
yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir proporcingas
ieškovo turtinei padėčiai. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė vaiko
poreikių paskaičiavimą, pagal kurį vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį
reikalinga 808 Lt suma. Paskaičiavime nurodyta, kad vaiko poreikiui būstui
tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga 200 Lt suma. Atsakovė nurodo, kad
ši suma reikalinga būsto nuomai ir jo išlaikymui, su kuo Kolegija sutikti
negali, nes pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamosios vietos klausimą
išsprendė nustatydamas uzufruktą ieškovo butui, kuriuo suteikta teisė nepilnamečiui
vaikui ir atsakovei naudotis tuo butu iki vaiko pilnametystės. Taigi, šios
atsakovės paskaičiavime nurodytos išlaidos nepagrįstos. Ieškovas nesutinka su
teismo jam priteistu 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimu susidariusiu nuo 2006-12-15
iki 2007-05-18, nes prie dukros išlaikymo visada prisidėjo ir prisideda. Tačiau
ieškovas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl Kolegija
sprendžia, kad įsiskolinimas priteistas pagrįstai, atsižvelgiant į
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.
1 d., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Ieškovas nesutinka dėl uzufrukto
nustatymo visam jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, mano, kad
vaiko poreikius visiškai atitiktų uzufrukto nustatymas vienam buto kambariui.
Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad uzufrukto nustatymas ieškovo
butui yra priešingas vaiko interesams, nes atsakovė su ieškovu nesutaria, o tai
blogai veiktų vaiką psichologiškai. Atsakovės manymu, vaiko teisė į gyvenamąją
patalpą būtų geriau užtikrinta išnuomotoje patalpoje. Kai gyvenamoji patalpa
(namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui ir vaiko
gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris nėra gyvenamosios patalpos
savininkas, užtikrinant vaiko teisę į būstą, teismui suteikiama teisė nustatyti
uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris
nėra gyvenamosios patalpos savininkas (CK 3.71 str.). Kadangi byloje buvo
patenkintas atsakovės reikalavimas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą
nustatyti su ja, tačiau atmestas reikalavimas pripažinti bendrąja nuosavybe iki
santuokos ieškovo nuosavybės teise įgytą butą, siekiant nepažeisti nepilnamečio
vaiko, pasiliekančio gyventi su atsakove, teisių, teismas nustatė uzufruktą į
ieškovui priklausantį butą, esantį A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, dukrai ir
atsakovei iki kol nepilnametė dukra sulauks pilnametystės. CPK 376 str.
nustato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi siekti, kad būtų
apsaugotos vaikų teisė ir interesai, teismas turi teisę viršyti pareikštus
reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, kurie nebuvo
pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir
pagrindu. Nors ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu nepareiškė
reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, tačiau Kolegija sprendžia, kad uzufrukto
nustatymas į ieškovo butą vaikui ir kitam sutuoktiniui, šioje konkrečioje
byloje geriausiai atitinka vaiko interesus. Kolegija pažymi, kad uzufrukto
nustatymas į ieškovui priklausantį butą, vaikui ir atsakovei, neatima iš
ieškovo teisės šiuo butu nevaržomai naudotis. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio
skundo motyvas, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, nes
toks turto padalijimas pažeidžia prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo
principą (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje (1t., b.l.3-5), o atsakovė
priešieškinyje (1t., b.l. 52-56) prašė padalinti santuokoje įgytą turtą pagal
kiekvieno jų nustatytą tvarką. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos ginčo
tarp šalių iš esmės nebuvo, šalys 2007-11-22 posėdžio metu tik tikslino
dalintino turto vertes (2t. b.l. 10), todėl keisti turto padalijimo tvarką,
Kolegija nemato pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus
įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis
įstatymais, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 178,
179, 185, 259-260, 263 str.), kurį nėra pagrindo naikinti apeliacinių skundų
motyvais ir argumentais.
Iš apeliantų
priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės
biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,
jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93
str., 98 str.). Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, tai
iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi
CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r ė :
Kupiškio
rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. M. ir M. M. po 8,50
Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai
Margarita Dzelzienė
Laimantas
Misiūnas
Rimantas
Savickas