Civilinė byla Nr. e2A-285-934/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00011-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl konkurso nutraukimo arba perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Būsto projektai SPV“ (toliau – ir ieškovė) 2025 m. vasario 4 d. ieškiniu prašo:
1.1. nutraukti viešąjį tarptautinį konkursą „(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į (duomenys neskelbtini) pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas);
1.2. nenustačius Pirkimo nutraukimo pagrindų, panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo tose dalyse, kuriose:
1.2.1. sudaryta pasiūlymų eilė bei atliktas ekonominio naudingumo vertinimas ir suteikti balai, susiję su kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatais ir vertinimo kriterijaus C balais, suteiktais ieškovei ir UAB „Spi 1“ (toliau – ir laimėjusi tiekėja) ir įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą, suteikti balus, susijusius su kriterijaus T parametro P2 rodikliu R1 ir vertinimo kriterijumi C bei nustatyti naują pasiūlymų eilę;
1.2.2. laimėjusiai tiekėjai buvo skirti 3 balai pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo 2.3 papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų – pastatų tvarumo vertinimo sistema P3;
1.2.3. sudaryta pasiūlymo eilė ir laimėtoja paskirta UAB „Spi 1“ ir UAB „Būsto projektai SPV“ bei UAB „Spi 1“ skirti balai pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2 ir iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą pagal vertinimo kriterijaus T parametrą P1;
1.3. nenustačius Pirkimo nutraukimo pagrindų, panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo toje dalyje, kuria sudaryta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoja paskelbta UAB „Spi 1“ ir atmesti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą Pirkime kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų;
1.4. priteisti iš perkančiosios organizacijos ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. perkančioji organizacija paskelbė Pirkimą, kuris vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – PĮ). Pirkimu siekiama atrinkti privatų partnerį, kuris viešosios ir privačios partnerystės būdu suprojektuos, pastatys ir įrengs (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių bei teiks jo priežiūros paslaugas. 2024 m. gruodžio 3 d. perkančioji organizacija paskelbė sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo. Sprendimu buvo nustatyta pasiūlymų eilė Pirkime: 1 vieta – UAB „Spi 1“, 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“, 23,95 balai; 3 vieta – UAB Būsto projektai SPV, 20,59 balai; 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“, 13,69 balų. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė 2024 m. gruodžio 13 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. gruodžio 30 d. pretenzijas, kurios buvo atmestos. Ieškovei 2025 m. sausio 9 d. buvo leista susipažinti su laimėjusios tiekėjos brėžiniais ir kita projektinių sprendinių dalimi, kuri yra susijusi su Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimu. Ieškovė 2025 m. sausio 20 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl sprendimu nustatyto nepagrįsto Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimo, kuri 2025 m. sausio 28 d. buvo atmesta.
3. Perkančiosios organizacijos sprendime netinkamai apskaičiuotas ieškovės pateikto pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus C (metinis atlyginimas). Perkančioji organizacija, apskaičiuodama vertinimo kriterijaus C (metinis atlyginimas (visam sutarties laikotarpiui)) dydį, vadovavosi ne Pirkimo sąlygų 20 priedo B formoje „Finansinis pasiūlymas“ tiekėjos pasiūlytu metinio atlyginimo dydžiu, kuris yra lygus 85 751 635 (be PVM), o metinio atlyginimo mokėjimais grynąja dabartine verte Eur su PVM, nors to nenumatė Pirkimo sąlygos. Ieškovės įsitikinimu, sprendimu apskaičiuotas vertinimo kriterijaus C balas yra neteisėtas, nes: jo apskaičiavimo tvarka prieštarauja Pirkimo sąlygų reikalavimams; pažeidžia PĮ 28 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus bei skaidrumo principą; iškreipia lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime.
4. Perkančiosios organizacijos sprendime netinkamai apskaičiuotas pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus R1 (šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas). Apskaičiuojant rodiklio R1 balus, perkančioji organizacija: nesivadovavo Pirkimo sąlygų 18 priedo energijos efektyvumas P2 vertinime nustatyta rodiklio R1 apskaičiavimo tvarka (formule), o rėmėsi ne pagal Pirkimo sąlygas atliktu elektros energijos poreikio vertinimu, kurio nenumato Pirkimo sąlygos; pažeidė Pirkimo sąlygų 18 priedo energijos efektyvumas P2 nustatytą nuostatą, kad: „Vertinamas Dalyvio Pasiūlyme pagal Sąlygų Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis. priede Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai 1 priedėlio formą nurodytas Objekto energijos suvartojamo kiekis per metus“. Perkančioji organizacija ieškovei sprendimu skyrė 0 balų, o laimėjusiam pasiūlymui 7,50 balo, o tai pagal Pirkimo sąlygų 18 priede pateiktą formulę apskritai nėra galima (dalyba iš nulio negalima).
5. Laimėjusi tiekėja kartu su pasiūlymu nepateikė reikalaujamos pateikti pasiūlymo informacijos, todėl jos pasiūlymas negalėjo būti pripažintas tinkamu. Laimėjusi tiekėja, pažeisdama Pirkimo sąlygų 78.1 papunktį, nepateikė Techninės pasiūlymo formos. Be to, laimėjusi tiekėja nepateikė Pirkimo sąlygų 15 priedo 1 punkto reikalavimus atitinkantį Finansinį veiklos modelį (toliau – FVM): i) nepagrįstos finansavimo visam laikotarpiui sąlygos, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 3.1 ir 3.2 papunkčiai; ii) pažeidžiant Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.4 papunktį kartu su FVM nepateikti atnaujinimo ir remonto sąnaudas pagrindžiantys dokumentai; iii) nepateiktas finansavimo struktūros aprašymas, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 3.2 papunktis; iv) nepateikta informacija apie rizikų, kurios perduodamos privačiam subjektui, eliminavimo sąnaudas, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 3.2 papunktis; v) pateikė netikslius duomenis (FVM prieštaraujančius gautiems pasiūlymams) dėl statybos sąnaudų, kurias pagrįsti turėjo būti pateikti pasiūlymai (reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.1 papunktis) ir nepagrindė FVM nurodytų projektavimo ir statybos valdymo sąnaudų, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.1 papunktis. Taigi, laimėjusios tiekėjos pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau perkančioji organizacija leido laimėjusiai tiekėjai teikti naują informaciją / duomenis, kurie nebuvo pateikti su pasiūlymu, taip Pirkimo sąlygas neatitinkantį pasiūlymą padarant jas atitinkančiu. Perkančioji organizacija, leisdama laimėjusiai tiekėjai tikslinti Pirkimo pateiktą pasiūlymą ir iš Pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo padarant jį jas atitinkančiu, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
6. Laimėjusi tiekėja kartu su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygų 20 priedo A dalyje nustatytos techninio pasiūlymo formos, kurioje yra nurodomas pastatų siūlomas tvarumo standartas. Su pasiūlymu laimėjusi tiekėja pateikė dokumentą „Sprendinio techninė dalis“, kuriame nebuvo pateikta informacijos apie pastatams taikomą tvarumo standartą, o nurodytą pasiūlymo formą su įsipareigota pasiekti pastatų tvarumo vertinimo sistema laimėjusi tiekėja pateikė tik pasiūlymo vertinimo metu, t. y. 2024 m. spalio 17 d. Perkančioji organizacija sprendimu laimėjusiai tiekėjai skirdama 3 balus už vertinimo kriterijų „pastatų tvarumo vertinimo sistema P3“ pažeidė PĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei PĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 28 straipsnio 3 dalį, kadangi laimėjusiai tiekėjai balus skyrė pagal pateiktą techninio pasiūlymo formą (Pirkimo sąlygų 20 priedo A dalis), kuri buvo pateikta jau po pasiūlymų pateikimo termino, o teikdama pasiūlymą laimėjusi tiekėja nenurodė, kad atliks darbus ir sertifikuos pastatus pagal BREEAM.
7. Perkančioji organizacija netinkamai vertino ieškovės ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2, juos vertindama ne pagal Pirkimo sąlygas, taip pažeisdama skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Perkančioji organizacija ieškovės ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimą atliko pagal skirtingus kriterijus. Kaip laimėjusios tiekėjos pasiūlymo pranašumai nurodyti sprendiniai, pateikti ir ieškovės pasiūlyme, tačiau apie juos vertinime nenurodoma. Be to, kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimas pagrįstas išimtinai deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nėra pagrįsti vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimo aprašyme, pateiktame Pirkimo sąlygose. Perkančioji organizacija nepagrindė, kaip ir kiek balų skyrė ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai pagal vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimo kriterijus. Taigi, perkančioji organizacija sprendimu netinkamai vertino ir nustatė pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 ekonominio naudingumo balus.
8. Perkančioji organizacija akivaizdžiai nevienodai ir nelygiateisiškai vertino ieškovės ir laimėjusios tiekėjos atitiktį Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrams K1 ir K2, juos vertindama nevienodai, taip pažeisdama skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Kaip matyti iš laimėjusios tiekėjos perkančiajai organizacijai pateiktų atsakymų, kurie pateikti jau po pasiūlymų pateikimo, perkančioji organizacija leido ir prašė laimėjusios tiekėjos ne tik patikslinti savo sprendinius (juos vėliau atitinkamai pagal tai vertindama), bet prašydama juos gerinti (ką vėliau ir vertino), o tai prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus dėl žodinio proceso, nusprendė, kad žodinis procesas nėra reikalingas, nes tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai, atsižvelgiant į nagrinėjamų viešųjų pirkimų bylų specifiką, turėjo pareigą, teisę ir galimybes visus argumentus išdėstyti procesiniuose dokumentuose, laiku pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui.
11. Teismas konstatavo, kad pirmoji ieškovės teisinio suinteresuotumo sąlyga egzistuoja, nes ieškovė yra ginčo Pirkimo dalyvė, kurios pasiūlymas perkančiosios organizacijos sprendimu atsidūrė trečioje pasiūlymų eilės vietoje. Tačiau byloje sprendžiant dėl antrosios tiekėjos teisinio suinteresuotumo sąlygos egzistavimo, t. y. ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, teismas nurodė, kad tokiai išvadai pagrindo nėra. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, likusi trečioje vietoje Pirkime, nepagrindė, kokiu būdu būtų apgintos jos teisės ir interesai kitaip įvertinus trečiojo asmens pasiūlymą arba jį pripažinus netinkamu, kaip teigia ieškovė. Ieškovė, pareiškusi ieškinį ir du kartus jį tikslinusi, nekvestionuoja antroje vietoje likusio pasiūlymo tinkamumo ir jo vertinimo, perkančiajai organizacijai teiktose penkiose pretenzijose bei kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose savo realios galimybės tapti Pirkimo laimėtoja nepagrindė ir neįrodinėjo. Taigi, ieškovė nepateikė konkrečių argumentų, įrodančių jos galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, todėl teismas konstatavo, jog ieškovė byloje nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo. Ieškovei neįrodžius šios sąlygos, teismas nusprendė, kad taip pat nepripažįstamas ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą bei reikalavimas nutraukti Pirkimą.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių ir Klaipėdos apygardos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos dėl to paties Pirkimo pagal ieškovių UAB „Amberola“ ir UAB „DG VPP vystymas“ ieškinius atsakovei.
13. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovei buvo pateikta informacija, pagal kurią buvo apskaičiuoti ieškovės ir laimėjusios tiekėjos P1 kriterijaus balai. Kitų šio parametro vertinimo dokumentų perkančioji organizacija neturi, todėl teismas negali išreikalauti to, ko nėra. Be to, ieškovei buvo pateikta didžioji dalis atsakovės paklausimų ir laimėjusios tiekėjos atsakymų ir visa kita nekonfidenciali pirkimo informacija, susijusi su laimėjusiu pasiūlymu, todėl pakartotinis tos pačios, kuri ieškovei jau buvo pateikta, informacijos išreikalavimas būtų perteklinis ir nesusijęs su ieškovės teise į teisminę gynybą, priešingai, galintis pažeisti trečiojo asmens interesus.
14. Teismas nurodė, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentai, susiję su P3 kriterijaus vertinimu, t. y. techninė inžinerinė informacija, grafikas, TS 2 priedėlis „Pastatų statinių ir teritorijos specifikacijos“ yra techninio pasiūlymo dalis, kuri pripažįstama konfidencialia dėl turimo specifiškumo, kuri žinoma tik laimėjusiai tiekėjai. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešais laikytinus laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentus perkančioji organizacija pateikė ieškovei. Objekto sukūrimo plano ir brėžinių ištraukos ieškovei buvo pateiktos, o jų pateikimas visa apimtimi, kaip reikalauja ieškovė, pažeistų laimėjusios tiekėjos interesus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi siekti ne patenkinti smalsumą susipažinti su konkurento informacija, techniniais sprendiniais, kurie konkurentui suteikė pranašumą ir lėmė laimėjimą viešajame pirkime, ir galbūt siekti sužinotą informaciją panaudoti ateityje savo veikloje ar kituose viešuosiuose pirkimuose, bet, visų pirma, pagrįsti prašomos informacijos ir dokumentų būtinumą būtent savo pažeistų teisių gynybai. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, todėl prašomos informacijos išreikalavimas ir pateikimas ieškovei susipažinti nelems jos teisių ir interesų gynybos.
15. Teismas atsisakė priimti laimėjusios tiekėjos 2025 m. kovo 3 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir UAB „EiCoSolution“ ekspertų konsultacinę išvadą, ieškovės 2025 m. kovo 4 d. pateiktą prašymą skirti statybos ekspertizę bei 2025 m. kovo 5 d. rašytinius paaiškinimus su priedais. Teismas nurodė, kad minėti procesiniai dokumentai yra pateikti pavėluotai, pasirengimo nagrinėti bylą stadija baigta 2025 m. vasario 20 d. teismui priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, nėra objektyvios būtinybės prieš pat teismo posėdį iš naujo teikti rašytinius paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, kurių dalis atsiradę dar iki civilinės bylos inicijavimo. Be to, teismas konstatavo, kad ekspertizės skyrimas, bylos stabdymas, naujų paaiškinimų ir įrodymų priėmimas nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą, ypač įvertinus tai, jog byla yra dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4238 straipsnio 4 dalimi turi būti išnagrinėta ir sprendimas turi būti priimtas itin operatyviai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Būsto projektai SPV“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė kvestionavo netinkamą perkančiosios organizacijos atliktą ieškovės pasiūlymo įvertinimą, t. y. netinkamai suteiktus ekonominio naudingumo balus ir prašė iš naujo atlikti ieškovės pateikto pasiūlymo vertinimą. Nurodytas netinkamas ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimas nulėmė, kad ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas esančiu trečiojo vietoje, o UAB „Spi 1“ pasiūlymas išrinktas laimėjusiu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti netinkamai atliktu ieškovės pasiūlymo ekonominį vertinimą. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nusprendė, kad ieškinys neatitinka teisinio suinteresuotumo sąlygos – ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, nors ieškovės subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą ir įpareigojus ją iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo ekonominį vertinimą, jis sukeltų tiesiogines teigiamas pasekmes ieškovei – galimybę sudaryti Pirkimo sutartį. Taigi, teismas sprendimu nepagrįstai pripažino ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimą, nevertindamas ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų, susijusių su neteisėtai atliktu pačios ieškovės pasiūlymo įvertinimu.
16.2. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė materialinį reikalavimą nutraukti Pirkimo procedūras, nurodytą reikalavimą grįsdama tuo, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos laimėjusiai tiekėjai buvo sudaryta galimybė tikslinti techninius sprendinius, kurių vėlesni patikslinimai vertinti perkančiosios organizacijos atliekant pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo principus. Taigi, ieškovės materialinis reikalavimas nutraukti Pirkimą buvo pagrįstas perkančiosios organizacijos atliktų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti materialinį reikalavimą nutraukti Pirkimą nebuvimą grindė išimtinai tuo, kad ieškovė neginčijo antroje vietoje likusio pasiūlymo tinkamumo ir jo vertinimo. Teismas netinkamai aiškino ir vertino ieškovės teisinį suinteresuotumą reiškiant materialinį reikalavimą nutraukti Pirkimą, nurodytą suinteresuotumo nebuvimą nepagrįstai susiedamas su ieškovės pareiga ginčyti antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio Pirkimo dalyvio pasiūlymu. Šiuo atveju tiekėjui reiškiant reikalavimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo perkančiajai organizacijai pažeidus viešųjų pirkimų principus, ieškovė neturi ginčyti kitų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų. Tiekėjo suinteresuotumas bylos baigtimi reiškiant materialinį reikalavimą nutraukti konkursą yra pagrįstas ne aukščiau neteisėtai sudarytoje pasiūlymų eilėje esančių pasiūlymų nuginčijimu, o sudaromomis prielaidomis tiekėjui įgyvendinti savo subjektines teises, be kita ko, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse.
16.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimą / neatmetimą, neginčydama antroje vietoje esančio pasiūlymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo tiek laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimą, tiek savo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimą. Tuo atveju, jeigu ieškovė kartu su ieškiniu neginčytų laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimo, gautųsi situacija, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą ir perkančiajai organizacijai perskaičiavus ieškovei suteiktus ekonominio naudingumo balus, ieškovė vėliau nebegalėtų ginčyti laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimo. Taigi, kadangi ieškovė byloje kvestionuoja jos pačios ekonominio naudingumo vertinimą, darytina išvada, jog ji turi teisę ginčyti ir laimėjusio dalyvio pasiūlymo vertinimą. Teismas netinkamai vertino ieškovės teisinį suinteresuotumą, susijusį su pateiktu materialiniu reikalavimu atmesti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą ar iš naujo atlikti jo ekonominio naudingumo vertinimą.
16.4. Pirmosios instancijos teismas buvo ne tik neaktyvus siekiant nustatyti bylos esmę bei šalių argumentus, taip pažeisdamas CPK 4238 straipsnio reikalavimus, tačiau kartu bylos nagrinėjimą vykdė ne pagal CPK nuostatas, taip iš esmės apribodamas galimybę byloje nustatyti ginčo esmę bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. CPK 227 straipsnio 2 dalis, 4236 straipsnio 2 dalis numato, kad pasirengiant nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas teikia byloje dubliką, o atsakovas – tripliką, kuriuose pateikiami atsikirtimai byloje. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas pabaigė pasirengimą bylos nagrinėjimui gavus perkančiosios organizacijos ir laimėjusios tiekėjos atsiliepimus į patikslintą ieškinį, taip ir nesudarant galimybės ieškovei pateikti dubliko, o perkančiajai organizacijai – tripliko. Be to, teismas, skundžiamu sprendimu atsisakęs priimti ieškovės 2025 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus, nepagrįstai apribojo jos teisę įrodinėti.
16.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovės ieškinio reikalavimų, o apsiribojo tik konstatavimu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Nurodytas teismo vertinimas buvo pagrįstas neanalizavus ieškovės ieškinio reikalavimų esmės bei jų turinio, taip pat reikalavimų pripažinti netinkamai atliktą ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimą bei argumentų, patvirtinančių Pirkimo nutraukimo pagrindą. Teismas sprendime nepagrindė bei neužsiminė, kodėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti jo paties pasiūlymo įvertinimo.
16.6. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje konstatavus, kad byloje sprendžiami techninio pobūdžio klausimai, susiję su pasiūlymų įvertinimu, kuriems būtinos specialiosios žinios, ieškovei pateikus prašymą dėl ekspertizės skyrimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę, motyvuodamas būtinybe operatyviai išnagrinėti bylą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė prioritetą skubiam bylos išnagrinėjimui, o ne objektyviam, teisėtam bei pagrįstam bylos esmės ir ieškovės reikalavimų įvertinimui, todėl pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų nuostatas.
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje nėra įrodytas ieškovės subjektinių teisių pažeidimas. Tokį teismo vertinimą lėmė ne tik aplinkybė, kad ieškovė yra trečioje pasiūlymo eilės vietoje ir nekvestionuoja antros pasiūlymo eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo, bet ir tai, jog ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kaip gali pasikeisti pasiūlymų vertinimo rezultatas (pasiūlymų eilė), jei būti panaikinti ieškovės skundžiami perkančiosios organizacijos sprendimai, t. y., ar patenkinus ieškovės ieškinį ieškovė turėtų realią galimybę sudaryti Pirkimo sutartį. Nors ieškovė apeliaciniame skunde siekia pademonstruoti, neva ji išlaiko suinteresuotumą, nes nuginčijus laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimą ir ieškovės pasiūlymo vertinimą, būtų grįžta į pasiūlymų vertinimo etapą ir yra galimybė, jog ieškovė būtų pripažintas laimėtoja, tačiau tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti realiais įrodymais ar skaičiavimais. Ieškovė turėjo įrodyti, kad net ir nuginčijus laimėjusios tiekėjos pasiūlymo ir ieškovės pasiūlymo vertinimą, ieškovė galėtų tapti Pirkimo laimėtoja, t. y. surinktų daugiau balų nei antroje pasiūlymo eilės vietoje esančios tiekėjos UAB „Amberola“ pasiūlymas.
17.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad suinteresuotumas dėl reiškiamo reikalavimo nutraukti Pirkimą pasireiškia galimybe dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2025 m. sausio 2 d., kurį vėliau du kartus patikslino – 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. vasario 4 d. Ieškovė tik antrą kartą tikslindama ieškinį nurodė reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo. Be to, reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo ieškovė grindė vienu deklaratyviu sakiniu, kad, vertinant Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominį naudingumą, Pirkime buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kaip tariamas principų pažeidimas lemia Pirkimo nutraukimą. Nors ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos laimėjusiai tiekėjai sudarė galimybę tikslinti techninius sprendinius ir vėlesni patikslinimai perkančiosios organizacijos buvo įvertinti atliekant ekonominio naudingumo vertinimą, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo principus, tačiau tiekėjui nėra pripažįstamas teisinis suinteresuotumas, kuris grindžiamas ne savo subjektinių teisių pažeidimu, o bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą.
17.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo veikti aktyviai ir ignoruoti aplinkybę, jog ieškovė nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Pirkimo objekto specifika, ilgai trunkančios Pirkimo procedūros, ieškovės išlaidos, susijusios su pasiūlymo rengimu, negali pateisinti to, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo, t. y. realios galimybės sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė, sutikdama dalyvauti Pirkime bei pateikdama pasiūlymą, puikiai žinojo (turėjo žinoti) apie šio Pirkimo objekto specifiką, jo sudėtingumą ir, kad tai yra ilgesnis Pirkimo procedūrų vykdymo procesas nei įprasto viešojo pirkimo atveju. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo veikti aktyviai.
17.4. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė procesiniuose dokumentuose išdėstyti visus argumentus, nes pasirengimo civilinei bylai stadija baigta nesudarius galimybės ieškovei teikti dubliko, o atsakovei – tripliko, tačiau nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. turėjo teisę nereikalauti ieškovės dubliko, o atsakovės – tripliko.
17.5. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė ieškovės 2025 m. kovo 4 d. rašytinių paaiškinimų bei kartu su jais teiktų 2025 m. kovo 3 d. konsultacinių išvadų, tačiau ieškovė turėjo visas galimybes ekspertų išvadas pateikti anksčiau, o ne prieš pat teismo posėdį. Be to, teismas sprendimu atsisakė priimti ne tik ieškovės 2025 m. kovo 4 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, be taip pat ir laimėjusios tiekėjos 2025 m. kovo 3 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.
17.6. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovės ieškinio reikalavimų, o apsiribojo konstatavimu ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimu. Viena vertus, tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, tai teismas nenagrinėja civilinės bylos iš esmės, kita vertus, teismas, net ir atmesdamas ieškovės ieškinį dėl suinteresuotumo nebuvimo, neturėjo pareigos detaliai pasisakyti dėl kiekvieno aspekto, susijusio su teisiniu suinteresuotumu. Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog civilinėje byloje nagrinėjamas techninio pobūdžio klausimas ir kuriam yra būtina turėti specialių žinių, savaime nereiškia, jog teismas turėjo nagrinėti civilinę bylą iš esmės ir negalėjo vertinti ieškovės teisinio suinteresuotumo aspekto. Priešingai, teismas visais atvejais privalo įvertinti, ar ieškovė yra suinteresuota skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu.
17.7. Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuota aplinkybė, kad pasiūlymų vertinimas yra techninio pobūdžio klausimas, kuriam yra reikalinga turėti specifinių žinių, savaime nelemia to, jog civilinėje byloje turi būti skirta ekspertizė. Viešųjų pirkimų tarnyba tik nurodė, kad ji neturi reikiamų specialių žinių, jog galėtų pasisakyti tam tikrais civilinėje byloje keliamais klausimais.
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Spi 1“ prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės laimėjusios tiekėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimo bei reikalauti atmesti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes nėra pažeistos jos subjektinės teisės ir ieškovė neįrodinėjo antroje vietoje esančio teikėjo pasiūlymo neatitikimo ir (arba) netinkamo vertinimo. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, tačiau teismas vadovavosi ginčui aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą, neginčijusi antros vietos tiekėjos pasiūlymo.
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti ir savo pasiūlymo vertinimo. Net ir ginčydama savo pačios pateikto pasiūlymo vertinimą, ieškovė turėjo įrodyti, kad atlikus jos balų perskaičiavimą, ieškovė būtų turėjusi galimybę sudaryti sutartį. Ir nors ieškovė apeliaciniame skunde pateikia savo bei laimėjusios tiekėjos pasiūlymams suteiktus (apskaičiuotus) balus, tačiau tai savaime niekaip neįrodo, kad grįžus į pasiūlymų vertinimą, šie balai būtų perskaičiuoti taip, jog lemtų ieškovės galimybę sudaryti sutartį. Ieškovė nei apeliaciniame skunde, nei patikslintuose ieškiniuose, nei rašytiniuose paaiškinimuose neįrodinėjo (nepateikė skaičiavimų ar kitų objektyvių įrodymų), kad atlikus balų perskaičiavimą, jos pasiūlymas būtų surinkęs daugiau balų nei antroje vietoje esantis UAB „Amberola“ pasiūlymas, t. y. neįrodinėjo, jog ji būtų turėjusi (nors ir hipotetinę) galimybę sudaryti sutartį.
18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikalauti nutraukti Pirkimo procedūras, todėl skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir turi būti paliktas galioti. Tai, kad ieškovė būdama trečioje vietoje pasiūlymų eilėje, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti laimėjusios tiekėjos ir savo pasiūlymo vertinimo, nereiškia, jog ji gali reikalauti nutraukti Pirkimą. Tai reikštų, kad ieškovei, išsitaisius savo pasiūlymo aspektus, kurie lėmė mažesnių balų suteikimą, būtų sudarytos nesąžiningos ir nelygiavertės galimybės laimėti naują Pirkimą tik dėl to, jog Pirkime jos pasiūlymas gavo nepakankamai balų (laimėjusios tiekėjos pasiūlymas buvo įvertintas 37,93 balo, UAB „Amberola“ – 23,95 balo, ieškovės – 20,59 balo). Ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas daugiau nei 1,5 karto mažesniu balu nei laimėjusios tiekėjos pasiūlymas, kuris buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Todėl reikalavimo nutraukti Pirkimą tenkinimas reikštų nepagrįstą ir lygiateisiškumo principą paneigiantį ieškovės interesų tenkinimą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu.
18.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis aktyvaus arbitro vaidmens, nes buvo nagrinėjama viešųjų pirkimų byla, tačiau kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, kuri yra ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų bylas, aktyvaus arbitro vaidmens turi imtis tik tais atvejais, kai yra akivaizdus perkančiosios organizacijos neteisėtas veiksmas (sprendimas), o ne visais be išimties atvejais.
18.5. Nors CPK 227 straipsnio 2 dalis numato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai, tačiau CPK numato šiai teisės normai išimtis, t. y. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kai ieškovė ieškinį tikslino net du kartus. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostata ir nenustatė bylos šalims teikti dubliko bei tripliko.
18.6. Ieškovė netinkamai aiškina CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos šalių teises. Nors CPK minėto straipsnio normos ir numato galimybę šalims teikti byloje įrodymus, rašytinius paaiškinimus bei suteikia kitas teises, tačiau šios teisės nėra neribotos. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus, teiktus teismui 2025 m. kovo 4 d., kadangi jie buvo pateikti likus dviem dienom iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, kuris buvo numatytas 2025 m. kovo 7 d. Be to, pasirengimo nagrinėti bylai stadija 2025 m. vasario 20 d. nutartimi buvo baigta, o tai reiškia, kad visų bylos šalių, įskaitant ir ieškovės, visi procesiniai prašymai turėjo būti pateikti būtent iki 2025 m. vasario 20 d. Ieškovei tik 2025 m. kovo 4 d. pateikus teismui dviejų specialistų išvadas, t. y. prieš pat teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos rašytinius paaiškinimus, kadangi, viena vertus, jie turėjo ir galėjo būti pateikti gerokai anksčiau, kita vertus, rašytinių paaiškinimų pateikimas vos ne paskutinę dieną būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
18.7. Apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto ir nemotyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo yra nepagrįsti. Teismas pagrindė ir tinkamai motyvavo savo sprendimą, vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Teismas pagrįstai neskyrė byloje ekspertizės, nes prašymas buvo pateiktas tik prieš pat teismo posėdį, o ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti nei savo pasiūlymo, nei laimėjusios tiekėjos pasiūlymo techninius pasiūlymų vertinimo aspektus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270 straipsnių nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
21. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
22. 2023 m. balandžio 15 d. perkančioji organizacija paskelbė Pirkimą (1 t., b. l. 20–379).
23. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė pasiūlymą Pirkime (1 t., b. l. 380–383).
24. 2024 m. lapkričio 7 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti skaičiavimus, koks energijos kiekis bus suvartotas, kurio nepadengs atsinaujinantys energijos šaltiniai pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais ir kurį bus būtina įsigyti iš valstybinių tinklų (elektros, dujų ar kt.), taip pat nurodyti, kaip planuojama pastatą aprūpinti šilumos energija, objekte sugedus / nutrūkus tiekimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir nurodyti kokios galios siūloma nutolusi saulės elektrinė (1 t., b. l. 389–390).
25. 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė perkančiajai organizacijai nurodė, kad: „Pagal turimus duomenis (kuriuos tikslins techninio darbo projekto metu), objekte numatoma 200 kW vietinė saulės elektrinė ir kitų AEI panaudojimas (nutolusi AEI) užtikrins visą reikiamą suvartoti energijos kiekį.“ (1 t., b. l. 384–388).
26. 2024 m. lapkričio 19 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2024 m. lapkričio 20 d. 13.30 val. tiksliai nurodyti pasiūlyme planuojamos įsigyti nutolusios saulės elektrinės įrengtosios galios dydį (1 t., b. l. 391–392).
27. 2024 m. lapkričio 20 d. ieškovė informavo perkančiąją organizaciją, kad: „Pasiūlymo metu įvertinta nutolusios saulės elektrinės galia apie 1,24 MW (galima AEI alternatyva 0,6 MW vėjo elektrinė ar pan.). Techninio darbo projekto apimtyje, galimai keičiant technologijas į iš dalies (ar pilnai) į geotermą, elektros poreikis šildymui ir vėsinimui sumažės, taigi sumažėtų ir elektros galia iš nutolusių parkų. Projekto techniniams inžineriniams sprendimams reikalingi detalūs tyrinėjimai (grunto ir pan.), projekto analizė, išsamūs skaičiavimai ir techniniai – ekonominiai palyginimai.“ (1 t., b. l. 393–397).
28. 2024 m. gruodžio 3 d. perkančioji organizacija paskelbė sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo. Sprendime nurodyta, kad: „Komisija, įvertinusi Jūsų pasiūlymą, informuoja, kad dalyvio UAB „Būsto projektai SPV“ pasiūlymas pateiktas dėl Projekto įgyvendinimo visa reikalaujama jo apimtimi<...>Pasiūlymas atitinka Sąlygas <...> Pasiūlymas nėra blogesnis už dialogo metu Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus.“ Sprendimu nustatyta sekanti pasiūlymų eilė Pirkime: 1 vieta – UAB „Spi 1“ – 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“ – 23,95 balai; 3 vieta – UAB „Būsto projektai SPV“ – 20,59 balų; 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ – 13,69 balų (1 t., b. l. 398–401).
29. 2024 m. gruodžio 11 d. perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės 2024 m. gruodžio 3 d. kreipimąsi, pateikė dalį laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentų, paaiškinimą dėl kriterijaus T parametro P3 vertinimo ir kartu nurodė, kad: i) dėl kriterijaus T parametro P1, komisija iki 2024 m. gruodžio 16 d. parengs ieškovės ir laimėjusios tiekėjos vertinimo kriterijaus 2.1 subparametrų (K1) ir (K2) charakteristikas ir santykinius pranašumus; ii) laimėjusios tiekėjos kriterijaus T parametro P2 informacija bus pateikta gavus pagrindimą dėl konfidencialios informacijos; iii) komisija pateikia nekonfidencialią laimėjusio dalyvio paraiškos ir pasiūlymo informaciją susipažinimui. Likusią laimėjusios tiekėjos paraiškos ir pasiūlymo dalį susipažinimui pateiksime, gavus laimėjusios tiekėjos pagrindimą dėl konfidencialios informacijos (1 t., b. l. 402–405).
30. 2024 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė pretenziją, prašydama: i) panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kuria sudaryta pasiūlymų eilė bei atliktas ekonominio naudingumo vertinimas ir suteikti balai, susiję su kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatais ir vertinimo kriterijaus C balais, suteiktais ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai; ii) iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą ir suteikti balus, susijusius su kriterijaus T parametro P2 rodikliu R1 ir vertinimo kriterijumi C ir nustatyti naują pasiūlymų eilę (toliau – Pretenzija 1) (1 t., b. l. 406–420).
31. 2024 m. gruodžio 19 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 charakteristikas ir santykinius pranašumus bei informavo, kad komisija teikia nekonfidencialią dalyvio UAB „Spi 1“ pasiūlymo dalį, likusią informaciją pateiks susipažinti gavus laimėjusios tiekėjos papildomą informaciją ir pagrindimą dėl konfidencialios informacijos (1 t., b. l. 421–441)
32. 2024 m. gruodžio 23 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei atsakymą į Pretenziją 1, kuriuo ją atmetė (1 t., b. l. 451–472).
33. 2024 m. gruodžio 23 d. ieškovė, atsižvelgdamas į 2024 m. gruodžio 11 d. perkančiosios organizacijos pateiktą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo informaciją, pateikė pretenziją dėl sprendimo panaikinimo, kadangi laimėjusios tiekėjos pasiūlymas privalėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų (toliau – Pretenzija 2) (1 t., b. l. 442–448).
34. 2024 m. gruodžio 23 d. ieškovė, atsižvelgdama į 2024 m. gruodžio 11 d. perkančiosios organizacijos pateiktą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo informaciją, pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kuria laimėjusiai tiekėjai buvo skirti 3 balai pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo 2.3 papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų – pastatų tvarumo vertinimo sistema P3 (toliau – Pretenzija 3) (1 t., b. l. 449–450).
35. 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovė, atsižvelgdama į 2024 m. gruodžio 19 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą informaciją, pateikė pretenziją dėl ieškovės ir laimėjusios tiekėjos vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 įvertinimo (toliau – Pretenzija 4) (1 t., b. l. 473–516).
36. 2025 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma: i) panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kuria sudaryta pasiūlymų eilė bei atliktas ekonominio naudingumo vertinimas ir suteikti balai, susiję su kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatais ir vertinimo kriterijaus C balais, suteiktais ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai“; ii) įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą ir suteikti balus, susijusius su kriterijaus T parametro P2 rodikliu R1 ir vertinimo kriterijumi C ir nustatyti naują pasiūlymų eilę (1 t., b. l. 1–19).
37. Pretenzija 2 ir Pretenzija 3 perkančiosios organizacijos 2025 m. sausio 3 d. pateiktu atsakymu atmestos kaip nepagrįstos (3 t., b. l. 50–57, 142).
38. Pretenzija 4 perkančiosios organizacijos 2025 m. sausio 8 d. pateiktu atsakymu atmesta kaip nepagrįsta (3 t., b. l. 58–140, 141).
39. 2025 m. sausio 13 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo patikslino ieškinį dalyje dėl Pretenzijose 2–4 nurodytų reikalavimų. Patikslintu ieškiniu prašė: i) panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyse, kuriose: sudaryta pasiūlymų eilė bei atliktas ekonominio naudingumo vertinimas ir suteikti balai, susiję su kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatais ir vertinimo kriterijaus C balais, suteiktais UAB Būsto projektai SPV ir UAB „Spi 1“ ir įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą ir suteikti balus, susijusius su kriterijaus T parametro P2 rodikliu R1 ir vertinimo kriterijumi C ir nustatyti naują pasiūlymų eilę; UAB „Spi 1“ buvo skirti 3 balai pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo 2.3 papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų – pastatų tvarumo vertinimo sistema P3; sudaryta pasiūlymo eilė ir laimėtoju paskirtas UAB „Spi 1“ ir UAB Būsto projektai SPV bei UAB „Spi 1“ skirti balai pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2 ir iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą pagal vertinimo kriterijaus T parametrą P1; ii) panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kuria sudaryta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoja paskelbta UAB „Spi 1“ ir atmesti UAB „Spi 1“ pasiūlymą Pirkime kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimus (3 t., b. l. 1–49)
40. Ieškovė, susipažinusi su 2025 m. sausio 9 d. perkančiosios organizacijos pateikta informacija, bei 2025 m. sausio 10 d. perkančiosios organizacijos pateikta papildoma informacija (5 t., b. l. 141–170), 2025 m. sausio 20 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl sprendimu nustatyto nepagrįsto Pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 vertinimo (toliau – Pretenzija 5) (5 t., b. l. 170–174).
41. 2025 m. sausio 28 d. perkančioji organizacija išnagrinėjo Pretenziją 5 ir pateikė atsakymą, kuriuo Pretenziją 5 atmetė (5 t., b. l. 175–184).
42. Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo patikslino ieškinį dalyje dėl Pretenzijoje 5 nurodytų reikalavimų (5 t., b. l. 122–140).
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
43. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (veiksmai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 25 punktas).
44. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, konstatavęs, kad ji neturi antrosios teisinio suinteresuotumo sąlygos (subjektinių teisių pažeidimo), būtinos inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras. Pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės buvo paremti tuo, kad ieškovė, likusi trečioje vietoje, nepagrindė, kokiu būdu būtų apgintos jos teisės ir interesai kitaip įvertinus laimėjusios tiekėjos pasiūlymą arba jį pripažinus netinkamu, taip pat neginčijo antroje vietoje esančio Pirkimo dalyvio pasiūlymo.
45. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantė argumentavo tuo, kad: i) panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą ir įpareigojus ją iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo ekonominį vertinimą, šis sukeltų tiesiogines teigiamas pasekmes ieškovei – galimybę sudaryti Pirkimo sutartį; ii) teismas, vertindamas ieškovės teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi vertino situaciją, lyg ieškovė būtų ginčijusi tik laimėjusios tiekėjos pasiūlymo vertinimą / atitiktį, nepareiškiant reikalavimų dėl pačios ieškovės pasiūlymo netinkamo įvertinimo; iii) siekiant pagrįsti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovė turėtų ginčyti antroje vietoje esantį pasiūlymą tik tokiu atveju, jeigu ieškovė neginčytų savo pačios pasiūlymo įvertinimo bei nereikštų reikalavimo dėl Pirkimo nutraukimo; iv) ieškovei reiškiant reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo perkančiajai organizacijai pažeidus viešųjų pirkimų principus, ieškovė neturi ginčyti kitų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų; v) ieškovės suinteresuotumas bylos baigtimi reiškiant materialinį reikalavimą nutraukti konkursą yra pagrįstas ne neteisėtai sudarytoje pasiūlymų eilėje esančių pasiūlymų nuginčijimu, o sudaromomis prielaidomis tiekėjui įgyvendinti savo subjektines teises, be kita ko, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse.
46. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, t. y. antrojo elemento, būtino konstatuoti ieškovės teisinį suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, egzistavimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pastarosios sąlygos (ne)egzistavimo ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo kontekste.
47. Pirma, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).
48. Pirkimo dalyvio pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimas bei pasiūlymų eilės sprendime nurodyti balai skiriami vadovaujantis Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ sąlygomis bei tvarka. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai numatyti Pirkimo sąlygų 18 priedo II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ ir susideda iš tokių dalių: i) metinio atlyginimo (per visą sutarties laikotarpį) (C); ii) pasiūlymo kokybės ir efektyvumo (T): objekto sukūrimo tinkamumo, funkcionalumo ir kokybės (P1) – objekto teritorijos funkcionalumo ir kokybės (K1), statinių funkcionalumo ir kokybės (K2); energetinio efektyvumo (P2) – šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimo (R1) ir elektros energijos suvartojimo (R2); iii) pastatų tvarumo vertinimo sistemos (P3) (1 t., b. l. 172–182).
49. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo, iš esmės skundė netinkamą ieškovės ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų įvertinimą, t. y. netinkamai suteiktus ekonominio naudingumo balus, kurie nulėmė ieškovės žemesnę vietą pasiūlymų eilėje. Ieškovė kvestionavo: i) kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatus ir vertinimo kriterijaus C balus, skirtus ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai; ii) laimėjusiai tiekėjai skirtus 3 balus pagal kriterijų P3; iii) laimėjusiai tiekėjai skirtus balus pagal kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2. Ieškovės teigimu, laimėjusios tiekėjos pripažinimą laimėtoja bei atitinkamai ieškovės pasiūlymo buvimą trečioje vietoje lėmė kriterijaus T parametro P1 įvertinimas bei kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimas: kriterijaus T parametro P1 įvertinamas atliekamas kiekvieno dalyvio pasiūlymą įvertinant individualiai, o rodiklio R2 balai apskaičiuojami vertinant tarpusavyje dalyvių pasiūlymus; kadangi perkančioji organizacija ieškovei už kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 dalies vertinimą paskyrė 0 balų, tai lėmė laimėjusiai tiekėjai skiriamą maksimalų balų skaičių – 7,5 balus; perkančioji organizacija netinkamai atliko kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimą neskirdama ieškovei už nurodytą parametrą balų (tai lėmė laimėjusiai tiekėjai maksimalų balų suteikimą) bei netinkamai įvertino vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrų K1 ir K2 suteiktus balus už kuriuos ieškovei buvo skirta 11,21 balų iš 20 balų. Apeliantei įrodžius, kad perkančioji organizacija nepagrįstai jos pasiūlymui už kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 dalies vertinimą paskyrė 0 balų (iš maksimaliai gautinų 15 balų) ar už kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2 paskyrė 11,21 balų (iš maksimaliai gautinų 20 balų), tai lemtų ieškovei suteiktų ekonominių naudingumo balų perskaičiavimą iš esmės. Be to, tokiu atveju turėtų būti perskaičiuojamas ir laimėjusios tiekėjos gautų maksimalių 15 balų už kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 dalies vertinimas, nes pagal Pirkimo sąlygų 18 priedo P2 parametro skaičiavimo tvarką, P2 parametro vertinimui taikomas santykinis Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimas, lyginant visų dalyvių siūlomas P2 reikšmes tarpusavyje.
50. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės keliamų klausimų pobūdį ir apimtį (žr. šios nutarties 49 punktą), pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms dėl netinkamo jos ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo, ginčo išnagrinėjimo rezultatas galėtų turėti įtakos tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymui, o tai galėtų lemti Pirkimo sutarties su ieškove sudarymą.
51. Be to, ieškovė įrodinėjo, kad laimėjusi tiekėja neturėjo būti įtraukta į pasiūlymų eilę, nes jos pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl, remiantis PĮ 28 straipsnio 5 dalies 2 punkto, Pirkimo sąlygų 99 punkto, Pirkimo sąlygų 18 priedo bei 20 priedo B dalies reikalavimais, turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes: laimėjusios tiekėjos pateikti duomenys apie paskolą ir su tuo susijusio finansavimo poreikio bei sąlygų vertinimas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų; laimėjusi tiekėja nedetalizavo atnaujinimo ir remonto sąnaudų pagal investicijų grupes ir nepateikė sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.4 papunktis; laimėjusi tiekėja nepateikė finansavimo struktūros aprašymo, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 3.2 papunktis; laimėjusi tiekėja nepateikė informacijos apie rizikų, kurios perduodamos privačiam subjektui, eliminavimo sąnaudas, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 3.2 papunktis; laimėjusi tiekėja pateikė netikslius duomenis (FVM prieštaraujančius gautiems pasiūlymams) dėl statybos sąnaudų, kurias pagrįsti turėjo būti pateikti pasiūlymai (reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.1 papunktis) ir nepagrindė FVM nurodytų projektavimo ir statybos valdymo sąnaudų, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 15 priedo 4.1 papunktis; laimėjusi tiekėja kartu su pasiūlymu nepateikė ir privalomos jo formos – Pirkimo sąlygų 20 priedo Pasiūlymo formos A dalies Techninio pasiūlymo ir kt.
52. Taigi, ieškovei byloje įrodžius, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, laimėjusios tiekėjos pasiūlymas turėtų būti atmestas, ji nedalyvautų ekonominio naudingumo vertinime bei nebūtų įtraukiama į tiekėjų pasiūlymų eilę, o tai galėtų lemti kitokią ieškovės poziciją tiekėjų pasiūlymų eilėje.
53. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių (o ne tik pirmos vietos) tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra kita – ieškovė, siekdama apginti savo teisėtus interesus Pirkime, kvestionavo ne tik laimėjusios tiekėjos pasiūlymo netinkamą įvertinimą bei nepagrįstą pasiūlymo neatmetimą, bet ir savo ekonominio naudingumo vertinimą. Patenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus, kad perkančioji organizacija netinkamai taikė Pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus bei suteikė neteisingus balus, lėmusius vietą pasiūlymų eilėje, iškiltų poreikis iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą, suteikti balus ir nustatyti naują pasiūlymų eilę, atitinkamai tai sudarytų prielaidas ieškovei konkuruoti su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, juolab kad ieškovės ir antroje vietoje likusios tiekėjos pasiūlymų vertinimo balai skyrėsi 3,36 balo (23,95–20,59).
54. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama tam, kad konstatuoti ieškovės teisinį suinteresuotumą, pasireiškiantį jos siekiu iš naujo atlikti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą ir sudaryti Pirkimo sutartį.
55. Antra, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovei) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas).
56. Narinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimą, įrodo ir tai, jog ji savo subjektinių teisių pažeidimą sieja ne tik su pasiūlymų vertinimu, bet ir su tuo, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos laimėjusiai tiekėjai buvo sudaryta galimybė neteisėtai tikslinti techninius sprendinius, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo principus (žr. Pretenziją 2, 2025 m. sausio 13 d. pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, 2025 m. vasario 4 d. pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo argumentus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas reiškiant reikalavimą nutraukti Pirkimą yra paremtas ne bendru siekiu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir konkurencijos sąlygas atitinkančių Pirkimo procedūrų vykdymą, o konkrečiu ketinimu įgyvendinti subjektines teises – nutraukus pirkimą, dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse. Reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą, grindžiamą skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, antrosios vietos pasiūlymo nekvestionavimas savaime nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo.
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė nepagrindė teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos priimtą 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo.
Dėl kitų procesinės teisės normų pažeidimo
58. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kadangi nebuvo aktyvus, pažeidė pasirengimo bylos nagrinėjimui taisykles – ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti dubliką, o perkančiajai organizacijai – tripliką. Teismas nepagrįstai prioritetą skyrė skubiam, o ne objektyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.
59. Viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į CPK XXI1 skyriaus ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 4231 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 4236 straipsnio 2 dalį, pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą. Pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką).
60. Visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat rungimosi ir dispozityvumo principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme, o konkrečiai – parengiamojoje proceso stadijoje. Būtent todėl pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija yra viena iš svarbiausių. Nuo to, kaip bus pasirengta bylos teisminiam nagrinėjimui, galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimai ir atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, kada bus nurodyti ir pateikti teismui byloje tirtini įrodymai, tiesiogiai priklauso teismo galimybė bylą išnagrinėti jau per pirmąjį teismo posėdį. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti, ginčo esmės išsiaiškinimas, įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų nustatymas, taip pat kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
61. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51, 52 punktai). Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023).
62. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu. 2025 m. vasario 4 d. teismo pranešimu ieškovė buvo įpareigota pateikti dubliką (5 t., b. l. 185). 2025 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl termino dublikui pateikti pratęsimo (5 t., b. l. 188–189), tačiau 2025 m. vasario 6 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad bylą nagrinėjantis teismas priėmė rezoliuciją, kuria jos prašymas dėl termino dublikui pateikti pratęsimo netenkintas, pateiktas patikslintas ieškinys (5 t., b. l. 193). Ieškovė 2025 m. vasario 7 d. pateikė teismui prašymą dėl termino dublikui pratęsimo (5 t., b. l. 195–196), tačiau 2025 m. vasario 10 d. pranešimu ieškovė informuota, kad bylą nagrinėjantis teismas priėmė rezoliuciją, kuria jos prašymas dėl termino dublikui pateikti pratęsimo buvo netenkintas ir dublikas nereikalautinas, nes buvo priimtas patikslintas ieškinys (6 t., b. l. 1). Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (6 t., b. l. 121).
63. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kuomet, viena vertus, teismas paskyrė bylos nagrinėjimą paruošiamųjų dokumentų būdu, kita vertus, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, teismas, siekdamas proceso operatyvumo, nutarė nepratęsti termino dublikui pateikti bei netaikyti pasirengimo bylos nagrinėjimui taisyklių (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokio pobūdžio bylose turi būti siekiama kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, tačiau šis siekis neturi paneigti rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo bei teisingo bylos išnagrinėjimo principų, kurių įgyvendinimui, be kita ko, numatyta viena iš svarbiausių civilinio proceso stadijų – pasirengimas bylos nagrinėjimui (CPK 4236 straipsnio 2 dalis) (žr. šios nutarties 60 punktą). Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, negali paneigti CPK 4236 straipsnio 2 dalyje numatytos pasirengimo bylos nagrinėjimui tvarkos, ypač įvertinus tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Priešingai, esant pagrindui manyti, kad bylos nagrinėjimas gali būti vilkinimas, tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką netenkinimo (CPK 141 straipsnio 3 dalis), o ne jį priėmus, atsisakyti taikyti CPK 4236 straipsnio 2 dalyje numatytą pasirengimo bylos nagrinėjimui tvarką. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pažeidė CPK 4236 straipsnio 2 dalies nuostatas, apribodamas šalių galimybę pasisakyti dėl ginčo esmės bei jų teisę įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
64. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį suinteresuotumą ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, jog ieškovė nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo.
65. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, 65 punktas).
66. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas tuo pagrindu, kad ieškovė nepagrindė teisinio suinteresuotumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. dėl šalių argumentų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai (aplinkybių, susijusių su ieškovės ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu, koeficientų apskaičiavimu, techninių sprendimų tikslinimu). Byloje padarius išvadą, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančios organizacijos sprendimą (žr. šios nutarties 57 punktą), ginčas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės. Taigi, atsižvelgdama į netirtų ir nevertintų aplinkybių, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui, apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytas procesinės teisės pažeidimas negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, jog byla turi būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis naujai vertinant šalių argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
67. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šalių poreikio pateikti papildomus duomenis (įrodymų priėmimo, ekspertizės skyrimo ir kt.). Be to, grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškovės 2025 m. balandžio 29 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų (DOK-1976) (ne)priėmimo klausimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
68. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza