Civilinė byla Nr. 2-2272-772/2014
Proceso Nr. 2-70-3-01275-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.;129.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) A. B. (buv. J.) skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI), atstovaujanti LR valstybės interesus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
N U S T A T Ė :
Pareiškėja su skundu kreipėsi į antstolį R. K. ir nurodė, kad gavo iš pastarojo 2014-02-04 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento su reikalavimu sumokėti 5,80 Lt sumą ir 69,00 Lt vykdymo išlaidų. Antstolis 2014-02-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir visą medžiagą kartu vykdomąja byla perdavė teismui.
Pareiškėja skunde nurodė, kad iš Radviliškio raj. apylinkės teismo ji negavo nei įspėjimo, nei priimto procesinio sprendimo. Jai nėra žinoma kur tiek laiko nuo 2002-11-04 buvo vykdomasis raštas ir kodėl anksčiau jai jo niekas neįteikė. Pareiškėja negavo jokios informacijos apie jos egzistuojančią 5,80 Lt skolą valstybei. Taip pat jai nesuprantama, kodėl dabar ji be įspėjimo gauna ir reikalavimą sumokėti 69,00 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad skųs ir antstolio pateiktą jai 69,00 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kadangi išlaidos viršija skolą daugiau kaip 10 kartų.
Pareiškėja savo reikalavimams pagrįsti antstoliui į bylą nepateikė jokių įrodymų.
Antstolis R. K. teismui pateiktame 2014-02-17 patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje 2014-01-30 priimtas vykdomasis dokumentas išduotas Radviliškio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 teismo įsakymo pagrindu dėl 5,80 Lt skolos iš skolininkės A. B. išieškojimo valstybei. Antstolis priėmęs minėtą procesinį dokumentą 2014-02-04 išsiuntė skolininkei tos pačios datos patvarkymą vykdyti priimtą vykdomąjį dokumentą. Atskirai nurodė, kad pagal CPK 655 str. raginimas tokiu atveju nesiunčiamas, kadangi jis yra siunčiamas pirmą kartą pateikiant vykdomąjį dokumentą. Antstolis nurodė, jog antstolė R. A. 2013-02-12 minėtą vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, o pastarasis turėjo teisę ji pateikti antstoliui pakartotinai. Be to antstolis nurodė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka, kurių bendra suma yra 73,00 Lt. Antstolis R. K. prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Išieškotoją (valstybę) atstovaujantis asmuo VMI prie LR FM irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškėjos prašymo nurodydamas, kad pagal jų apskaitos duomenis pareiškėja (skolininkė) yra skolinga valstybės biudžetui 420,18 Lt. Taip pat prašė teismo sprendimą dėl pareiškėjos skundo priimti savo nuožiūra.
Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjos skundas dėl antstolio ir išieškotojo atstovo veiksmų, susijęs su skirtingų teisės normų taikymu bylos dalyvių teisiniams santykiams ir jų įtakos laiko atžvilgiu, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl šių teisės normų taikymo bylos dalyvių nurodytiems teisiniams santykiams (CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., 2002-02-28 įstatymas Nr. IX-743).
Pagal 1964 m. LR CPK 387 str. galiojusi iki 2013-01-01 vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš Radviliškio raj. apylinkės teisme 2002-11-04 priimto teismo įsakymo seka, kad šis procesinis dokumentas pagal Liteko duomenis įsiteisėjo 2002-11-18. Tokiu būdu nuo minėtos datos prasidėjo ir nurodytas ieškinio senaties terminas. Pagal įrašą ant teismo įsakymo šis procesinis dokumentas teismo antstolei A. S. vykdymui buvo perduotas 2002-12-18. Tačiau kokia tolesnė jo vykdymo eiga tokių duomenų byloje nėra. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nuostata numatė, kad tokiu atveju nepasibaigęs trejų metų terminas pailgėja iki 10 metų, kuris numatytas CPK 606 str. 2d. Įstatymo leidėjas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI -1480 ( įsigaliojo nuo 2011-10-01) vėl pakeitė CPK 606 str. 2 d. nuostatą, nurodydamas, jog vykdomieji raštai gali būti pateikiami per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į proceso šalių santykius, pareiškėjos skundas nagrinėtinas taikant ir 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, o taip pat kaip ir nurodyta anksčiau galiojusias šio kodekso nuostatas. Toks pareiškėjos skundo išnagrinėjimui anksčiau galiojusių nuostatų taikymas susijęs su tuo, kad priėmus CPK pakeitimo ir papildymo įstatymą, nėra priimtas jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Tačiau atsižvelgiant į procesinių santykių specifiką, pažymėtina, kad šiems teisiniams santykiams būdingas tęstinumas (CPK 3 str. 8 d.). Todėl teismas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui pagal analogiją taiko 2002-02-28 priimto CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatą.
Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. LR CPK 606 straipsnyje yra nurodyti tiek sutrumpintas, tiek ir bendrasis vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Kaip jau teismas yra nurodęs šios bylos kontekste vykdymo proceso šalių santykiams taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas, kuris taikomas visiems vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo procesinius sprendimus. Senaties termino eiga, taikant bendrąjį senaties terminą - prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš byloje esančių duomenų seka, kad vykdomasis dokumentas nuo 2002-12-18 iki 2013-02-12 buvo pas antstolius: iš pradžių pas A. S., o po to pas R. A. (v/b 98-124/2014). 2013-02-12 vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui kaip neįvykdytas. Iš paminėto seka, kad po daugiau nei vienuolikos metų vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. Šį juridinis faktas leidžia teismui daryti išvadą, kad per visą vykdymo laikotarpį jis nebuvo pradėtas vykdyti ir grąžintas išieškotojui suėjus 10 metų senaties terminui. Išieškotojas į antstolį pakartotinai kreipėsi tik 2014-01-30. Byloje irgi nėra duomenų, kad minėtas senaties terminas būtų nutrauktas ar išieškotojas būtų kreipęsis į teismą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo (CPK 607-608 str.). Taip pat nėra duomenų, kad vykdomoji byla dėl 5,80 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės būtų buvusi sustabdyta (LR CPK 626-627 str.) dėl ko vykdymo senaties termino eiga irgi galėjo būti sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.).
Suėjus vykdymo senaties terminui, tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nebetenka ir vykdytinumo savybės, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali būti užtikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą reikia skirti nuo ieškinio senaties termino, nes skiriasi šių terminų sukeliamos teisinės pasekmės, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios išreiškimu (prašymu taikyti senaties terminą).
Atskirai pastebėtina, kad skolininkui negaunant darbo užmokesčio ar neturint kitų nuolatinių pajamų skola galėjo būti išieškoma iš jo turto. Bylos atveju vykdomojo dokumento vykdymą perėmę antstoliai jį turėjo vykdyti pagal Civilinio proceso kodekse numatytas vykdymo taisykles.
Byloje irgi nėra duomenų kur, kada ir kam tuometė antstolių kontora 2002-12-18 priėmusi vykdomąjį dokumentą išsiuntė raginimą skolininkei ir kodėl toliau nebuvo atlikti jokie su skolos išieškojimu susiję vykdymo veiksmai. Todėl išieškotojui 2014-01-30 pakartotinai kreipiantis į antstolį R. K. pastarasis esant aukščiau nurodytai teisinei situacijai privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą dėl to, jog pasibaigė jo vykdymo terminas CPK 651 str. 1d. 4p.).
Bylos atveju išieškotojas ne tik nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido vykdymo senaties terminą, bet ir nepasinaudojo įstatymo suteikta teise dėl praleisto termino atstatymo. Todėl teismas konstatuoja, kad vykdymo procese suėjo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas.
Atskirai pastebėtina, kad remiantis įstatymų numatytais skirtingais senaties terminais ir teismų praktika, skolininko teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas teismo procesinis sprendimas ir išduotas vykdomasis dokumentas kuomet dabar vykdymo senaties terminas yra trumpesnis nei anksčiau buvęs terminas.
Todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad suėjo vykdyti senaties terminas dėl skolos iš skolininkės A. B. (buv. pavardė J.) išieškojimo, naikina antstolio R. K. 2014-02-04 patvarkymą Nr. S-1498-14 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir antstolio 2014-02-17 patvarkymą Nr. S-2194-14 atsisakyti tenkinti skolininko A. B. skundą dėl antstolio veiksmų. Papildomai teismas paaiškina, kad dėl vykdomosios bylos nutraukimo į antstolį gali kreiptis išieškotojas ar skolininkas (CPK 630 str.).
Tuo pačiu teismas šioje byloje trumpai pasisako ir dėl esamos skolininkės skolos dydžio ir jos išieškojimo, atsižvelgiant į pasikeitusias vykdymo proceso nuostatas.
Iki 2011-10-01 galiojusi CPK 92 str., redakcija numatė ir itin mažų sumų, kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisimą, bei išieškojimą į valstybės pajamas. Neretai valstybei buvo priteisiamos ir išieškomos sumos, kurios neviršija 3, 10 ar 15 litų. Dažniausiai tokių mažų sumų išieškojimas buvo vykdomas, kai priteisiamos teismo pašto išlaidos. Bylos atveju būtent Radviliškio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 teismo įsakymu iš skolininkės A. J. (dabartinė pavardė Bružaitė) ir buvo priteistą į valstybės biudžetą 5,80 Lt pašto išlaidų suma. Pažymėtina, kad šių sumų išieškojimo sąnaudos ir anuomet keleriopai, keliasdešimt ar net šimtus kartų viršydavo finansinę naudą, kurią gaudavo valstybė. Juk tam, kad būtų išieškota bet kokia suma valstybei, turėjo būti išrašytas vykdomasis raštas, šis raštas nusiųstas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduotas vykdyti antstoliams, kuriems reikia mokėti vykdymo išlaidas. Akivaizdu, kad kai teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei vykdymo išlaidos viršija pačią išieškomą sumą, geriausia teismui būtų buvę nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir imtis veiksmų dėl išieškojimo. Atliekant tokius veiksmus valstybei buvo daromas nuostolis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė yra šių išlaidų kompensavimas, o ne jas įpareigotos atlyginti šalies nubaudimas. Todėl kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei reikalaudavo investicijų, kurios būdavo gerokai didesnės už galiausiai gaunamą kompensaciją, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, teismas ir tuomet turėjo galimybę nepriteisti itin mažų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK str. 1 d., 7 str.).
Mažų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai problemą neracionaliai buvo numatyta spręsti dar 1999 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1484 patvirtintuose „Teismo antstolių institucinės reformos metmenyse“ planuota CPK nustatyti taisyklę, kad nebus priverstinai išieškoma valstybės naudai, jeigu sprendimo vykdymo išlaidos bus didesnės už išieškotiną sumą. Tačiau ši idėja buvo įgyvendinta tik 2011-10-01 pakeitus CPK 92 str. redakciją. Pagal naująją minėto straipsnio redakciją teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų valstybei atlyginimo klausimą), priteisia ir išieškomos į valstybės biudžetą iš dalyvaujančių asmenų, tik tos sumos, kurių dydis siekia 10 litų ir daugiau (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Tuo pačiu teismas mano, kad minėtai sumai irgi taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vartojimo kainų indeksas.
Ši įstatymo nuostata gerai žinoma ir mokesčių administratoriui kuris atstovauja valstybės interesus išieškant nurodytas priteistas sumas. Be to mokesčių administratoriui ne naujiena ir Lietuvos pozityviojoje teisėje nustatytas beviltiškų mokestinių nepriemokų institutas. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nurodyta, kad beviltiška gali būti pripažinta ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu atžvilgiu, kai:
1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidūs);
2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką;
3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik kai mokesčių mokėtojai yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis;
4) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.
Mokestinei nepriemokai, kuri pripažinta beviltiška pirmaisiais trim nurodytais atvejais, neteikiamas priverstinio išieškojimo pirmumas ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
Iš aukščiau paminėto darytina išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis gali būti taikomas ne tik mokesčių nepriemokoms. Bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu - tai gali būti ir žyminio mokesčio nepriemokos, bei kitos bylinėjimosi išlaidos, kaip ginčo atveju pašto išlaidos. Tokia išvadą teismas daro vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, bei atitinkamai formuodamas teismų praktiką.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 291 str., 510 str. - 513 str., LR CPK 606 str., 651 str. 1 d. 4p., 290 -292 str.,
N U T A R I A :
1. Tenkinti pareiškėjos A. B. (buv. J.) skundą dėl antstolio R. K. veiksmų.
2. Panaikinti antstolio R. K. 2014-02-04 patvarkymą Nr. S-1498-14 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Radviliškio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 įsakymą dėl 5,80 Lt skolos išieškojimo valstybei iš skolininkės A. B. (buv. J.) (a/k (duomenys neskelbtini) ir antstolio R. K. 2014-02-17 patvarkymą Nr. S-2194-14 atsisakyti tenkinti skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, suėjus vykdymo ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys