Civilinė byla Nr. e2-29335-996/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23232-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.2; 1.3.2.6.5; 1.3.2.9.2; 1.3.7.2.4; 1.4.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovo A. P. atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei, 

atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Ingai Skutkevičiūtei,

atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovei Adelei Gintautei Kolkienei, 

trečiajam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, tretieji asmenys J. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – SAM) ir viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (toliau – Ligoninė), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nutraukti darbo sutartį, sudarytą tarp Ligoninės ir J. K., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti neteisėtą jo atleidimą iš darbo – Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomų pareigų, grąžinti jį į darbą – Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomas pareigas, nukreipiant sprendimą skubiai vykdyti, priteisti jam iš Ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą neskirti jo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išdėstytą 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą tęsti konkurso į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo data 2018 m. liepos 2 d.) procedūras (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Nuostatai) 53–55 punktuose nustatyta tvarka, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą paskelbti konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo data 2019 m. balandžio 30 d.), priteisti jam iš SAM 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. liepos 1 d., laimėjęs konkursą, o gydytoju (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008 m. vasario 1 d., 2018 m. liepos 9 d. su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru sudarė naują darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitimu darbo sutarties šalys nustatė, kad jis priimtas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) papildomas pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad SAM vykdė viešą konkursą dėl Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų (toliau – konkursas), konkurso atrankos komisija, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, konkurso laimėtoja 2018 m. liepos 31 d. protokolu paskelbė J. K., o jį nustatė antruoju geriausiai pasirodžiusiu konkurso atrankoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė neskirti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, atsižvelgęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. balandžio 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK)  2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šio įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti ją į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019), bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, SAM atstovas advokatas ir J. K. 2019 m. liepos 2 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, šią taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino, jam nepranešęs ir negavęs jo nuomonės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d., neįsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo priėmė J. K. penkeriems metams į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., taip pat tą pačią 2019 m. liepos 5 d. priėmė įsakymą dėl jo atleidimo iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų, (duomenys neskelbtini) papildomų pareigų 2019 m. liepos 5 d. (įskaitytinai) (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui, apibrėžtam aplinkybe), su kuo jis nesutinka, mano, kad jo atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Pabrėžė, kad įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) buvo priimtas praėjus 2 dienoms po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, t. y. teismo nutarčiai neįsiteisėjus ir taikos sutarčiai neįsigaliojus, kas, ieškovo įsitikinimu, reiškia, jog įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) buvo priimtas be teisėto pagrindo, toks J. K. priėmimo į pareigas būdas, neatitinka konkurso sąlygų, be to, iš šio įsakymo matyti, kad skirdamas J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neatliko privalomų korupcijos prevencijos procedūrų, todėl šis įsakymas teismo turi būti panaikintas ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovo įsitikinimu, J. K. nėra patikimas ir korupcijos rizikos nekeliantis asmuo, jos paskyrimas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ne tik sudaro sąlygas korupcijai, bet ir didina jos pasireiškimo tikimybę, nes jos (duomenys neskelbtini) K. K yra uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ (toliau – UAB „Limeta“), dirbančios prekybos medicinos įranga srityje, (duomenys neskelbtini), J. K. 2009 m. lapkričio 26 d. tapus (duomenys neskelbtini) UAB „Limeta“ (duomenys neskelbtini) laimėtų pirkimų suma padidėjo nuo 153 737,29 Eur iki 4 397 490,55 Eur, t. y. 28 kartus, 2003–2018 m. ši įmonė daugiausia laimėjo (duomenys neskelbtini) organizuotų pirkimų, šiuos (duomenys neskelbtini) vykdytus viešuosius pirkimus tikrino ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), kuri 2016 m. gegužės 19 d. išvadoje įpareigojo (duomenys neskelbtini) du viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „Limeta“, nutraukti, be to, J. K. (duomenys neskelbtini) K. K 2018 m. vasario 14 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Limetos NT“ (toliau – UAB „Limetos NT“), kuri šiuo metu valdo du reabilitacijai ir poilsio paslaugoms teikti skirtus pastatus. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė nei teisėto pagrindo naikinti 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nei teisėto pagrindo skirti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl, jo manymu, įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o darbo sutartis su J. K. nutraukta be įspėjimo (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėjo, kad jokio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimo dėl antrą vietą konkurse užėmusio pretendento (t. y. jo) nėra priimta, todėl tęsdamas konkurso procedūras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras privalės paklausti, ar jis sutinka eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, jei taip, per 3 darbo dienas nuo sutikimo gavimo dienos kreiptis į STT dėl informacijos pateikimo, gautos informacijos pagrindu per 14 darbo dienų priimti sprendimą skirti jį į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas arba sprendimą nepriimti jo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Pabrėžė, kad jo darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį Ligoninėje tęsėsi ilgiau kaip vienerius metus, tačiau SAM jo ne tik kad prieš 5 darbo dienas neįspėjo apie darbo sutarties pasibaigimą, kaip tai numatyta DK 69 straipsnio 3 dalyje, bet ir įsakymą dėl atleidimo atsiuntė elektroniniu paštu 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį) 13:34 val., nurodydama 2019 m. liepos 5 d. perduoti Ligoninės direktoriaus pavaduotojai klinikiniam darbui visus spaudus, dokumentus ir kt. – ieškovo įsitikinimu, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakyme nurodė išmokėti jam darbo užmokestį už 5 darbo dienas dėl įspėjimo apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą įteikimo, DK 69 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes joje nėra nustatyta teisė nesilaikyti nustatytų įspėjimo terminų, sumokant darbo užmokestį už kiekvieną įspėjimo dieną. Teigė, kad yra medicinos profesionalas, turintis beveik 40 metų darbo patirtį, tačiau dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neteisėtų veiksmų (J. K. priėmimo į pareigas, o jo atleidimo iš pareigų) staiga per porą valandų tapo bedarbiu, dėl tokio staigaus ir netikėto atleidimo jis neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti su Ligoninės kolektyvu (kuriam (duomenys neskelbtini) 6 metus), ką jis padarė tik viešai socialinėje erdvėje, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie jam sukėlė ūmų sveikatos sutrikimą, besitęsiantį iki šiol, jam padarytą žalą didina ir tai, kad šioje byloje ginčijami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) grubiai pažeidžia teisę (įsakymas buvo priimtas ne teisės aktuose nustatytais faktiniais pagrindais, daugybiniais teisės normų pažeidimais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras paskyrė Ligoninės (duomenys neskelbtini) asmenį, kuris jo paties nepaneigtu 2019 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu vertinimu, šioje įstaigoje kelia korupcijos pasireiškimo tikimybę) bei akivaizdus asmeninis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neigiamas požiūris į jį, trunkantis jau ilgiau nei 2 metus, kuomet bet kokiais būdais buvo vengiama sudaryti darbo sutartį su juo, nors konkurse jis užėmė antrąją vietą, ir siekiama jį atleisti iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigų, be to, SAM viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeidžiančius jo garbę ir orumą, todėl siekia neturtinės žalos atlyginimo.

SAM su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

SAM paaiškino, kad 2013 m. birželio 28 d. su ieškovu sudarė 5 metų terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbuotojas nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti Ligoninės (duomenys neskelbtini), pasibaigus šios darbo sutarties terminui su ieškovu 2018 m. liepos 9 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią su vėlesniu pakeitimu jis buvo priimtas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), šia darbo sutartimi taip pat buvo nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y., tai, kad ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), dirbs papildomose Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigose 0,375 etato krūviu bei (duomenys neskelbtini) pareigose 0,125 etato krūviu. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. įvyko konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, kurį laimėjo J. K., ieškovas šiame konkurse užėmė antrą vietą ir, nesutikdamas su konkurso rezultatais, juos apskundė teismui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, tačiau vėliau teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo apeliacinio skundo ir prašė bylą nutraukti, dėl ko apeliacinis procesas pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-l352-912/2019 2019 m. kovo 12 d. buvo nutrauktas. Teigė, kad 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į 2018 m. liepos 31 d. įvykusio konkurso laimėtoją J. K., klausdama, ar ji ketina užimti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, ir gavusi teigiamą atsakymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) nuostatomis, kreipėsi į STT, kad pastaroji pateiktų informaciją apie J. K., gavęs prašomą informaciją bei ją įvertinęs, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nusprendė J. K. į pareigas neskirti bei 2019 m. balandžio 30 d. paskelbė naują konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, J. K. apskundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) teismui, kuris 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo sustabdyti SAM 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtą konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, dėl ko 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (pretendentų pateiktų dokumentų vertinimo stadijoje) buvo sustabdytas iki bus išspręstas tarp J. K. ir SAM kilęs ginčas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K.“, t. y., panaikintas VTEK sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas) nuostatas, dėl ko 2019 m. liepos 2 d. tarp SAM ir J. K. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, ši taikos sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo patvirtinta, pasirašius taikos sutartį, taip pat buvo atšauktas 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ J. K. buvo priimta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas atleistas iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) ir papildomų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigų. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria buvo patvirtinta tarp SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė trečiasis asmuo Ligoninė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirąjį skundą, kurį pasirašė tuometinis Ligoninės (duomenys neskelbtini) ieškovas, tačiau 2019 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo gautas Ligoninės pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, dėl ko teismui 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 priėmus Ligoninės atsisakymą nuo atskirojo skundo apeliacinis procesas buvo nutrauktas. SAM įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nes šis įsakymas yra skirtas konkrečiai J. K. ir materialinių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia, jo teisių nepažeidžia. Pabrėžė, kad viešo konkurso į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatai ir jų teisėtumas ieškovo iniciatyva buvo patikrinti ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas ir yra galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, be to, J. K. paskyrimo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas teisėtumo klausimas buvo taip pat buvo išspręstas ginčo teisenos tvarka – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 išsprendus tarp J. K. ir SAM kilusį teisinį ginčą taikos sutartimi, J. K. 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. Pabrėžė, kad taikos sutartis su J. K. buvo sudaryta paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms – 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmus sprendimą, kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K.“, t. y., panaikinus VTEK sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir nebelikus Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto pagrindo neskirti jos į Ligoninės (duomenys neskelbtini)  pareigas, kartu pažymėdama, jog nepriklausomai nuo to fakto, kokiu pagrindu ir forma baigėsi teismo procesas, skyrimas/neskyrimas į įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas priklauso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro diskrecijai. Pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp jos ir J. K. sudaryta taikos sutartis, skųsti neketino, tuo tarpu įvykdyti šią teismo nutartį jai dar neįsiteisėjus nėra draudžiama, todėl, SAM vertinimu, aplinkybė, kad J. K., jai laimėjus konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas bei išsprendus ginčą dėl jos neskyrimo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, paskirta į pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. nelemia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ligoninė, atstovaujama ieškovo, teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirąjį skundą, tačiau ieškovas šioje byloje jokio procesinio statuso, o tuo pačiu ir teisių (t. y., skųsti teismo nutartį) neturėjo, tačiau akivaizdu, kad jis Ligoninės vardu ir šioje byloje veikė savo asmeniniu, o ne viešuoju, interesu, t. y., siekdamas visais įmanomais būdais pasiekti tikslą, kad konkurso būdu naujai išrinktas (duomenys neskelbtini) nebūtų paskirtas į pareigas, o jis toliau galėtų vykdyti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Pabrėžė, kad Ligoninė be nuolatinio (duomenys neskelbtini) buvo jau nuo 2018 m. liepos 1 d., ir situacija, kai dėl vykstančių teisminių ginčų SAM buvo priversta skirti (duomenys neskelbtini) asmenį, nors konkurso būdu buvo išrinktas Ligoninės (duomenys neskelbtini), blogino pačios Ligoninės padėtį, kadangi negalėjo būti pilnai užtikrinamas nuoseklus Ligoninės strateginių krypčių bei užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, dėl ko ilgajame periode galėjo nukentėti Ligoninės pacientai ir darbuotojai, todėl mano, kad nuolatinio Ligoninės (duomenys neskelbtini), atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, paskyrimas ir leidimas jam pradėti veiklą, nedelsiant ir nelaukiant, kol įsiteisės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, užtikrino viešojo intereso, Ligoninės ir jos pacientų interesų apsaugą. Mano, kad ieškovas kreipdamasis į teismą sąmoningai siekia sutrukdyti priimti sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) paskyrimo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Pabrėžė, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros buvo atliktos. Atkreipė dėmesį į tai, kad SAM ir ieškovo sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovas, tiek Ligoninės (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas eina iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), kitokio susitarimo tarp šalių nebuvo, ieškovas, nors apie tikėtiną greitą darbo santykių pasibaigimą sužinojo SAM pateikus teismui dokumentus apie taikos sutarties sudarymą, neišreiškė valios toliau dirbti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigose, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, SAM nebelieka darbo santykių šalis su ieškovu, todėl nebegali spręsti klausimų, susijusių su ieškovo papildomomis (duomenys neskelbtini) pareigomis, pagal Ligoninės įstatų 32.4 papunktį, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais yra įstaigos vadovo kompetencija, o ne SAM kompetencija, todėl tuo atveju, jei ieškovas norėtų dirbti Ligoninėje, šiuos klausimus jis turėtų spręsti su Ligoninės vadovu, todėl, SAM įsitikinimu, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių ieškovo tiek atleidimas iš Ligoninės (duomenys neskelbtini), tiek atleidimas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigų yra teisėtas. SAM pripažino, kad, siekdama užtikrinti nuolatinio Ligoninės (duomenys neskelbtini) paskyrimą į pareigas ir užtikrinti sklandžią ir tinkamą nepertraukiamą Ligoninės veiklą, neįspėjo ieškovo ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau, atsižvelgdama į DK 69 straipsnio 3 dalį, nurodė jam išmokėti darbo užmokestį už 5 darbo dienas. Pabrėžė, kad ieškovas žinojo, kad yra priimtas dirbti pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas bus priimtas nuolatinis Ligoninės (duomenys neskelbtini), žinojo, kad konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjo kitas asmuo, todėl aplinkybė, kad su juo terminuota sutartis bus nutraukta, neturėjo būti netikėta ar nenumatyta, galėjusia sukelti ieškovui žalą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl atleidimo iš darbo jis patyrė ūmų sveikatos sutrikimą, jo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turi asmeninį neigiamą požiūrį į jį, taip pat nepagrįsti – SAM įsitikinimu, ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, jis neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra. Kartu pažymėjo, kad nors ieškovas prašo tęsti 2018 m. liepos 2 d. paskelbto konkurso procedūras, tačiau konkurso procedūros jau yra pasibaigusios – konkurso teisėta laimėta jau yra paskirta į pareigas, o 2019 m. balandžio 30 d. SAM paskelbtas konkursas buvo atšauktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konkurso atšaukimo“.

Ligoninė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2018 m. liepos 9 d. ieškovas ir SAM, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), darbo sutarties 5 punkte taip pat buvo numatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), ieškovas priimtas į papildomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. Ligoninė gavo du Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus – 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo 2019 m. liepos 5 d. ieškovas buvo atleistas iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomų pareigų, bei 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo J. K. nuo 2019 m. liepos 8 d. penkeriems metams buvo priimta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Teigė, kad Ligoninė neturi įgaliojimų kvestionuoti šių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, todėl jie buvo vykdomi nedelsiant. Pažymėjo, kad konkurso į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatų ir jų teisėtumo, J. K. paskyrimo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas teisėtumo klausimai buvo išspręsti ginčo teisenos tvarka, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įvykdė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas procedūras, J. K. į pareigas paskirta teisėtai, todėl nėra pagrindo atnaujinti ir tęsti 2018 m. liepos 2 d. paskelbto konkurso vykdymo procedūras, o 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtas konkursas yra atšauktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Trečiasis asmuo J. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškinį atmesti, paaiškindama, kad ji dalyvavo konkurse ir jį laimėjo, nors ieškovas tai ginčijo, tačiau jo teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, SAM priėmė ją į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, SAM sprendimas dėl ieškovo atleidimo yra teisėtas ir pagrįstas, visiškai (pažodžiui) atitinka ieškovo ir SAM sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindą, kartu pabrėždama, jog ieškovas apskritai neturi teisės kištis į jos darbo teisinius santykius su SAM ir ginčyti jos priėmimą į darbą – SAM sprendimas dėl jos priėmimo ieškovui teisinių padarinių nesukuria, todėl jis neturi teisės nei jo ginčyti, nei reikalauti jį panaikinti. Kartu pabrėžė, kad ji dalyvavo tame pačiame konkurse kaip ir ieškovas, ji konkursą laimėjo ir būtent šio vykdyto konkurso pagrindu ji buvo pagrįstai paskirta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas – ši aplinkybė nustatyta tiek teismo patvirtintoje taikos sutartyje, tiek SAM sprendime dėl jos priėmimo, todėl ieškovo argumentai, kad ji priimta į darbą dėl sudarytos taikos sutarties, o ne laimėjus konkursą, nepagrįsti, taip pat nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl taikos sutarties vykdymo neįsiteisėjus ją patvirtinančiai teismo nutarčiai ir taikos sutarčiai neįsigaliojus – nepaisant aplinkybės, ar teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl vienos iš jų priimtų vienašališkų sprendimų, ar nėra, sprendimą priėmusi šalis bet kuriuo atveju turi teisę jį panaikinti ar pakeisti, todėl nagrinėjamu atveju SAM turėjo teisę panaikinti savo priimtą sprendimą (t. y. sprendimą neskirti jos į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas) ir priimti naują sprendimą (t. y. sprendimą dėl jos priėmimo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas), laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos nuo 2019 m. birželio 20 d. Pabrėžė, kad nors ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl jos patikimumo, jo peršama nuomonė ir pateikiamas informacijos kratinys nepagrindžia jo šmeižikiškų teiginių jos atžvilgiu, beveik visos ieškovo daromos prielaidos yra akivaizdžiai neteisingos ir nepagrįstos. Paaiškino, kad UAB „Limeta“ yra viena seniausių medicinos prietaisų ir priemonių rinkoje veikiančių įmonių, tiekiančių prekes/paslaugas iš esmės visoms poliklinikoms ir ligoninėms, ieškovas ne tik niekaip nepagrindė savo prielaidų, tačiau apskritai neįvertino, kad net ir jam (duomenys neskelbtini) Ligoninei, UAB „Limeta“ buvo vienas didžiausiu jos tiekėju, tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jos (duomenys neskelbtini) įsteigtos UAB „Limetos NT“ niekaip nesusijusios su nagrinėjama situacija – net jei Ligoninės valdomas reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ būtų parduodamas, ši procedūra galėtų būti inicijuojama tik SAM pritarus ir privalėtų būti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir ją atliktų valstybės įmonė Turto bankas, o ne Ligoninė, ir tokiu atveju, nepriklausomai nuo jos ar jos (duomenys neskelbtini) veiklos, kiekvienas Lietuvos pilietis (įskaitant ją, jos (duomenys neskelbtini), ieškovą ar jo sutuoktinę) galėtų dalyvauti tokiame aukcione. Atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, ieškovas yra pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, nes sudarė sutartis su savo sutuoktinės darboviete, tuo tarpu ji nesudarinėjo sutarčių su savo sutuoktinio darboviete ir niekuomet neveikė interesų konflikto situacijoje. Teigė, kad prielaida interesų konfliktui kilti (jos (duomenys neskelbtini) darbo vieta UAB „Limeta“) yra išspręsta, ji su SAM yra suderinusi savo nusišalinimą nuo tokių procesų. Pabrėžė, kad ieškovo teiginiai apie jos netinkamumą eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas yra nepagrįsti, o galimos prielaidos interesų konfliktui jos veikloje kilti, yra suvaldytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieškovas buvo Ligoninės (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, jis neturi jokio teisinio pagrindo remtis DK 69 straipsnio normos pažeidimu, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų priešingai, SAM nepažeidė DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos dėl įspėjimo termino, nes nuo darbo sutarties su ieškovu 2019 m. liepos 9 d. sudarymo iki jo atleidimo 2019 m. liepos 5 d. nebuvo suėję kalendoriniai metai, net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino buvo nesilaikyta, SAM veikė teisiškai apdairiai ir siekė išvengti konfliktų su ieškovu, todėl įvykdė DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną (šiuo atveju 5 darbo dienas). Mano, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė nei vienos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nepagrindė žalos dydžio, todėl pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad, jo vertinimu, ieškovo pateikti argumentai ir reikalavimai yra niekuo nepagrįsti.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. birželio 28 d.  SAM su ieškovu sudarė 5 metų terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti Ligoninės (duomenys neskelbtini), pasibaigus šios darbo sutarties terminui su ieškovu 2018 m. liepos 9 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, su vėlesniu pakeitimu, jis buvo priimtas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), šia darbo sutartimi taip pat buvo nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y., tai, kad ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini), dirbs papildomose Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigose 0,375 etato krūviu bei papildomose Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigose 0,125 etato krūviu; 2018 m. liepos 2 d. buvo paskelbtas viešas konkursas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, 2018 m. liepos 31 d. įvyko konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, kurį laimėjo J. K., ieškovas šiame konkurse užėmė antrą vietą ir, nesutikdamas su konkurso rezultatais, juos apskundė teismui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018 ieškovo ieškinį atmetė, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, tačiau vėliau teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo apeliacinio skundo ir prašė bylą nutraukti, dėl ko apeliacinis procesas pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l352-912/2019 buvo nutrauktas; STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos pateikimo“, kuriame SAM informavo apie J. K. sutuoktinį; STT 2019 m. balandžio 8 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie J. K. pateikimo“, kuriame, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu SAM informavo, kad VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nusprendė J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti; SAM 2019 m. balandžio 30 d. paskelbė naują konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas; J. K. apskundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo sustabdyti SAM 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtą konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, dėl ko 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (pretendentų pateiktų dokumentų vertinimo stadijoje) buvo sustabdytas iki bus išspręstas tarp J. K. ir SAM kilęs ginčas, 2019 m. birželio 20 d. šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1083-910/2019; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 panaikino VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 2 d. tarp SAM ir J. K. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, ši taikos sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo patvirtinta, pasirašius taikos sutartį, taip pat buvo atšauktas 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ J. K. buvo priimta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas buvo atleistas iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) ir papildomų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigų.

DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

DK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

DK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.

DK 104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes (šio kodekso 69 straipsnio 2 ir 3 dalys), darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš aukščiau aptartos bylos medžiagos nustatyta, kad pasibaigus tarp SAM ir ieškovo 2013 m. birželio 28 d.  sudarytos 5 metų terminuotos darbo sutarties, pagal kurią ieškovas nuo 2013 m. liepos 1 d. dirbo Ligoninės (duomenys neskelbtini), terminui, ieškovas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ir papildomas (duomenys neskelbtini) bei papildomas (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimtas eiti terminuotai – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini).

Konkursas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti įvyko 2018 m. liepos 31 d. ir konkursą laimėjo J. K., ieškovas konkurse užėmė antrąją vietą. Ieškovas apskundė konkurso rezultatus Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-32237-996/2018). Teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų. Teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, apeliacinis procesas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1352-912/2019). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pagrindo konkurso rezultatų naikinimui nėra, J. K. yra teisėtai ir pagrįstai pripažinta konkurso į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas laimėtoja. Taipogi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovo siekis iš konkurso pašalinti J. K. yra nesąžiningas. Iš išnagrinėtos situacijos akivaizdu, kad ieškovas paprasčiausiai visą tą laiką siekė kuo ilgiau eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, sudaryti kliūtis pirmos vietos konkurso laimėtojai J. K. užimti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, bet kokiais būdais siekė, kad būtent jis – antros vietos konkurso laimėtojas, būtų paskirtas į šias pareigas.

Taigi, J. K. esant pripažintai teisėtai konkurso laimėtojai ir jai išreiškus sutikimą eiti jos laimėto konkurso pareigas – Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas – SAM, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į STT dėl informacijos apie J. K. pateikimo. STT 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie J. K. pateikimo“ SAM informavo, kad VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, jog J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. STT gautos informacijos pagrindu esant priimtam VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pripažinta, jog J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nusprendė J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti. –

Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi STT pažymos gavimo metu) 42 punktą, iš STT gavus Nuostatų 41 punkte nurodytą informaciją ir šios informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimą nepriimti asmens į šias pareigas arba konkursą laimėjusiam asmeniui atsisakius eiti pareigas, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas iš naujo. Pastebėtina, kad pagal Konkurso vykdymo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 53 punktą, Nuostatų 52 punkte nurodytu atveju gavus STT informaciją apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas, ir šios informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimą nepriimti jo į šias pareigas arba konkursą laimėjusiam asmeniui per ministerijos nustatytą terminą neatvykus sudaryti darbo sutarties arba atsisakius eiti pareigas, į šias pareigas gali būti priimamas kitas iš eilės pagal konkurso rezultatus pretendentas. Taigi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, J. K. sutinkant eiti laimėtas pareigas, bet gavęs aukščiau minėtą STT pažymą apie J. K., neturėjo pareigos, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovas, antrąją vietą konkurse laimėjusio asmens priimti į pareigas, todėl pagrįstai 2019 m. balandžio 30 d. buvo paskelbtas naujas konkursas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kadangi STT informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimą nepriimti asmens į pareigas ir nesinaudojant teise (bet ne pareiga) skirti antros vietos laimėtoją į pareigas, konkursas laikomas neįvykusiu – tai reglamentuota Nuostatų (redakcija, galiojusi STT pažymos gavimo ir tolimesniu metu) 44.7 punkte, tuo tarpu konkurso vykdymo metu galiojusios redakcijos Nuostatuose, esant teisinei spragai, nebuvo nurodyta kokia tokiu atveju yra konkurso baigtis, tačiau, akivaizdu, kad tokiu atveju konkursas laikomas neįvykusiu, tai sprendžiama iš bendros Nuostatų analizės ir vėlesnių jos pakeitimų. 

Pastebėtina, kad J. K. apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti dėl gautos informacijos iš STT apie J. K. atžvilgiu priimtą VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo įpareigojimu (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) iki ginčo išsprendimo buvo sustabdytas 2019 m. balandžio 30 d. naujai paskelbtas konkursas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, 2019 m. birželio 20 d. šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1083-910/2019. Šio ginčo nagrinėjimo teisme metu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019, kuriuo panaikino VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. panaikino VTEK sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl civilinėje byloje, kurioje J. K. ginčijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms tarp J. K. ir SAM 2019 m. liepos 2 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje aiškiai įvardinta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė neskirti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas dėl iš STT gautos informacijos apie J. K. atžvilgiu priimtą VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismui VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras sprendė nebeturintis pagrindo J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti, nes STT pažymą jis jau buvo įvertinęs, o jo nustatytą neskyrimo į pareigas pagrindą – VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikinus teismui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, susipažinęs su teismo sprendimo turiniu, įvertinęs VTEK konstatuoto pažeidimo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad nebeliko Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto pagrindo į pareigas skirti konkurse pirmąją vietą užėmusią J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. 

Taipogi pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neturi pareigos pakartotinai kreiptis į STT dėl informacijos gavimo, kadangi tokią informaciją jis jau gavęs 2019 m. balandžio 8 d. ir įvertinęs tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą po Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto sprendimo. 

Teismas akcentuoja tai, kad konkursą Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti laimėjusio asmens skyrimas ar neskyrimas į pareigas yra išimtinai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro diskrecija, todėl ir teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimas nėra būtinas ministro nuomonei susiformuoti ir sprendimo dėl asmens skyrimo į pareigas priėmimui. 

Pagal visa tai, kas išdėstyta aukščiau, taikos sutartimi SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti, ir per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo priimti J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Pastebėtina, kad SAM ir J. K. sutarė J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas priimti per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo, vadinasi, tai galėjo būti padaryta SAM iniciatyva ir anksčiau, tačiau būtinai ne vėliau nei per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo. Pagrindo traukti į šią bylą A. P. nebuvo, nes buvo sprendžiamas išimtinai SAM ir J. K. klausimas dėl jos kaip pirmos vietos konkurso laimėtojos priėmimo į konkurse laimėtas pareigas. Teismas SAM ir J. K. sudarytą taikos sutartį patvirtino 2019 m. liepos 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad SAM atliko visas privalomas procedūras prieš asmens, laimėjusio konkursą, skyrimą į pareigas, teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtą viešą konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas bei pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas neskirti, taigi, 2018 m. liepos 2 d. paskelbtas konkursas pasibaigė J. K. priėmimu, bei, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms – teisėtai ir pagrįstai viešo konkurso būdu į pareigas priėmus Ligoninės (duomenys neskelbtini) (J. K.), o ieškovo galiojančiai darbo sutarčiai įtvirtinus, kad ieškovas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ir papildomas Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas bei papildomas (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimtas eiti terminuotai – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės (duomenys neskelbtini) – teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido ieškovą iš Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų ir papildomų Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų bei papildomų Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų (DK 35 straipsnio 5 dalis – pasibaigus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimai dėl papildomo darbo; apie ieškovo išreikštą valią toliau dirbti Ligoninėje (duomenys neskelbtini) pareigose, įrodymų nėra, todėl nauja darbo sutartis su juo (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti neprivalėjo būti sudaryta, tačiau, pastebėtina, tai neužkerta kelio ieškovui ateityje kreiptis į Ligoninę su prašymu dėl jo priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas).

Kartu pažymėtina tai, kad vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, ieškovui, kuris pagal pagrindinės darbo funkcijos darbo sutartį buvo įstaigos (duomenys neskelbtini), netaikomos DK 69 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, vadinasi, SAM ieškovo neprivalėjo prieš 5 darbo dienas įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, o to nepadariusi išmokėti jam darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, tačiau matyti, kad SAM nagrinėjamoje situacijoje veikė ieškovo labui ir, nors pareigos to daryti neturėjo, išmokėjo ieškovui darbo užmokestį už 5 darbo dienas dėl įspėjimo nebuvimo (nors jo ir neprivalėjo būti), taigi, būtent ši aplinkybė bei ypatingai dar ir tai, kad pasibaigus ieškovo 2013 m. birželio 28 d. terminuotai darbo sutarčiai, būtent jam iki kol konkurso būdu bus priimtas naujas Ligoninės (duomenys neskelbtini) buvo pavesta laikinai ir toliau eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, paneigia ieškovo teiginius apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2 metus trunkantį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, priešingai, visa tai rodo ieškovo darbo ir eitų pareigų įvertinimą iš SAM pusės. 

Pastebėtina, kad ieškovas visą darbo Ligoninėje laikotarpį žinojo, kad jis pareigas Ligoninėje eina terminuotai ir tuo metu, kai bus priimtas naujas Ligoninės (duomenys neskelbtini) konkurso būdu, jo terminuota darbo sutartis su papildomais susitarimais dėl papildomo darbo Ligoninėje pasibaigs, pats ieškovas dalyvavo konkurse, žinojo, kad jis pirmosios vietos nelaimėjo, taigi, akivaizdu, suprato, kad Ligoninėje pagal darbo sutartį nedirbs neterminuotai, todėl teisėtai ir pagrįstai J. K. priėmus į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, o jį atleidus jokia žala negalėjo jam būti padaryta. Vien ieškovo didelis noras, siekis ir toliau eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau aplinkybių susiklostymas kita linkme, nei jis pageidavo, nesudaro pagrindo pripažinti SAM padarius jam žalą. Teismo vertinimu, ieškovo įvardintos sveikatos problemos po jo atleidimo iš pareigų paprasčiausiai yra kilusios dėl ieškovo negebėjimo ramiai susitaikyti su konkurso nelaimėjimu, negebėjimu pripažinti, kad kitas asmuo pripažintas vertesniu eiti Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas. Jokių ieškovo teigtų jo garbę ir orumą pažeminusių SAM veiksmų byloje nenustatyta. Be to, nors ieškovas teigė, kad dėl jo atleidimo jis nespėjo tinkamai atsisveikti su kolektyvu, o tai padarė tik viešai socialinėje erdvėje, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog po jo atleidimo iš pareigų jis būtų kreipęsis į Ligoninę su prašymu sudaryti jam galimybę atvykti ir jo pageidaujamu būdu atsisveikinti su kolektyvu ir tokia galimybė jam nebuvo suteikta, taigi, atsisveikinimo su kolektyvu būdą pasirinko jis pats. 

Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų SAM veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Papildomai pažymėtina, kad ieškovo prašymas pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą neskirti jo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išdėstytą 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai nepagrįstas, pirma, dėl to, kad iš bylos medžiagos matyti, jog toks sprendimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nebuvo priimtas, kadangi sprendimai SAM priimami juos atitinkamai įforminant, antra, kaip jau teismo buvo nurodyta aukščiau, pagal Nuostatus ministrui suteikta teisė, bet ne pareiga, nepaskyrus pirmosios vietos konkurse laimėtojo spręsti dėl antrąją vietą konkurse užėmusio asmens skyrimo į pareigas klausimą, trečia, teismo byloje jau konstatuoja, kad pirmosios vietos konkurse laimėtoja J. K. teisėtai ir pagrįstai paskirta į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas.

Esant aukščiau teismo padarytoms išvadoms, atmetami ieškovo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti neteisėtą jo atleidimą iš darbo – Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomų pareigų, pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą neskirti jo į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išdėstytą 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą tęsti konkurso į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo data 2018 m. liepos 2 d.) procedūras Nuostatų 53–55 punktuose nustatyta tvarka, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą paskelbti konkursą į Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo data 2019 m. balandžio 30 d.),  priteisti jam iš SAM 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai nutraukti darbo sutartį, sudarytą tarp Ligoninės ir J. K., DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, grąžinti jį į darbą – Ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomas pareigas, nukreipiant sprendimą skubiai vykdyti, priteisti jam iš Ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų šalių ir trečiųjų asmenų išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašymų priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Trečiasis asmuo J. K. teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą motyvuodama tuo, kad ji teismui teikė rašytinius paaiškinimus, atsiliepimus, kadangi ieškinyje ieškovas nukreipė daug kaltinimų prieš ją, todėl ji privalėjo teikti motyvuotus, argumentuotus paaiškinimus, kad nebūtų byloje nustatyti neteisingi prejudiciniai faktai, turėdama teisę naudotis teisininkų paslaugomis, ji kreipėsi į advokato padėjėją, už kurios jai suteiktas teisines paslaugas ji sumokėjo 1 400 Eur sumą. Teismas sutinka su trečiojo asmens J. K. pozicija dėl jos teisės naudotis mokamomis advokato padėjėjo paslaugomis ir teikti rašytinius paaiškinimus į bylą, todėl įvertinęs tai, kad sprendimas yra priimtas atsakovių ir jos naudai, atsižvelgęs į CPK, Rekomendacijų nuostatas, į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, nagrinėtų reikalavimų kiekį, trečiojo asmens J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Ieva Stanislovaitienė