Baudžiamoji byla Nr. e1-832-992/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49217-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO  BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje 

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

E. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. S. 2020 m. gruodžio 17 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas 2.15% prom. girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktine A. G. – S., sugriebęs jai už rankų riešų jas užlaužė, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui nukentėjusiajai A. G. – S.

Kaltinamojo E. S. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės ir 1 l alaus. Namuose tuo metu buvo T. G., jo žmonos A. G. – S. sūnus iš pirmos santuokos. Apie 19.00 val. į namus grįžus A. G. – S. tarp jo ir jos sūnaus įvyko žodinis konfliktas. Sunkiai pamena įvykio detales, bet kiek pamena, T. G. jam prieštaravo, kad vartoja alkoholį. Su juo kalbėjo pakeltu tonu, galimai šaukė. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs, nepamena, kas vyko toliau, paties smurto fakto nepamena. Išgėręs kartais būna agresyvus. Neneigia, kad galėjo smurtauti prieš žmoną. Dėl smurto artimoje aplinkoje anksčiau vieną kartą jau buvo sulaikytas. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (54-56, 64 b. l.).

2020 m. gruodžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. G. – S. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis E. S. žodinio konflikto metu griebė jai už abiejų rankų ir jas užlaužė, savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1-2 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. G.- S. parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., nuo 11.00 val. ryto, jos vyras pradėjo gėrė, vakare išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Apie 19.30 val. E. S., atėjęs į kambarį, kuriame ji buvo su savo devynmečiu sūnumi A. S., pradėjo jai priekaištauti, vartoti necenzūrinius žodžius. Vyresnis sūnus T., išgirdęs konfliktą, atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo raminti jos vyrą. Vyras supyko, kad sūnus bando jį apraminti ir pradėjo konfliktuoti su T. E. S. priėjus arčiau prie T. ji išsigando, kad jie pradės muštis, kadangi vyras buvo nevaldomas. Tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas. Vyras supyko, paėmęs už riešų užlaužė jai abi rankas ir nustūmė ją. Ji vyrą perspėjo, kad šiam neapsiraminus kvies policiją. A. pradėjo verkti. Vyras išgirdęs, kad ketina kviesti policiją, pradėjo grasinti, kad sumuš ją. Ji iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jos vyrą išsivežė (1-2, 21-22 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., jo patėvis namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Visą dieną jis periodiškai išeidavo į parduotuvę alkoholio. Visą dieną jis [T. G.] buvo savo kambaryje, kadangi dirba nuotoliniu būdu. Mama su jo jaunesniu broliu buvo kitame kambaryje. Apie 18.00 – 19.00 val. išgirdo, kad patėvis nuėjo į kambarį, kuriame buvo mama su broliu. Girdėjo juos kalbant pakeltu tonu. Mama prašė, kad jis [E. S.] išeitų iš kambario. Kadangi kartu su mama buvo ir mažametis jo brolis, prašė patėvio iš kambario išeiti. Po kelių minučių patėvis išėjo į virtuvę, jis ėjo jam iš paskos. Pokalbio metu virtuvėje patėvis ištiesė jam ranką, norėdamas ją paspausti, tačiau jis paaiškino, kad šiandien su juo atsisako kalbėti ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo mama su broliu. Į kambarį atėjęs agresyviai nusiteikęs patėvis pradėjo reikšti priekaištus dėl to, jog jis [T. G.] nepaspaudė jam rankos. Mama vėl pradėjo prašyti, kad jis [E. S.] išeitų. E. S. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pakėlė rankas. Stovėdamas tarpduryje E. S. pradėjo artintis prie jo, mama, siekdama išvengti konflikto, atsistojo tarp jo ir E. S.. Tada patėvis sugriebė mamai už abiejų rankų riešų. Jis E. S. prašė, kad šis paleistų mamą ir išeitų iš kambario. E. S. pradėjo sukti rankas, mamai pavyko kažkaip išsivaduoti. Tada E. S. pradėjo artintis prie jo [T. G.] ir bandė provokuoti fiziniu kontaktu. Jis išėjo parūkyti į balkoną, o mama iškvietė policijos pareigūnus. Patėvis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš jo motiną (29-31 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. patruliuojant kartu su M. S., apie 20.21 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gautas iškvietimas dėl smurto. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. G. – S., kuri paaiškino, kad neblaivus vyras E. S. žodinio konflikto metu išsukinėjo jai rankas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (34-35 b l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 20.21 val., gautas A. S. pranešimas apie tai, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuoja neblaivus vyras. Nurodyta, kad yra mažametis vaikas (14 b. l.).

2020 m. gruodžio 17 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1-2, 10-11 b. l.).

2021 m. sausio 13 d. kitų objektų protokole užfiksuota Bodycam 2 vaizdo įrašo (daryto įvykio vietoje policijos pareigūnų) apžiūra. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2020_1217_203209_038”, 03:30 min. trukmės, nustatyta, kad iki 01:35 min. reikšmingos informacijos neužfiksuota. Moteris paaiškina, kad ji kvietė policiją, nes vyras girtuokliauja, terorizuoja vaikus, grasina ir muša. Moteris nurodo, kad tai - ne pirmas kartas. Praėjusį kartą buvo sumušęs ir ją, ir mažametį vaiką. Šiandien rankas sukinėjo. Grasino, kad sumuš. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2020_1217_203437_039”, 00:27 min. trukmės, matomas ir girdimas pokalbis tarp vyro, moters ir jaunuolio. Moteris sako, kad „buvai jam trenkęs į galvą“ (12-13 b. l.).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenų kvitas patvirtina, kad E. S. 2020 m. gruodžio 17 d., 21.37 val., nustatytas 2,15 prom. girtumas (43 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis E. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu sugriebęs A. G. – S. už rankų riešų užlaužė rankas, tokiu būdu sukeldamas moteriai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. E. S. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios A. G. – S. parodymai, kur ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, konflikto metu paėmęs už riešų užlaužė abi rankas ir ją nustūmė. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis patvirtino, kad įvykus konfliktui jo patėvis E. S. konflikto metu sugriebęs jo mamai už abiejų riešų pradėjo sukti rankas.

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. E. S. ir A. G. – S. yra sutuoktiniai, kartu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį, todėl jie teisingai pripažinti šeimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė (69-70 b. l.).

Skirdamas bausmę E. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką E. S. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. S. dirba, neteistas, tačiau už analogišką veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena E. S. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į E. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. S. skirtini šie įpareigojimai: viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu ir tęsti darbą, darbą praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi E. S. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų

E. S. 2020 m. gruodžio 17 d., 21.00 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2020 m. gruodžio 18 d., 16.16 val., paleistas. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para) (46, 58 b. l.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (66 b. l.).

2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. G.- S. pripažinta nukentėjusiąją (18 b. l.).

Civilinis ieškinys byloje nepateiktas.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-832-992/2021.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. S. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. S. įpareigoti:

- viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

- tęsti darbą, darbą praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-832-992/2021.

Išaiškinti E. S., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                         Viktorija Šelmienė