Civilinė byla Nr. 2-1371-794/2012

(proceso Nr.2-06-3-09193-2011-7)

                       Procesinio sprendimo kategorija 22.3.2.; 24.1.; 25.3.; 27.3.2.1.; 27.7.; 99.5.; 116.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertėjai Virginijai Narmontaitei, ieškovui T. I. (T. I.), ieškovo atstovui advokato padėjėjui Valentinui Račiui, atsakovui V. F. (V. F.), V. P. (V. P.), atsakovų atstovui advokatui Vykintui Zulonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. I. ieškinį atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F., trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir įstatų pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus, įpareigojant VĮ Registrų centras išregistruoti šiuos negaliojančius dokumentus. Nurodė, kad 2005-10-18 ieškovas akcijų pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 50 proc. (500 vnt.) paprastųjų vardinių UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų iš verslo partnerių V. P. ir V. F.. 2009 m. liepos mėnesį dėl pablogėjusios situacijos finansų rinkoje ir paaštrėjusių nesutarimų dėl turto valdymo ieškovas savo verslo partneriams pasiūlė pasidalinti visą bendrovių valdomą turtą ir dirbti kiekvienam atskirai, kiekvienam priimant sprendimus savo nuožiūra. Vietoje atsakymo iš ieškovo kabineto pradėjo dingti dokumentai, atšaukti praėjimo kontrolės kortelių ir signalizacijos sistemų kodai. 2010-04-16 ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir sužinojo, kad bendrovės vadovas V. P. neinformavo VĮ Registrų centrą, apie tai, kad 2005 m. ieškovas įsigijo 50 proc. UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų bei pateikė suklastotus akcininkų susirinkimo protokolus ir akcininkų sąrašus, pateikti kiti dokumentai, pasirašyti tik dviejų akcininkų V. P. ir V. F., ieškovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie ketinimą pakeisti įstatus. Įregistravę suklastotus dokumentus dabar įmonės vadovas gali be ieškovo sutikimo gali priimti neteisėtus sprendimus,  parduoti visą didelės vertės valdomą bendrovės turtą ir tokiu būdu sumažinti ieškovui priklausančių akcijų vertę.

Atsakovai UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nesąžiningą ir nepagrįstą, bei ieškovui skirti 20000 Lt baudą. Nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininku. Nurodo, kad nuo pat bendrovės įregistravimo akcininkais buvo V. P. ir V. F., 2005 m. rudenį ieškovas žadėjo pritraukti finansinių lėšų papildomam laivui įsigyti, todėl 2005-10-18 su ieškovu buvo pasirašytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Kiekvienas iš akcininkų perrašė po 25 procentus akcijų, šios sutartys buvo formalios, jokie mokėjimai nebuvo atlikti pagal sutartis. Buvo kreiptasi į banką SAMPO dėl kredito skirto jūrų laivo “Sofia“, IMO Nr. 8806163 įsigijimui. Bankas atsisakė ne tik suteikti kreditą, bet ir nesutiko su akcininku sudėties pakeitimu be kreditoriaus pritarimo ir vertino tai, kaip ankstesnio finansinio įsipareigojimo bankui pažeidimą. Dėl šių priežasčių 2005-10-20 su ieškovu buvo pasirašyti priedai, pagal kuriuos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo nutrauktos ir pritaikyta restitucija. Tačiau paaiškėjo, kad tuometinė bendrovės buhalterė nebuvo padariusi jokių įrašų bendrovės akcininkų registracijos knygoje nebuvo padariusi, todėl buvo nuspręsta sunaikinti tiek akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek jų priedus, likusius egzempliorius dokumentų ieškovas pažadėjo sunaikinti pats. Po šių įvykių atsakovas pretenzijas su nepagrįstais reikalavimais pradėjo reikšti po šešių metų. Nurodo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartys būtų laikomos sudarytais sandoriais pritrūko aiškiai išreikštos atsakovų ir ieškovų valios. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto prokuratūrą, dėl galimai suklastotų akcininkų dokumentų ir galimo akcijų pasisavinimo. Šiuo pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01289-10 ir nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad įstatymas leidžia pripažinti tik juridinio asmens organo sprendimus, tačiau joks teisės aktas nenumato galimybės pripažinti negaliojančiais juridinio asmens steigimo dokumentų, kurie nelaikomi sandoriu.

Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, nurodo, kad pagal juridinių asmenų registro nuostatų 42 p. 3 d. registro tvarkytojas gavęs steigimo dokumentus, bei kitus duomenis nustatyta tvarka patvirtintus notaro, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Nurodo, jei teismas patenkintų ieškinį, registro tvarkytojas būtų įpareigotas pakeisti duomenis ir išregistruoti dokumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, jog dalyvavo bedrovės veikloje kai akcininkas, paskutinį kartą 2009 m. dalyvavo akcininkų susirinkime. Į VĮ Registrų centrą, kreipėsi 2010 m. kai tarp akcininkų kilo konfliktai. Nurodė, kad bendrovei finansavo pirmąjį įnašą kreditui gauti laivo „Sofija“ pirkimui. Teigia, kad pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą pakanka įrodymų, jog ieškovas butų pripažintas akcininku. Be to nurodė, kad keičiant bendrovės įstatus ieškovas nedalyvavo, nes 50 procentų akcijų savininkas nebūtų sutikęs su nepalankiu jam sprendimu.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas delsė ilgiau nei metus kreiptis į teismą, po kreipimosi į VĮ Registrų centrą, t.y. praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas niekada nedalyvavo akcininkų susirinkimuose, todėl vien dėl tos priežasties atmestinas ieškovo teiginys, kad jis buvo įmonės akcininkas.

Atsakovas V. P. nurodė, kad su ieškovu buvo tartasi dėl akcininkų skaičiaus didinimo, tačiau tam nepritarus bendrovės kreditoriui, sutartys buvo anuliuotos. Apie banko  nepritarimą žinojo ir ieškovas. Banko kreditas buvo suteiktas akcininkams V. P. ir V. F.. Toliau bendrovės veikloje dalyvavo tik minėti akcininkai. Prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad ieškovas pateikia nepagrįstus argumentus, todėl, kad  ieškovo delsimas kreiptis į teismą neatitinka racionalaus, rūpestingo asmens elgesio kriterijų ir verčia abejoti ieškovo teiginiais.

Atsakovas V. F. nurodė, kad neprisimena, keliuose akcininkų susirinkimuose po 2005 m. dalyvavo, tačiau patvirtino, kad 2006-01-04 akcininkų susirinkimo protokolas buvo anuliuotas. Prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (1 t. b.l. 125, 148). Todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ registruota VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre 2002-12-21 (1t.b.l. 113). 2005-06-07 visuotiniame akcininkų susinkime buvo spręsti dėl kredito paėmimo iš AB SAMPO banko ir kiti su tuo susiję klausimai (1 t.b.l. 61). 2005-06-08 AB SAMPO bankas UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ investicine kredito sutartimi Nr. K200506-0602 suteikė  iki 3752000 EUR kreditą (1 t.b.l. 62). 2005-10-18 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš sutuoktinių V. P. ir S. P., sutuoktinių V. F. ir N. F. įsigijo po 250 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų už 2500 Lt (1 t.b.l 9-10). 2006-01-04 neeiliniame visuotiniame akcininku susirinkime dalyvavo akcininkai V. F. ir V. P. turintys po 250 paprastųjų vardinių akcijų ir T. I., turintis 500 paprastųjų vardinių akcijų, svarstytas klausimas-laivo „Sofija“ pirkimas (1 t. b.l. 133-134). 2006-01-09 AB bankas SAMPO bendrovei suteikė iki 1469400 EUR  paskolą (1t.b.l. 80-88) 2006-03-24 visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime pakeisti bendrovės įstatai, UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininkais nurodyti V. F. ir V. P. (1 t b.l. 11). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 1997-03-14 iki 2009-09-07 dirbo UAB „Askoldas“ vyriausiuoju buhalteriu (1 t. b.l.89-94). 2011-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t. b. l. 101-102)..

Ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, tačiau neprašo pripažinti jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Nei UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatai (1 t. b.l. 14), nei LR akcinių bendrovių įstatymas, nei LR civilinio kodekso normos nenumato akcininko teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu ar dėl protokolo nuginčijimo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį negaliojančiais gali būti pripažinti tik juridinio asmens organo sprendimai. Kadangi ieškovas kaip savo reikalavimų pagrindą ieškinyje nurodo neteisėtus akcininkų sprendimus, priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo metu (visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus nutarimus patvirtinti UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ naują įstatų redakciją), nesant teisės normai kuri leistų akcininkui kreiptis į teismą dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį susirinkimo priimtų nutarimų nuginčijimo tvarką (įstatymo analogiją - CPK 3 str. 5 d.) ir pasisako dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-356/2008).

Analizuodamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą šio instituto paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, interesus bei viešą interesą. Antra, detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Todėl sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą, ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešą interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t.y. ieškovų galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilnamisa” v. AB „Šeškinės Širvinta”, bylos Nr. 3k-3-878/2002; 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta”, bylos Nr. 3K-3-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta V. S. v. SPAB „Stumbras”, bylos Nr. 3K-3-856 ir kt.). Taigi, tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-122/1999, 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/1999).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.125 str. 2 d. numato, jog atskirų rūšių reikalavimams civilinis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.1 d.). Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas jo teises.

Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik 2011-07-14, nors informacija iš VĮ „Registro centro“ pateikta 2010-04-22 (1 t. b.l. 10). Dėl to darytina išvada, kad byloje pareikštam ieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus senaties terminas prasidėjo 2010-04-22 (CK 1.118 str. 1 d.) ir baigėsi 2010-05-22. Teismas konstatuoja, kad reikalavimą ieškovas pareiškė praleidęs Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintą sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą, todėl esant atsakovo reikalavimui (2 t. b.l. 54) taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą galima tik tuo atveju, kai ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties (LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas atnaujinti praleistą ieškinio senatį neprašo, kaip ir nenurodė svarbių priežasčių dėl ko negalėjo kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas šiuo atveju ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo nesvarsto. Tačiau kartu pažymi, jog ieškovo elgesys, pateikiant ieškinį praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teisės pareikšti ieškinį teisme atsiradimo dienos yra neprotingas, nerūpestingas ir neabejotinai nepateisinamas, galintis pažeisti civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t.y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr.3K-3-317/2008).

Teismas pažymi, kad net ir netaikant ieškinio senaties termino, ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nustatyta, jog nuo 2006 m. vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės akcininkais įvardinti tik V. P. ir V. F., turintys po 50 procentų akcijų (1 t. b.l. 133, 14-19), todėl ieškovo teiginiai, kad jis dalyvaudavo bendrovės veikloje, akcininkų visuotiniuose susirinkimuose iki 2009 metų, ir nežinojo apie bendrovės įstatų bei akcininkų pasikeitimus vertintini kritiškai ir yra nepagrįsti bei atmestini. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai buvo V. P. ir V. F., kurie pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d. turi visuotinių akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę, nes kartu turi 100 proc. visų balsų. Todėl 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ priimti įstatai buvo teisėti. Daroma išvada, kad ieškovas būdamas pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, galėjo protingai numatyti, kad ilgą laiką nedalyvaudamas įmonės veikloje nėra šios įmonės akcininkas. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, net ir esant byloje pateiktiems 2005 metais pasirašytoms akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kuriuose ieškovas neva įgyja atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijas (1 t. b.l. 8-9), šie įrodymai, lyginant su kitų byloje esančių įrodymų visuma, negali būti laikomi esminiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant iš civilinių teisinių santykių kylančius ginčus, būtina atsižvelgti į tai, kad dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.).

Atmetus ieškovo reikalavimus dėl akcininkų priimtų sprendimų ir įstatų pripažinimo negaliojančiais, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ vadovo įpareigojimo išduoti ieškovui išrašą iš bendrovės vertybinių popierių sąskaitos su įrašytais duomenims apie jį, kaip 50 procentų akcijų savininką, bei reikalavimas įpareigoti VĮ „registrų centras išregistruoti negaliojančius dokumentus

Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to būdamas nepriklausomas ir nešališkas teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Teismas pažymi, kad dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK185 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų su netesybomis susijusių aplinkybių, kurios, taikant ieškinio senaties terminą, neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Jų nuomone ieškovas piktnaudžiauja procesu, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Teismas nurodo, kad aplinkybė, kad ieškovas, naudodamasis LR CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pateikė ieškinį, siekdamas apginti savo tariamas teises, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. LR CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ieškovo piktnaudžiavimo procesu veiksmai, pateikiant teismui ieškinį, todėl atsakovų prašymas paskirti ieškovui LR CPK 95 str. 2 d. nustatytą baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistina atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovai byloje pateikė duomenis, jog jie sumokėjo 6564,25 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l. 105, 140, 2 t. b.l. 39-40), todėl iš ieškovo priteistina atsakovams 6564,25 Lt advokato pagalbai apmokėti, kiekvienam atsakovui lygiomis dalimis po 1.312,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P. (V. P.), S. P., V. F. (V. F.), N. F. iš ieškovo T. I. (T. I.) po 1.312,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas