Civilinė byla Nr. e2A-77-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Strateginiai projektai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centaurus Investment Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1634-275/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl priėmimo–perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais bei piniginių reikalavimų. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Strateginiai projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Centaurus Investment Group“ 24 114,37 Eur skolos, 14 638,25 Eur baudos ir 5 092,78 Eur delspinigių, iš viso 43 845,40 Eur; 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. STR 2018-10 (Sutartis Nr. 1), kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti 567,67 kv. m bendrojo ploto sublokuotų 5 vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus, nurodytus sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, bei perduoti darbų rezultatą atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutartyje darbų kaina nurodyta 140 387 Eur be PVM. Šalys 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė priedą Nr. 2018/11/09-1 prie sutarties, kuriuo darbų kainą sumažino iki 137 775,64 Eur be PVM, 2019 m. sausio 8 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/08-2, kuriuo darbų kainą sumažino iki 135 775 Eur be PVM, ir 2019 m. sausio 24 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/24-3.

3.       Šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. STR 2018-12 (Sutartis Nr. 2), kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti 614,57 kv. m bendrojo ploto sublokuotų 6 vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus, nurodytus sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, ir perduoti darbų rezultatą atsakovei analogiškomis  Sutartyje Nr. 1 nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties Nr. 2 darbų kaina – 161 990 Eur be PVM. Prie Sutarties Nr. 2 šalys 2019 m. sausio 3 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/03-01, kuriuo buvo sutarta dėl papildomų darbų.

4.       Ieškovė nurodė, kad už pagal Sutartis atliktų darbų priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras nėra sumokėta 24 114,37 Eur suma. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą, atsakovei neatsiskaitant, 2019 m. gegužės 31 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl Sutarčių nutraukimo (Sutarčių 7.5, 7.6 punktai), todėl ieškovė turi teisę į pagal Sutartis atliktų darbų, įsigytų medžiagų ir suteiktų paslaugų apmokėjimą bei netesybas. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, jog kurie nors iš aktuose nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl vienašalio darbų perdavimo akto teisinių padarinių aiškinimo laikytina, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, nes atsakovė neįrodė aktuose nurodytų darbų apimties neatitikimo bei darbų trūkumų.

5.       Pagal Sutarčių nuostatas iš atsakovės iš viso priteistina 14 638,25 Eur baudos bei 5 092,78 Eur delspinigių.

6.       Atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

6.1.                      pripažinti iš dalies negaliojančiais priėmimo–perdavimo aktus, išrašytus Sutarties Nr. 1 pagrindu: 1) IV etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 95 proc.; 2) V etapo nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 3) VII etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 50 proc.; 4) X etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 5) X etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 60 proc.; 6) XI etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 40 proc.; dėl Sutarties Nr. 2: 1) IV etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 55 proc.; 2) IV etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 50 proc.; 3) V etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 4) V etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 5) VI etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 6) VI etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.;7) VII etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 30 proc.;

6.2.                      pripažinti iš dalies negaliojančiomis nurodytų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras;

6.3.                      pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras: Nr. 2018-10-02, 2018-10-4, 2018-10-5, 2018-10-7, 2018-10-8, 2018-10-10, 2018-10-11, 2018-10-20, 2018-12-02, 2018-12-04, 2018-12-06, kurios buvo apmokėtos be pagrindo, ir PVM sąskaitas faktūras: Nr. 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39, 2018-10-40, kurios yra neapmokėtos, bei priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu išrašytos nurodytos PVM sąskaitos faktūros;

6.4.                      priteisti iš ieškovės 19 644,32 Eur, kuriuos atsakovė yra permokėjusi už ieškovės neatliktus darbus; 21 767,35 Eur ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų; 592,90 Eur statybvietės sutvarkymo išlaidų; 7 768,53 Eur, kuriuos atsakovė be pagrindo sumokėjo ieškovei; 11 564,67 Eur delspinigių dėl vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartis; 14 638,25 Eur baudą dėl Sutarčių nutraukimo;

6.5.                      priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.                      Nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus nustatytais terminais, todėl buvo pasirašyti Sutarčių priedai pakeičiant (sumažinant) sutarčių kainą, pratęsiant dalies darbų atlikimo terminus. 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje atsakovei tapo akivaizdu, kad darbai nebus atlikti net pratęstais terminais, nes ieškovė darbų nebevykdė. Ieškovei nevykdant darbų ir keliant nepagrįstus reikalavimus atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. informavo apie vienašalį Sutarčių nutraukimą ir prašė perduoti atliktus darbus, o darbo vietą palikti tvarkingą. 2019 m. gegužės 30 d. atsakovės techninis prižiūrėtojas, įvertinęs faktinę situaciją objektuose, konstatavo, kad dalis darbų yra neatlikta; taip pat buvo nustatyta, kad yra nepabaigta dalis darbų, kurie priėmimo–perdavimo aktais buvo perduoti atsakovei kaip visiškai baigti. Faktinis darbų baigtumas yra nurodytas 2019 m. gegužės 30 d. akte. Paaiškėjus nevisiškam darbų atlikimui, ieškovės atliktų darbų aktai, kuriais buvo perduodamas 100 proc. baigtumas, pripažintini iš dalies negaliojančiais, atitinkamai ir šių aktų pagrindu ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 yra permokėjusi ieškovei 5 926 Eur; pagal Sutartį Nr. 2–13 718,32 Eur (iš viso 19 644,32 Eur).

3.                      Pagal MB „Detus“ sudarytą trūkumų šalinimo sąmatą, darbų, atliktų pagal Sutarti Nr. 1 trūkumų šalinimo kaina – 4 595,73 Eur; pagal Sutartį Nr. 2 – 17 171,62 Eur; iš viso 21 767,35 Eur. Nors atsakovė įspėjo ieškovę apie Sutarčių nutraukimą 2019 m. gegužės 30 d. ir pareikalavo perduoti sutvarkytą statybvietę, ieškovė išsivežė tik jai priklausančius arba vertę turinčius daiktus, o visas statybines atliekas paliko, todėl atsakovė patyrė 592,90 Eur statybvietės sutvarkymo išlaidų.

4.                      Nurodė, kad jokių papildomų darbų, išskyrus Sutarties Nr. 1 priede Nr. 2019/01/24-3 nurodytus darbus: visų 5 sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimo darbus už 50 Eur, atsakovė neužsakė ir susitarimų dėl papildomų darbų nepasirašė. Ieškovė be pagrindo papildomai išrašė sąskaitas už darbus, įeinančius į Sutarčių apimtį; nurodyti darbai buvo būtini Sutarčių įvykdymui, pasirašydama Sutartis ieškovė turėjo įvertinti jų atlikimo kainą. Atitinkamai PVM sąskaitos faktūros ir priėmimo–perdavimo aktai, kurių pagrindu jos buvo išrašytos, pripažintini negaliojančiais. Dėl nepagrįstai priskaičiuotų darbų atsakovė be pagrindo sumokėjo ieškovei 7 768,53 Eur.

5.                      Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti apmokėjimą pagal jos nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nes jas išrašė už medžiagas, transporto, mechanizmų ar įrangos išlaidas arba darbus, kurie yra būtini Sutartyse numatytiems darbams atlikti; be to jos išrašytos po 2019 m. balandžio 24 d., kai atsakovė pradėjo reikalauti kuo skubesnio darbų užbaigimo ir delspinigių. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-40 yra išrašyta po to, kai atsakovė nutraukė Sutartis. Dėl šių aplinkybių minėtos PVM sąskaitos faktūros ir priėmimo–perdavimo aktai, kurių pagrindu jos buvo išrašytos, pripažintini negaliojančiais.

6.                      Dėl vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartį Nr. 1 už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. iš ieškovės priteistina 10 387,17 Eur delspinigių, dėl vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartį Nr. 2 už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. – 1 177,50 Eur delspinigių; iš viso 11 564,67 Eur. Taip pat iš ieškovės priteistina 6 788,75 Eur bauda dėl Sutarties Nr. 1 nutraukimo ir 7 849,50 Eur bauda dėl Sutarties Nr. 2 nutraukimo, iš viso – 14 638,25 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Strateginiai projektai“ iš atsakovės UAB „Centaurus Investment Group“ 19 770 Eur skolos, 3 389,28 Eur delspinigių, 521 Eur žyminio mokesčio ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už 23 159,28 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei UAB „Centaurus Investment Group“ iš ieškovės UAB „Strateginiai projektai“ 21 767,35 Eur nuostolių atlyginimo, 1 000 Eur delspinigių, 592,90 Eur statybvietės sutvarkymo išlaidų ir 526 Eur žyminio mokesčio bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už 23 360,25 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8.                      Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 20 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis (Sutartis Nr. 1), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 5 sublokuotų gyvenamųjų namų statybos darbus, darbų kaina 140 387 Eur be PVM, darbų pabaiga – 2018 m. gruodžio 28 d. 2018 m. rugpjūčio 24 d. šalių sudaryta sutartimi (Sutartis Nr. 2) ieškovė įsipareigojo atlikti 6 gyvenamųjų namų statybos darbus, darbų kaina 161 990 Eur, darbų pabaiga – 2019 m. vasario 8 d. 2019 m. sausio 24 d. pasirašytu Sutarties Nr. 1 priedu vidaus sienų tinkavimo darbų terminas pratęstas iki 2019 m. vasario 1 d., o statybos–taisymo darbų terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 1 d.; 2019 m. sausio 8 d. pasirašytu Sutarties Nr. 2 priedu darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 15 d.

9.                      Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti už pagal Sutartį Nr. 1 priimtus darbus išrašytas šešias PVM sąskaitas faktūras 19 770 Eur; atsakovė prašo pripažinti negaliojančiomis penkias iš šešių ieškovės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, bei trylika priėmimo–perdavimo aktų, kurių pagrindu šios sąskaitos išrašytos. Teismas konstatavo, kad minėtus aktus ir sąskaitas atsakovė negaliojančiais prašo pripažinti dėl to, jog atsakovės techninis prižiūrėtojas 2019 m. gegužės 30 d. akte nustatė, kad dalis darbų neatlikta. Iš ieškovės pateiktų priėmimo–perdavimo aktų teismas nustatė, kad darbus priėmė atsakovės vadovas A. D. B. ir techninės priežiūros vadovas V. L.. Teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus galėtų būti tenkinamas nustačius sandorių negaliojimo pagrindus, tačiau atsakovė jų nenurodė, bei atsižvelgiant į liudytojo V. L. parodymus, kad buvo atvejų, kai jis patvirtindavo darbų priėmimą, nors pagal kiekius darbai buvo nevisiškai atlikti, teismas padarė išvadą, kad atsakovės atstovams priėmus nevisiškai atliktus darbus, atsakovei atsirado pareiga už juos apmokėti, nes darbų priėmimu užsakovas prisiėmė ir pareigą apmokėti už darbus. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų išvadai, kokie darbai ir kokiais kiekiais buvo prirašyti aktuose, tačiau nebuvo atlikti; atsakovė nenurodė kada, kokiuose atliktų darbų priėmimo aktuose ir kokie nurodyti darbai, kokia apimtimi nebuvo atlikti.

10.                      Teismas pažymėjo, kad prašydama pripažinti negaliojančiais iš dalies priėmimo–perdavimo aktus bei nustatyti Sutarčių atskirų etapų arba etapų punktuose nurodytų darbų baigtumo procentą, atsakovė baigtumo procentus nurodo pateiktose lentelėse, kurias sudarė techninis darbų prižiūrėtojas. Teismo vertinimu, tokie įrodymai nėra objektyvūs, nes sudaryti asmens, kuris, atlikdamas objekto techninę priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai atitiktų realią padėtį, tačiau iš liudytojo V. L. parodymų nustatyta, kad jis savo pareigas atliko netinkamai, netikrino, ar priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus darbus. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog aktuose buvo nurodyta daugiau darbų, nei faktiškai atlikta, leidžia daryti išvadą, kad techninis prižiūrėtojas neatliko savo tiesioginės pareigos, todėl jo sudarytas lenteles, kuriose nurodyti atliktų darbų procentai, teismas laikė nepatikimais įrodymais ir jomis nesirėmė. Be to, lentelėse nurodyti procentai nėra pagrįsti atliktais matavimais, atsakovė nepateikė įrodymų, kokia darbų, nurodytų priėmimo–perdavimo aktuose dalis, ir kokių darbų nebuvo atlikta, todėl reikalavimas pripažinti priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais ir nustatyti tam tikro etapo darbų baigtumo procentus, atmestas kaip neįrodytas.

11.                      Teismas, atmetęs priešieškinį dėl priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, sprendė nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl priėmimo–perdavimo aktų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dalies pripažinimo negaliojančiomis.

12.                      Atmetęs atsakovės priešieškinį dėl priėmimo–perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti skolą už atsakovės priimtus darbus, atliktus pagal Sutartį Nr. 1 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-35, 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39, 2018-10-40 19 770 Eur sumai. Atsakovei neginčijant vienos iš šių sąskaitų (Nr. 2018-10-35), teismas sprendė, kad apmokėjimo pagal šią sąskaitą prievolė atsakovei atsirado. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, bei tai, jog trūkumai yra ne tik nekokybiškai atliktas rangovo darbas, bet ir užaktuoti, tačiau neatlikti darbai, todėl atsakovas turėtų teisę nemokėti už priimtus darbus tik tuo atveju, jei trūkumai būtų neakivaizdūs, teismas padarė išvadą, kad didesnių darbų kiekių nurodymas kaip atliktų, yra akivaizdžiu darbų trūkumu, kurį privalėjo nustatyti darbus pagal kiekius priimantis atsakovės samdomas techninis darbų prižiūrėtojas. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos priimti darbai, už kuriuos ji nesumokėjo rangovui, yra neakivaizdūs, todėl neteko teisės remtis darbų trūkumo faktu.

13.                      Pasisakydamas dėl reikalavimų už papildomai atliktus darbus teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 3 d. šalys pasirašė priedą Nr. 2019/01/03-1 prie Sutarties Nr. 2. Atsakovės teigimu, šiuo priedu buvo susitarta dėl darbų kainos pagal du sąmatos etapus bendrai 5 000 Eur sumai mažinimo ir termino ieškovei darbams atlikti pratęsimo iki 2019 m. gegužės 15 d. Iš šio priedo turinio teismas nustatė, kad juo nebuvo susitarta dėl papildomų darbų apmokėjimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl 4 343 Eur skolos priteisimo atmetė. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi papildomai apmokėti už darbus, priešingai, 2019 m. sausio 8 d. susitarimu buvo susitarta dėl bendros rangos darbų kainos sumažinimo.

14.                      Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 7 768,53 Eur permokėtą sumą už darbus, kurie įtraukti į Sutartyse numatytus darbus, nors jokių papildomų darbų, išskyrus Sutarties Nr. 1 priede Nr. 2019/01/24-3 nurodytus darbus (visų penkių sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimas už 50 Eur), atsakovė neužsakė. Lentelėje Nr. 3 nurodyti ieškovės atlikti darbai ir PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė apmokėjo, atsakovės priimti priėmimo–perdavimo aktais, nesant įrodymų, kad už šiuos darbus buvo sumokėta kaip už papildomus, o ne kaip už numatytus Sutartyse, atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės nepagrįstai sumokėtą sumą teismas atmetė.

15.                      Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 21 767,35 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, grindžiamų 2019 m. gegužės 30 d. statybos objektų techninio prižiūrėtojo aktu ir MB „Detus“ sudaryta trūkumų šalinimo sąmata, teismas nustatė, kad ieškovės teigimu, fasado defektai atsirado dėl atsakovės kaltės, pastarajai išjungus šildytuvus, dėl ko atsirado mikrotrūkiai. Teismas nurodė, kad objekte dirbo ieškovė, todėl ji atsakinga už šildymo įjungimą, atsakovės atstovui neprisipažinus dėl šildytuvų išjungimo bei nesant kitų įrodymų, kad tik šildytuvų išjungimas įtakojo fasado įtrūkimus, teismas padarė išvadą, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog darbų trūkumas – mikroįtrūkimai, atsirado dėl atsakovės kaltės ir todėl ieškovė nėra atsakinga už netinkamos kokybės darbą. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo nustatyti nekokybiškai atliktų darbų faktai, todėl rangovui atsirado pareiga ištaisyti darbų trūkumus arba sumokėti jų taisymo išlaidas, todėl teismas atsakovės reikalavimą dėl 21 767,35 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo tenkino.

16.                      Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai neapmokėjo 5 sąskaitų, pateiktų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę į Sutarties Nr. 1 6.1 punkte numatytus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. atliktų ir neapmokėtų darbų kainos. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 1 020,76 Eur delspinigių už laiku neapmokėtą sąskaitą, pateiktą nutraukus sutartis bei pagal sąskaitas Nr. 2018-12-31 ir 2018-12-32, pagal kurias nenustatyta atsakovės prievolė apmokėti ieškovei už papildomus darbus. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 389,28 Eur delspinigių. 

17.                      Pasisakydamas dėl atsakovės prašomų priteisti 11 564,67 Eur delspinigių, įvertinęs ieškovės nurodytas vėlavimo priežastis, teismas sprendė, kad projektiniai netikslumai nebuvo kliūtimi atlikti darbus laiku, nes nenustatyta, kad ieškovė būtų vėlavusi atlikti būtent tuos darbus, kuriems atlikti buvo reikalinga projekto korekcija ir kiti darbų projektai. Teismas nustatė, kad ieškovės prašymu atsakovė sutiko pratęsti darbų atlikimo terminus pagal Sutartis, tarp šalių pasirašyti Sutarčių priedai numatė sutarčių pakeitimus, kuriais sutartų darbų kaina buvo sumažinta atitinkamai 2 000 Eur ir 5 000 Eur, be to, patenkinus ieškovės prašymą atskiriems darbams pratęsti jų atlikimo terminus priedu prie Sutarties Nr. 1 ieškovė įsipareigojo atlikti penkių sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimo darbus už 50 Eur sumą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad tokiais susitarimais ieškovei jau teko turtinė atsakomybė už darbų atlikimo termino praleidimą, todėl ieškovei priskaičiuotų netesybų delspinigių forma sumą sumažino CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu, motyvuodama prievolės dalies įvykdymu. Nustatydamas netesybų mažinimo dalį, teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimą priteisti delspinigius atsakovė pateikė teismui tik 2019 m. rugpjūčio mėn., atsakovei pašalinus procesinio dokumento trūkumus priešieškinis priimtas 2019 m. rugsėjo 6 d., todėl atsakovės paskaičiuotiems delspinigiams už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. kovo 6 d. gali būti taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Tai, kad atsakovė nuo 2019 m. gegužės 3 d. nemokėjo ieškovei už atliktus darbus, t. y. nevykdė prievolės pagal sutartis, teismas pripažino atsakovės teisės į delspinigius ribojimu ir nustatė iš ieškovės atsakovei priteistiną 1 000 Eur delspinigių sumą.

18.                      Įvertinęs tai, kad abi šalys iki Sutarčių nutraukimo 2019 m. gegužės 31 d. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, teismas sprendė, jog baudos turėtų būti taikomos abiem sutarties šalims, todėl jų taikymą pripažino netikslingu.

19.                      Teismas pripažino atsakovės turėtas 592 Eur išlaidas statybvietės sutvarkymui jos nuostoliais dėl to, kad rangovas, atlikęs dalį darbų pagal sutartis, nesutvarkė statybinių atliekų, ir šioje dalyje atsakovės reikalavimus tenkino CK 6.38 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, nes rangovas turi vykdyti prievolę pagal savo profesinei veiklai taikomus reikalavimus, o ieškovė pareigos sutvarkyti statybos vietą, nutraukusi darbus, nevykdė.

20.                      Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirstytinos žyminio mokesčio apmokėjimui patirtos išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteisiant 521 Eur, atsakovei iš ieškovės – 526 Eur. Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, atlygintinos atstovavimo išlaidų sumos šalims teismas nenustatė.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.                      Atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti:

26.1.                      pripažinti iš dalies negaliojančiais priėmimo–perdavimo aktus dėl Sutarties Nr. 1: 1) IV etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 95 proc.; 2) V etapo nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 3) VII etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 50 proc.; 4) X etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 5) X etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 60 proc.; 6) XI etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 40 proc.; dėl Sutarties Nr. 2: 1) IV etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 55 proc.; 2) IV etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 50 proc.; 3) V etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 4) V etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 5) VI etapo 1 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 6) VI etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 80 proc.; 7) VII etapo 2 punkto nustatant, kad šio etapo darbų baigtumas yra 30 proc.;

26.2.                      pripažinti iš dalies negaliojančiomis nurodytų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras;

26.3.                      pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-02, 2018-10-4, 2018-10-5, 2018-10-7, 2018-10-8, 2018-10-10, 2018-10-11, 2018-10-20, 2018-12-02, 2018-12-04, 2018-12-06, kurios buvo apmokėtos be pagrindo, ir PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39, 2018-10-40, kurios yra neapmokėtos, bei priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu visos nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos;

26.4.                      priteisti iš ieškovės 19 644,32 Eur, kuriuos atsakovė yra permokėjusi už ieškovės neatliktus darbus; 21 767,35 Eur ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų; 592,90 Eur statybvietės sutvarkymo išlaidų; 7 768,53 Eur, kuriuos atsakovė be pagrindo sumokėjo ieškovei; 11 564,67 Eur delspinigių dėl vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartis; 14 638,25 Eur baudos dėl Sutarčių nutraukimo;

26.5.                      priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

26.6.                      išreikalauti iš ieškovės statybos darbų žurnalus ir kitą dokumentaciją, perduotiną atsakovei, kaip statybos darbų užsakovui.

22.                      Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 19 770 Eur priteisimo teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaitos faktūros nėra išrašytos priėmimo–perdavimo aktų pagrindu, t. y., jose nurodytų medžiagų ar darbų atsakovė nepriėmė; jos nepasirašytos atsakovės. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-35 yra išrašyta už pagrindo trinkelėms paruošimą (X statybų etapas), atsakovė prašė pripažinti iš dalies negaliojančiais priėmimo–perdavimo aktus, taigi reiškė reikalavimą ir dėl Sutarties Nr. 1 X etapo 1 ir 2 punktų, t. y., nepilno trinkelių klojimo baigtumo, taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis dėl šių darbų atlikimo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, įskaitant ir šią. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-37 yra išrašyta už vidinių sienų tinkavimą (suma – 6 246 Eur be PVM), tačiau 2019 m. sausio 24 d. pasirašytame priede Nr. 2019/01/24-3 prie Sutarties Nr. 1, dėl laiku neatliktų darbų, ieškovė įsipareigojo iki 2019 m. vasario 1 d. už 50 Eur atlikti penkių sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimo darbus (įskaitant medžiagas). PVM sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-36, 2018-10-38, 2018-10-39 ir 2018-10-40 yra išrašytos už medžiagas, įeinančias į sutarties atskirų etapų kainą; PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-40 išrašyta 2019 m. birželio 10 d., t. y., praėjus 10 dienų po Sutarties Nr. 1 nutraukimo; į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir priteisė iš atsakovės joje nurodytą sumą, nors faktą, kad sąskaita išrašyta jau po Sutarties Nr. 1 nutraukimo, konstatavo sprendime nepriteisdamas iš atsakovės delspinigių. Teismas nepagrįstai tenkino ir ieškovė reikalavimą priteisti 3 389,28 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-35, 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39.

27.2.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl priėmimo–perdavimo aktų bei PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais; atsakovė šį reikalavimą grindė ne tik aplinkybėmis, kad dalis darbų yra neatlikta, tačiau užaktuota, bet ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už medžiagas ir mechanizmus, kurie pagal Sutarčių nuostatas yra įtraukti į sutarčių kainą ir papildomai neapmokami. Jei priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti duomenys neatitinka realios padėties, jie pripažintini negaliojančiais kaip pasirašyti dėl suklydimo ar apgaulės (CK 1.90 – 1.91 straipsniai). Be to, konstatavus, kad ieškovė gavo apmokėjimą už tai, ko neatliko, darytina išvada, kad gavo apmokėjimą be pagrindo ir privalo jį grąžinti (CK 6.237 straipsnis). Teismas nesigilino į ginčijamų priėmimo–perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų nurodytą paskirtį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jų pasirašymas vienareikšmiai sukelia atsakovei pareigą atsiskaityti.

27.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nurodyti baigtumo procentai nepagrįsti matavimais ir nėra objektyvūs, nes sudaryti asmens, kuris privalėjo užtikrinti, kad darbai atitiktų realią padėtį. 2019 m. gegužės 30 d. atsakovės techninis prižiūrėtojas įvertino faktinę situaciją objektuose ir konstatavo, kad dalis darbų yra neatlikta; nustatyta, kad nepabaigta dalis darbų, kurie priėmimo–perdavimo aktais buvo perduoti kaip atlikti. Faktinis darbų baigtumas yra nurodytas 2019 m. gegužės 30 d. akte ir jo prieduose, prie aktų pridėtos nuotraukos. Iš viso už perduotus, bet neužbaigtus darbus atsakovė yra permokėjusi ieškovei 19 644,32 Eur, todėl ši suma priteistina.

27.4.                      Atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl be pagrindo apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis ir 7 768,53 Eur kaip be pagrindo sumokėtos sumos priteisimo, konstatavęs, kad atsakovė šiuos darbus priėmė, teismas neatsižvelgė, kad ne visos šios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos priėmimo–perdavimo aktų pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jose nurodytas paslaugas ar medžiagas atsakovė priėmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos už transporto paslaugas ir medžiagas, t. y., papildomai prie atskirų darbų etapų kainos; Sutartyse buvo numatyta fiksuota kaina ir ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti apmokėjimo už medžiagas ar darbus, kurių ji neįskaičiavo į galutinę kainą. Ieškovei pabaigus darbus, sutarčių kaina nebūtų keičiama. Liudytojas Vaidas Liulys nežinojo Sutarčių sąlygų dėl kainos ir pasirašė priėmimo–perdavimo aktus dėl medžiagų ar paslaugų, įeinančių į sutarties kainą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovei atsirado pareiga papildomai mokėti.

27.5.                      Pasisakydamas dėl delspinigių už vėlavimą atlikti darbus priteisimo, teismas pagrįstai vertino, kad projektiniai netikslumai nebuvo kliūtimi ieškovei atlikti darbus laiku, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei jau teko turtinė atsakomybė, ir sumažino delspinigių sumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarčių kaina, ieškovės prašymu buvo sumažinta mažinant paskutinių Sutarčių etapų, kurių ieškovė taip ir neatliko, kainą, t. y., tik ieškovei visiškai užbaigus Sutarčių vykdymą, atsakovė būtų mokėjusi sutartą mažesnę kainą už paskutiniuosius etapus. Tačiau šių darbų ieškovė neatliko, atitinkamai atsakovė prarado ne tik galimybę bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius, bet ir turėjo taikyti mažesnes netesybas, skaičiuojamas nuo sutarties kainos, dėl Sutarčių nutraukimo. Nors teismas konstatavo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti 5 sublokuotų gyvenamųjų namų vidaus sienų tinkavimo darbus už 50 Eur sumą, tačiau priteisė ieškovei iš atsakovės19 770 Eur tinkavimo darbų sumą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje 2018-10-37. Teismas delspinigių reikalavimui taikė ieškinio senatį, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovė dėl darbų Sutartyse nustatytu terminu neatlikimo nepatyrė jokios turtinės atsakomybės. Atitinkamai, teismo sprendimas sumažinti delspinigius iki 1 000 Eur yra nepagrįstas.

27.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iki Sutarčių nutraukimo 2019 m. gegužės 31 d. abi šalys nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, baudos turėtų būti taikytinos abiem šalims, todėl jų taikymas netikslingas. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2019 m. gegužės 30 d. nutraukė Sutartis, 2019 m. gegužės 31 d. ieškovė pateikė raštą, kad nutraukia Sutartis ir reikalauja apmokėti skolą. Taigi, ieškovė pranešimą apie Sutarčių nutraukimą pateikė po to, kai Sutartys jau buvo nutrauktos atsakovės, nesilaikydama numatytos Sutarčių nutraukimo tvarkos, be to, Sutarčių nutraukimą grįsdama vėlavimu atsiskaityti ne tik už atsakovei neperduotus darbus, bet net ir pagal atsakovės nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y., nesant Sutartyse numatyto pagrindo. Konstatuodamas abiejų šalių kaltę dėl Sutarčių nutraukimo teismas turėjo konkrečiai nurodyti, kuo pasireiškė kiekvienos jų kaltė, tačiau šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

27.7.                      Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad dėl ieškovės neatliktų darbų ir atliktų darbų trūkumų patyrė 64 505,69 Eur nuostolių. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Atsakovei teikiant priešieškinį nebuvo žinoma galutinė išlaidų (nuostolių) suma, bet atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad jie iš dalies bus kompensuoti netesybomis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus ir sumažino priteistinus delspinigius bei nepriteisė baudos dėl Sutarčių nutraukimo.

27.8.                      Ieškinį ir priešieškinį patenkinęs iš dalies, teismas nepagrįstai nenustatė atstovavimo išlaidų atlyginimo iš vienos šalies kitai sumos. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Skirstytinos ne tik atstovavimo išlaidos, bet ir kitos, su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.

27.9.                      Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti Statybos darbų žurnalą ir kitą dokumentaciją, kurią ji turėjo perduoti atsakovei, tačiau ieškovė šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Atsakovei, kaip statybos darbų užsakovui, ši dokumentacija yra reikalinga, todėl ieškovė įpareigotina ją pateikti.

23.                      Ieškovė UAB „Strateginiai projektai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Teismas neįvertino Sutarčių pratęsimų aplinkybių ir sąlygų. Ieškovė prašė pratęsti darbų atlikimo terminą, nes atsakovė nepateikė patikslintos projektinės dokumentacijos, trinkelių įrengimo ir segmentinės tvoros įrengimo darbų projekto. Ieškovė 2019 m. kovo 21 d. raštu reikalavo pateikti gerbūvio projektus pagal abi sutartis; projektą R. M. ĮI „Mažasis atriumas“ pateikė tik 2019 m. balandžio 24 d. Ieškovė priedus pasirašė tik dėl atsakovės daromo spaudimo. Statybos darbus pagal abi Sutartis ieškovė pradėjo nuo antrų aukštų mūro, tuomet paaiškėjo daug projektinių bei iki tol atliktų statybos darbų klaidų, todėl ieškovei atsirado daug papildomų darbų, apie kuriuos atsakovė žinojo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 4 343 Eur skolos už papildomus darbus priteisimo, kadangi buvo pateikti įrodymai dėl tokių darbų būtinumo.

28.2.                      Remiantis Sutartimis buvo sudaryti darbų atlikimo aktai, kuriuos atsakovė pasirašė ir sumokėjo 135 197,75 Eur, tačiau liko nesumokėjusi 19 770 Eur. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti susidariusį įsiskolinimą, po eilės raginimų 2019 m. gegužės 31 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl Sutarčių nutraukimo, todėl ieškovė turi teisę į pagal Sutartis atliktų darbų, įsigytų medžiagų ir suteiktų paslaugų apmokėjimą bei netesybas.

28.3.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi MB „Detus“ trūkumų sąmata, nes sąmatinius paskaičiavimus atsakovė pateikė jau po visų pagrindinių darbų atlikimo. Teismas neteisėtai patenkino atsakovės prašymą priteisti 21 767,37 Eur sumą. Ieškovė darbus buvo pristabdžiusi, nes atsakovė nemokėjo, todėl statyboms pastovėjus galėjo pablogėti jų būklė, tačiau tai nebuvo vertinta. Sąmata sudaryta remiantis melagingais faktais, dalis įrašytų darbų nebuvo pradėta daryti, nes buvo statybos darbų pristabdymas, taip pat surašyti darbai, už kuriuos nesumokėta (HPL plokščių įrengimas, stogo įrengimas). Statybos darbai buvo užbaigti 2019 m. Atsakovė turėtų pateikti konkrečius trūkumų įrodymus, o ne sąmatą. Akivaizdūs sąmatos trūkumai sudaro pagrindą atmesti atsakovės reikalavimus priteisti 21 767,35 Eur.

28.4.                      Teismas nemotyvavo 1 000 Eur delspinigių atsakovei priteisimo. 

28.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad abi šalys buvo kaltos dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė viso proceso metu įrodinėjo atsakovės kaltę. Atsakovė nesiuntė jokio registruoto laiško dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė turėjo teisę nutraukti Sutartis dėl atsakovės neatsiskaitymo ir piniginių sumų užlaikymo. Visi pasirašyti Sutarčių priedai pripažintini negaliojančiais, nes buvo sudaryti dėl atsakovės apgaulingos inciatyvos padaryti žalą ieškovei.

28.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė 592 Eur išlaidas, kadangi ieškovė pristabdė darbus atsakovei neatsiskaitant, ieškovei norint pasiimti įrankius, medžiagas iš objekto, atsakovė jų neatidavė, todėl liko neįrodyta ieškovės kaltė dėl minėtų išlaidų. Atsakovė pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją dėl statybvietės, kuri buvo sutvarkyta: šiukšlių konteineris buvo išvežtas, statybinis vagonėlis buvo išvežtas po sutarties nutraukimo. Ieškovė turėjo išrašyti sąskaitą Nr. 2018-10-40 už medžiagas ir įrankius, likusius objekte.

28.7.                      Fasado defektai (mikrotrūkiai) atsirado dėl atsakovės kaltės, išjungus šildytuvus, kuriais buvo šildomas fasadas. Be to, atsakovė sustabdė 9 000 Eur apmokėjimo sumą už fasado įrengimo darbus. Priėmusi plastikinių langų įrengimo darbus, atsakovė po mėnesio pareiškė pretenzijas dėl plastikinių langų, durų pločio ir nurodė, kad neapmokės už kokybiškai sumontuotus ir priduotus langus (4 000 Eur plius PVM), vėliau privertė sudaryti priedą prie sutarties Nr. 2019/01/24-3, kur nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad minusuoja 6 246 Eurus plius PVM už tinkavimo darbus, vietoje 4 000 Eurų plius PVM už plastikinius langus, kurie aktais jau buvo priimti.

28.8.                      Dokumentacija nebuvo perduota atsakovei, kadangi reikalinga teisiniame procese, įrodant atsakovės skolą ieškovei. Be to atsakovė tyčia pridarė žalos sustabdžiusi mokėjimus ir neapmokėjusi už atliktus ir priimtus darbus.

24.                      Atsakovė UAB „Centaurus Investment Group“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir tenkintas priešieškinis, palikti nepakeistą, ieškovė apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Tiek atsakovės paaiškinimai, tiek byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė projektinę dokumentaciją turėjo dar prieš Sutarčių pasirašymą – remdamasi dokumentacija ir įvertinusi faktinę situaciją ieškovė skaičiavo darbų atlikimo kainą, sudarė sąmatas. Sutartyse ieškovė patvirtino, kad išanalizavo projektinę dokumentaciją, numatė ir įvertino visus 2.1 punkte numatytus darbus. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. ir atsakovei, ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patvirtino, kad nebuvo keisti projektų, pagal kuriuos buvo išduoti statybos leidimai, projektiniai sprendiniai – tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė visą projektinę dokumentaciją turėjo.

29.2.                      Ieškovė neginčijo Sutarčių priedų, atsakovės pateikti išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė reguliariai apmokėdavo išrašytas sąskaitas, mokėjimo vėlavimų nebuvo. Ieškovės vėlavimą patvirtina jos išrašytų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų datos. Priedai buvo pasirašyti dėl to, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus ir sutiko sumažinti tam tikrų darbų etapų kainą, tokiu būdu iš dalies kompensuodama atsakovės patiriamus nuostolius. Pažymėtina, kad šių darbų etapų ieškovė neatliko ir jokių turtinių sankcijų nepatyrė.

29.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių papildomų darbų ieškovė neatliko, šalys jokių priedų ar sutarčių papildymų dėl papildomų darbų atlikimo nepasirašė (išskyrus darbus, nurodytus Sutarties Nr. 1 Priede Nr. 2019/01/24-3, dėl visų 5 sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimo darbų).

29.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl Sutarčių nutraukimo, tačiau nepagrįstai nurodė ir niekuo neargumentavo atsakovės kaltės. Atsakovės kaltės nebuvimą pagrindžiantys argumentai išdėstyti atsakovės apeliaciniame skunde.

29.5.                      Nesutikdama su sprendimo dalimi dėl tenkintų priešieškinio reikalavimų ieškovė deklaratyviai nurodo, kad MB „Detus“ sąmata neatitinka tikrovės, tačiau pirmosios instancijos teisme šios sąmatos neginčijo, jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo nustatyti ieškovės nekokybiškai atliktų darbų faktai, todėl ieškovė privalo ištaisyti darbų trūkumus arba sumokėti jų pašalinimo išlaidas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nutraukus Sutartis ieškovė privalėjo sutvarkyti statybvietę, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti atsakovei dėl to patirtus nuostolius.

29.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodomos priežastys nebuvo kliūtimi atlikti darbus laiku ir ieškovė turi atsakyti už darbų vėlavimą, tačiau teismas nepagrįstai sumažino atsakovės reikalautų netesybų sumą, dėl ko atsakovė pasisakė savo apeliaciniame skunde.

25.                      Ieškovė UAB „Strateginiai projektai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl vėlavimo. Ieškovė statybos darbus vykdymo grafike nurodytais terminais vėlavo atlikti dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nepateikė patikslintos projektinės dokumentacijos, trinkelių įrengimo ir segmentinės tvoros įrengimo darbų projekto; darbų gerbūvio projektas pagal abi sutartis buvo pateiktas tik 2019 m. balandžio 24 d. Siekdama, kad darbai būtų laiku pradėti (tęsiami) ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę ragindama pateikti dokumentaciją, kreipėsi į projekto rengėjus, kurie nurodė, kad projektai nepateikiami dėl atsakovės pradelstų atsiskaitymų; atsakovė nei viename savo procesiniame dokumente nenurodė aiškios priežasties, kodėl projektai nebuvo perduoti laiku. Net ir laikant, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, tai yra pateisinama Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktu.

30.2.                      Atsakovė grasinimais nesumokėti už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, neteisėtai pareikalavo pasirašyti priedus pagal Sutartis, kuriais sumažinta sutarčių kaina. Šie priedai pripažintini negaliojančiais.

30.3.                      Sąskaitos faktūros Nr. 2018-12-31 ir 2018-12-32 buvo išrašytos teisėtai remiantis atliktų darbų apimtimi, apie tai pasisakyta ieškovės apeliaciniame skunde.

30.4.                      Atsakovė nenurodė jokio teisinio ar faktinio pagrindo, suteikiančio teisę į sutarčių nutraukimą, tuo tarpu ieškovė pagal Sutarčių 7.5, 7.6 punktus, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė atsisakė priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti bei nuolat vengia atsiskaityti, 2019 m. gegužės 31 d. išsiuntė pranešimą dėl Sutarčių nutraukimo, todėl laikytina, kad Sutartis nutraukė pagrįstai, o atsakovė nutraukimą naudoja, kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti teisinių pasekmių. Atsakovė negalėjo nutraukti Sutarčių, kadangi pati nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo už tuo metu atliktus darbus, reikalavo atlikti papildomus neaptartus ir neįtrauktus į sutarčių priedus Nr. 1 (Lokalinė sąmata) darbus, reikalavo pasirašyti priedus dėl statybos kainos mažinimo, nors neturėjo tam teisinio pagrindo.

30.5.                      Teismas iš dalies pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės 19 770 Eur, pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-35, 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39 ir 2018-10-40, kadangi jas ieškovė išrašė teisėtai. Teismas teisėtai atmetė atsakovės reikalavimus dėl perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nutraukė Sutartis 2019 m. gegužės 31 d., nurodė, kad bus paskaičiuoti nuostoliai ir atitinkamai išrašė sąskaitą faktūrą už papildomus darbus ir likusias medžiagas objekte pagal sutartis. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 19 770 Eur yra patenkintas pagrįstai, taip pat ir delspinigių priteisimas laikytinas teisėtu. Kitus ieškovės reikalavimus teismas nepagrįstai atmetė.

30.6.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti dalį ieškovės perdavimo–priėmimo aktų ir sąskaitas faktūras negaliojančiais, kadangi darbai nebuvo tinkamai atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pasirašytus aktus reikia laikyti galiojančiais, nes jie turi faktinį ir teisinį pagrindą, sąskaitos išrašytos pagal atliktų darbų faktinius paskaičiavimus ir pasirašytos atsakovės techninių prižiūrėtojų. Atsakovės pateiktose lentelėse surašyti paskaičiavimai yra nepagrįsti.

30.7.                      Visi papildomi darbai bei transporto paslaugos teisėti ir pagrįsti, nes to prašė pati atsakovė. Atsakovė nepagrįstai papildomus darbus nori priskirti prie pagrindinių darbų; teisme pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jokių papildomų darbų išskyrus sienų tinkavimą neužsakinėjo. Faktinės aplinkybės parodo, kad ieškovė atsakovės nurodymu turėjo atlikti kitus papildomus darbus, neįtrauktus į lokalinę sąmatą, atsakovė už juos sumokėjo. Pagal Sutarčių 7.14 ir 7.15 punktus lokalinė sąmata yra neatsiejama sutarties dalis ir teismas į tai atsižvelgė. Vadovaudamasi Sutarčių 3.4.1 ir 3.4.2 punktais ieškovė išrašė sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo neturėdama jokių pretenzijų. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti sumokėtas sumas kaip permoką.

30.8.                      Ieškovė niekaip negalėjo užbaigti darbų sutartu laiku dėl atsakovės kaltės. Priedas Nr. 2019/01/08-3 negali būti laikomas teisėtu. Teismas nesąžiningai priteisė 1 000 Eur delspinigių iš ieškovės, atsakovės priešieškinis turėjo būti atmestas visiškai.

30.9.                      Ieškovė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl baudos priteisimo, tačiau teismas nepagrįstai atmetė tokį ieškovės reikalavimą, kadangi ši sankcija kyla dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė pažeidė Sutartis ir privalo sumokėti ieškovei 5 procentų Sutarčių kainos baudą, o taip pat pagal Sutarčių 6.1 punktą 0,05 proc. atliktų ir neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

30.10.                      Ieškovė buvo atnešusi Statybos darbų žurnalus (originalus) į teismo pasėdžius, bet minėjo, kad neperduos, kol nesibaigs teismo procesas, kadangi atsakovė galėtų sunaikinti juos kaip įrodymus ir teismas nenurodė, kad ieškovė juos turi perduoti atsakovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.                      Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti iš statybos rangos sutartinių santykių kilę rangovo ir užsakovo reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27.                      Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: UAB „Skrema“ 2019 m. sausio 16 d. elektroninį laišką; fasadų apdailos dekoro tinko defektų 2018 m. gruodžio 30 d. aktą; UAB „FM17“ PVM sąskaitas faktūras; IĮ „Mažasis atriumas“ 2019 m. balandžio 8 d. elektroninį laišką; susirašinėjimą dėl HPL plokščių; (duomenys neskelbtini) statybos darbų patikrinimo aktą–1; susitarimą dėl langų; išvadą dėl defektų šalinimo; langų deklaraciją, kuriais grindžia atsiliepimo argumentus. Atsakovė prieštarauja šių įrodymų priėmimui.

28.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK yra pasirinktas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Ir nors minėtas CPK 314 straipsnis suteikia teisę byloje dalyvaujantiems asmenims teikti naujus įrodymus dėl byloje iškilusių klausimų ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau privaloma paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

29.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė neargumentuoja, kad naujai pateiktus įrodymus teikė pirmosios instancijos teisme ir šis teismas atsisakė juos priimti, taip pat nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, juolab, kad pagal dokumentų sudarymo datas, jie egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ieškovė jais disponavo. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės naujai pateiktus įrodymus.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30.                      Ieškovė ir atsakovė 2018 m. liepos 20 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. STR 2018-10 (Sutartis Nr. 1), kuria ieškovė (rangovas) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal pateiktą projektinę dokumentaciją savo jėgomis ir rizika atlikti 567,67 kv. m bendrojo ploto sublokuotų 5 vienbučių gyvenamųjų namų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, sutarties priede Nr. 2 nustatytais terminais bei perduoti darbų rezultatą atsakovei (užsakovui) sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Darbai atliekami iš rangovo medžiagų; statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas (Sutarties 2.1–2.2 punktai). Sutarties kaina yra 140 387 Eur (neįskaitant PVM) (Sutarties 3.1 punktas); už šią kainą rangovas įsipareigojo atlikti visus sutarties 2.1 punkte numatytus darbus; į sutarties kainą įeina visa darbo jėgos, paslaugų, mechanizmų, įrangos, įrankių ir medžiagų kaina, mokesčiai, transportavimo ir visos kitos išlaidos (Sutarties 3.2 punktas). Sutartyje aptarta atsiskaitymo tvarka – atlikus dalį darbų ir pasirašius jų priėmimo–perdavimo aktą, užsakovas per 2 darbo dienas sumoka rangovui atliktų darbų dalies kainą pagal rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą rangovas pateikia užsakovui kiekvieną antradienį (Sutarties 3.6.1, 3.6.2 punktai). Darbai ir kiekvienas jų etapas turi būti atlikti ir perduoti užsakovui laikantis darbų vykdymo grafike nustatytų terminų. Darbų pradžia 2018 m. liepos 26 d., darbų pabaiga 2018 m. gruodžio 28 d. (Sutarties 5.1 punktas). Pagal Sutarties 7.1 punktą, sutartis galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

31.                      Prie Sutarties Nr. 1 šalys pasirašė priedus:

36.1.                      Pagal priedą Nr. 1– Lokalinę sąmatą (toliau – ir Sąmata), darbai ir apmokėjimas suskirstyti į XI etapų; į Sąmatoje nurodytą kainą įeina darbas su medžiagomis ir transportu. Priedu Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-10 nustatytas darbų vykdymo grafikas. 

36.2.                      2018 m. lapkričio 9 d. šalys pasirašė priedą Nr. 2018/11/09-1 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-10, kuriuo 140 387 Eur (neįskaitant PVM) darbų kaina mažinama iki 137 775,64 Eur be PVM, atsižvelgiant į tai, kad atliktini mažesnio kiekio nei numatyta Sąmatoje (Sąmatos IX etapo 1 ir 2 dalis) juodgrindžių įrengimo darbai.

36.3.                      2019 m. sausio 8 d. šalys pasirašė priedą Nr. 2019/01/08-2 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-10, kuriuo darbų kaina mažinama iki 135 775 Eur be PVM, atsižvelgiant į rangovo pageidavimą pratęsti Sąmatos X etapo 1 ir 2 dalies (pagrindo trinkelėms paruošimas ir trinkelių sumontavimas) bei XI etapo 2 dalies (segmentinės tvoros įrengimas) statybos darbų atlikimo terminą iki 2019 m. gegužės 15 d., visų kitų darbų galutinis atlikimo terminas lieka nepakitęs – 2018 m. gruodžio 28 d.

36.4.                      2019 m. sausio 24 d. šalys pasirašė priedą Nr. 2019/01/24-3 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-10, kuriuo atsižvelgiant į rangovo pageidavimą Sąmatos VII etapo (fasado įrengimas II etapas) statybos (taisymo) darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 1 d. su sąlyga, kad rangovas iki 2019 m. vasario 1 d. už 50 Eur kainą atliks sutartyje nurodytų penkių sublokuotų namų visų vidaus sienų tinkavimo darbus (įskaitant medžiagas). Visų kitų statybos darbų atlikimo terminas išlieka toks pats. Taip pat šalys aptarė, kad nors 50 Eur kaina yra ženkliai mažesnė už atliekamų tinkavimo darbų (įskaitant medžiagas) vidutinę rinkos kainą, tačiau ji nustatyta atsižvelgiant į tai, kad rangovas laiku nespėjo tinkamai atlikti visų sutartyje numatytų darbų ir jų atlikimas atidėtas daugiau nei trims mėnesiams.

32.                      Šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. STR 2018-12 (Sutartis Nr. 2), kuria ieškovė (rangovas) pagal pateiktą projektinę dokumentaciją savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti 614,57 kv. m bendrojo ploto sublokuotų 6 vienbučių gyvenamųjų namų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 ir Nr. 2, ir perduoti darbų rezultatą atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties Nr. 2 sąlygos analogiškos Sutarties Nr. 1 sąlygoms. Sutartyje Nr. 2 darbų kaina nurodoma 161 990 Eur be PVM (Sutarties 3.1 punktas). Darbai ir kiekvienas jų etapas turi būti atlikti ir perduotu užsakovui laikantis darbų vykdymo grafike nurodytų terminų. Darbų pradžia 2018 m. rugpjūčio 28 d., darbų pabaiga 2019 m. vasario 8 d. (Sutarties 5.1 punktas). Priedas Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-12 – Lokalinė sąmata (toliau – ir Sąmata), kurioje darbai ir apmokėjimas suskirstyti į XI etapų; Sąmatoje nurodyta kaina apima darbus su medžiagomis ir transportu; priedas Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-12 numato darbų vykdymo grafiką.

33.                      Prie Sutarties Nr. 2 šalys 2019 m. sausio 3 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/03-01, kuriuo atsižvelgiant į rangovo pageidavimą statybos darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 15 d., sumažinant bendrą sutarties kainą 5 000 Eur plius PVM (2 500 Eur Sąmatos VII etapo 2 dalies ir 2 500 Eur Sąmatos X etapo 1 dalies), sutarties kaina – 156 990 Eur be PVM.

34.                      Atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku ir registruotu paštu informavo ieškovę, kad nuo gegužės 30 d. vienašališkai nutraukia Sutartis. Ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarčių nutraukimo.

35.                      Atsakovės pateikto išrašo iš jos banko sąskaitos duomenimis, pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė iki 2019 m. gegužės 7 d. sumokėjo ieškovei iš viso 260 462,35 Eur; paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. balandžio 17 d. (el. b. t. 2, b. l. 110–111).

36.                      Tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo Sutarčių vykdymo bei jų nutraukimo: ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai perdavė projektinę dokumentaciją, kas sąlygojo darbų vėlavimus, bei neapmokėjo išrašytų sąskaitų faktūrų už atliktus darbus, todėl ieškovė sutartį nutraukė ir prašo priteisti nesumokėtas sumas bei delspinigius; atsakovės teigimu, ieškovė darbus atliko vėluodama, dalies darbų neatliko, dalį darbų atliko su trūkumais, todėl atsakovė nutraukė sutartį ir reikalauja pripažinti iš dalies negaliojančiais darbų perdavimo–priėmimo aktus, pagal juos išrašytas sąskaitas faktūras, priteisti permokėtas sumas bei nuostolių atlyginimą. Abi šalys prašo priteisti iš priešingos šalies baudą už Sutarčių nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas pagrįstais dalį ieškovės reikalavimų dėl nesumokėtų sumų priteisimo ir delspinigių bei atsakovės reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, statybvietės sutvarkymo išlaidų ir delspinigių priteisimo. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu abi šalys pateikė apeliacinius skundus, prašydamos patenkinti atmestus jų reikalavimus bei atmesti patenkintus priešingos šalies reikalavimus.

37.                      Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, apeliacine tvarka vertinamas teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas visoje šalių ginčo apimtyje, patikrinant, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodinėjimo proceso taisykles, ar teisingai nustatė teisiškai reikšmingus šiam ginčui išspręsti bylos faktus ir ar juos tinkamai teisiškai kvalifikavo.

38.                      Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų ir sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais

39.                      Byloje nėra ginčo, kad Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ieškovė tinkamai neįvykdė – visų darbų Sutartyse ir prieduose Nr. 2 nustatytais bei vėlesniais priedais pratęstais terminais neįvykdė, dalį darbų atliko su trūkumais, pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 260 462,35 Eur (pagal ginčo Sutartis – 254 537,35 Eur). Ieškovės teigimu, pagal pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė nėra sumokėjusi 24 114,37 Eur, tuo tarpu atsakovė teigia esanti permokėjusi, prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais trylikos etapų ar jų punktų (šešių pagal Sutartį Nr. 1 ir septynių pagal Sutartį Nr. 2) atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, nustatant mažesnį šių etapų baigtumo procentą, bei atitinkamai jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; priteisti permokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės reikalavimų netenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovė darbus priėmė be išlygų,  todėl privalo už juos atsiskaityti.

40.                      Statybos rangos sutarties pagrindu atsiradusi užsakovo teisė reikalauti darbų rezultato atitinka rangovo pareigą per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus; rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687, 6.694 straipsniai).

41.                      Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

42.                      Atitinkamai nustatyta ir šalių sudarytose Sutartyse. Šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų apmokėjimo etapais: Sutartyse numatyta, kad atlikus dalį darbų ir pasirašius jų priėmimo–perdavimo aktą, užsakovas per 2 darbo dienas sumoka rangovui atliktų darbų dalies kainą pagal rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą rangovas pateikia užsakovui kiekvieną antradienį (Sutarčių 3.6.1, 3.6.2 punktai). Darbai ir kiekvienas jų etapas turi būti atlikti ir perduoti užsakovui laikantis darbų vykdymo grafike nurodytų terminų (Sutarčių 5.1 punktas). Pagal Sutartis, baigęs dalį darbų rangovas praneša užsakovui apie galimybę juos priimti; suteikia galimybę susipažinti su visais įrašais ir dokumentacija, kad užsakovas galėtų tinkamai patikrinti darbus (Sutarčių 5.2, 5.3 punktai). Darbų dalis laikoma tinkamai užbaigta, kai techninis prižiūrėtojas ir užsakovas pasirašo darbų dalies priėmimo–perdavimo aktą. Nustačius trūkumus, darbų dalies priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas tik rangovui ištaisius trūkumus (Sutarčių 5.4 punktas).

43.                      Taigi, tiek pagal Sutarčių nuostatas, tiek pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-464/2020).

44.                      Pagal pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (el. b. t. 1, b. l. 96–122) darbus priėmė atsakovės vadovas A. D. B. ir techninės priežiūros vadovas V. L.. Pateiktuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nėra jokių pastabų, įrašų apie trūkumus. Atsakovė savo prašymą pripažinti iš dalies negaliojančiais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, nustatant atskirų etapų mažesnį baigtumo procentą, iš esmės motyvuoja tuo, kad tik nutraukus Sutartis 2019 m. gegužės 30 d. aktu atsakovės techninis prižiūrėtojas įvertino faktinę situaciją objektuose ir konstatavo, kad dalis darbų yra neatlikta; kad yra nepabaigta dalis darbų, kurie priėmimo–perdavimo aktais buvo perduoti atsakovei kaip atlikti. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neneigia pasirašiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei neteikia jokių argumentų, kad po darbų priėmimo–perdavimo nustatyti darbų rezultato trūkumai, dėl kurių objekto neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti, taip pat neargumentuoja, jog nustatyti trūkumai yra paslėpti (neakivaizdūs). Esant nustatytoms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog užsakovas turi pareigą tikrinti, ar priimami darbai yra atlikti, tuo tarpu netikrindama priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų darbų apimties ir juos priimdama, atsakovė veikė savo rizika, todėl privalėjo sumokėti už priimtus darbus, nors jie priėmimo metu gal būt ir nebuvo visiškai atlikti. Pažymėtina, jog tik apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jei priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti duomenys neatitinka realios padėties, jie pripažintini negaliojančiais kaip pasirašyti dėl suklydimo ar apgaulės (CK 1.90–1.91 straipsniai), tačiau, viena vertus, atsakovė neteikia išsamesnių argumentų šiuo aspektu, kita vertus, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

45.                      Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai (el. b. t. 1, b. l. 96–122) patvirtina, jog daugeliu atvejų vienu aktu priimti kelių etapų (pagal Sąmatas) darbai. Prašydama iš dalies panaikinti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovė nenurodo, kokius konkrečiai aktus ir kokią jų dalį pripažinti negaliojančiais ir to neįrodinėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nenurodė, kada, kokiuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose ir kokie nurodyti darbai, kokia apimtimi nebuvo atlikti, nors prašydama pripažinti negaliojančiais iš dalies priėmimo–perdavimo aktus, atsakovė kartu prašo nustatyti Sutarčių atskirų etapų arba etapų punktuose nurodytų darbų baigtumo procentą. Taigi esant nustatytų aplinkybių visetui, atsakovei priėmus ieškovės atliktus darbus, nepateikus duomenų, kokiame akte nurodyti, kokie priimti darbai nėra atlikti, nėra teisinio pagrindo remtis vien tik pačios atsakovės techninio prižiūrėtojo (be kita ko priėmusio ginčijamus darbus) 2019 m. gegužės 30 d. aktu ir pripažinti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus iš dalies negaliojančiais, nustatant atitinkamų etapų baigtumo procentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai netenkino atsakovės priešieškinio šioje dalyje.

46.                      Kaip minėta, užsakovui priėmusiam atliktus darbus kyla pareiga už juos atsiskaityti (Sutarčių 3.6.1 punktas, CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. Todėl netenkinus reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kaip pagrindą sąskaitų faktūrų išrašymui, pagrįstai netenkintas ir atsakovės reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiomis nurodytų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

47.                      Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 3 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nesant ginčo, kad darbai nėra pabaigti, ir turėdama teisę ginti savo teises vienu iš nurodytų alternatyvių būdų, atsakovė nepagrįstai reikalauja tiek sumažinti darbų kainą (priteisti permokėtas sumas), tiek ir atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (priteisti nuostolius).

48.                      Nenustačius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, nėra pagrindo priteisti atsakovei jos sumokėtą 19 644,32 Eur sumą už perduotus, nors atsakovės teigimu neužbaigtus darbus, atsižvelgiant į faktiškai už kiekvieną etapą sumokėtas sumas pagal nustatytą kiekvieno etapo baigtumą.

49.                      Taip pat dėl analogiškų priežasčių, t. y. esant atsakovės pasirašytiems atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktams ir nenustačius teisinio pagrindo juos panaikinti, pagrįstai netenkintas ir atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-4, 2018-10-8, 2018-10-10, 2018-10-20, 2018-12-02, 2018-12-04 kaip apmokėtas be pagrindo, nes jos yra išrašytos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu, todėl atsakovė turėjo pareigą jas apmokėti. Prašydama pripažinti šių sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindu esančius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais, atsakovė argumentų dėl jų negaliojimo nedetalizavo, prašymą iš esmės formulavusi kaip išvestinį iš sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis.

50.                      Bylos duomenimis, atsakovė taip pat yra sumokėjusi ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-02, 2018-10-5, 2018-10-7, 2018-10-11, 2018-12-06, kurios išrašytos už tam tikrus atliktus darbus (pvz., statybos objekto tvarkymas (paruošimas darbui), mūrinių kolonų stiprinimas metaliniais kampuočiais, išorinių sienų valymas, kt.) ar paslaugas (pvz., transporto paslaugos šiukšlių išvežimui) nesant šių darbų priėmimo–perdavimo aktų. Atsakovės teigimu, šios sąskaitos apmokėtos be pagrindo, kadangi išrašytos papildomai prie atskirų darbų etapų kainos, nors Sutartimis buvo numatyta fiksuota kaina ir ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti apmokėjimo už medžiagas ar darbus, kurių ji neįskaičiavo į galutinę kainą. Tačiau atsakovė pripažįsta, kad nurodyti darbai buvo būtini Sutarčių įvykdymui, teigia, kad ieškovė, pasirašydama Sutartis, turėjo įvertinti jų atlikimo kainą, jų nenumačiusi ir neįvertinusi, juos privalėjo atlikti savo lėšomis.

51.                      Atsakovė teisi, kad nepaisant vėlesniais priedais atlikto Sutarčių kainos sumažinimo, iš esmės Sutartyse yra nustatyta fiksuota jų kaina (Sutarčių 3.1 punktas); už šią kainą rangovas įsipareigojo atlikti visus sutarties 2.1 punkte numatytus darbus; į sutarties kainą įeina visa darbo jėgos, paslaugų, mechanizmų, įrangos, įrankių ir medžiagų kaina, mokesčiai, transportavimo ir visos kitos išlaidos (Sutarčių 3.2 punktas). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). CK 6.686 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Tačiau šios normos nereiškia, kad rangovas neturi gauti apmokėjimo už tokio pobūdžio išlaidas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Atitinkamai nustatyta ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

52.                      Sutarčių kaina apskaičiuota pagal jų prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus ir medžiagas (Sutarties 3.1 punktas); už šią kainą rangovas įsipareigojo atlikti visus sutarties 2.1 punkte numatytus darbus; į sutarties kainą įeina visa darbo jėgos, paslaugų, mechanizmų, įrangos, įrankių ir medžiagų kaina, mokesčiai, transportavimo ir visos kitos išlaidos (Sutarties 3.2 punktas). Jeigu Sutarčių tinkamam vykdymui būtina atlikti tam tikrus darbus, kuriuos sudarydamas sutartį turėjo numatyti rangovas, tačiau jų nenumatė, šiuos darbus rangovas įsipareigoja atlikti savo sąskaita (Sutarties 3.3 punktas). Pagal Sutarties 3.5 punktą jeigu rangovas užsakovo nurodymu turi atlikti papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta ir (ar) pakeisti sutartyje numatytus darbus ir (ar) medžiagas, rangovas pateikia papildomų ir (ar) pakeistų darbų ir medžiagų sąmatinius skaičiavimus, suderina papildomų ir (ar) pakeistų darbų bei medžiagų kiekius ir kainą bei pasirašo su užsakovu papildymą prie šios sutarties.

53.                      Šalys į bylą nėra pateikusios jokių duomenų apie pagal Sutarčių nuostatas sudarytus susitarimus dėl papildomų Sutartyse nenumatytų darbų atlikimo (išskyrus 2019 m. sausio 24 d. pasirašytą priedą Nr. 2019/01/08-3 prie Sutarties Nr. 1 dėl tinkavimo darbų). Atsakovė pripažino ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų būtinumą Sutarčių įvykdymui ir neneigia, kad jie atlikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą, atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-02, 2018-10-5, 2018-10-7, 2018-10-11, 2018-12-06 išrašytos ir atsakovės apmokėtos šalių sutartinių santykių pradžioje, t. y. 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais; atsakovės pateiktos lentelės (el. b. t. 2, b. l. 103, 104, 109) nepagrindžia, prie kurio etapo darbų šios sąskaitos buvo išrašytos ir, kad dėl jų yra viršijama to etapo sutarta kaina ar dėl to didėja bendra sutarties kaina, t. y. kad darbai papildomi, nederinti su užsakovu ir dėl to atliktini rangovo sąskaita (CPK 12, 178 straipsniai). Kitų šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad reikalavimas priteisti iš ieškovės nepagrįstai atsakovės sumokėtas sumas pagal sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-02, 2018-10-5, 2018-10-7, 2018-10-11, 2018-12-06 (kaip permoką) taip pat pagrįstai netenkintas, kaip neįrodytas, nors pirmosios instancijos teismas to atskirai ir nemotyvavo.

Dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų

54.                       CK 6.644 straipsnyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

55.                      Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės už priimtus darbus, atliktus pagal Sutartį Nr. 1 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-35, 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39, 2018-10-40, 19 770 Eur sumai. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija sąskaitos Nr. 2018-10-35, todėl sprendė, kad atsakovei atsirado apmokėjimo pagal šią sąskaitą prievolė.

56.                      Atsakovės teigimu, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą teismas neįvertino, kad sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-36, 2018-10-37, 2018-10-38, 2018-10-39 ir 2018-10-40 nėra išrašytos priėmimo–perdavimo aktų pagrindu, yra nepasirašytos atsakovės, o sąskaita faktūra Nr. 2018-10-35 išrašyta už pagrindo trinkelėms paruošimą (X statybų etapas) ginčyta priešieškiniu prašant pripažinti iš dalies negaliojančiais priėmimo–perdavimo aktus ir atitinkamai dėl šių darbų atlikimo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Sąskaita faktūra Nr. 2018-10-37 yra išrašyta už vidinių sienų tinkavimą – 6 246 Eur neįskaitant PVM, nors pagal šalių 2019 m. sausio 24 d. pasirašytą priedą Nr. 2019/01/24-3 prie Sutarties Nr. 1, ieškovė įsipareigojo iki 2019 m. vasario 1 d. už 50 Eur atlikti visų Sutartyje Nr. 1 nurodytų penkių sublokuotų namų vidaus sienų tinkavimo darbus (įskaitant medžiagas). PVM sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-36, 2018-10-38, 2018-10-39 ir 2018-10-40 išrašytos už medžiagas, įeinančias į sutarties atskirų etapų kainą, be to PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-40 yra išrašyta praėjus 10 dienų po Sutarčių nutraukimo.

57.                      Ieškovės teigimu, PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-35 yra išrašyta už pagrindo trinkelėms paruošimą pagal perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-10-30, kurį atsakovė pasirašė. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-37 išrašyta teisėtai pagal aktą Nr. STR 2018-10-31 už tinkavimo darbus, kadangi 2019 m. sausio 24 d. pasirašytas priedas Nr. 2019/01/08-3 laikytinas neteisėtu. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-36, 2018-10-38, 2018-10-39 yra išrašytos už papildomas transporto paslaugas, pastolių demontavimo darbus bei medžiagas, kurios apmokestinamos papildomai, nes neįtrauktos į lokalinę sąmatą. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-40 išrašyta už medžiagas, kurias pasisavino atsakovė.

58.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog PVM sąskaitos faktūros jos nepasirašytos, pažymi, kad kaip jau minėta, sąskaita faktūra yra įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-203-381/2019). Be to, bylos duomenimis, visos į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (tiek ir neginčijamos) nėra pasirašytos atsakovės (išskyrus PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2018-10-1).

59.                      2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-35 išrašyta pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-10-30 (pagrindo trinkelėms paruošimas, statybų X etapas) 576,60 Eur be PVM (697,69 Eur su PVM) sumai (el. b. t. 1, b. l. 89). Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį yra pasirašęs atsakovės statybos techninės priežiūros vadovas (el. b. t. 1, b. l. 90). Esant šioje byloje nustatytoms ir išsamiai aptartoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų galiojimo ir atitinkamos atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl šios sąskaitos apmokėjimo tenkintas pagrįstai.

60.                      Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-37 išrašyta pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-10-31 (sienų tinkavimas cementiniu-kalkiniu skiediniu Weber IP18) 6 246 Eur be PVM (7 557,66 Eur su PVM) (el. b. t. 1, b. l. 92). Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį yra pasirašęs tik ieškovės vadovas (el. b. t. 1, b. l. 93), nors ieškovės teigimu darbai atlikti dar sausio mėnesį. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 24 d. šalys sudarė priedą Nr. 2019/01/24-3 prie statybos rangos sutarties Nr. STR 2018-10, kuriuo atsižvelgiant į rangovo pageidavimą Sąmatos VII etapo (fasado įrengimas II etapas) statybos (taisymo) darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 1 d. su sąlyga, kad rangovas iki 2019 m. vasario 1 d. už 50 Eur kainą atliks sutartyje nurodytų penkių sublokuotų namų visų vidaus sienų tinkavimo darbus (įskaitant medžiagas). Taip pat šalys aptarė, kad nors 50 Eur kaina yra ženkliai mažesnė už atliekamų tinkavimo darbų (įskaitant medžiagas) vidutinę rinkos kainą, tačiau ji nustatyta atsižvelgiant į tai, kad rangovas laiku nespėjo tinkamai atlikti visų sutartyje numatytų darbų ir jų atlikimas atidėtas daugiau nei trims mėnesiams. Atsakovės teigimu, dėl šios priežasties, t. y. ieškovės įsipareigojimo nurodytus darbus atlikti už 50 Eur, ji atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. STR 2018-10-31 nepasirašė. Kitų atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašymo priežasčių atsakovė nenurodo, iš esmės neginčija nurodytų vidaus sienų tinkavimo darbų atlikimo, lentelėje Nr. 1 šią sumą nurodo kaip skolą ieškovei (el. b. t. 2, b. l. 103). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2018-10-37 nurodytą sumą, nes neįvertino 2019 m. sausio 24 d. šalių sudaryto priedo Nr. 2019/01/24-3, todėl pagal šią sąskaitą faktūrą ieškovei priteistina 50 Eur suma. Dėl ieškovės argumentų, kad 2019 m. sausio 24 d. pasirašytas priedas Nr. 2019/01/08-3 laikytinas neteisėtu ir panaikintinas (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė pasisako ir dėl kitų Sutarčių priedų panaikinimo), teisėjų kolegija pažymi, jog toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl nenagrinėtinas apeliacine tvarka (CPK 312 straipsnis).

61.                      Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-36 išrašyta už PP SN8 gofruotą vamzdį DN500/572/6m; transportą su iškrovimu, 500 Eur be PVM (605 Eur su PVM) (el. b. t. 1, b. l. 91). 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-38 išrašyta už mini ekskavatoriaus paslaugas, PP SN8 vamzdžio užkasimą DN500/572/12 m 510 Eur be PVM (617,10 Eur su PVM) (el. b. t. 1, b. l. 94). Pati ieškovė pripažįsta ir nurodo, kad šiomis sąskaitomis reikalauja apmokėjimo už papildomą, Sutartyse nenumatytą, darbą. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų apie pagal Sutarčių sąlygas sudarytus šalių susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo ar medžiagų pakeitimo, ar kt., išskyrus aptartą 2019 m. sausio 24 d. pasirašytą priedą Nr. 2019/01/08-3.

62.                      2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-39 (pagal kadastrinius Nr. pagal abi Sutartis) išrašyta už pastolių nuomą, jų demontavimo darbus, transportavimo paslaugas, vagonėlių nuomą iš viso 3 874 Eur be PVM (4 687,54 Eur su PVM) (el. b. t. 1., b. l. 95). 2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-10-40 (pagal kadastrinius Nr. pagal abi Sutartis) išrašyta už klasikinę falcinę dangą click su standumu PUR 0,5 RR23, sąlają 300x300 PUR RR23, kraigą plokščią 190 pural RR23, lygią skardą, skardos lankstymą, lietvamzdžius, skardines palanges, medsraigčius, statybinę medieną, tvoros segmentus H1230x2500 mm, metalines tvirtinimo apkabas su PVC tarpinėmis (Standart), klinkerines plyteles, klijus plytelėms (25 kg), pilką klinkerio mišinį (25 kg), plėvelę pastolių uždengimui (rulonas 180m2), vatą Knauf, dekoratyvinį tinką Basalt 18 (25 kg), fasadinius dažus Muresco Premium B1, elektrinį šildytuvą B9 EPB 9KW, elektrinį šildytuvą 15 KW, Bosch kampinį šlifuoklį, elektrinį trifazį prailgintuvą (75 m), iš viso 7 851,75 Eur be PVM (9 500,62 Eur su PVM) (el. b. t. 1, b. l. 68–69). Ieškovės teigimu, ši sąskaita išrašyta už medžiagas ir įrankius, likusius objekte. Atsakovės teigimu, ši sąskaita yra už medžiagas, įeinančias į Sutarčių atskirų etapų kainą; ieškovė po Sutarčių nutraukimo išsivežė tik savo įrankius bei medžiagas, tačiau statybvietės nesutvarkė.

63.                      Iš Sąmatų matyti, kad dalį sąskaitoje Nr. 2018-10-40 nurodytų medžiagų galima priskirti tam tikriems darbų etapams, už kuriuos jau yra į bylą pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros (pvz., skardinės palangės, klinkerinės plytelės, cokolio nudažymas ir klinkerinių plytelių klijavimas yra numatyti Sąmatoje pagal VII etapo 2 dalį, fasado nudažymas dviejų sublokuotų namų ir klinkerinių plytelių klijavimas be kitų darbų yra perduoti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais Nr. STR 2018-10-21; Nr. STR 2018-10-22; STR 2018-10-23 (el. b. t. 1, b. l. 116, 117, 118); aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-26, 2018-10-27, 2018-10-28, kurių apmokėjimas atliktas 2018 m. lapkričio 28 d.; 2018 m. gruodžio 7 d. bei 2018 m. gruodžio 14 d. (el. b. t. 2, b. l. 110)). Be to, fasado nudažymo dekoratyviniu tinku darbai įeina ir į darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-12-30, dekoratyvinių elementų klijavimas ant fasado įeina į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-12-31, kurių apmokėjimo ieškovė siekia pareikštu ieškiniu. Ieškovė nepagrindė, kuriuose darbų etapuose sąskaitoje Nr. 2018-10-40 nurodytos medžiagos bei įranga buvo panaudota, ar į kokius nepriimtų (neatliktų) darbų etapus, aktus galėtų būti įtraukta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šios nutarties 36 ir 37 punktuose išdėstytų Sutarčių sąlygų, Sutarčių priedų Nr. 1 (lokalinių sąmatų) nuostatas, kad į Sutarčių kainą įeina visa darbo jėgos, paslaugų, mechanizmų, įrangos, įrankių ir medžiagų kaina, mokesčiai, transportavimo ir visos kitos išlaidos, yra pagrindas spręsti, kad atsakovei nekyla pareiga papildomai apmokėti sąskaitose Nr. 2018-10-39 ir 2018-10-40 nurodytas ieškovės išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu.

64.                      Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nesant tam pagrindo priteisė ieškovei jos reikalautas sumas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-36, 2018-10-38, 2018-10-39 ir 2018-10-40 už papildomus darbus, nesant tam šalių rašytinio susitarimo, bei medžiagas, įrangą ir kt., įeinančius į Sutarčių kainą.  

65.                      Ieškovė taip pat prašė priteisti nesumokėtas sumas už atliktus papildomus darbus pagal Sutartį Nr. 2 išrašytas PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2018-12-31 1 844 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2018-12-32 2 499,92 Eur, teigdama, kad atliko papildomus darbus, kurių priėmimo–perdavimo aktų atsakovė nepagrįstai nepasirašė, nors pagal statybos darbų žurnalą jie buvo atlikti ir atsakovės techninio darbų vadovo pasirašyti. Ieškovės teigimu, kitus ieškovės atliktus papildomus darbus už 11 397 Eur sumą atsakovė priėmė ir juos apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nėra pasirašiusios jokių susitarimų dėl papildomų darbų, išskyrus Sutarties Nr. 1 2019 m. sausio 24 d. priedą Nr. 2019/01/24-3 dėl vidaus sienų tinkavimo darbų už 50 Eur, kad Sutarties Nr. 2 2019 m. sausio 8 d. priedu Nr. 2019/01/03-1 šalys nesusitarė dėl jokių papildomų darbų, todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi mokėti už ieškovės atliktus papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta. Nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis ieškovė nurodo, kad papildomi darbai buvo dažnai atsakovės užsakomi, tačiau nebuvo įforminami raštu.

66.                      Sutarties Nr. 2 pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-12-31 pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-12-30 (fasado nudažymas (sienų nutinkavimas dekoratyviniu tinku) dviem sublokuotiems namams Nr. 1; Nr. 2 ir Nr. 3 (VII statybų etapas) ir classic skardos sumontavimas vienam sublokuotam namui Nr. 5 (IV statybų etapas)) už 1 844 Eur be PVM (2 231,24 Eur su PVM) sumą (el. b. t. 1, b. l. 58). 2019 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-12-30 atsakovės statybos techninės priežiūros vadovas pasirašė (el. b. t. 1, b. l. 59), tai leidžia spręsti, kad akte nurodytus darbus atsakovė priėmė, todėl jai kyla pareiga už juos sumokėti, juolab, kad tiek iš sąskaitos, tiek iš priėmimo–perdavimo akto turinio matyti, jog buvo atlikti statybų IV ir VII etapų darbai. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 844 Eur pagal nurodytą sąskaitą faktūrą pirmosios instancijos teismo nepriteisti nepagrįstai.

67.                      2019 m. birželio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018-12-32 pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. STR 2018-12-31 (dekoratyvinių elementų klijavimas ant fasado šešiems sublokuotiems namams (papildomi darbai); perdangos lubų klijavimas šešiems sublokuotiems namams (papildomi darbai)) ieškovė reikalavo 2 499,92 Eur be PVM apmokėjimo (el. b. t. 1, b. l. 61). 2019 m. birželio 11 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą vienašališkai pasirašė ieškovės atstovas (el. b. t. 1, b. l. 60). Ieškovės teigimu, šiame akte bei sąskaitoje faktūroje nurodyti papildomi darbai, dėl kurių atlikimo rašytinio susitarimo pagal Sutarties Nr. 2 sąlygas tarp šalių nebuvo. Akte nurodytų papildomų darbų atlikimą ieškovė įrodinėja į bylą pateiktomis statybos darbų žurnalo ištraukomis, kurių duomenys neleidžia identifikuoti nei objekto, kuriame atlikti darbai, nei žurnale užfiksuotų darbų pobūdžio atitikties akte Nr. STR 2018-12-31 nurodytiems darbams. Be to, statybos darbų žurnale fiksuoti darbai atlikti 2018 m. balandžio mėn. (kuomet šalių nesiejo sutartiniai santykiai šioje byloje pateiktų Sutarčių pagrindu) bei 2019 m. kovo–balandžio mėn., o atliktų darbų aktas sudarytas tik 2019 m. birželio 11 d. Ieškovė neįrodė, kad anksčiau atsakovė priimdavo papildomus darbus ir už juos atsiskaitydavo. Byloje nustatyta, kad buvo sudarytas tik vienas susitarimas dėl papildomų darbų, be to, iš visų į bylą pateiktų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų tik šiame vieninteliame akte Nr. STR 2018-12-31 ir sąskaitoje Nr. 2018-12-32 darbai įvardinti kaip papildomi. Esant šių aplinkybių visetui, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2018-12-32 nurodytą sumą.

Dėl trūkumų šalinimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų

68.                      Teismas tenkino atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 21 767,35 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, remdamasis 2019 m. gegužės 30 d. statybos objektų techninio prižiūrėtojo aktu ir MB „Detus“ sudaryta trūkumų šalinimo sąmata, ir kaip neįrodytus atmetė ieškovės argumentus, kad fasado įtrūkimai atsirado dėl atsakovės kaltės. Nustačius nekokybiškai atliktų darbų faktus, rangovui atsirado pareiga ištaisyti darbų trūkumus arba sumokėti jų taisymo išlaidas. Taip pat teismas tenkino atsakovės prašymą dėl 592,90 Eur patirtų išlaidų statybvietės sutvarkymui, nustatęs, kad ieškovė nutraukusi darbus nevykdė pareigos sutvarkyti statybos vietą.

69.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal Sutarčių 4.1.4 punktą užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas per užsakovo nurodytą terminą savo lėšomis pataisytų darbų trūkumus ar juos pašalintų, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo – reikalauti, kad rangovas atlygintų su tuo susijusius nuostolius, įskaitant sumas, sumokėtas kitam rangovui už trūkumų taisymą ar pašalinimą. Atsakovė trūkumų šalinimo būtinumą bei su tuo susijusias išlaidas priešieškinyje grindė 2019 m. gegužės 30 d. aktu bei MB „Detus“ sudaryta trūkumų šalinimo sąmata, bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, jog faktiškai patyrė dar didesnes, t. y. 64 505,69 Eur, neatliktų darbų atlikimo ir atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidas (el. b. t. 3, b. l. 54–55). Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje, nurodo tik deklaratyvius argumentus dėl atsakovės kaltų veiksmų, dėl neįvertintos statybos būklės pablogėjimo ieškovei sustabdžius darbų vykdymą, dėl sudarytos trūkumų šalinimo sąmatos pagal melagingus duomenis ir kt. Teigdama, kad akivaizdūs sąmatos trūkumai sudaro pagrindą atmesti atsakovės reikalavimus, ieškovė tų trūkumų nedetalizuoja, neteikia įrodymų, kad ji Sutartimis prisiimtus darbus atliko laiku ir tinkamai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė priteistų darbų trūkumų šalinimo išlaidų nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo naikinti teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo klausimu.

70.                      Sutarčių 4.4.9 punktu rangovas įsipareigojo užbaigęs darbus palikti švarią ir tvarkingą darbų vietą, išvežti visas šiukšles, įrankius, įrangą, sukauptą darbų atlikimo metu. Byloje esantys antstolio 2019 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pridėtos nuotraukos, kuriose matosi aplink statybvietę sukrautos ir paliktos statybinės ir kitos šiukšlės, patvirtina, kad ieškovė šios pareigos nesilaikė, todėl 592,90 Eur išlaidos atsakovės patirtos statybvietės sutvarkymui (el. b. t. 2, b. l. 107–108) pagrįstai priteistos iš ieškovės. Ieškovė šių išlaidų dydžio nekvestionuoja, o jos argumentai, kad nebuvo įleista į statybvietę susirinkti įrankių, medžiagų bei kt., atmestini, kaip neįrodyti.

Dėl delspinigių ir baudos

71.                      Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė prašė priteisti iš priešingos šalies baudą už sutarties nutraukimą bei delspinigius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki Sutarčių nutraukimo 2019 m. gegužės 31 d. abi šalys nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, baudos turėtų būti taikomos abiem Sutarčių šalims, todėl jų taikymas netikslingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai neapmokėjo 5 sąskaitų, pateiktų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę į Sutarties Nr. 1 6.1 punkte numatytus delspinigius, sudarančius 3 389,28 Eur sumą. Teismas taip pat konstatavo, kad Sutarčių pakeitimais (Priedais) sumažinus Sutarčių kainą bei ieškovei įsipareigojus vidaus sienų tinkavimo darbus atlikti už 50 Eur, ieškovei jau teko turtinė atsakomybė, todėl prievolei esant iš dalies įvykdytai sprendė dėl priskaičiuotos delspinigių sumos mažinimo CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat nurodė, kad šiam reikalavimui gali būti taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taip pat atsakovės prievolės apmokėti ieškovei už atliktus darbus nevykdymą pripažino atsakovės teisės į delspinigius ribojimu ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 000 Eur delspinigių. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo jų atžvilgiu motyvais, įrodinėdamos priešingos šalies kaltę dėl Sutarčių nutraukimo bei pagrindo priteisti delspinigius iš priešingos šalies egzistavimą. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį nesant atitinkamo šalies prašymo.

72.                      Šalių sudarytos Sutartys įsigalioja po jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarčių 7.1 punktas). Sutarčių 7.4 punkte nustatyta užsakovo teisė nutraukti sutartį, įspėjus rangovą prieš 15 kalendorinių dienų šiais atvejais: jeigu rangovas, nepaisydamas užsakovo raginimo, nepradeda darbų sutartu laiku arba daugiau nei 5 kalendorines dienas vėluoja užbaigti darbus; jeigu rangovas nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės: naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus, prastai atlieka darbą, nepaiso užsakovo nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip nei nustatyta sutartyje ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgs užbaigti darbų be trūkumų ar nuostolių užsakovui; užsakovui sustabdžius darbus pagal sutarties 7.3 punktą ir dėl rangovo kaltės jų neatnaujinus ilgiau kaip 5 kalendorines dienas (Sutarčių 7.4.1–7.4.3 punktai).

73.                      Sutarčių 6.2 punkte nustatyta, kad rangovas, uždelsęs atlikti darbus (jų etapą), moka užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal 6.3 punktą užsakovui nutraukus sutartį dėl 7.4.1–7.4.3 punktuose nurodytų priežasčių, rangovas moka užsakovui 5 proc. sutarties kainos baudą.

74.                      Pagal Sutarčių 7.5 punktą rangovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs užsakovą prieš 15 kalendorinių dienų, jeigu užsakovas ilgiau kaip 3 darbo dienas nemoka už atliktus ir priimtus darbus. Sutarčių 7.6 punkte numatyta rangovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus užsakovą prieš 15 kalendorinių dienų, jeigu užsakovas atsisako priimti tinkamai atliktus ir perduodamus darbus.

75.                      Sutarčių 6.1 punkte nustatyta, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atlikti darbus, moka rangovui 0,05 proc. atliktų ir neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal 6.4 punktą rangovui nutraukus sutartį dėl 7.5 ir 7.6 punktuose nurodytų priežasčių, užsakovas moka rangovui 5 proc. sutarties kainos baudą.

76.                      Sutartimi Nr. 1 nustatyta darbų atlikimo termino pabaiga buvo 2018 m. gruodžio 28 d. Šalys 2019 m. sausio 8 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/08-2, kuriuo pakeista darbų kaina bei Sąmatos X etapo 1 ir 2 dalies (pagrindo trinkelėms paruošimas ir trinkelių sumontavimas) ir XI etapo 2 dalies (segmentinės tvoros įrengimas) statybos darbų atlikimo terminas nustatytas 2019 m. gegužės 15 d., visų kitų darbų galutinis atlikimo terminas lieka nepakitęs – 2018 m. gruodžio 28 d. Šalys 2019 m. sausio 24 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/24-3, kuriuo Sąmatos VII etapo (fasado įrengimas II etapas) statybos (taisymo) darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 1 d. su sąlyga, kad rangovas iki 2019 m. vasario 1 d. už 50 Eur kainą atliks sutartyje nurodytų penkių sublokuotų namų visų vidaus sienų tinkavimo darbus (įskaitant medžiagas); visų kitų statybos darbų atlikimo terminas liko nepakitęs.  

77.                      Sutartimi Nr. 2 nustatyta darbų atlikimo termino pabaiga buvo 2019 m. vasario 8 d. Šalys 2019 m. sausio 3 d. sudarė priedą Nr. 2019/01/03-01, kuriuo statybos darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 15 d., sumažinant bendrą sutarties kainą iki 156 990 Eur be PVM.

78.                      Nustatytais terminais ieškovė visų darbų neatliko ir atsakovei jų neperdavė. Atsakovė 2019 m. balandžio 23 d., balandžio 25 d., raštais informavo ieškovę apie Sutartyse ir jų prieduose nustatytais terminais neatliktus darbus, reikalavo tinkamo darbų atlikimo, delspinigių už uždelstą laiką mokėjimo (el. b. t. 2, b. l. 61, 63, 64). 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė elektroniniu laišku ir registruotu paštu informavo ieškovę, kad nuo gegužės 30 d. vienašališkai nutraukia Sutartis ir prašo iki gegužės 30 d. perduoti visus atliktus darbus, o darbų vietą palikti tvarkingą (el. b. t. 2, b. l. 66–67). 2019 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku atsakovė pakartotinai paprašė ieškovės 2019 m. gegužės 30 d. 13.00 val. atvykti į objektus (el. b. t. 2, b. l. 71). Byloje esantys Sutarčių priedai dėl Sutarčių kainos mažinimo, terminų pratęsimo liudija, kad ieškovės Sutartyse nustatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymas nebuvo vienkartinis. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Sutarčių nuostatas dėl atsakovės teisės nutraukti Sutartis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei laiku neatlikus Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis.

79.                      Ieškovė, grįsdama savo teisę nutraukti Sutartis, į bylą pateikė atsakovei siųstus 2019 m. kovo 21 d. ir 25 d., balandžio 9 d. ir 24 d. bei gegužės 2 d., 3 d., 7 d. ir 24 d. raštus (el. b. t. 1, b. l. 10–16, 24, 26, 31, 32, 34, 36) ir 2019 m. gegužės 31 d. pranešimą dėl Sutarčių nutraukimo ir raginimo sumokėti skolą (el. b. t. 1, b. l. 44–46). Ragindama atsakovę sumokėti skolą iki 2019 m. birželio 6 d., ieškovė nenurodo Sutarties nutraukimo datos. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė tik už paskutinių trijų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras (2019 m. balandžio 30 d.), iš viso 2 470,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas išrašas iš sąskaitos (el. b. t. 2, b. l. 110–111) liudija atsakovę nuolat vykdžius atsiskaitymus, ir nesant priešingų įrodymų, toks vėlavimas laikytinas mažareikšmiu, nesudarančiu pagrindo inicijuoti Sutarčių nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, ieškovės teigimu, sąlygojusios vėlavimą atlikti darbus. Sutarčių pasirašymo metu prie jų pridėti priedai, kurie yra neatskiriama sutarties dalis: sutarties priedas Nr. 1 – Lokalinė sąmata, priedas Nr. 2 – darbų vykdymo grafikas, priedas Nr. 3 – objekto GEN planas (su aukščiais (koordinatėmis)), priedas Nr. 4 – projektinė dokumentacija (Sutarčių 7.14, 7.15–7.18 punktai). Ieškovė deklaratyviai teigia, kad šių dokumentų Sutarčių pasirašymo metu negavo. Tai, kad pranešimais tiek iš atsakovės, tiek iš projekto architektų ieškovė reikalavo projektinės dokumentacijos, nepagrindžia šių dokumentų būtinumo darbų atlikimui laiku, juolab, kad ir teismo posėdžio metu R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ atstovė patvirtino, kad su Sutartimis pateikta dokumentacija buvo pakankama darbams atlikti. Be to, iš ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. rašto (el. b. t. 1, b. l. 34) turinio galima spręsti, kad ieškovė turėjo gerbūvio projektą, o argumentai, kad gerbūvio darbo projektą, brėžinius iš IĮ „Mažasis atriumas“ gavo tik 2019 m. balandžio 24 d., neteikia pagrindo atsakovės kaltei dėl laiku neįvykdytos sutarties konstatuoti.

80.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nevienkartinis vėlavimas atlikti darbus ir dėl to pratęsti darbų atlikimo terminai, vėlavimas perduoti galutinį darbų rezultatą (jo neperdavimas), byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iš šalių raštų ir raginimų viena kitai 2019 m. balandžio–gegužės mėnesiais) apie akivaizdžiai tarp šalių kilusį konfliktą patvirtina, kad atsakovei buvo pagrindas vertinti, jog sutarties tinkamas įvykdymas be trūkumų ar papildomų nuostolių yra nebeįmanomas ir, atitinkamai, sutartį vienašališkai nutraukti, tuo tarpu ieškovė tokios savo teisės neįrodė. Tokiu atveju atsakovei priklausytų Sutarčių 6.3 punkte nustatyta 5 proc. kiekvienos sutarties kainos bauda.

81.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarčių 6.2 ir 6.3 punktus už vėlavimą atlikti darbus bei sutarties nutraukimą ieškovei iš esmės buvo nustatyta dviguba atsakomybė – tiek delspinigių, tiek baudos forma. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

82.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes, kaip jau minėta, netesybos tik kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, bet negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Taigi kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

83.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovė, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės trūkumų šalinimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas iš esmės atitinka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, t. y. atsakovė prašo kompensuoti tą pinigų sumą, kuri reikalinga grąžinti atsakovę į padėtį, kuri būtų buvusi, jei ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai. Manytina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos atitinka susitarimą dėl minimalių atsakovės nuostolių, kurių atsakovei nereikia įrodinėti, tačiau atsakovei pareikalavus didesnės už netesybas nuostolių sumos, atsiranda pagrindas šalių sutartas netesybas (baudą ir delspinigius) įskaityti į nuostolių sumą.

84.                      Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia prievolės vykdymo terminą. Kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota įvykdyti darbus ar atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. užbaigiami darbai ar atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar šešis mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per šešis mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už šešis paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

85.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti 11 564,67 Eur delspinigius dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartis (už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. – 10 387,17 Eur (153 d. po 67,89 Eur) ir už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki gegužės 30 d. – 1 177,50 Eur (15 d. po 78,50 Eur), patikslintas priešieškinis, pašalinus jo trūkumus, teisme priimtas 2019 m. rugsėjo 6 d. Atsakovė teisi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju, prašymo dėl ieškinio senaties delspinigiams ieškovė neteikė. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atsakovės paskaičiuotiems delspinigiams gali būti taikomas ieškinio senaties terminas, tačiau skundžiamo sprendimo motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad teismas taikė ieškinio senatį. Delspinigių sumažinimą teismas motyvavo kitais pagrindais – įvertinęs Sutarčių priedais sumažintą Sutarčių kainą teismas sprendė, kad ieškovei jau teko turtinė atsakomybė, todėl yra pagrindas delspinigių mažinimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai, o atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių išsamių tai paneigiančių argumentų, juolab, kad Sutarčių prieduose mažinant Sutarčių kainą ir pratęsiant tam tikrų darbų atlikimo terminus, ar nustatant papildomus tinkavimo darbus už 50 Eur sumą, šalys iš esmės tai įvardijo kaip sankciją rangovui. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl delspinigių sumažinimo iki 1 000 Eur sumos pagrįstumo.

86.                      Apibendrindama visumą išdėstytų aplinkybių dėl netesybų ir nuostolių, nustačiusi atsakovei teisę į baudą už Sutarčių nutraukimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteistiną atsakovei netesybų 15 638,25 Eur (14 638,25 Eur baudos ir 1 000 Eur delspinigių) sumą įskaityti į atsakovei priteistą nuostolių sumą 22 360,25 Eur (21 767,35 Eur + 592,90 Eur).

87.                      Tenkinus ieškovės reikalavimus dėl mokėtinų sumų pagal 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitas faktūras Nr. 2018-10-35 – 576,60 Eur be PVM, Nr. 2018-10-37 – 50 Eur, Nr. 2018-12-21 – 1 844 Eur be PVM (iš viso 2 470,60 Eur), ieškovė įgijo teisę į Sutarčių 6.1 punkte numatytus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. atliktų ir neapmokėtų darbų už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Sutarčių 3.6.1 punktus, atlikus dalį darbų ir pasirašius jų priėmimo–perdavimo aktą, užsakovas per 2 darbo dienas sumoka rangovui atliktų darbų dalies kainą pagal rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuriuos rangovas užsakovui pateikia kiekvieną antradienį (Sutarčių 3.6.2 punktas). Lokalinių sąmatų pastabose taip pat nustatyta užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu per 2 darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Nurodytos sąskaitos išrašytos 2019 m. balandžio 30 d. (antradienį), ieškovės pateikti raginimai užsakovui vykdyti įsipareigojimus leidžia spręsti, kad sąskaitos faktūros Nr. 2018-10-35 ir 2018-12-31 atsakovei pateiktos 2019 m. gegužės 2 d., o sąskaita faktūra Nr. 2018-10-37 – 2019 m. gegužės 3 d., todėl delspinigiai skaičiuotini atitinkamai po 2 darbo dienų nuo šių datų, kas atitinka 2019 m. gegužės 7 d. ir gegužės 8 d. Todėl ieškovei priteistina delspinigių suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018-10-35 sudaro 18,45 Eur (0,05 proc. 576,60 Eur sumos x 64 d.), pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018-10-37 – 1,6 Eur (0,05 proc. 50 Eur sumos x 64 d.) ir pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018-12-31 – 58,09 Eur (0,05 proc. 1 844 Eur sumos x 63 d.) iš viso 78,14 Eur delspinigių. Visa ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro 2 548,74 Eur (2 470,60 Eur + 78,14 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

88.                      CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

89.                      Nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 119 821,42 Eur (ieškovės ieškinio reikalavimų suma 43 845,40 Eur + atsakovės priešieškinio reikalavimų suma 75 976,02 Eur). Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 56 164,51 Eur (pagal ieškovės ieškinį patenkinta 2 548,74 Eur + pagal atsakovės priešieškinį atmesta 53 615,77 Eur). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 47 proc. nuo bendros ginčo sumos (56 164,51 x 100 / 119 821,42). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 63 656,91 Eur (pagal atsakovės priešieškinį patenkinta 22 360,25 Eur + pagal ieškovės ieškinį atmesta 41 296,66 Eur). Atitinkamai, atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 53 proc. nuo bendros ginčo sumos (63 656,91 x 100 / 119 821,42). Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

90.                      Ieškovė už ieškinį sumokėjo 921 Eur žyminį mokestį (883 Eur už ieškinio reikalavimus + 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (el. b. t. 1, b. l. 9). Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 47 proc. žyminio mokesčio išlaidų – 432,87 Eur. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (el. b. t. 3, b. l. 40–41). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 47 proc. išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 470 Eur. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 902,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (432,87 Eur + 470 Eur).

91.                      Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1 515 Eur (1 365 Eur už turtinį reikalavimą + 150 Eur už neturtinius) žyminį mokestį (el. b. t. 2, b. l. 10, 180), todėl pagal nustatytą proporciją atsakovei atlygintinos 802 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė yra patyrusi 4 500 Eur (1 000 Eur +3 000 Eur +500 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, b. l. 35–38, 76–77), kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją, atsakovei priteistina 53 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2 385 Eur. Taigi iš viso atsakovei priteistinos 3 187 Eur bylinėjimosi išlaidos (802 Eur + 2 385 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

92.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: ieškovei iš atsakovės priteisiant 2 548,74 Eur skolos už darbus ir delspinigius, o atsakovei iš ieškovės – 22 360,25 Eur nuostolių (trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

93.                      Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014 nurodė, kad, kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme. Taigi tokioje situacijoje pareiškiamas priešieškinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimą į atsakovo turimą reikalavimą). Jei šalių ginčas yra dėl vienos iš jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovas nesutinka su ieškiniu, ieškovas nesutinka su priešieškiniu), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normos draudžia įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą.

94.                      Atlikus tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymą galutiniu teismo sprendimu atsakovei priteisiama 19 811,51 Eur (22 360,25 Eur – 2 548,74 Eur) bei 6 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

95.                      Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei priteisiamas 2 284,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (3 187 Eur – 902,87 Eur).

96.                      Tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus tenkinus iš dalies paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

97.                      Ieškovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimu nepatenkintą ieškinio dalį – 20 686,12 Eur ir 23 360,25 Eur patenkintą priešieškinio dalį – iš viso 44 046,37 Eur, šiuo atveju ieškovės reikalavimų tenkinimo dalis – nuo 23 360,25 iki 22 360,25 Eur (1 000 Eur) sumažinta atsakovei pirmosios instancijos teisme priteista suma. Taigi, ieškovės reikalavimas patenkintas 2,27 proc. (1 000 x 100 / 44 046,37).

98.                      Atsakovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimu nepatenkintą priešieškinio dalį – 52 615,77 Eur ir 23 159,28 Eur patenkintą ieškinio dalį – iš viso 75 775,05 Eur, šiuo atveju atsakovės patenkinta reikalavimų dalis nuo 23 158,28 Eur iki 2 548,74 Eur (20 609,26 Eur) sumažinta ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista suma. Taigi atsakovės reikalavimas patenkintas 27 proc. (20 609,26 x 100 / 75 775,05).

99.                      Atitinkamai ieškovė įgyja teisę į 2,27 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė į 27 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

100.                      Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 991 Eur žyminį mokestį, bei pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas 960 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. sausio 14 d. sąskaitas faktūras bei 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą, 2021 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, iš viso 1 951 Eur. Pagal paskaičiuotą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina 44,28 Eur (1 951 x 2,27 proc.).

101.                      Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1 535 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas 2 250 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. sąskaitas už teisines paslaugas bei 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 3 d. sąskaitos išrašus), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, iš viso 3 785 Eur. Pagal paskaičiuotą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina 1 021,95 Eur (3 785 x27 proc.).

102.                      Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei priteisiamas 977,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (1 021,95 Eur – 44,28 Eur).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“, juridinio asmens kodas 302964064, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“, juridinio asmens kodas 303442496, 19 811,51 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų 51 centą) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 284,13 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“, juridinio asmens kodas 302964064, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“, juridinio asmens kodas 303442496, 977,37 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 37 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos                                        Danutė Gasiūnienė

                                                Danguolė Martinavičienė

                                        Aldona Tilindienė