Civilinė byla Nr. e2-1622-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškimus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 2 notarų biuro notaras A. G., Tauragės rajono 3 notarų biuro notarė V. J.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“, notarams A. G. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėja nurodė, kad bylą išnagrinėję teismai nustatė, jog sudarant sandorius nebuvo suklysta dėl jų sąlygų ir parametrų, o tai reiškia, kad šios sąlygos ir parametrai turėjo būti įvykdyti. Tačiau sandoris buvo pripažintas galiojančiu, nors nebuvo įvykdyta nei viena sutarties sąlyga, taip pat nebuvo įvykdytas pagrindinis kredito sutarties parametras – nebuvo parengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita. Tokia situacija yra negalima, todėl šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-3934-799/2020.

3.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. spalio 3 d. pateikė dar vieną prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos teigimu, jai paaiškėjo nauja aplinkybė, kad teismas pripažino kredito sutartį galiojančia, nes nustatyta turto vertė nebuvo nepagrįstai didelė, neatsižvelgdamas į tai, ar tokia suma buvo nustatyta pagal įstatymo pagrindu parengtą turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėja nurodė, kad turto vertinimo ataskaita – tai pagrindinis kredito sutarties parametras, kuris turėjo būti parengtas laikantis teisės aktuose išdėstytų reikalavimų. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-4018-577/2020.

4.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. spalio 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Šiame prašyme pareiškėja nurodė sužinojusi naują aplinkybę, kad kreditavimo veiksmų visuma rodo, jog kredito sutartis buvo sudaryta sąmoningai siekiant, kad kredito gavėjas suklystų dėl kredito sumos. Pareiškėja nurodė, kad bankas vykdė kreditavimą remdamasis pagrindiniu dokumentu – turto vertinimo ataskaita – apie kurią nežinojo kredito gavėjas. Pareiškėja teigė sužinojusi, kad turto vertinimo ataskaita buvo parengta tik laikinam panaudojimui. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-4081-275/2020.

5.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėja nurodė sužinojusi naują aplinkybę, kad bankas negalėjo suteikti kredito, tačiau sukūrė schemą, pagal kurią kreditas buvo suteiktas, o kredito gavėjas dėl šios priežasties neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmines sąlygas. Pareiškėja nurodo, kad teikiant kreditą buvo sudaryta laikina turto vertinimo ataskaita, skirta tik kreditui suteikti, apie kurią nežinojo kredito gavėjas. Pareiškėjos teigimu, prašymas atnaujinti procesą teikiamas sužinojus naują aplinkybę apie suklydimą dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-4173-866/2020.

6.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos teigimu, ji sužinojo naują esminę aplinkybę, kad kredito sutarties pagrindinis parametras (turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta turto rinkos kaina) nepagrįstai buvo laikomas nustatytu tinkamai, nors nebuvo vertinama pagrindinė sąlyga, pagal kurią nustatoma, ar šis parametras nustatytas teisingai. Teismai, pripažinę sandorius galiojančiais, vadovavosi 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos kaina, tačiau joks teismas iki šiol neįvertino, ar šioje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina yra nustatyta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr.  eA2-4221-855/2020.

7.       Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. lapkričio 13 d. dar kartą pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė sužinojusi naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad pagrindinės sutarties sąlygos turėjo būti nustatytos vadovaujantis turto vertinimo ataskaita, parengta pagal įstatymo reikalavimus, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta. Pareiškėjos teigimu, ji sužinojo, kad buvo nustatyta neteisinga žemės sklypo vertė, nes buvo pasirinkti netinkami lyginamieji objektai. Šių aplinkybių, pareiškėjos manymu, iki šiol nevertino joks teismas. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-4270-57/2020.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą; 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. spalio 3 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą; 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. spalio 15 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą.

9.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėja jau anksčiau daug kartų teikė prašymus atnaujinti procesą, grindžiamus tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta turto verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų ir pan. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad gavęs ankstesnius pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą teismas jų netenkino, vėliau jos prašymus buvo atsisakoma priimti arba jie buvo paliekami nenagrinėti. Dalis šių teismo nutarčių jau įsiteisėjo. Pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. spalio 3 d., 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. pateikti prašymai taip pat yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis pareiškėja jau ne kartą grindė savo prašymus atnaujinti procesą, šios aplinkybės yra tik kiek kitaip interpretuojamos ir dėstomos.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

10.       Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis ir išnagrinėti ginčą iš esmės. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino ir neišnagrinėjo pareiškėjos prašymuose atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, nenurodė, kad kiti teismai būtų išnagrinėję šias aplinkybes. Teismas skundžiamose nutartyse rėmėsi kitų teismų priimtomis nutartimis, tačiau nenurodė konkrečios nutarties, kurioje būtų įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Jeigu šios aplinkybės būtų įvertintos, teismas nurodytų konkrečią nutartį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymas yra teikiamas pakartotinai, nes joks teismas iki šiol nėra sprendęs nei dėl kredito sutarties sąlygų, nei dėl jos pagrindinio parametro. Joks teismas taip pat nenurodė, ar 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.

10.2.                      Teismai iki šiol pripažįsta sutartį galiojančia, nors nebuvo įvykdyta nei viena sutarties sąlyga ir nebuvo nustatytas pagrindinis sutarties parametras – turto vertinimo ataskaita, sudaryta pagal įstatymo reikalavimus. Pareiškėja, akcentuodama skirtingas aplinkybes, ne kartą teikė teismui prašymus atnaujinti procesą, kuriuose buvo nurodoma, kad nebuvo įvykdytos kredito sutarties sąlygos ir nebuvo nustatytas pagrindinis jos parametras, taip pat kėlė klausimus dėl to, ar turto vertinimo ataskaita atitinka įstatymus, tačiau joks teismas jų neįvertino ir nenurodė, ar buvo įvykdytos šios sąlygos ir nustatytas pagrindinis parametras, ar turto vertinimo ataskaita buvo parengta tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, procesas negali būti neatnaujintas. Tai, kad procesas nebuvo atnaujintas, patvirtina, kad šios sąlygos dar nebuvo vertinamos.

10.3.                      2020 m. lapkričio 3 d. pateiktame prašyme pareiškėja rėmėsi visiškai naujomis, 2020 m. spalį paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių pareiškėja nebuvo nurodžiusi jokiame ankstesniame prašyme. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CK 1.90 straipsnio pagrindu. Šio prašymo esmė, kad turto vertinimo ataskaita nebuvo nurodyta sutarties sąlygoje, ją žinodamas kredito gavėjas nebūtų neteisingai suvokęs sudaromo sandorio. Teismas, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodęs, kad prašymas yra pakartotinis, sandorio pripažinimą negaliojančiu sutapatino su sutarties sąlygų pažeidimais. Kitame jos prašyme nurodytos aplinkybės, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes buvo pasirinkti skirtingi lyginamieji objektai, buvo sužinota tik 2020 m. spalį–lapkritį. Anksčiau turto vertinimo ataskaitas buvo prašyta vertinti jų galiojimo aspektu, o šiuo atveju pareiškėja prašo, kad būtų įvertinta, ar ji yra teisinga. Tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nevertino kaip naujų.

10.4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnį, sprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo gali būti remiamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktais. CPK 370 straipsnyje nėra nurodyta, kad tokiu atveju gali būti remiamasi minėtos teisės normos 4 ir 5 punktais.

10.5.                      Atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutarčių pareiškėja suformulavo prašymus nagrinėti atskiruosius skundus žodinio proceso tvarka, apklausti ekspertę. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. teismo nutarties pareiškėja taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nurodė, kad tai teismo prerogatyva ir neįvardina konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas 

k o n s t a t u o j a : 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiu atveju asmenys nebegali rašytiniuose paaiškinimuose reikšti naujų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu motyvų ar pildyti apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus argumentus.

12.       Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui du pareiškimus, kuriuose pakartotinai išdėstė, jos vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias, kad byla turėtų būti išnagrinėta iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja nenurodė naujų nesutikimo su ginčijamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis motyvų, bet tik detalizavo atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus, ir teismui priėmus šiuos procesinius dokumentus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, apeliacinės instancijos teismui pateikti pareiškimai priimami kaip pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai.

13.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14.       Pareiškėja prašė apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad byloje kaip liudytoja turėtų būti apklausta kredito ekspertė, sudariusi kredito sutartį. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio apskundimo objektu yra teismo nutartys, kuriomis buvo išspręstas procesinis klausimas dėl prašymų atnaujinti procesą priėmimo, skundžiamomis teismo nutartimis byla nebuvo (ir neturėjo būti) nagrinėta iš esmės. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamų teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ar apklausti liudytoją, todėl tokie pareiškėjos prašymai nėra tenkinami.

15.       Viename iš atskirųjų skundų pareiškėja prašė apeliacinės instancijos teismo iki tol, kol bus išspręstas ginčas dėl proceso atnaujinimo, taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokius prašymus taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik procesinį klausimą dėl pareiškėjos prašymų atnaujinti procesą priėmimo, teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskiruosiuose skunduose apibrėžtų ginčo ribų.

17.       Įvertinus pareiškėjos atskiruosiuose skunduose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėja savo nesutikimą su visomis ginčijamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis iš esmės grindžia dviem pagrindiniais argumentais. Visų pirma, pareiškėja nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti jos pateiktus prašymus atnaujinti procesą, jų neišnagrinėjo, t. y. teismas neįvertino šiuose prašymuose pareiškėjos išdėstytų aplinkybių, jos vertinimu, pagrindžiančių, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta civilinė byla buvo išnagrinėta netinkamai. Antra, pareiškėja taip pat nesutinka su teismo nutartyse padarytomis išvadomis, kad jos prašymai atnaujinti procesą yra tapatūs jos jau anksčiau teiktiems prašymams, kurie jau buvo įvertinti teismų. Pareiškėja nurodo, kad iki šiol nei vienas teismas nėra išnagrinėjęs jos prašymuose atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių – nėra įvertinęs, kad sutartis buvo pripažinta galiojančia nepaisant to, kad nebuvo įvykdytos jos sąlygos, nebuvo parengta teisės aktuose išdėstytus reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita ir pan.

18.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

19.       Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

20.       Iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis). Nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino. Tik nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas ir atnaujinęs procesą užbaigtoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus ir neperžengdamas jais apibrėžtų ribų, iš naujo išnagrinėja bylą ir priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.

21.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. spalio 3 d., 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui prašymus atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šių prašymų priėmimo klausimus, nustatė, kad prašymai yra tapatūs pareiškėjos jau anksčiau teiktiems prašymams ir vadovaudamasis, be kita ko, CPK 374 straipsniu, kuriame reglamentuota, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas, priėmė ginčijamas nutartis, kuriomis atsisakė priimti pareiškėjos prašymus. Vadinasi, teismas jau pradinėje prašymų priėmimo stadijoje, kurios metu jis tik turėjo įvertinti, ar pareiškėjos prašymai atitinka formalius jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatė, kad egzistuoja aplinkybės, kliudančios juos priimti nagrinėti. Nepriėmęs prašymų, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl proceso atnaujinimo (vertinti, ar prašymuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą, ar pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi CPK nustatytų terminų) ar juo labiau nagrinėti civilinę bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti prašymus, neišnagrinėjo jos nurodytų argumentų dėl ginčo esmės ar nenustatė konkrečių faktų, susijusių su prašomos atnaujinti bylos dalyku, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas turėtų vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl bylos esmės tik tuo atveju, jeigu jos prašymai nebūtų vertinami kaip teikiami pakartotinai ir būtų priimti, o teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymus, priimtų sprendimą atnaujinti procesą ir byla, neperžengiant prašymuose apibrėžtų ribų, būtų nagrinėjama iš esmės.

22.       Pirmiau minėta, pareiškėja taip pat nesutinka su teismo nutartyse padarytomis išvadomis, kad jos pateikti prašymai yra tapatūs jau anksčiau teismuose išnagrinėtiems pareiškėjos prašymams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jeigu jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį būtų nepagrįsta, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

23.       Susipažinus su pareiškėjos pateiktų prašymų atnaujinti procesą turiniu matyti, kad pareiškėja šiuose prašymuose nurodo tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad bylą išnagrinėję teismai neįvertino, jog nebuvo įvykdytos pagrindinės sutarties sąlygos ir nebuvo nustatytas pagrindinis jos parametras – nebuvo parengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita; kad turto vertinimo ataskaitoje buvo pasirinkti netinkami lyginamieji objektai; kad kredito sutartis buvo sudaryta suklaidinus kredito gavėją dėl kredito sumos; kad kredito gavėjas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio sąlygų, nes bankas, panaudojęs teisės aktų reikalavimų neatitinkančią, laikinam naudojimui skirtą turto vertės ataskaitą, sukūrė schemą, pagal kurią išdavė kreditą ir pan. Kaip pagrįstai nustatė ginčijamose nutartyse pirmosios instancijos teismas, pareiškėja jau ne kartą teikė teismui prašymus atnaujinti procesą, kuriuos grindė tapačiomis aplinkybėmis, o teismai ne kartą vertino šias aplinkybes jų naujumo aspektu ir nelaikė jų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių iš tikrųjų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos jos anksčiau teiktuose prašymuose atnaujinti procesą.

24.       Pažymėtina, kad pareiškėja, siekdama sudaryti įspūdį, kad jos pateikti prašymai atnaujinti procesą yra grindžiami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių pareiškėja nebuvo nurodžiusi savo anksčiau teiktuose prašymuose, kiek kitaip išdėsto ir interpretuoja tas pačias jau daug kartų teismui nurodytas faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja, remdamasi jau ne kartą jos nurodytomis aplinkybėmis dėl netinkamai parengtos ir panaudotos turto vertinimo ataskaitos, nurodo sužinojusi, kad kredito gavėjas buvo suklaidintas dėl kitų asmenų veiksmų ir remiasi CK 1.90 straipsnyje nustatytu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, o 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktame prašyme ji nurodo, kad prašo įvertinti, ar turto vertinimo ataskaita buvo parengta teisingai, kai anksčiau prašė spręsti dėl jos galiojimo. Tačiau pareiškėjai jau buvo išaiškinta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019 ir kt.), kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus kitiems anksčiau teismo išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys.

25.       Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, kad tinkamai įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes yra neįmanoma netenkinti jos prašymo atnaujinti procesą, kad negali būti palikta galioti sutartis, kurios pagrindinės sąlygos nėra įvykdytos, o pagrindinis parametras nenustatytas, kad nei vienas teismas tinkamai neįvertino jos nurodytų aplinkybių ir pan., leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėja šiuo atveju siekia atnaujinti procesą ne dėl to, kad jai tapo žinomos kokios nors naujos bylai reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, bet dėl to, kad pareiškėja nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu prašomoje atnaujinti byloje, ir siekia, kad jai būtų sudarytos sąlygos dar kartą įrodyti savo poziciją dėl ginčo esmės. Vis dėlto pažymėtina, kad toks pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis.

26.       Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

27.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aptariamos nuostatos prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurių pagrindu teismas nepadarė tapačių, kaip pareiškėja, išvadų dėl sutarčių galiojimo, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Pareiškėja, teikdama prašymus atnaujinti procesą, kurie yra grindžiami ne realiomis naujai paaiškėjusiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, o pakartotinai nurodoma pareiškėjos faktinių aplinkybių interpretacija, su kuria teismas, priimdamas sprendimą byloje, nesutiko, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.

28.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, atskirajame skunde dėl teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties pareiškėja nurodo, kad teismas grindė skundžiamą nutartį nagrinėjamam ginčui neaktualiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, nes jie yra taikytini sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą, priėmimo klausimą. Tačiau iš teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti ir vadovaudamasis CPK 374 straipsniu, kaip teikiamą pakartotinai, taigi, teismas nurodė tinkamą atsisakymo priimti prašymą pagrindą.

29.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2014. Teismo vertinimu, pareiškėjos atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių, todėl pareiškėjos atskirieji skundai atmetami, o ginčijamos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas                Marius Bajoras