Civilinė byla Nr. e2-5544-251/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02245-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.5.1.; 3.2.3.8; 3.2.3.12
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,
sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,
dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) vadovui M. B., ieškovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
atsakovės A. Š. atstovui advokatui Ignui Dargužui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. Š. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaitęs su buvusia darbuotoja A. Š. ir ji neturi jokio piniginio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, į ieškovą (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės A. Š. ieškovui (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo direktoriaus M. B. 2020 m. spalio 27 d. įsakymu atsakovė buvo atleista iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Su atsakove ieškovas pilnai yra atsiskaitęs, kas matyti iš pridedamų dokumentų – pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei bankinių mokėjimų. Ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-110-2010/2021, kuriuo komisija nutarė išieškoti iš (duomenys neskelbtini) A. Š. naudai 859,45 Eur su darbo santykiais susijusią sumą bei 1350,56 Eur netesybas. Atsakovė tik jau bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje pateikė versiją, kad iš ieškovo direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos išmokėtos pinigų sumos nėra darbo užmokesčio jai išmokėjimas. Iš asmeninės ieškovo direktoriaus M. B. sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai atsakovės naudai: 2019 m. rugsėjo 30 d. – 260 Eur; 2019 m. gruodžio 7 d. – 270 Eur; 2020 m. sausio 7 d. – 270 Eur; 2020 m. spalio 8 d. – 250 Eur. Ieškovas tvirtina, kad visi šie išvardinti mokėjimai, priešingai nei teigia atsakovė, yra jai darbo užmokesčio išmokėjimas. Visi šie mokėjimai ieškovo buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojami kaip atsiskaitymas su atsakove sumokant jai darbo užmokestį. Ieškovas pažymi, kad atsakovė darbo ginčų komisijai teikdama 2021 m. sausio 29 d. prašymą dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio nurodė tik apie už 2020 m. spalį jai neišmokėtą 607 Eur darbo užmokestį, bet nenurodė, kad jai už kurį nors ankstesnį mėnesį ieškovas darbo užmokesčio būtų neišmokėjęs ar dalinai neišmokėjęs. Ieškovas ne tik atsakovei, bet ir kitiems bendrovės darbuotojams mokėjo darbo užmokestį iš bendrovės direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos. Ieškovo direktorius M. B. yra atskaitingas asmuo ir tokie atsiskaitymai iš bendrovės direktoriaus asmeninės sąskaitos už bendrovės prievoles, įskaitant susijusias su darbo teisiniais santykiais, jas taip pat pabaigia. Svarbu ir tai, kad viename iš ieškovo direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos atliktų mokėjimų atsakovės naudai – 2019 m. rugsėjo 30 d., suma 260 Eur – konkrečiai nurodoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) atsakovei mokamas darbo užmokestis. Taigi atsakovei buvo žinoma ir jai tiko, kad jai darbo užmokestis buvo išmokamas bankiniais pavedimais tiek iš bendrovės sąskaitos, tiek iš bendrovės direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos, ji jokių pretenzijų visą darbo santykių tarp šalių buvimo laiką dėl to nereiškė. Jokios tariamos išlaidos nebuvo dengiamos pirmiau išvardintais mokėjimais atsakovės naudai iš ieškovo direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos. Niekada atsakovė nenaudojo asmeninio automobilio ieškovo interesais.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovo (duomenys neskelbtini) vadovas M. B., ieškovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas yra pilnai atsiskaitęs su atsakove. Dalis darbo užmokesčio pervesta iš M. B. asmeninės sąskaitos. Tomis dienomis atsakovė žodžiu paprašė jo pervesti jai dalį atlyginimo. Toks buvo jų žodinis susitarimas. Įmonės vadovas pervedė lėšas iš asmeninės, o ne įmonės sąskaitos, nes jam taip buvo patogiau. Buvo pervesta suma, padaryta avansinė apyskaita. Jei būna ne darbe, pasirenka tokį mokėjimo būdą. 2019-09-30 mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) atsakovei toks įrašas nesukėlė klausimų, gavus pervedimą. Kituose trijuose mokėjimuose nenurodė, kad tai – darbo užmokestis, galbūt nesuspėjo, per klaidą nenurodė dėl kažkokių fizinių ar mechaninių keblumų, tik vėliau įformino, kad tai – darbo užmokestis. Jokios kitos lėšos, išskyrus darbo užmokestį, darbo laikotarpiu atsakovei nebuvo pervestos. A. Š. pareigos pagal sutartį – pardavimų vadovė; realiai atliko kitokias pareigas: prekių užsakymas, pristatymas, pardavimas. Ji naudojosi įmonės automobiliais visą darbo laikotarpį. Kuras buvo pilamas naudojant įmonės korteles. Automobilius prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) įmonė atsakovei niekada nemokėjo jokių lėšų už automobilių priežiūrą, naudojimą ar pan. Atsakovė teigia, kad 2019-09-30 ir 2019-12-07 mokėjimai nėra darbo užmokestis, tačiau tokiu atveju jai turėjo trūkti dalies atlyginimo 2019 m. pabaigoje. Atsakovė po to dirbo įmonėje dar metus, tačiau nereiškė pretenzijų dėl trūkstamo atlyginimo. Gal ir buvo keli atlyginimo vėlavimo atvejai, bet ne visą laikotarpį.
Atsakovės A. Š. atstovas advokatas Ignas Dargužas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo ginčų komisija teisingai nustatė ginčo aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktus. Ieškovas, kontroliuojantis savo apskaitą ir galėdamas koreguoti buhalterinius įrašus, siekia nepagrįstai sutaupyti atsakovės sąskaita. M. B. asmeniniu? prievolių? atsakovei vykdymas negali būti vertinamas kaip darbo užmokesčio mokėjimas. 2019 m. rugsėjo 30 d. (260 Eur), 2019 m. gruodžio 7 d. (270 Eur), 2020 m. sausio 7 d. (270 Eur), 2020 m. spalio 8 d. (250 Eur) mokėjimais realiai buvo vykdomos M. B. asmeninės prievolės atsakovei bei kompensuojamos jos su darbo pareigu? vykdymu susijusios smulkios išlaidos. Tai, kad M. B. mokėjimai nėra laikytini darbo užmokesčio sumokėjimu, patvirtina ta aplinkybė, kad mokėjimu? sumos neatitinka priskaičiuotu? sumu? ir mokėjimai atlikti netgi darbdavio mokamiems avansams neįprastu laiku, t.y. mėnesio pradžioje. Pažymėtina tai, kad darbo sutartyje yra įtvirtinta, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį darbuotojai mokamas kito mėnesio 5 dieną. Be to, tik viename iš keturiu? M. B. mokėjimo pavedimu? mokėjimo paskirtyje (greičiausiai per klaidą) nurodoma, kad 260 EUR mokėjimas yra „darbo užmokestis“. 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovė elektroniniu paštu susiekė su ieškovo buhaltere L. O. dėl darbo užmokesčio mokėjimu? už 2020 m. Buhalterė 2020 m. gruodžio 16 d. atsiuntė vykdytu? mokėjimu? sąrašą, pagal kurį ieškovo apskaitoje mokėjimu? 2020 m. sausio 7 d. (270 Eur sumai) ir 2020 m. spalio 8 d. (250 Eur sumai) nėra. Tai įrodo, kad 2020 m. sausio 7 d. ir spalio 8 d. M. B. mokėjimai nebuvo susiję su darbo užmokesčio išmokėjimu ir jie ieškovo buhalterijoje nebuvo apskaitomi. Taip pat pagal buhalterės pateiktus duomenis už 2020 m. sausio mėn. sumokėta 2020 m. vasario 24 d., o ne, kaip teigia ieškovas, 2020 m. sausio 7 d. Ieškovas yra atsakingas už savo apskaitą ir gali koreguoti buhalterinius įrašus, todėl ieškovo argumentai apie tikrąją M. B. įvykdytu? mokėjimu? paskirtį vertintini kritiškai.
Atsakovės A. Š. atstovas advokatas Ignas Dargužas bylą nagrinėjant teisme prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad aptariami keturi mokėjimai iš įmonės direktoriaus banko sąskaitos į atsakovės sąskaitą nėra susiję su darbo užmokesčiu. Tai – mokėjimai už atsakovės asmenines išlaidas. Vadovas pasakė atsakovei nuvykti atlikti automobilio techninę apžiūrą, sumokės vėliau. Atsakovė mokėjo už automobilio techninę apžiūrą, remonto darbus, tepalų keitimą. Įmonė veda apskaitą netvarkingai. Apskaitą galima tikslinti, dokumentus, apyskaitas parengti vėliau. Iš ieškovo pateiktų apyskaitų neaišku, kada aptariamos keturios įmokos buvo įmonės buhalterijoje apskaitytos kaip darbo užmokestis. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su buhaltere panašu, kad jos kaip darbo užmokestis susirašinėjimo metu nebuvo apskaitytos. Atsakovė yra pakankamai jaunas žmogus, vengia konfliktų, turi sutuoktinį, kuris pakankamai gerai uždirba, gali išlaikyti šeimą. Atsakovė nenorėjo dėl kelių šimtų eurų vėlavimo kelti konfliktą su įmonės vadovu, rizikuoti prarasti darbą sudėtingu pandemijos laikotarpiu. Dažnas fizinis asmuo nepatikrina gautų mokėjimų paskirties per internetinę bankininkystę banko svetainėje. Dažnai asmenys tik patikrina lėšų likutį bankomate, pamato padidėjusią sumą. Banko programėlėje telefone matyti mokėtojas ir mokėjimo suma, nesimato mokėjimo paskirties.
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad atsakovė A. Š. nuo 2017-10-02 iki 2020-11-10 dirbo (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. 2017-10-02 darbo sutartyje (b. l. 13-15) nustatytas darbo užmokestis – 380 Eur per mėnesį (t. y. minimalaus dydžio darbo užmokestis), mokamas kiekvieno mėnesio 5 d. Iš darbo atsakovė atleista 2020-10-27 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 17). Nėra ginčo, kad darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas tik banko pavedimais, grynais nebuvo mokama.
Ieškovas į bylą pateikė pažymas apie atsakovei 2017-2020 m. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuriose nurodoma, kad atsakovei 2017 m. priskaičiuota išmokėti 970,32 Eur, išmokėta 970,32 Eur; 2018 m. priskaičiuota išmokėti 4236 Eur, išmokėta 4236 Eur; 2019 m. priskaičiuota išmokėti 4544,41 Eur, išmokėta 4316,17 Eur; 2020 m. priskaičiuota išmokėti 5678,01 Eur, išmokėta 5677,78 Eur (b. l. 34-37). 2020 m. pažymoje išmokėtina už sausio mėnesį suma (419,02 Eur) įrašyta du kartus. Remiantis pažymomis ir atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio mėnesio išmokėtina suma sudubliuota, išmokėtina atsakovei su darbo santykiais susijusi suma už 2017-2020 m. iš viso yra 15 009,72 Eur (970,32 Eur + 4236 Eur + 4544,41 Eur + 5678,01 Eur – 419,02 Eur).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas atsakovei sumokėjo visą priskaičiuotą 15 009,72 Eur darbo užmokestį.
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Duomenų, kad šalims galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, tokio susitarimo nepateikta ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.
DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą ir aiškumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakove).
Ieškovas (duomenys neskelbtini) remiasi pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytais duomenimis ir teigia, kad atsakovei A. Š. 2017-2020 m. išmokėjo iš viso 15 200,27 Eur sumą (970,32 Eur + 4236 Eur + 4316,17 Eur + 5677,78 Eur), t. y. susidarė 190,80 Eur permoka (15 200,27 Eur – 15 009,72 Eur).
Ieškovo (duomenys neskelbtini) sudarytose pažymose kaip atsakovei išmokėtas darbo užmokestis, be kita ko, įtraukti 2019-09-30 (260 Eur), 2019-12-07 (270 Eur), 2020-01-07 (270 Eur), 2020-10-08 (250 Eur) mokėjimai iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. B. asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37, 56, 66, 68, 70), bendra suma 1050 Eur.
Kiti į pažymas įtraukti darbo užmokesčio mokėjimai atsakovei buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-55, 57-65, 67, 69, 71-78).
Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėti 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 mokėjimai iš M. B. asmeninės sąskaitos nebuvo darbo užmokestis, buvo skirti padengti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su automobilio naudojimu ir kt. Atsakovė palaiko Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendime Nr. DGKS-1311 darbo byloje Nr. APS-110-2010/2021 padarytas išvadas (b. l. 81-85) ir laiko, kad reali (duomenys neskelbtini) išmokėta atsakovei suma yra 14 150,27 Eur (15 200,27 Eur – 1050 Eur), darbdavys liko jai skolingas 859,45 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (15 009,72 Eur – 14 150,27 Eur).
2019-09-30 mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis „DUZ/(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 70). 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „Pinigų pervedimas“ (b. l. 56, 66, 68).
Pažymėtina, kad nei viena bylos šalis nepateikė versijos, kad 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 atlikti pavedimai buvo skirtingos paskirties mokėjimai, kad dalis šių mokėjimų yra darbo užmokestis, o dalis yra kitokios paskirties. Atvirkščiai, abi šalys tai kategoriškai neigia. Ieškovo (duomenys neskelbtini) vadovas M. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad atsakovei A. Š. pervesdavo tik darbo užmokestį, jokių kitų sumų nemokėdavo, nebuvo jokio susitarimo mokėti atsakovei lėšas, išskyrus darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Atsakovės atstovas advokatas Ignas Dargužas bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad jokia 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 mokėjimų dalis nėra darbo užmokestis.
Ieškovas pateikė įvairių mokėjimo nurodymų iš įmonės direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos išrašus (b. l. 4-10), kurie atitinka ieškovo paaiškinimus, kad iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. B. sąskaitos kai kuriais atvejais buvo mokamas atlyginimas, komandiruotpinigiai ir kitos išmokos kai kuriems (duomenys neskelbtini) darbuotojams.
Ieškovas pateikė duomenis apie įmonės apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu asmenis ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurie patvirtina, kad darbo santykių laikotarpiu už A. Š. darbdavys mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio (b. l. 114-126). Valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo priskaičiuoto atitinkamą mėnesį darbo užmokesčio (atsakovės atveju – nuo pagal darbo sutartį sutarto minimalaus darbo užmokesčio). Ieškovo pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius atsispindi būtent bendras atitinkamą mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, o faktiniai mokėjimai, atlyginimo pavedimai atsakovei šiuose pranešimuose nefigūruoja. Todėl šie pranešimai apie apdraustuosius nei patvirtina, nei paneigia ieškovo teiginių, kad 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 pavedimai iš ieškovo direktoriaus banko sąskaitos buvo darbo užmokestis atsakovei.
Ieškovas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 avanso apyskaitas, sudarytas ir pasirašytas įmonės vadovo, apie atsiskaitymus tarp įmonės vadovo ir įmonės. Iš šių dokumentų galima suprasti, kad 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, 2020-10-08 mokėjimai iš M. B. asmeninės sąskaitos įtraukti į įmonės avanso apyskaitas kaip įmonės direktoriaus išlaidos mokant atlyginimus (b. l. 128-131). Darbo ginčų komisijai šios apyskaitos nebuvo pateiktos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų patikrinti šių apyskaitų sudarymo laiką, ar šios apyskaitos sudarytos iki atsakovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją, ieškovo kreipimosi į teismą.
Iš darbdavio pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad nuo atsakovės darbo pradžios 2017 m. iki 2019 m. rugsėjo atsakovei buvo sumokamas priskaičiuotas darbo užmokestis beveik visada sekančio mėnesio pirmoje pusėje, dažniausiai nežymiai praleidus sutartyje numatytą mokėjimo terminą (mėnesio 5 d.) (b. l. 34-36). Tokia pažymose matoma praktika pasikeičia po 2019-09-17, kai atsakovei buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2019 m. rugpjūtį. Už 2019 m. rugsėjį – gruodį atsakovei paskaičiuotas išmokėtinas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) po 379,12 Eur per mėnesį. Pažymose mokėjimai įrašyti už 2019 m. rugsėjį – 260 Eur 2019-09-30 (mokėjimas iš įmonės direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos ir suma neatitinka priskaičiuoto atlyginimo dydžio); už 2019 m. spalį – 379,12 Eur 2019-12-04 (mokėjimas vėluoja mėnesį); už 2019 m. lapkritį – 270 Eur (mokėjimas iš įmonės direktoriaus M. B. asmeninės sąskaitos ir suma neatitinka priskaičiuoto atlyginimo dydžio). Nuo 2019 m. gruodžio pažymose nurodoma, kad atsakovei darbo užmokestis už kiekvieną mėnesį sumokamas tam mėnesiui dar nesibaigus, neretai mėnesio, už kurį mokama, pradžioje, t. y. visi atlyginimai mokami avansu (b. l. 36-37).
Atkreiptinas dėmesys, kad toks aptartas pažymų turinys neatitinka įmonės vadovo M. B. paaiškinimų teisme. Įmonės vadovas bylą nagrinėjant teisme teigė, kad pagal žodinį susitarimą kelis kartus iš savo sąskaitos išmokėjo atsakovei avansą, tačiau neteigė, kad apskritai buvo susitarta nuo 2019 m. pabaigos pradėti visą atlyginimą mokėti iš anksto, nesibaigus mėnesiui, už kurį mokama.
Tokia pažymose fiksuojama aplinkybė, kad visi atlyginimai atsakovei nuo 2019 m. pabaigos buvo mokami avansu, ne tik neatitinka įmonės direktoriaus paaiškinimų, bet ir verslo logikos, įprastos verslo praktikos. Neaišku, kodėl įmonė pakeistų ankstesnę mokėjimų tvarką ir pradėtų atlyginimus savo nuožiūra, be susitarimo su darbuotoju mokėti iš anksto.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020-01-17 mokėjimas 379,12 Eur pažymoje nurodytas kaip mokėjimas už 2020 m. sausį, nors neatitinka šį mėnesį mokėtinos sumos (2020 m. sausio mokėtina suma – 419,02 Eur). 2020-01-17 mokėjimas atitinka 2019 m. gruodį išmokėtiną algą 379,12 Eur. Analogiškai 2020-06-23 mokėjimas 419,02 Eur pažymoje nurodytas kaip mokėjimas už 2020 m. birželį, nors neatitinka šį mėnesį mokėtinos sumos (429,02 Eur). 2020-06-23 mokėjimas atitinka 2020 m. gegužę išmokėtiną algą 419,02 Eur. Taip pat ir 2020-11-09 mokėjimas 429,02 Eur atitinka būtent ankstesnį mėnesį – 2020 m. spalį išmokėtiną algą, nors pažymoje nurodytas kaip vienas iš mokėjimų už 2020 m. lapkritį (2020 m. lapkričio mokėtina suma – 1018,79 Eur).
Iš tokio pateiktų pažymų turinio ir įmonės direktoriaus paaiškinimų labiau tikėtina, kad įmonės pateiktose pažymose informacija apie tai, už kurį mėnesį buvo mokamas atlyginimas, yra klaidinga. Po 2019 m. rugpjūčio mokėjimai pažymose priskirti ne tiems mėnesiams, už kuriuos sumokėta. Kitaip nei užfiksuota pažymose, atlyginimas 2019 m. pabaigoje – 2020 m. atsakovei nebuvo mokamas iš anksto, t. y. nesibaigus einamajam mėnesiui, bet kaip ir iki 2019 m. rugpjūčio buvo mokamas už praėjusį mėnesį. 2020-01-17 mokėjimas (379,12 Eur) buvo atliktas už vieną iš 2019 m. mėnesių, kai minimalios algos dydis atskaičius mokesčius buvo būtent 379,12 Eur, 2020-02-24 mokėjimas (419,02 Eur) buvo atliktas už 2020 m. sausį (2020 m. sausio išmokėtinas atlyginimas yra būtent 419,02 Eur), ir t. t.
Kad 2020-01-17 mokėjimas (379,12 Eur) buvo atliktas už vieną iš 2019 m. mėnesių, o ne už 2020 m. sausį, atitinka ir atsakovės A. Š. pateikto susirašinėjimo su buhaltere turinį (b. l. 101). Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovas advokatas teisme paaiškino, kad atsakovė elektroniniais laiškais susisiekė su ieškovo buhaltere, kuri 2020-12-16 pateikė informaciją apie atliktus darbo užmokesčio mokėjimus už 2020 m. Ieškovas ir ieškovo atstovas advokatas bylą nagrinėjant teisme neginčijo nurodyto susirašinėjimo autentiškumo. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2020-01-17 mokėjimas laiške nenurodytas kaip vienas iš mokėjimų už 2020 m. darbo užmokestį. Kaip pirmas mokėjimas už 2020 m. laiške nurodomas 2020-02-24 pavedimas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad 2020-12-16 susirašinėjime su buhaltere kaip atlyginimo mokėjimai atsakovei už 2020 m. nenurodyti ir 2020-01-07 bei 2020-10-08 mokėjimai, kurie buvo atlikti iš direktoriaus asmeninės sąskaitos.
Kad mokėjimai darbdavio pateiktose pažymose priskirti ne tiems mėnesiams, už kuriuos realiai sumokėta, aktualu vertinant šalių paaiškinimus apie mokėjimų iš direktoriaus asmeninės sąskaitos paskirtį. Pagal darbo sutartį ir darbdavio pažymas, atsakovei už 2019 m. rugsėjį – 2020 m. sausį išmokėtinas atlyginimas būtų 1935,50 Eur (379,12 Eur už rugsėjį + 379,12 Eur už spalį + 379,12 Eur už lapkritį + 379,12 Eur už gruodį + 419,02 Eur už 2020 m. sausį). Iš įmonės sąskaitos atsakovei už šį laikotarpį išmokėta iš viso 1556,38 Eur: 379,12 Eur 2019-12-04, 379,12 Eur 2019-12-19, 379,12 Eur 2020-01-17, 419,02 Eur 2020-02-24. Skirtumas tarp mokėtinos sumos 1935,50 Eur ir iš įmonės sąskaitos išmokėtos sumos 1556,38 Eur yra 379,12 Eur. Į pažymas taip pat šiuo laikotarpiu įtraukti trys mokėjimai iš įmonės direktoriaus asmeninės sąskaitos 2019-09-30, 2019-12-07, 2020-01-07, kurių bendra suma yra 800 Eur. Taigi iš įmonės direktoriaus sąskaitos sumokėta atsakovei suma 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje neatitiko paskaičiuotos atsakovei algos. Jei, kaip teigia ieškovas, šie mokėjimai iš direktoriaus asmeninės sąskaitos atsakovei buvo darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tai 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje susidarė daugiau kaip 400 Eur darbo užmokesčio permoka, kuri po to tęsėsi iki darbo santykių pabaigos, atlyginimai buvo mokami avansu. Tokia versija, kaip jau minėta, neatitinka nei verslo logikos, nei paties ieškovo direktoriaus paaiškinimų.
Atsižvelgiant į šių darbdavio pateiktų pažymų turinį, į atsakovės pateikto 2020-12-16 susirašinėjimo su buhaltere turinį, į tai, kad trijuose iš keturių aptariamų mokėjimo nurodymų iš M. B. sąskaitos mokėjimo paskirtis nurodyta „pinigų pervedimas“, į tai, kad laikant šiuos mokėjimus darbo užmokesčiu išeitų, jog įmonė daugiau nei metus avansu mokėdavo darbuotojai atlyginimą, kas neatitinka nei ieškovo, nei atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų, taip pat ir į tai, kad būtent ieškovas turi pareigą užtikrinti skaidrų ir aiškų darbo užmokesčio mokėjimų fiksavimą ir pateikti pakankamus ir neprieštaringus įrodymus apie darbo užmokesčio sumokėjimą, teismas pripažįsta labiau tikėtinomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad mokėjimai iš M. B. asmeninės banko sąskaitos buvo skirti ne dengti darbo sutartyje numatytą atsakovės darbo užmokestį. Tokia išvada paaiškina ir pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nenuoseklumą – panašu, kad atlyginimai atsakovei iš įmonės sąskaitos visu darbo santykių laikotarpiu buvo mokami analogiškai, sekantį mėnesį, nežymiai vėluojant (2019 m. pabaigoje vėlavimas ženklesnis ir susidaro nepriemoka), tačiau įtraukus į buhalterinę apskaitą mokėjimus iš įmonės vadovo asmeninės sąskaitos kaip darbo užmokestį atsakovei, kitų mokėjimų priskyrimas pažymose apie darbo užmokestį buvo nurodytas klaidingai, nebe prie tų mėnesių, už kuriuos buvo mokėta.
Nors atsakovė išsamiai nedetalizavo, už ką pervestos konkrečios sumos iš įmonės direktoriaus asmeninės banko sąskaitos (pvz., kiek pervesta už, kaip nurodė atsakovė, automobilio tepalų keitimą, remontą ir kt.), visgi sutiktina su jos atstovo argumentais, kad tokios pareigos atsakovė šioje byloje ir neturi. Šiai bylai aktualu tai, ar šios sumokėtos lėšos buvo pagal sutartį priskaičiuotas darbo užmokestis, kas byloje neįrodyta.
Kaip minėta, šalys neteikė versijos, kad dalis mokėjimų iš direktoriaus sąskaitos buvo darbo užmokestis atsakovei, kita dalis – kitokios paskirties mokėjimai, to neįrodinėjo. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad įmonės direktoriaus atliktų įmokų paskirtis tarpusavyje skiriasi.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, ieškovui neįrodžius, kad visiškai atsiskaitė su atsakove nutraukus darbo sutartį, ieškinys atmestinas ir atsakovei priteistina 859,45 Eur su darbo santykiais susijusi suma, atskaičius mokesčius (15 009,72 Eur priskaičiuota suma – 14 150,27 Eur iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervesta suma).
Dėl netesybų.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamu atveju pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovas su atsakove neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, uždelsimas atsiskaityti įvyko ne dėl atsakovės kaltės, todėl darbdavys privalo mokėti netesybas.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, 5.1 punktą, kuris nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų duomenų matyti (b. l. 19), kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 607 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).
Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2020 m. lapkričio 10 d. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau yra suėjęs, todėl atsakovei priklausytų 3642 Eur (607 Eur x 6 mėnesiai) netesybų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Teismas, atsižvelgęs į atsakovei neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su ja laikotarpį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, laiko, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pakankama 1400 Eur išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos), tokio dydžio išmoka teismo vertinimu atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Ši suma nurodyta neatskaičius mokesčių.
Dėl kitų klausimų išsprendimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė atsiliepimu teismo prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie šias išlaidas nepateikė.
Teismo patirtos 5,18 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. DGKS-1311 darbo byloje Nr. APS-110-2010/2021 netenka galios (DK 231 str. 7 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 859,45 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 45 ct) neišmokėtą darbo užmokestį (suma atskaičius mokesčius) ir 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) netesybas (suma neatskaičius mokesčių).
Priteisti valstybės naudai iš (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,18 Eur (penkių eurų 18 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Gema Janušienė