Civilinė byla Nr. e2-151-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00013-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.6; 3.1.18.2.7; 3.3.2.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo ir netesybų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      pripažinti 2023 m. kovo 23 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminari sutartis) pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė nupirko iš atsakovės 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – poilsio patalpų (duomenys neskelbtini);

1.2.                      pripažinti, kad pagal preliminarią sutartį ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų;

1.3.                      priteisti ieškovei iš atsakovės 29 400 Eur netesybų už 2023 m. lapkričio 30 d.–2024 m. sausio 10 d. laikotarpį ir po 700 Eur per dieną nuo 2024 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

1.4.                      patenkinus 1.1 papunkčio reikalavimą, nustatyti ieškovei prievolę sumokėti atsakovei 50 000 Eur per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

1.5.                      pripažinti ieškovei teisę taikyti įskaitymą ir mokėtinus 50 000 Eur sumažinti tiek, kiek teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės bus priteista netesybų ir bylinėjimosi išlaidų.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1.                      įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą atsakovei perleisti nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

2.2.                      uždrausti atsakovei  sudaryti jai priklausančios 1/2  poilsio patalpų hipotekos sandorius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

2.3.                      uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) parduoti atsakovei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą atsakovei priklausančios 1/2 dalies poilsio patalpų pagal jų paskirtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

2.4.                      areštuoti atsakovės lėšas, neviršijant 29 400 Eur, iki teismo sprendimo dėl lėšų priteisimo įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad pagrindė ieškinio reikalavimus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė gavo pinigus už parduodamas patalpas, bet atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Poilsio patalpos priklauso atsakovei. Ji gali dar kartą jas parduoti ar kitokiu būdu perleisti arba suteikti kitiems asmenims kitokias daiktines teises, pavyzdžiui, apsunkinti turtą hipoteka. Pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į patalpas, ji įgytų teisę pirkti arba nuomoti iš valstybės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalį, reikalingą naudoti patalpas pagal jų paskirtį. Atsakovė pardavė poilsio patalpas, bet siekia įsigyti tą pačią žemės sklypo dalį. Atsakovės turtinė padėtis bloga. Priteisus ieškovei iš atsakovės netesybas, jų išieškojimas gali pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones:

4.1.                      įrašą Nekilnojamojo turto registre uždrausti atsakovei perleisti nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

4.2.                      uždrausti atsakovei sudaryti 1/2  poilsio patalpų hipotekos sandorius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

4.3.                      uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai parduoti atsakovei žemės (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą atsakovei priklausančios 1/2 dalies poilsio patalpų naudoti pagal jų paskirtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5.       Teismas atmetė kitą prašymo dalį.

6.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynybos būdą, pagrindė ieškinio reikalavimus faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Teismas nustatė, kad yra pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama areštuoti atsakovės lėšas, nurodė aplinkybes, susijusias su preliminariosios sutarties vykdymu. Ieškovė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.

8.       Teismas įvertino, kad ginčo turto ar jam naudoti skirto valstybinės žemės sklypo ar iš jų kylančių teisių perleidimas ar kitoks jų suvaržymas, apsunkinimas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, todėl pritaikė konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Mūsų laikas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas preliminariai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, jos atsisakymo pratęsti preliminariosios sutarties įvykdymą, preliminariosios sutarties pasibaigimo, šalių pareigos vykdyti pasibaigusią sutartį, aplinkybės, kad ieškovė nesumokėjo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos turto pardavimo kainos. Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, todėl ji negali būti pripažinta pagrindine sutartimi.

9.2.                      Byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Teismas neįvertino, kad ieškovė neįvykdė didesnės prievolės atsakovei – neperdavė tame pačiame pastate dalies įrengtų ne mažiau negu dvigubai didesnių patalpų, kurių plotas – 276 kv. m. Ieškovė, būdama atsakovės skolininke, pareiškė nepagrįstą ieškinį.

9.3.                      Teismas neįsigilino į ginčo esmę, nenustatė reikšmingų aplinkybių, neteisingai preliminariai įvertino įrodymus, neįvertino ieškovės nesąžiningumo.

9.4.                      Atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir siekė išsaugoti sutartį. Ieškovė siekia išvengti susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo (preliminariosios sutarties 2.3 papunktis) ir neatlygintinai įgyti teisę į žemės sklypo dalį. Sandorio vertė įsigyjant patalpų dalį su žeme ir be žemės skiriasi. Teismas neįvertino, kad preliminariojoje sutartyje šalys susitarė ne dėl daikto žemės sklype, bet 1/2 dalies patalpų pastate, o klausimą, susijusį žeme ir inžineriniais tinklais, nutarė spręsti vėliau.

9.5.                      Ieškovė nenurodė, kad kitoje byloje dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei, ji kaip trečiasis asmuo veikia atsakovės pusėje (Plungės apylinkės teismo civilinė byla e2-63-1086/2024, ankstesnis Nr. e2-2312-995/2022). Klaipėdos apygardos teismas panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, ir perdavė ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. e2A-80-1092/2023). Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą išspręsti žemės sklypo pardavimo atsakovei klausimą. Apskųsta nutartimi teismas uždraudė tai padaryti.

9.6.                      Atsakovė – nekilnojamojo turto savininkė. Jai priklausantis turtas nesunykęs. Atsakovei negali būti apribota teisė įsigyti valstybinės žemės sklypą pagal nesąžiningos ieškovės prašymą.

10.       Ieškovė UAB „Astoga“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti daiktą, perdavė jį ieškovei valdyti. Dėl to preliminarioji sutartis pripažintina pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau – CK) 6.309 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties pasibaigimas negali būti konstatuotas pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį.

10.2.                      Ieškovė neturėjo prievolės dar kartą sutikti pratęsti preliminariosios sutarties terminą, nes ji įvykdė visas prievoles pagal nurodytą sutartį. Ieškovė neprivalėjo sudaryti su atsakove atskiro susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo. Toks susitarimas reikalingas sudarant pagrindinę sutartį. Pardavusi poilsio patalpas, atsakovė neturės kitų patalpų, todėl neturės teisės ir poreikio naudotis žemės sklypu. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei.

10.3.                      Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

10.4.                      Atsakovė nesąžininga, nes neteisingai aiškina preliminariosios sutarties sąlygas, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė sumokėjo atsakovei 300 000 Eur, bet pastaroji, atsisakiusi sudaryti preliminariąją sutartį, jų negrąžina. Atsakovė neteisingai nurodo, kad turi priešinį reikalavimą dėl patalpų perdavimo, nes dar nesuėjo terminas, o perduotinų patalpų apskritai dar nėra. Atsakovė nuslėpė, kad gavo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą perleisti žemės nuomos teisę. Atsakovė siekia nusipirkti iš valstybės žemės sklypą be aukciono spekuliaciniais tikslais ir perparduoti jį ieškovei kartu su patalpomis brangiau negu susitarta preliminariojoje sutartyje.

10.5.                      Atsakovė kitoje byloje patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ne visą 1,7992 ha žemės sklypą, bet tik jo dalį – 0,2754 ha, reikalingą poilsio patalpoms eksploatuoti (civilinė byla e2-63-1086/2024).

10.6.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekliudys teismui išnagrinėti bylos dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypo dalį, nes nurodytos bylos nagrinėjimas teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdytas iki bus išnagrinėta ši byla.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ar ne.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti; dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimo 

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

14.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

16.       Ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik išsamių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

17.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pasirinko galimus jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, nurodė ieškinio faktines aplinkybes, kurias grindė rašytiniais įrodymais. Ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.

18.       Apeliantė teigia, kad apskųstoje nutartyje neįvertintos aplinkybės, kad ieškovė atsisakė pratęsti preliminariosios sutarties įvykdymo terminą, sudaryti papildomą susitarimą, preliminarioji sutartis pasibaigusi, ieškovė nesumokėjo visos turto pardavimo kainos, preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, todėl negali būti pripažinta pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodytas aplinkybes teismas įvertins tik ištyręs į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų ir išnagrinėjęs bylą iš esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje apeliantės nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliantės argumentai, susiję su ieškovės preliminariosios sutarties vykdymu, taip pat, kad ieškovė pareiškė ieškinį apeliantei būdama jos skolininke, nepagrindžia ieškovės nesąžiningumo. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdyti vertinimo

19.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021). Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019, 13 punktas).

20.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių apeliantės nesąžiningumą. Ieškovė neskundė nutarties, neginčijo nurodytos teismo išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne atsakovės nesąžiningumu, bet poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą, kad išvengtų teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia apeliantės nesąžiningumą.

21.       Akcentuotina tai, kad išimtiniais atvejais, kai sprendžiami ginčai dėl daiktinių teisių į turtą, teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias ginčą laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtinei teisei, yra jos perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl siekiant išlaikyti poziciją, esančią dabar (status quo) gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020, 24 punktas). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine patalpų pirkimo–paradavimo sutartimi. Apeliantė nurodo, kad ji – patalpų, dėl kurių šalys sudarė preliminariąją sutartį, savininkė. Jos nuosavybės teisė į ginčo patalpas išviešinta viešuose registruose. Dėl to pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – draudžiančiu Nekilnojamojo turto registre įrašu, kuriuo uždraudžiama apeliantei perleisti nuosavybės teises į 1/2 dalį poilsio patalpų ir draudimu apeliantei sudaryti jų hipotekos sandorius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismas užtikrino esamą padėtį ir užkirto kelią kilti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).

Dėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai parduoti apeliantei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą poilsio patalpoms naudoti pagal jų paskirtį

23.       Apeliantė teigia, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas nesunykęs. Jai negali būti apribota teisė įsigyti valstybinės žemės sklypą pagal nesąžiningos ieškovės prašymą. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja kitoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota išspręsti žemės sklypo pardavimo atsakovei klausimą (civilinė byla Nr. e2A-80-1092/2023).

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu nepatenkino apeliantės (kitoje byloje – ieškovės) reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. e2-2312-995/2022). Klaipėdos apygardos teismas panaikino nurodytą sprendimo dalį ir klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. e2A-80-1092/2023). Apeliantė kitoje byloje patikslino savo ieškinio reikalavimą ir prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ne visą 1,7992 ha žemės sklypą, bet tik jo dalį – 0,2754 ha, reikalingus eksploatuoti poilsio patalpoms (civilinė byla e2-63-1086/2024). Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdė nurodytą bylą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25.       Nustatytos aplinkybės nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarautų kitoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigota parduoti apeliantei pirmiau nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Be to, kita byla sustabdyta iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, t. y. pirmiau bus išspręstas daiktinių teisių į pastą klausimas, po to – valstybinės žemės sklypo pardavimo klausimas.

26.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, bet poilsio patalpų pardavimo. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvada, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su sklypo dalies pardavimu, neužtikrins galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo, susijusio su patalpų pardavimu, įvykdymo nagrinėjamoje byloje. Dėl to laikinoji apsaugos priemonė, kuria nustatytas draudimas Nacionalinei žemės tarnybai parduoti apeliantei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą poilsio patalpoms naudoti pagal jų paskirtį, naikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas Nacionalinei žemės tarnybai parduoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas 140422672) žemės (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą atsakovei UAB „Mūsų laikas“ priklausančiai 1/2 daliai negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpų (duomenys neskelbtini) naudoti pagal paskirtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“ prašymą taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas