VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės atstovams Mildai Simelytei, advokato padėjėjams Anarui Baširovui ir Mantui Baigiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“.

Teismas 

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą – 2 813,32 Eur, 350,08 Eur kompensuojamas palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykio metu buvo padaryta žala draudėjui S. B. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Įvykio metu Butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės žalų ekspertai nustatė, kad buvo padaryta žala Buto patalpos 1-1 sienai, grindims, Buto patalpos 1-2 grindims, sienoms, luboms. Pagal lokalinę sąmatą, draudėjo pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus buvo apskaičiuota, kad Buto remonto kaina sudaro 2 882,66 Eur. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama 2 824,66 Eur dydžio draudimo išmoką (2 882,66 Eur nuostolio suma – 58 Eur besąlyginė išskaita). Ieškinyje ieškovė taip pat paaiškina, kad ieškovės apdraustas Butas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirta bendrovė „Lazdynų butų ūkis“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“. Pastato administratorius privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Administratorius yra atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją UAB „Lazdynų butų ūkis“, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina – ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 11,34 Eur nusidėvėjimą, sudaro 2 813,32 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo neatliko, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškovė išvadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad UAB „Mano būstas Sostinė“ būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, nors būtent ieškovei tenka to įrodinėjimo pareiga. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Iš ieškinio visiškai neaišku, kokie konkretūs UAB „Mano būstas Sostinė“ veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovės draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą – atsakovė visų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Pabrėžia, kad ji, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, tikslu nustatyti jų būklę. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus taip pat privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip kartu tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Kadangi žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu žalos kilimo grėsmė, negali būti perkeliama namo administratorei – atsakovei (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimus apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus, todėl negalima spręsti, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė veiksmų vamzdžio trūkumams pašalinti (užkirsti kelią tokios avarijos atsiradimui). Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalaujama žalos suma nėra aiškiai detalizuota, žalos dydis apskaičiuotas neįvertinus buto nusidėvėjimo. Be to, ieškovės pateiktoje lokalinėje patalpų remonto sąmatoje yra nurodyti netikslūs atskiri paskaičiavimai, nes į ją įtrauktos papildomos ir nebūtinos išlaidos (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; netiesioginės išlaidos, t. y. PVM 21 %), kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis. Teigia, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Dublike ieškovė pabrėžia, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ji būtų atlikusi nuolatines ir kasmetines bendro naudojimo inžinerinės įrangos ar bendro naudojimo patalpų, iš kurių liejosi vanduo, apžiūras, fiksavusi jų būklę ir atitinkamai informavusi bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkus apie būtinybę imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad šie objektai atitiktų mechaninio atsparumo ir kitus reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Kadangi nėra pateikiama jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė vykdė jai teisės aktų nustatytas pareigas, laikytina, kad atsakovė nevykdė savo pareigų ir šių pareigų nevykdymas sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymi, kad jos apdraustas ginčo butas buvo remontuojamas, todėl ji į prašomą priteisti žalos dydį pagrįstai įskaičiuoja tiek tiesiogines, tiek netiesiogines (PVM, Sodros mokesčiai ir pan.) išlaidas. Nusidėvėjimas šiuo atveju neturėjo būti skaičiuojamas, nes, ieškovės duomenimis, nuo buto įrengimo (pastatas baigtas statyti 2015 m.) iki įvykio nebuvo praėję vieneri metai.

Tripliko atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“ (toliau – AB „Baltic Underwriting Agency“) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo su ieškovės pateiktu ieškiniu nesutinkanti ir palaikanti atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir argumentus. Nurodo, jog tarp UAB „ICOR“ ir Lloyd's draudikų, veikiančių per AB „Baltic Underwriting Agency“, buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti „ICOR“ grupei priklausančių įmonių turtiniai interesai, susiję su civilinės atsakomybės atsiradimu dėl draudžiamojo įvykio už žalą trečiojo asmens materialiam turtui ir/ar sveikatai, padarytą draudėjui vykdant apdraustą veiklą. Draudimo laikotarpis 2016 m. gruodžio 23 d. 00:00 val. – 2017 m. gruodžio 22 d. 24:00 val., besąlyginės išskaitos suma kiekvienam įvykiui – 2 000 Eur. Patikrinus duomenų bazes nustatyta, jog apie ginčo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykį adresu (duomenys neskelbtini) draudikui/draudiko atstovui AB „Baltic Underwriting agency“ draudimo sutarties galiojimo metu nebuvo pranešta, todėl draudimo apsauga minėtam įvykiui negalioja. Dėl šios priežasties, AB „Baltic Underwriting Agency“ vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykio ir teismo sprendimas šioje dalyje neturės įtakos draudiko teisėms ir pareigoms.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškovės poziciją, išdėstytą ieškinyje ir dublike. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu trūko vandentiekio vamzdis, pažeistos sienos abejose patalpose, matyti vandens sunkimosi žymės, kas iš esmės rodo, kad trūkimas buvo vamzdžio vertikalėje; pažeistos ir grindys, pažeidimai fiksuosi svetainėje, vonioje; ieškovė negali komentuoti, kodėl viešuose registruose įrašų apie administravimą nėra, po įvykio ieškovė kreipėsi su pretenzija į UAB „Lazdynų butų ūkis“, pastaroji pripažino, kad yra namo administratorė, ginčijo pretenziją kitais aspektais – nurodė, kad trūkimas įvyko Buto atsakomybės ribose; UAB „Lazdynų butų ūkis“ nevykdė jai pavestų namo administratoriaus pareigų; negali atsakyti, kada apie įvykį buvo pranešta; buto apžiūra yra derinama su draudėju, organizuojama, kada pavyksta suderinti; šiuo atveju ieškovė laiko, kad vėlesnė Buto apžiūra nesutrukdė įvertinti žalą; išvadą dėl bendro naudojimo vamzdžio trūkimo padarė iš to, kad pažeidimai buvo sienose abejose patalpose, vandens sunkimosi žymės taip pat rodė, kad vamzdis trūko vertikalėje; buvo ardytos plytelės, pažeidimas net ir luboms padarytas; iš ieškovės fiksuotų duomenų nematyti, kad trūkimas įvyko už ventilio ar skaitiklio; šlapo siena tarp patalpos 1-1 ir 1-2 patalpos, siena prie įėjimo; į žalos dydį įskaičiuotas visos vonios perklojimas plytelėmis, turtas turi būti atstatytas į pradinę padėtį, nėra galimybių pakeisti tik kelias plyteles; fiksuoti sienos pažeidimai vertikalėje, pačių vamzdžių ieškovė fiksuoti negalėjo, nes apžiūra atlikta šiek tiek vėliau; duomenų, kad avarinės tarnybos buvo kviestos, ieškovė neturi; linoleumas buvo nuimtas siekiant pakeisti vamzdžius; suliejimas buvo sienose, o lubos ir grindys buvo pažeistos tam, kad būtų pakeistas vamzdynas, reikalingas keitimas viso ploto; rugpjūčio 9 d. pranešta, kurios nuotraukos darytos 2017 m. rugpjūčio 11 d. matosi pagal jų pavadinimą; kad rugpjūčio mėn. buvo atliekamas remontas, ieškovė tokių duomenų neturi; draudimo sutarties sudarymo metu Buto būklė nebuvo fiksuota, tokios prievolės nėra; vamzdyno keitimas finansuotas tam, kad toliau neleistų vandens, yra atvejų, kai patys savininkai keičia bendro naudojimo vamzdžius, ieškovė problemų dėl to nedaro; ikiteisminėje stadijoje namo administravimo faktas nebuvo ginčijamas, UAB „Lazdynų butų ūkis“ pripažino, kad yra namo administratorius, ieškovė neturi duomenų, ar UAB „Lazdynų butų ūkis“ buvo sutartinis, ar savivaldybės paskirtas administratorius, turimi duomenys išvestiniai;  įmonę „Skolų rizikos sprendimai“ ieškovė pasitelkė ikiteisminiam žalos išieškojimui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai pabrėžė, kad atsakovė nebuvo paskirta ginčo namo administratoriumi, sutartys buvo sudaromos su atskirais savininkais, ginčo namas turėjo atskirus korpusus; STR galioja savininkams; UAB „Lazdynų butų ūkis“ rašte taip pat nurodė, kad namo administratorius dėl šito įvykio nebuvo kviečiamas; nebuvo registruotas namo savininkų pranešimas apie avariją, pakeisti vamzdžius prašymas taip pat neregistruotas; savininkai patys tvarkėsi savo butus, čia nėra daugiabutis namas, namo paskirtis kita ar mažiau butų; draudimas vienašališkai, kai viskas jau atverta, sugalvoja įvertinti padarytą žalą, kai įvykis rugpjūčio mėn., moka pinigus už tai, kad žmogus pats pasidarė remontą; jei gyventojas apie įvykį būtų pranešęs rugpjūčio mėn., draudikas Butą ir apžiūrėtų rugpjūčio mėn., gyventojas tik lapkričio mėn. pradėjo domėtis, kaip gauti žalos atlyginimą; niekur nepatvirtinta, kad trūko bendro naudojimo vamzdis; nuo kur vartotojo inžinierinė įranga eina, duomenų nėra; Sutarties su B. pas atsakovę nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad pastebėjo, jog jo Bute ant sienos (tarp vonios ir koridoriaus) atsiranda burbuliukai, po veidrodžiu, palietė sieną, ji buvo drėgna, pakvietė tėvą; su tėvu išrinko vonią, viskas buvo sausa, tada paskambino į Mano būstas ar Lazdynų būstą, kas administruoja pastatą, atvyko jų darbuotojas, pažiūrėjo ir pasakė, kad avarija nutikusi tarp sienų vamzdžiuose, greičiausiai ten kažkur lašėjo vanduo; klausė, ką jam daryti, atsakė, kad reikia daužyti sieną ir žiūrėti, kame problema; sakė daužyti sieną pačiam ar samdyti tam įmonę, tada vėl skambinti; tada paskambino draudimui, klausė, kaip daryti, sakė galima taip daryti, išdaužius sieną sakė skambinti ir sakyti kame problema; išdaužė sieną ir pamatė, jog problema buvo tame, kad buvo ne iki galo užspaustas, užpresuotas sujungimas; buvo sutvarkyta, nusiuntė draudimui foto, sakė daugiau nieko nedaryti, atvažiavo „žalistas“, nusifotografavo, įvertino, tada problema buvo sutvarkyta iki galo, nusiuntė sąskaitą draudimui ir gavo išmoką; (duomenys neskelbtini) namas – du butai virš jo; trys laiptinės po tris butus, devyni butai visame name; apie namo administratorių žinojo bendraudamas iš kaimynų, turėjo pasirinkti administratorių, nes ankstesnis buvo blogas; atvykusį žmogų iš administratoriaus žinojo, nes jis tvarkydavo problemas katilinėje, buvo ne kartą matytas, vardo, pavardės nežino; telefoną administratoriaus sužinojo iš interneto; gyvena ten pat; administruoja tas pats, atvažiuoja Mano būstas mašina; gyventojai administratorių pasirinko, kaimynas viską ruošė, jie visada namą aptarnavo; jungtinės veiklos, bendrijos name nėra; vietos nuotraukoje teisingos, vieta prie įėjimo į namą, iš kitos pusės vonia;  kai įvyko įvykis name nebuvo remonto, ant grindų pratekėjimo nebuvo; dušo kabiną patraukė, žiūrėjo, kas gali tekėti, ten buvo sausa, jokio vandens; Mano būstas atstovas apžiūrėjo viską; sienos mušimo darbus atliko samdyta įmonė; vandens skaitiklis yra bendrame koridoriuje, išėjus iš buto; kai išmušė sieną vamzdžių nekeitė, viską patikrino, grindyse buvo vamzdžio trišakis ir tam trišakyje taip pat reikėjo patikrinti, leido vandenį tik vienoje vietoje, ją užspaudė; vanduo po truputį kapsėjo, vamzdis buvo maždaug pusantro metro aukštyje; kai nori užsukti vandenį, eina į laiptinę; kai buvo tvarkoma siena, buvo vanduo ir jam atjungtas, ir visam namui, etapais; kad atidengti vamzdį ir pamatyti defektą, reikėjo išdaužyti sieną ir iš vienos, ir iš kitos pusės (iš vonios ir iš koridoriaus pusės); remontas buvo susijęs su trūkumų šalinimu, nes buvo plytelės, tokių pačių plytelių nebuvo, buvo apklijuota naujomis kitomis plytelėmis; paskutinį kartą remontas buvo darytas žmogaus, iš kurio nusipirko; linoleumas keistas, nes jis susigadino visas, nes reikėjo daužyti viską, linoleumas parudavo, jis buvo priklijuotas, kai jį nuiminėjo, jis buvo suplėšytas, sugadintas; prieš kažką darant jis viską derino su draudimu; kai remontavo, administratorius į jo namus nevažiavo; ar jis dėl administratoriaus paslaugų pats kažką pasirašinėjo, neatsimena, turėjo vieną administratorių, jis blogai atliko savo darbą, susirinko su kaimynais, aptarė, kad reikia keisti, turi kaimyną, kuris teisiškai viską suorganizavo; mokėjimus už paslaugas daro per aplikaciją ebustas.lt, sąskaitas iš namo administratoriaus gauna; pastebėjęs šlapią sieną į draudimą kreipėsi, į administratorių, po atvažiavimo kreipėsi į draudimą; iki įsigijimo jis nuomojosi šį butą apie metus laiko; buvo atliktas vamzdžio užspaudimas, keisti nereikėjo.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir S. B. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimas TI ANr. 429923085, Serija LD Nr. 108326467), kuria laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2047 m. birželio 30 d. buvo apdrausta draudėjui priklausanti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – 71,30 kv. m, į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens padarytą žalą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienbutis gyvenamasis namas, statybos pabaigos metai 2015 m. Be šio vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dar du 2015 m. statybos vienbučiai gyvenamieji namai – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančio statinių išdėstymo plano, byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad visi trys vienbučiai gyvenamieji pastatai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra sublokuoti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, jo bendras plotas 252,40 kv. m, kambarių skaičius – 3. Draudėjui S. B. 2017 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3962, 2017 m. liepos 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 4110, 2018 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-9313 pagrindu priklauso 7129/25240 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Iš liudytoju byloje apklausto S. B. parodymų nustatyta, kad faktiškai pastate (duomenys neskelbtini), yra trys butai, vienas iš kurių, esantis pirmame aukšte, susidedantis iš patalpų 1-1 (38,11 kv. m) ir 1-2 (3,13 kv. m ), bendras šių patalpų plotas lygus 41,57 kv. m, priklauso S. B. nuosavybės teise (toliau šios patalpos tekste vadinamos Butu).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytoju byloje apklausto S. B. parodymų taip pat nustatyta, kad galiojant draudimo apsaugai 2017 m. rugpjūčio 1 d. S. B. pastebėjo, jog Buto patalpos 1-1 sienoje, besiribojančioje su vonios patalpa 1-2, ties įėjimu į Butą atsirado pūslelės, sieną palietus ji buvo drėgna, ant šios sienos prieš tai kabėjo veidrodis. Tikslu nustatyti šios sienos drėkimo priežastį S. B. atitraukė dušo kabiną vonios patalpoje 1-2, stovėjusią ties šia siena, tačiau vonios siena, klijuota plytelėmis, buvo sausa, jokio vandens pratekėjimo požymių vonioje nebuvo. Apie drėkstančią sieną S. B. nurodo pranešęs bendrovei, kuri paprastai atlieka priežiūros darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau įvardinti kokia tai bendrovė liudytojas S. B. teismo posėdžio metu negalėjo. Taip pat apie drėkstančią sieną S. B. pranešė ieškovei 2017 m. rugpjūčio 9 d. 

Iš liudytoju byloje apklausto S. B. parodymų nustatyta, kad įvykio vietą netrukus po įvykio apžiūrėjo bendrovės, paprastai atliekančius priežiūros darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiuose pastatuose, darbuotojas, kuris nurodė esant tikėtina, jog siena Bute šlampa dėl sienoje esančių vamzdžių trūkumų, siūlė problemai spręsti išdaužyti sieną pačiam ar samdyti atitinkamą įmonę. Kas šis darbuotojas (jo vardas, pavardė), liudytojas S. B. nurodyti teismo posėdžio metu negalėjo. Ieškovės atstovai žalų ekspertai vertintojai Bute drėkstančią sieną apžiūrėjo du kartus 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. 2017 m. rugpjūčio 11 d. akte ieškovės atstovė žalų ekspertė vertintoja nurodė, kad spėjama avarijos priežastis – sienoje trūko vandentiekio vamzdis, pažymėjo sugadinimo vietą – Buto patalpos 1-1 sieną, nurodydama, kad likviduojant avariją gali būti sugadinta Buto patalpos 1-2 apdaila. 2017 m. lapkričio 7 d. akte ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nurodė, kad įvykį sąlygojo nesandarus vandentiekio vamzdis ties grindimis ir viduryje sienos, dėl atliktų vamzdžio keitimo darbų buvo ardytos vonios plytelės, nuimtas kambario linoleumas. Šiame akte ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas taip pat nurodė, kad įvykį sąlygojęs objektas (mova, lanksti jungtis ir pan.) ieškovės nebuvo paimtas, nes Buto apžiūros metu jis buvo jau pakeistas, vonios kambaryje apžiūros metu buvo atliekami apdailos darbai. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. B. parodymai, surinktos fotonuotraukos, iš kurių visumos nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovei atliekant Buto apžiūrą visoje vonioje ne tik buvo nuimtos visos plytelės, bet ir jos paviršiai buvo paruošti naujai apdailai – jose nematyti jokių atidengtų sienose esančių vamzdžių.

Tiesa, liudytoju byloje apklaustas S. B. teismo posėdžio metu teigė ir tai, kad ieškovės atstovas neva buvo atvykęs apžiūrėti Butą ir tuo metu, kai liudytojo pasamdyta įmonė išdaužė Buto patalpos 1-2 sieną, tikslu nustatyti sienos drėkimo priežastį, tačiau vien jo paaiškinimų tokiai aplinkybei nustatyti nepakanka: į bylą nėra pateiktas joks kitas ieškovės atstovo surašytas Buto apžiūros aktas, į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos tikėtina 2017 m. spalio 27 d. (data nurodyta, jų pavadinime), pačios savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jos buvo darytos būtent ieškovės atstovo, jose apskritai net nėra fiksuota liudytojo nurodyta įvykio priežastis – netinkamai suveržta vandentiekio vamzdžio veržlė sienos viduryje, nuotraukose, darytose tikėtina 2017 m. spalio 27 d., iš esmės fiksuoti vamzdžiai ties grindimis, nors liudytoju byloje apklaustas S. B. užtikrintai teigė, kad nesandariai priveržta buvo būtent sienos viduryje (apie metrą nuo grindų), o ne ties grindimis ant vandentiekio vamzdžio esanti veržlė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ieškovė įvykio priežastį – vandentiekio avariją, nustatė iš esmės remdamasi tik S. B. paaiškinimais, jo pateiktais duomenimis, tačiau pati vietoje įvykio priežasties tyrime nedalyvavo, jos betarpiškai nenustatinėjo.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai taip pat patvirtina, kad ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu 2017 m. lapkričio 28 d. išmokėjo draudėjui 2 824,66 Eur dydžio draudimo išmoką. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti žalą. Pretenzijoje ieškovė nenurodė atsakovei, kodėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo ji reiškia būtent atsakovei, tačiau pažymėjo, kad tokį reikalavimą reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsakiusi į šią ieškovės pretenziją. Byloje yra tik 2018 m. gegužės 16 d. atsakovės raštas, adresuotas ne ieškovei, o uždarajai akcinei bendrovei „Skolų rizikos sprendimai“, kuriame ieškovė nurodo, kad trūkęs vamzdis, dėl kurio įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas yra buto savininko atsakomybės ribose, už kurią ieškovė kaip namo administratorius neatsako, be to, ieškovės duomenimis, defekto remonto darbus atliko patys buto savininkai, kas leidžia teigti, jog jeigu apliejimas įvyktų dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos trūkimo, ieškovė būtų iškviesta likviduoti avariją.

Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos, reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija draudimo išmokos išmokėjimo S. B. fakto ir pagrindo, tačiau nesutinka, jog reikalavimą CK 6.1015 straipsnio pagrindu ieškovė gali reikšti atsakovei. Tokį argumentą atsakovė grindžia tuo, kad byloje ieškovė neįrodė jos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kad įvykio metu ieškovė teisės akto ar sutarties pagrindu turėjo prievolę administruoti namą (duomenys neskelbtini), kaip ir neįrodė, kad ieškovės įrodinėjamos S. B. kilusios žalos priežastimi buvo netinkama namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – vandentiekio, priežiūra, sąlygojusi jo nesandarumą.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (98 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė, žalos administravimo metu nustatydama 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio įvykio Bute priežastį, iš esmė rėmėsi S. B. paaiškinimais, jo pateiktais duomenimis. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ieškovė per savo atstovus betarpiškai dalyvavo nustatant įvykio priežastį vietoje (apžiūrėjo atidengtus vamzdžius, nustatė konkrečią vandens pratekėjimo per juos vietą). Byloje nustatyta, kad ieškovės vykdytų apžiūrų metu 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. lapkričio 7 d. vamzdžiai buvo paslėpti sienoje: 2017 m. rugpjūčio 11 d. jie dar nebuvo atidengti, tikslu nustatyti sienos Buto patalpoje 1-1 sugadinimo priežastį, 2017 m. lapkričio 7 d. jie buvo jau užtaisyti, paslėpti sienoje. Byloje nėra jokių duomenų apie šių Buto patalpos 1-1 sienoje ties įėjimu į Butą esančių vamzdžių paskirtį, tame tarpe buvimą bendro naudojimo. Tokios aplinkybės ne tik nepagrįstos įrodymais, bet ir nenurodytos ieškovės atstovų žalų ekspertų vertintojų 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. lapkričio 7 d. surašytuose aktuose. Pastaruosiuose aktuose įvykio priežastimi nurodomas trūkęs vandentiekio vamzdis, neidentifikuojant jo paskirties kaip bendro naudojimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas pastatą apibrėžia kaip apdengtą stogu statinį, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (2 straipsnio 37 punktas). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymas pastato bendrojo naudojimo objektams priskiria bendrąsias pastato inžinerines sistemas – pastato bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (2 straipsnio 15 dalies b punktas). Šiuos bendrojo naudojimo objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi įvykio metu 2017 m. rugpjūčio 1 d.), kuris, be kita ko, pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos ir vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas, jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punktą bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Byloje nustatyta, kad Butas, su kuriuo yra siejamas žalos S. B. kilimo faktas, yra vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis. Byloje surinktų įrodymų taip pat pakanka teigti, kad faktiškai šiame name yra nustatyta tokia naudojimosi namu tarp bendraturčių tvarka, sudaranti sąlygas vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), naudoti kaip kelių butų namą. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai apie konkrečią nustatytą naudojimosi namu tvarką, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, į šią bylą nepateikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų – namo projektinės dokumentacijos, leidžiančių nustatyti, kaip vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tarp jo bendraturčių išspręstas naudojimosi komunaliniu vandentiekiu klausimas (visa vandentiekio sistema yra bendro naudojimo ar tam tikra dalis yra atskirta apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais įtaisais).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis minėtomis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, mano esant labiau tikėtina, jog Bute esantis vandentiekis, kurio vamzdžio dalis buvo nesandari, nebuvo vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, jis buvo skirtas tik Buto naudotojo poreikiams tenkinti. Kaip minėta, nors namas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip vienbutis gyvenamasis namas, jame yra nustatyta tokia naudojimosi namu tvarka, kuri leidžia namo bendraturčiams jį naudoti kaip kelių butų pastatą, o iš liudytoju byloje apklausto S. B. parodymų nustatyta, kad norint nutraukti vandens tiekimą į Butą, jam tenka laiptinėje, o ne Bute užsukti sklendę. Tai leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad Buto patalpos 1-1 sienoje esantis vandentiekio vamzdis, kuris turėjo trūkumų, buvo skirtas tik šio Buto, o ne visų namo naudotojams tenkinti. Tokią poziciją sustiprina ir pačio liudytojo paaiškinimai, jog jam pasikvietus įmonės, atsakingos už pastatų žemės sklype (duomenys neskelbtini), priežiūrą, darbuotoją pastarasis pasiūlė priežasties ieškoti pačiam S. B., o ne nurodė, kad tai turi daryti pastaroji įmonė dėl vamzdžių buvimo namo bendrojo naudojimo objektu. Įrodymų, kad S. B. vandentiekio remonto darbus derino su kitais namo bendraturčiais tiesiogiai ar, jo supratimu, su įmone, atsakinga už namo priežiūrą, byloje taip pat nėra, kaip ir nėra patikimų ir pakankamų įrodymų nustatyti, kad šiems darbams atlikti buvo būtina atjungti vandens tiekimą visam namui (duomenys neskelbtini). S. B. parodymai šiuo apsektu taip pat buvo neišsamūs. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų visumos matyti, kad atitraukus dušo kabiną Buto vonios patalpoje 1-2 po įvykio ginčo sienoje buvo matyti du vandens išvadai. Du, o ne daugiau vamzdžių matyti ir foto nuotraukose, kuriose ši Buto siena vonios patalpoje 1-2 buvo išdaužyta. Tai taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, jog šie vamzdžiai buvo skirti tik Buto naudotojo (tikėtina dušo kabinai prijungti), o ne namo bendroms reikmėms.

Teismas taip pat sutinka su atsakove, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad įvykio metu atsakovė teisės akto ar sutarties pagrindu turėjo prievolę administruoti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Toks faktas ne tik nėra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, bet į bylą  nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovei kilusią ieškovės nurodomą prievolę (CPK 178 straipsnis).

CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas daugiabutį namą apibrėžia kaip trijų ir daugių butų gyvenamąjį namą (2 straipsnio 8 dalis).

Byloje nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra vienbutis gyvenamasis namas, todėl šio namo bendraturčiams netaikytina CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnyje įtvirtinta pareiga pasirinkti vieną iš įstatymo nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų – bendriją, jungtinę veiklą ar administratorių, atitinkamai ir šios pareigos nevykdymo pasekmės – administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo ieškovės į bylą pateiktą atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. raštą UAB „Skolų rizikos sprendimai“, jame dėstomus teiginius vertinti kaip liudijančius atsakovės buvimą namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, paskirta CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos leistinu įrodymu – savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnio 3 dalis).

Vertinti, jog atsakovė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas vykdė sutartiniu pagrindu, teismas taip pat neturi pagrindo. Į bylą nėra pateikta rašytinė namo (duomenys neskelbtini), sutartis su atsakove dėl šio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, jo apimties, laikotarpio, o vien liudytojo S. B., taip pat atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. rašto, adresuoto UAB „Skolų rizikos sprendimai“, nepakanka nustatyti nei namo administravimo teisinių santykių faktą, nei jų turinį. S. B. negalėjo nurodyti kokios konkrečiai bendrovės darbuotojas apžiūrėjo Butą po įvykio, negalėjo tiksliai paaiškinti kokios sutarties pagrindu jis veikė. Konkrečios aplinkybės apie šalis saisčiusius teisinius santykius nenurodytos ir ieškovės akcentuotame atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. rašte. Nors CK nenumato reikalavimo administravimo faktą patvirtinti rašytiniu sandoriu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis, 1.73 straipsnis), imperatyviai nustato, kad nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius (4.236 straipsnio 3 dalis, 4.254 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktas sandorio pagrindu nėra registruotas, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, nesant į bylą pateiktų pakankamų įrodymų ieškovės įrodinėjamam namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktui ir jo turiniui pagrįsti, jog toks sandoris įvykio metu su atsakove nebuvo sudarytas (CK 1.75 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).  

Ieškovei neįrodžius esminių jos ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, lemiančių galimybę atsakovės civilinei atsakomybei dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykio kilti, ieškovės ieškinys visa apimtimi atmetamas. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų teismas plačiau sprendime nepasisako, nes įvertinus nustatytas aplinkybes jie šiuo metu esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Ieškovė šioje byloje patyrė 71 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 70,08 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 532,40 Eur advokato padėjėjų pagalbos išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, tačiau per didelės, įvertinus atsakovės sprendimą keisti atstovus baigiamojoje bylos stadijoje. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tiek advokato padėjėjas Anaras Baširovas (jis byloje dalyvavo tik vieno teismo posėdžio metu, kuris teismo buvo atidėtas), tiek advokato padėjėjas Mantas Baigys (jis byloje dalyvavo taip pat tik vieno teismo posėdžio metu, sakė baigiamąją kalbą atsakovės vardu) į jų teikiamas atsakovei paslaugas įskaičiavo susipažinimą su bylos medžiaga. Nors įstatymas nedraudžia byloje dalyvaujančiam asmeniui keisti atstovą bylos nagrinėjimo teisme metu, jo keitimas, nesant nurodytų jokių tokio byloje dalyvaujančio asmens elgesio priežasčių, negali būti pagrindu dėl tokio jo sprendimo didėjančias bylinėjimosi išlaidas perkelti priešingai šaliai. Todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 300 Eur, įvertinus bylos sudėtingumą, pobūdį, atsakovės atstovų advokato padėjėjų atliktų procesinių veiksmų laiką, pobūdį (susipažinimą su byla, atstovavimą teisme) (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). 

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (3,45 Eur), neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, naudai 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                 Asta Misiūnaitė-Bashir