UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"
Administracinė byla Nr. I-2439-95/2010
(Proceso Nr.3-61-3-01598-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 4.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus
ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant
pareiškėjos atstovui advokatui Laimonui Gasiūnui, atsakovės atstovei Renatai
Mikalavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos
UAB „VJ Investicija“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,
trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo
ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė
:
pareiškėja UAB
„VJ Investicija“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi
į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
(toliau – atsakovė, Administracija) 2010-05-04 atsakymą Nr. A51-9814
(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo kiemo statinių eksploatavimui“
(toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę parengti žemės sklypo suformavimo
dokumentus kiemo statiniams (tvorai, baseinui, kiemo židiniui, atraminei
sienelei ir pavėsiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – kiemo statiniai) eksploatuoti.
Skunde nurodė, kad Administracija
skundžiamu Sprendimu nepatenkino pareiškėjos prašymo vien tuo pagrindu, kad
Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2016-565/2010,
kurioje Vilniaus miesto apylinkės prokuroras, gindamas viešą interesą, prašo
teismą įpareigoti nugriauti atitinkamus statinius, kurių eksploatavimui pareiškėja
ir prašė suformuoti žemės sklypą. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi
būti panaikintas. Pareiškėjos nuomone, atsakovė Sprendimą tinkamai nemotyvavo.
Jame jokių teisinių motyvų, kuo remiantis yra teigiama, kad nėra pagrindo
rengti žemės sklypo suformavimo dokumentus kiemo statiniams eksploatuoti, kol
Vilniaus apygardos teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1106-565/2010
pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuroro ieškinį dėl kiemo statinių (dalis
tvoros, baseinas, kiemo židinys, atraminė sienutė ir pavėsinė) nugriovimo,
nurodyta nėra. Tuo yra pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 str.,
nustatantis individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis
aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų
normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tai sudaro ABTĮ
89 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą panaikinti šį Sprendimą. Be kita ko,
nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.
2-2016-565/2010 niekaip neapriboja ir neužkerta kelio Administracijai iš esmės
išspręsti bendrovės 2010-03-17 prašymą ir suformuoti žemės sklypą kiemo
statinių eksploatavimui. Nei civilinėje byloje Nr. 2-2016-565/2010, nei jokioje
kitoje byloje teismas jokių sprendimų, kurie apribotų galimybę suformuoti žemės
sklypą kiemo statinių eksploatavimui, nėra priėmęs. Atsakovė galėtų atsisakyti
suformuoti žemės sklypą tik jei galiotų teismo nustatyti atitinkami draudimai,
o tokių draudimų šiai dienai nėra. Įmonė yra teisėta šių statinių valdytoja, o
tai reiškia, kad ši bendrovė turi neginčijamą teisę reikalauti suformuoti šių
statinių eksploatavimui reikiamą žemės sklypą ir jį parduoti ar išnuomoti.
Tokia UAB „VJ Investicija“ teisė yra nustatyta Lietuvos respublikos Vyriausybės
1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 p., pagal
kurį asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar
įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie
šiai bylai yra neaktualūs. Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius
planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietoje). Pabrėžė,
kad pareiškėjos teisė išsipirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą
valdomų statinių eksploatavimui, niekaip nėra apribota ar suvaržyta. Todėl
skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Tai sudaro ABTĮ 89 str. 1 d. 1
p. nustatytą pagrindą panaikinti šį administracinį aktą ir įpareigoti Administraciją
suformuoti žemės sklypą. Atvirkščiai, žemės sklypo suformavimas išspręstų
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą ginčą, t. y. UAB „VJ Investicija“ iš
valstybės nusipirktų arba išsinuomotų kiemo statiniais užimtą valstybinę žemę
ir prokurorui reikalauti nugriauti kiemo statinius nebebūtų pagrindo.
Teismo posėdyje
pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir
prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė
Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir
prašė bylą pagal pareiškėjos UAB „VJ Investicija“ skundą nutraukti,
vadovaujantis ABTĮ 101 str. 2 p., arba jos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į
skundą (b. l. 29-33) nurodė, kad Sprendimu nėra
atsisakoma atlikti viešojo administravimo subjektui teisės aktuose priskirtą
pareigą – nustatyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 26, duomenis, tačiau
kol Vilniaus apygardos teisme nebaigta nagrinėti pagal Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą,
ieškinį iškelta civilinė byla Nr. 2-2016-565/2010, galinti turėti įtakos
statinių, esančių (duomenys
neskelbtini) g. 26, Vilniuje, statusui, tokių duomenų nustatymui
nėra teisinio pagrindo. Todėl toks Sprendimas laikytinas pagrįstu, nes pareiškėjos
prašymo tenkinimas, t. y. sklypo duomenų nustatymas, neįsiteisėjus galutiniam
teismo sprendimui minėtoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, galimai turės būti
panaikintas, jeigu šioje civilinėje byloje galutiniu įsiteisėjusiu teismo
sprendimu bus panaikinta kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 26,
teisinė registracija ir pareiškėja bus įpareigota šiuos statinius nugriauti,
bei motyvuotas – nurodyti atsisakymo nustatyti sklypo duomenis motyvai, t. y.
nagrinėjama civilinė byla, kurioje vienas iš atsakovų yra pareiškėja. Tokios
civilinės bylos baigties atveju bendrovės teisės įsigyti sklypą prie statinių,
esančių (duomenys
neskelbtini) g. 26, turinys sumažėtų, nes, remiantis Taisyklių 3
p., prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie
žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose,
žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba
nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose,
kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas
esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pabrėžė, kad, atsakovės nuomone, pareiškėjos
subjektinė teisė skundžiamu Sprendimu pažeista nebuvo, nes jos (subjektinės
teisės) realizavimo galimybės buvo apribotos dar Vilniaus apygardos teismui
iškėlus civilinę bylą Nr. 2-2016-565/2010 ir 2007-12-19 bei 2008-10-29
pranešimų pagrindu įregistravus šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre:
sklypo ir statinių registracijos duomenyse. Būtent dėl tos priežasties, kad šio
juridinio fakto egzistavimo metu buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymas Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė
patikslintą ieškinį minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2016-565/2010 ir prašo
teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2008-06-20 įsakymą Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26
duomenų nustatymo“. Be kita ko, akcentavo, kad įmonė nenurodė, kaip skundo
tenkinimo atveju teismo sprendimas įtakotų jos teises, jeigu atsakovė, vykdydama
galutinį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatytų sklypo duomenis aplink
statinius, kurių statusui turi įtakos iškelta civilinė byla. Pareiškėja savo
skunde turėjo nurodyti, iš kurios būtent teisės normos ji kildina savo teisę
reikalauti iš valstybinės žemės valdytojo parduoti, o registro tvarkytojo
įregistruoti sklypą bei nuosavybės teises į jį galiojant ankščiau minėtam
juridiniam faktui. Taigi, laiko, kad Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, nes
jame nurodytos atsisakymo formuoti sklypą priežastys ir teisinis atsisakymo
pagrindas – juridinis faktas, varžantis pareiškėjos daiktines teises – iškelta
civilinė byla, turinti įtakos nekilnojamųjų daiktų, valdomų pareiškėjo lizingo
sutarties pagrindu, statusui. Atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo
subjekto elgesys turi atitikti ne tik Viešojo administravimo įstatymo
reikalavimus, bet ir sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Atsakovės
atsisakymas formuoti pareiškėjai žemės sklypą kiemo statinių, esančių (duomenys
neskelbtini) g. 26, Vilniuje, eksploatavimui, yra adekvati
viešojo administravimo subjekto reakcija į teismo paskelbtą, todėl ir
reikšmingą, juridinį faktą. Neatsižvelgimas į tokį juridinį faktą, paneigtų jo
reikšmę ir sukurtų tokią teisinę situaciją, kuri, pasikeitus nekilnojamojo
daikto statusui civilinės bylos rezultate, suponuotų teisminius procesus
taikant restitucijos institutą. Vertinant ar atsakovo elgesys laikytinas
atitinkančiu protingumo kriterijus ir paneigiant Viešojo administravimo
įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad administracinė procedūra sustabdoma, jeigu
skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas. Pasitelkiant teleologinį šios
teisės normos aiškinimo metodą, daro išvadą, kad net nesant paskelbto tokio
juridinio fakto, pareiškėjos prašymas tenkinamas būti negali, kol skundą tuo
pačiu klausimu nagrinėja teismas. Būtent tuo pačiu klausimu minėtoje civilinėje
byloje nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro ieškininis reikalavimas pareiškėjai – valstybinės žemės, iš kurios
suformuoti sklypą reikalauja šioje byloje bendrovė, valdymo bei naudojimosi
valstybine žeme teisėtumo klausimas. Administracinės procedūros vykdymas ir
prašymo tenkinimas tokiu atveju būtų nesuderinamas su teisinės valstybės,
kurioje teisingumą vykdo tik teismai, principu. Pažymėjo, kad statiniai,
pastatyti be statybos leidimo ar teisės aktų nustatyta tvarka suderinto
supaprastinto statinio projekto ant savavališkai užimtos valstybinės žemės,
netampa teisėtais pasikeitus žemės, ant kurios pastatyti tokie statiniai,
savininkui ar valdytojui. Bet kuriuo atveju, neteisėtai pastatytiems statiniams
sklypas neformuojamas, o statinių statyba be statybos leidimo (be suderinto
supaprastinto statinio projekto) yra valstybės viešojo intereso, kurį
prokuroras turi teisę ginti, pažeidimas. Tvirtino, kad Taisyklių 16 p.
reglamentuojama, kad parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės
administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo
dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo
dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro
duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą,
bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos
direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį
atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą. Taigi, atsakovė, teismo įpareigota
suformuoti žemės sklypą, teismo įpareigojimo įgyvendinti, nepažeidus minėtos teisės
normos negalėtų, o pažeidusi nustatytą teisinį reguliavimą ir įvykdžiusi teismo
įpareigojimą nagrinėjamo juridinio fakto galiojimo metu Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui atsirastų teisinis pagrindas vėl
tikslinti ieškinį minėtoje civilinėje byloje ar atnaujinti procesą šioje
administracinėje byloje, jei neteisėtai pastatytais pripažintų statinių
nugriovimo atveju neišvengiamai sumažėtų esamiems statiniams pagal paskirtį
eksploatuoti būtinas žemės plotas. Administracijos nuomone, ši byla turėtų būti
nutraukta pagal ABTĮ 101 str. 2 p., t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo
sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-17
galutine ir neskundžiam nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-16 sprendimas panaikintas ir
byla nutraukta. Šios administracinės bylos dalykas, pagrindas ir šalys sutampa,
nes tiek šioje, tiek administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010 skundo dalykas
yra susijęs su pareiškėjos pageidavimu įsigyti sklypą po kiemo statiniais,
abiejose bylose bendrovė nurodo tą patį teisinį pagrindą, iš kurio kildina
atitinkamus savo reikalavimus, susijusius su teisių į sklypą įgijimu, ir kurio
nurodymą skunde laiko pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamus
administracinius aktus – Viešojo administravimo įstatymo 8 str. norma,
nustatanti reikalavimą viešojo administravimo subjektui priimti motyvuotus
sprendimus/administracinius aktus, taip pat šiose bylose tie patys pareiškėja
ir atsakovė. ABTĮ nenumato išlygų, leidžiančių pradėti procesą dėl to paties
dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, priklausomai nuo galutinio teismo
sprendimo motyvų. Tačiau teismui nepatenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo,
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo
posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu
nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr.
teismo posėdžio protokolą).
Tretysis
suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į pareiškėjos UAB „VJ
Investicija“ nepateikė.
Į teismo
posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio
laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla
išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 53).
Skundas
netenkintinas.
Byloje ginčas
kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė,
Administracija) 2010-05-04 rašto Nr. A51-9814 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo
suformavimo kiemo statinių eksploatavimui“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir
pagrįstumo (b. l. 6-7, 36-37).
Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.
reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo
administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio
tikslingumo požiūriu, o tik nustato,
ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos,
taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo
įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje
esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja 2010-03-17 su prašymu
kreipėsi į atsakovę, kuriame prašė priimti įsakymą, kuriuo būtų nustatyti žemės
sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini) g. 26, Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis ir ribas, sudarant
galimybę bendrovei iš valstybės išsipirkti arba išsinuomoti papildomai 1 240
kv. m. , kuriuos užima įmonės valdomi statiniai (b. l. 4-5, 34-35).
Administracijos
direktoriaus pavaduotojo pavedimu išnagrinėjus pareiškėjos minėtą prašymą,
atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos
prašymą, motyvuodama, be kita ko, kad kol Vilniaus apygardos teisme nebaigta
nagrinėti byla dėl kiemo statinių (dalis tvoros, baseinas, kiemo židinys, atraminė
sienutė ir pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo
šiuos statinius nugriauti, atsakovė rengti žemės sklypo suformavimo dokumentų
minėtiems statiniams eksploatuoti neturi pagrindo (b. l. 6-7, 36-37).
Bylos medžiaga
taip pat tvirtina, kad Administracijos direktorius 2008-06-20 įsakymu Nr.
30-1261 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ suformavo 3 000 kv. m.
naudojamos namų valdos (duomenys
neskelbtini) g. 26 žemės sklypą ir šio įsakymo 3 p. pripažino
netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-06-06 sprendimą Nr.
871V „Dėl privačios namų valdos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 26) ribų nustatymo
Antakalnio seniūnijoje“, kurio pagrindu 1 760 kv.m namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 26
žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ((duomenys neskelbtini))
(Administracinė byla Nr. I-1004-38/2009; b. l. 6, 7-8, 10).
Administracijos
direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės prokuroro, ginančio
viešąjį interesą, ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme iškeltą bylą,
susijusią su statiniais (duomenys
neskelbtini) g. 26, ir tenkindamas Vilniaus apskrities
viršininko administracijos 2008-11-07 rašte Nr. (50)-1.2-4118 (3.31) išdėstytą
prašymą, 2008-11-21 įsakymu Nr. 30-2297 „Dėl administracijos direktoriaus
2008-06-20 įsakymo Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26
duomenų nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažino netekusiu galios
Administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymą Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ (Administracinė byla Nr.
I-1004-38/2009; b. l. 23, 24, 25).
Vilniaus
apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr.
I-1004/2009 pagal UAB „VJ Investicija“ ir UAB „Hansą lizingas“ skundą atsakovei
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymo Nr. 30-2297 panaikinimo,
teismas 2009-03-16 sprendimu bendrovės skundą patenkino, tačiau Lietuvos
Vyriausiajam administracinis teismas 2010-02-17 neskundžiama nutartimi
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-16 sprendimą panaikino ir
bylą nutraukė (Administracinė byla Nr. I-1004-38/2009; b. l. 50-52, 100-102).
Nustatytos
faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymas Nr. 30-2297 „Dėl
administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymo Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ pripažinimo netekusiu
galios“ yra galiojantis, o tai reiškia, kad galioja ir naudojamos namų valdos (duomenys
neskelbtini) g. 26 suformavimo pagrindas, t. y. Vilniaus miesto
savivaldybės valdybos 1996-06-06 sprendimas Nr. 871V „Dėl privačios namų valdos
žemės sklypo ((duomenys
neskelbtini) g. 26) ribų nustatymo Antakalnio seniūnijoje“.
Kaip minėta,
pareiškėja savo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo grindžia tuo, kad šis
Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų
individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, t. y. skundžiamas sprendimas
yra teisiškai nemotyvuotas.
Viešojo
administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai
savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo,
nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo,
subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.
Pagal to pačio
įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas
objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio
priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti
aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir
nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti
pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo
administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir
patvirtintas antspaudu.
Lietuvos
vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje
yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių
kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški,
leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar
kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas
turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo
administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi
tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu
jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo
inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata
teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada
viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau
teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo
subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės
aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima
daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis
administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir
pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių
aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas
teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais
ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali
atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“;
„individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis
(faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus,
aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai
ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo
subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su
teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo
subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai
būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus,
sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės
taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005;
A-556-549/2007; A-63-994/2008; A-556-1395/2008).
Skundžiamo
Sprendimo turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad pareiškėjos
skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8
str. nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas
aktas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie
reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Jis pagrįstas objektyviais
duomenimis (faktais), motyvuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka, pasirašytas
įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Be kita ko,
teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad Sprendimu nebuvo pažeistos
pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Bendrovės atitinkamos subjektinės
teisės realizavimo galimybės buvo apribotos Vilniaus apygardos teismui iškėlus
civilinę bylą Nr. 2-2016-565/2010, o taip pat 2007-12-19 bei 2008-10-29
pranešimų pagrindu įregistravus šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre sklypo
ir statinių registracijos duomenyse, dėl kurio egzistavimo ir buvo priimtas minėtas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymas
Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“.
Teisėjų kolegija
pastebi, kad pareiškėja nei skunde, nei jos atstovas teismo posėdyje nenurodė,
kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimas, priėmus
Sprendimą. Tik išdėstė savo nuomonę, pateikė faktinių aplinkybių
interpretaciją, tvirtino, kad žemės sklypo suformavimas išspręstų civilinį
ginčą, tačiau nenurodė kokios jos teisės buvo pažeistas, kokias konkrečiai
teisines pasekmes sukėlė Sprendimas.
Pagal ABTĮ 5 str.
1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų
saugomas interesas. Remiantis šio įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl
viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar
veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar
įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė
nurodytų teisės normų analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad jos garantuoja
asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam
kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi
interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo
teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad
teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia
pareiškėjo nurodytas pažeidimas, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti,
ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo
nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai)
objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas
aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p.
numatytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą
(prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Atsižvelgdama į
tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad vyksta teisminis procesas dėl kiemo
statinių teisinės registracijos ir įpareigojimo šiuos statinius nugriauti, vadovaudamasi
nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių
įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro
išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant
atsakovė nepažeidė įstatymo ar kito teisės
akta, neviršijo kompetencijos
(neveikė ultra vires), Administracijos aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji
buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teisėjų kolegija, inter
alia, nenustatė, kad pareiškėjos teisės buvo objektyviai pažeistos
atsakovei priimant skundžiamą aktą. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad
naikinti Sprendimą, remiantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, ir įpareigoti atsakovę
parengti žemės sklypo suformavimo dokumentus kiemo statiniams (tvorai,
baseinui, kiemo židiniui, atraminei sienelei ir pavėsiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – kiemo statiniai)
eksploatuoti, nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei
teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos, nagrinėjamos civiline
tvarka, baigtis turės neginčijamą prejudicinę reikšmę. Taigi, pareiškėjos
skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Atmetus
pareiškėjos skundą nurodytais motyvais, teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos
skunde ir atsakovės atsiliepime išdėstytų motyvų, nes jie nagrinėjamos bylos
kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis
ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „VJ Investicija“skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai
šiam teismui arba pateikiant jį per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Liuda Arlauskienė
Raimondas Blauzdžius
Mefodija Povilaitienė