Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-985-988/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00642-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,
sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Aistei Bareikei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J. V. (E. J. V.), jo atstovui advokatui Mantui Valiukui,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Laurai Dolerytei, Remigijui Mačiulaičiui, Ugnei Motiejūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Erikas J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, einantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
2018 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) vyriausiasis specialistas Remigijus Mačiulaitis surašė E. J. V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-VIL-ANR_P-125-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį dėl to, kad VRAAD Vilniaus miesto agentūra (toliau – ir Agentūra) 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-9898 „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – 2017 m. gruodžio 15 d. raštas) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) ir pakarotinai paprašė iki 2018 m. sausio 9 d. pateikti Agentūrai visus Agentūros 2017 m. vasario 24 d. rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ (toliau – 2017 m. vasario 24 d. raštas) prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, o Įmonės direktorius E. J. V. (arba jo įgaliotas asmuo dėl dokumentų pateikimo) nurodytu laiku (2018 m. sausio 9 d.) Agentūrai prašomų dokumentų nepateikė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos planinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, 4 priedo 1.2.1. papunktį (2017 m. gegužės 19 įsakymo Nr. D1-428 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. sausio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 101 punktą (b. l. 2).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad už bendravimą su visomis institucijomis, patikrinimų dalyvavime, raštų, atsakymų parengimą pagal jo įgaliojimą atsakingu yra paskirtas A. P.. Todėl jis asmeniškai nepateikė prašomų dokumentų, nes tai atlikti turėjo A. P., kurį jis įgaliojo atlikti tokius veiksmus pagal įsakymą. Įmonėje kasdien gaunama daug dokumentų. Iš institucijų gaunami dokumentai patenka pas A. P.. Jis mato ne visus raštus. Jo manymu, A. P. įgaliojimą institucijai susipažinimui pateikė atlikdamas savo pareigas, pridėdamas prie kokio nors rašto. Jis asmeniškai nesupažindino su įgaliojimu institucijos, nes tai padaryti turėjo A. P. (b. l. 83-90).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. Valiukas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakymus į raštus teikė direktoriaus pavaduotojas A. P., institucijos susirašinėjimas vyko su juo, tai institucijai yra žinoma. Kai VRAAD pareigūnai atvyksta ir bendrauja su žmogumi, tai bendrauja tik tada, kai nurodomi dokumentai, žinoma su kuo yra atliekamas patikrinimas. Advokatas M. Valiukas nurodė, kad už tą pačią veiką baudžiama trečią kartą. Pirmo nubaudimo Įmonė neskundė, nes tikėjosi, kad ta situacija išsispręs, todėl nekėlė ginčo. Šiuo metu vyksta antras ginčas dėl privalomojo nurodymo už tų pačių dokumentų nepateikimą (byla sustabdyta), o šis ginčas yra jau trečias. Advokatas prašė netaikyti sankcijos, panaikinti protokolą, nes jis surašytas ne tam subjektui. Be to, pažeidžiamas dvigubo nubaudimo principas (b. l. 69-76, 83-90).
VRAAD atstovas R. Mačiulaitis teismo posėdžio metu paaiškino, kad Agentūra 2017 m. gruodžio 15 d. raštu prašė 2018 m. sausio 9 d. pateikti visus ankstesniame rašte nurodytus planiniam patikrinimui reikiamus dokumentus, tačiau Įmonės direktorius E. J. V. ar jo įgaliotas asmuo nurodytu laiku nepateikė. Jis dėl dokumentų pateikimo bendravo su A. P., A. P. pasirašinėjo raštus, tačiau surašydamas protokolą, jis nežinojo, ar A. P. yra atsakingas asmuo dėl Įmonės dokumentų pateikimo ar ne. Nuo 2017 m. raštus pasirašinėjo A. P.. Jis apie nuo 2016 m. lapkričio 3 d. galiojantį įsakymą dėl įgalioto atstovo A. P. paskyrimo nežinojo. Jei būtų žinojęs, protokolą būtų rašęs pavaduotojui, o ne Įmonės direktoriui. Įmonės direktorius nubaustas pakartotinai. Prieš tai buvo surašytas protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už kliudymą vykdyti kontrolę. Įmonė susimokėjo teismo paskirtą baudą, tačiau dokumentų taip ir nepateikė (b. l. 69-76).
VRAAD atstovė U. Motiejūnaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Įmonės prašoma pateikti dokumentus už 2016 metų planinį patikrinimą, nes šie dokumentai nėra pateikti. Įmonė neteikia dokumentų patikrinimui. Ji prašo teismo pripažinti E. J. V. kaltu dėl sąmoningo ir tyčinio dokumentų nepateikimo bei skirti baudą, didesnę nei sankcijos vidurkis (b. l. 69-76).
VRAAD atstovė L. Dolerytė teismo posėdžio metu prašė tenkinti protokolą ir skirti baudą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, nes protokolas surašytas tinkamam asmeniui. Ji nurodė, kad visi lydraščiai iš VRAAD adresuoti Įmonės direktoriui, o ne A. P., ir tai suponuoja, kad VRAAD nežinojo, kad A. P. yra atsakingas už dokumentų pateikimą. Įmonė niekada su raštu nepateikė įsakymo, neatvykdavo į protokolo surašymą. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-56-19/2018, kuri yra dėl kitų faktinių aplinkybių, tačiau dėl įsakymo, kas yra atsakingas asmuo, išnagrinėjo jų atžvilgiu teisingai ir sąžiningai. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išnagrinėtos visos aplinkybės dėl 505 straipsnio 1 dalies, atsakomybėn patrauktas būtent E. J. V.. Šioje byloje pateiktas įsakymas yra 2016 metų, o teismo nutartis priimta 2017 metais. Kita byla, kuri yra sustabdyta, nagrinėjama pagal 317 straipsnį, kita sudėtis, todėl negali būti pakartotinai trečią kartą baudžiamas (b. l. 83-90).
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakingas už dokumentų, susijusių su planiniu patikrinimu už 2016 metus pateikimu, yra direktoriaus įsakymas. Jis gauna visus raštus, dalyvauja patikrinimuose su atitinkamomis institucijomis, atsako į raštus, juos priima, tai jo funkcijos. Buvo ne vienas įsakymas būti Įmonės atstovu. Pareigūnams yra žinoma, nes jis dalyvauja iš esmės visuose atliekamuose patikrinimuose, 2017 metais – 44 kartus, 2016 metais – 15 ar 16 kartų, šiais metais (2018 m.), atrodo, – 1 kartą. Jis buvo atsakingas už 2017 m. gruodžio 15 d. rašto vykdymą, nepamena, ar apie šio rašto vykdymą jis kalbėjo su Įmonės direktoriumi. Jo sprendimu dokumentai buvo nepateikti, direktorius tame sprendime nedalyvavo (b. l. 83-90).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
ANK 505 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu (b. l. 6-8), priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-4020-908/2017, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas Įmonės vadovu (direktoriumi), nepateikė Agentūrai planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikiamų dokumentų, kuriuos buvo reikalaujama pateikti Agentūros raštais (2017 m. vasario 24 d. raštu; 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-2250 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, kuriuo pakartotinai Įmonės prašyta pateikti Agentūrai 2017 m. vasario 24 d. rašte nurodytus dokumentus ir informaciją; 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-2886 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, kuriuo nustatyta, kad Agentūra Įmonę informavo, jog planinio teminio patikrinimo terminas pratęsiamas iki 2017 m. gegužės 16 d. ir Įmonė ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d. turi pateikti Agentūros vyriausiajam specialistui R. Mačiulaičiui 2017 m. vasario 24 d. rašte nurodytus dokumentus).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu E. J. V. paskirta bauda. Bauda sumokėta, tačiau 2017 m. vasario 24 d. rašte nurodyti dokumentai pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Agentūra kreipėsi į Įmonę 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (38-14)VR-1.7-9898 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir pakartotinai prašė Įmonės iki 2018 m. sausio 9 d. pateikti Agentūrai visus 2017 m. vasario 24 d. rašte prašomus planiniame teminiam patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus (b. l. 5). Įmonė Agentūros prašomų dokumentų nurodytu laiku nepateikė, dėl ko Įmonės direktoriui E. J. V. 2018 m. kovo 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, pagal kurį administracinė atsakomybė numatyta už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. V. savo kaltės padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nepripažįsta. Vadovaujantis E. J. V. ir jo advokato teismo metu duotais paaiškinimais, E. J. V. už 2017 m. gruodžio 15 d. raštu prašomų dokumentų pateikimą Agentūrai buvo paskyręs atsakingą asmenį – A. P. (Įmonės direktoriaus pavaduotoją). Tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo advokato poziciją patvirtina liudytojo A. P., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 82), teismo posėdžio metu duoti parodymai. Vadovaujantis A. P. parodymais, būtent jis buvo atsakingas už 2017 m. gruodžio 15 d. rašto vykdymą ir minėtu raštu prašomi dokumentai buvo nepateikti jo sprendimu, kurį jis priėmė savarankiškai. Jis yra atsakingas ir už dokumentų, susijusių su planiniu patikrinimu už 2016 metus, pateikimą, o tai pagrindžia Įmonės direktoriaus įsakymas(-ai). A. P. taip pat parodė, kad pareigūnams tai žinoma, nes jis dalyvauja iš esmės visuose atliekamuose patikrinimuose, atsako į iš esmės į visus institucijos raštus.
Tai, kad A. P. buvo įgaliotas atstovauti Įmonę su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose patikrinimuose, Įmonės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir kitą informaciją, taip pat atlikti visus kitus reikiamus veiksmus, susijusius su įgaliojimu, patvirtina ir teismo posėdžio metu pateikti Įmonės direktoriaus E. J. V. 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. sausio 2 d. įsakymai „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 46, 48). Kaip matyti, 2018 m. sausio 2 d. įsakymas priimtas tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigęs Agentūros 2017 m. gruodžio 15 d. rašte nurodytas terminas (2018 m. sausio 9 d.), iki kurio Įmonės buvo prašoma pateikti atitinkamus dokumentus.
Nors VRAAD atstovai teismo posėdžio metu tvirtino nežinoję, kad už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo yra A. P., nes jiems nebuvo pateiktas įsakymas dėl A. P. įgaliojimų, ir visi VRAAD lydraščiai adresuoti Įmonės direktoriui, tačiau institucijos nežinojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės kitam žmogui nei tas, kuris galima padarė administracinį nusižengimą.
Vien tai, kad Agentūrai galimai nebuvo pateiktas įsakymas, nereiškia, kad už dokumentų pateikimą ar nepateikimą atsakingu savaime laikytinas Įmonės direktorius E. J. V.. Sprendžiant klausimą, dėl konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina vertinti aplinkybių visumą, o ne vadovautis atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismo vertinimu, Įmonės direktorius E. J. V., priėmęs įsakymą, kuriuo jis, be kita ko, įgaliojo A. P. atstovauti Įmonę su valstybės institucijomis bei Įmonės vardu teikti dokumentus, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad visais klausimais, susijusiais su dokumentų pateikimu valstybės institucijoms, įskaitant Agentūrą, rūpinsis būtent tam jo įgaliotas asmuo, taip pat, kad tas įgaliotas asmuo informuos atitinkamą instituciją apie jam suteiktus įgaliojimus atstovauti Įmonę santykiuose su ta institucija.
Tai, kad VRAAD lydraščiai adresuoti ne A. P., o Įmonės direktoriui, negali suponuoti išvados dėl to, kad VRAAD žinojo ar nežinojo, jog A. P. yra atsakingas už dokumentų pateikimą. Šiuo aspektu aktualu yra tai, kas teikė atsakymus į VRAAD raštus, o ne kam buvo raštai adresuoti. Įmonių ir valstybės institucijų santykiuose įprasta, kad įvairūs raštai adresuojami įmonės vadovui, tačiau tai savaime nereiškia, kad pagal vidinę įmonės tvarką būtent įmonės vadovas ir yra atsakingas už tų raštų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Įmonės atsakymų į VRAAD atstovų raštus, matyti, kad susirašinėjimas tarp šios Įmonės ir VRAAD atstovų nuolat vyko būtent su Įmonės direktoriaus pavaduotoju A. P., o ne Įmonės direktoriumi, nors raštai buvo adresuoti Įmonės direktoriui (b. l. 13, 16, 18, 25, 28, 93, 96). Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir VRAAD atstovas R. Mačiulaitis, kuris teismo posėdžio metu parodė, jog dėl dokumentų pateikimo jis bendravo su A. P., A. P. pasirašinėjo raštus.
Iš byloje esančių minėtų duomenų matyti, kad VRAAD atstovai, gavę A. P. pasirašytus atsakymus, juos priėmė, nekėlė klausimo dėl A. P. kompetencijos, įgaliojimo teikti tokius raštus, nors raštai, į kuriuos buvo gauti A. P. pasirašyti atsakymai, buvo adresuoti Įmonės direktoriui. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad VRAAD atstovams turėjo būti žinoma apie tai, kad už bendravimą su Agentūra, be kita ko, ir dokumentų pateikimą Agentūrai, atsakingas yra A. P..
Iš R. Mačiulaičio parodymų ir jo surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jam kilo dvejonių dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (subjekto). Protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ minimi du skirtingi subjektai: 1) E. J. V.; 2) jo įgaliotas asmuo dėl dokumentų pateikimo. R. Mačiulaitis teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad Agentūra 2017 m. gruodžio 15 d. raštu prašė 2018 m. sausio 9 d. pateikti reikiamus dokumentus, tačiau dokumentų nurodytu laiku nepateikė: 1) Įmonės direktorius E. J. V. ar 2) jo įgaliotas asmuo. Dvejonės dėl to, kuriam konkrečiam asmeniui turėjo būti surašytas protokolas jo surašymo metu nebuvo pašalintos.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju už dokumentų pateikimą Agentūrai, be kita ko, ir pagal 2017 m. gruodžio 15 d. raštą, atsakingu asmeniu buvo paskirtas A. P., su kuriuo realiai ir vyko bendravimas su Agentūra. Todėl byloje esančių įrodymų pagrindu negalima konstatuoti E. J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties, nes jis nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. V. buvo žinoma, kad už dokumentų pateikimą Agentūrai jis yra paskyręs kitą asmenį, negalima daryti ir pagrįstos išvados, kad E. J. V. sąmoningai tyčia nepateikė Agentūrai dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymių - specialaus subjekto, o nesant bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas priima konkretų procesinį sprendimą, ištyręs ir įvertinęs būtent konkrečioje byloje esančius konkrečius įrodymus ir jų visumą. Todėl ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybėn buvo patrauktas būtent E. J. V., nereiškia, kad būtent jis yra atsakingas ir šiuo konkrečiu atveju. Be to, priešingai nei nagrinėjamu atveju, priimant 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, nebuvo keliamas ginčas dėl subjekto.
Nagrinėjamu atveju taip pat negali būti vadovaujamasi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. AN2-56-190/2018, nes jame buvo nustatytos kitos, būtent tai konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos šiuo konkrečiu atveju (Liteko duomenys). Priešingai nei nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad teismui pateiktuose dokumentuose E. J. V. buvo nurodomas asmeniu pasiteiravimui ir vežimo organizatoriumi; E. J. V. savo parašu patvirtino vežamų atliekų kodus; Įmonės atstovai nurodė, kad Įmonė negali pateikti reikiamos informacijos, nes Įmonės direktorius E. J. V. atostogauja; įgaliojimas dėl atsakingo asmens už atliekų identifikavimą buvo pateiktas tik prieš pat pasibaigiant administracinės nuobaudos skyrimo terminui, vieno iš paskutinių teismo posėdžių metu, buvo vilkinamas galimai esminės reikšmės bylai turinčių dokumentų pateikimas. Visų šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kilusias abejonės daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog E. J. V. padarė ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
n u t a r i a :
administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį Eriko J. V. (Eriko J. V.) atžvilgiu, nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Pranka