Administracinė byla Nr. N444-967/2008

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

E. V. 2007 m. birželio 4 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2007 m. birželio 4 d. pastatė automobilį Dodge Grand Caravan A. Jakšto gatvėje, Vilniuje, kelio ženklo Nr.846 („Neįgalieji“) galiojimo zonoje, neturėdamas skiriamojo ženklo „Neįgalusis“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 52 punkto reikalavimus (b. l. 13).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. E 531989 E. V. pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 125 Lt baudą (b. l. 18).

E. V. 2007 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodė, jog nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo atveju važiavo Kaštonų gatve ir sankryžoje pasuko į kairę pusę, į A. Jakšto gatvę, kurioje yra vienos krypties eismas. Pavažiavęs apie 15 metrų, automobilį sustabdė ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, norėdamas pastatyti dešinėje A. Jakšto g. pusėje įrengtoje stovėjimo aikštelėje. Įvažiuodamas iš Kaštonų gatvės į A. Jakšto gatvę kelio ženklo Nr.846 „Neįgalieji“ nematė ir negalėjo matyti, nes šis ženklas yra pastatytas briauna į Kaštonų gatvės pusę ir iš šios gatvės (išvažiuojant į A. Jakšto gatvę) matoma tik ženklo briauna.

Nurodė, kad pareigūnas, nagrinėjęs jo administracinio teisės pažeidimo bylą nepagrįstai rėmėsi tik pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, įvykio schema, fotonuotraukomis, tačiau  visiškai neatsižvelgė į  jo paaiškinimus, pateiktus iškart po įvykio ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, fotonuotraukos padarytos ne iš to taško, t. y. jos fotografuotos iš A. Jakšto gatvės, kur minėtas kelio ženklas yra gerai matomas, todėl buvo pažeistos ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnio nuostatos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi E. V. skundą atmetė.

Teismas pirmiausia nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju E. V. pastatė savo automobilį kelio ženklo Nr.846 („Neįgalieji“) galiojimo zonoje. Tačiau vertindamas konkrečią eismo situaciją, teismas nurodė, kad E. V. turėjo galimybę pastebėti nurodytą kelio ženklą įsukdamas į A. Jakšto gatvę. Ta aplinkybė, kad kelio ženklas įsukant matomas nepakankamai aiškiai, nėra pagrindas jo nepaisyti. E. V. privalėjo įsitikinti, ar nepažeidžia KET pastatydamas savo automobilį, ką rūpestingas bei atidus vairuotojas galėjo ir privalėjo padaryti. Teismas taip pat pažymėjo, jog skunde nurodyta aplinkybė, jog E. V. nepastebėjęs kelio ženklo, nes tuo pačiu metu turėjo žiūrėti kairiau, kad įsitikintų, jog nesudaro kliūties atvažiuojančioms transporto priemonėms, yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nepaneigia jo kaltės.

Teismas, vertindamas E. V. nurodytą aplinkybę, kad pastarajam įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje, skirtingai nei bylą nagrinėjusiam pareigūnui pateiktoje kopijoje, nepažymėta, kad pridedami tarnybinis pranešimas, schema ir nuotraukos, pažymėjo, kad nors padaryta žyma protokolo originale nėra tinkamas būdas informuoti apie papildomai surinktą ir pridedamą medžiagą, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, darančiu skundžiamą nutarimą neteisėtu.

III.

2007 m. lapkričio 15 d. apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teigia, kad dėl skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų aplinkybių lengvai ir aiškiai pamatyti kelio ženklo „Neįgaliesiems“  negalėjo, todėl negalėjo numatyti, kad pastatydamas automobilį stovėjimo aikštelėje, pažeis KET. Dėl to administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta nenustačius ir nesurinkus neabejotinų kaltės įrodymų.

Nurodo, kad kelio ženklų statymas, kuomet vairuotojai, kuriems jie skirti, negali jų lengvai ir laiku pamatyti, pažeidžia „Kelio ženklų ir signalų konvencijos" (priimtos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, jog statyti kelio ženklus reikia taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kuomet pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, III skirsnio 28 punkto reikalavimus (pildė protokolą ir jame nurodė, kad prie protokolo pridedamas tarnybinis pranešimas bei įvykio schema, apeliantui jau pasirašius), nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Pažymi, kad ATPK 260 straipsnis numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pradinis administracinio teisės pažeidimo bylos procesinis dokumentas, kuriame užfiksuojama pažeidimo esmė, apibrėžiamos kaltinimo ribos, ir nurodomi visi duomenys, reikalingi bylai išspręsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <…> – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

KET 52 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti KET 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu

Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad savo automobilį pastatė kelio ženklo Nr.846 („Neįgalieji“) galiojimo zonoje, neturėdamas skiriamojo ženklo „Neįgalusis“, tačiau teigia, kad įsukdamas iš Kaštonų gatvės į A. Jakšto gatvės antrąją judėjimo juostą, minėto ženklo turinio nepastebėjo, nes pats ženklas buvo matomas labai nepalankiu kampu, todėl jo veiksmuose nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – kaltės.

Teisėjų kolegijas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš paties apelianto pateiktų fotonuotraukų (b. l. 7–8) matyti, jog sukant iš Kaštonų gatvės į A. Jakšto gatvę aukščiau paminėtas kelio ženklas matosi. Tai, kad ženklas matosi sukant iš Kaštonų gatvės į kairę nurodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas savo tarnybiniame pranešime (b. l. 14). Be to, apeliantas savo automobilį pastatė tik už kelių metrų nuo ženklo (b. l. 16), todėl turėjo galimybę įsitikinti, kad pastatydamas automobilį atitinkamoje vietoje, nepažeis KET, juolab iš kitos ženklo pusės matėsi, kad yra papildomos lentelės, kurios patikslina arba apriboja ženklų (nagrinėjamu atveju – „Stovėjimo vieta“), su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Eismo dalyvių pareiga išmanyti ir laikytis kelių eismo taisyklių yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, KET 51 punkte.

ATPK 11 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. , pastatydamas automobilį A. Jakšto gatvėje, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, nenumatė, kad pažeidžia KET reikalavimus, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas minėtais veiksmais padarė teisės pažeidimą iš neatsargumo, todėl jo argumentai dėl kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde E. V. taip pat nurodo, kad toks kelio ženklų statymas, koks yra nagrinėjamoje byloje, pažeidžia ,,Kelio ženklų ir signalų konvencijos“ (priimtos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus statyti ženklus taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje <...>. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti.

Nagrinėjamu atveju aptariamas ženklas yra pastatytas eismo krypties kelio pusėje, aiškiai matomas A. Jakšto gatve važiuojančių transporto priemonių vairuotojams (kuriems iš esmės ir yra skirtas), o dėmesingas vairuotojas gali jį pastebėti ir sukdamas iš Kaštonų g. į A. Jakšto gatvę. Pastebėtina, jog šis ženklas nenustato eismo tvarkos transporto priemonių vairuotojams sukantiems iš Kaštonų g. į A. Jakšto gatvę, o vairuotojas, pastatęs transporto priemonę minėto ženklo veikimo zonoje (kuri tėra 10 metrų (b. l. 16)) turi realią galimybę ir pareigą įsitikinti ar savo veiksmais nepažeidžia KET.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ženklas  „Neįgaliesiems“, kartu su ženklu „Stovėjimo vieta“, pastatytas nepažeidžiant minėtų Konvencijos nuostatų, todėl apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestini ir E. V. apeliaciniame skunde pateikiamai argumentai, susiję su aplinkybe, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, jį papildė (nurodė, kad prie jo pridedamas tarnybinis pranešimas ir schema) po to, kai apeliantas protokolą pasirašė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks protokolo papildymas nedaro jo negaliojančiu ar naikintinu, todėl apelianto nurodyti protokolo papildymas, t. y. priedų išvardinimas, nėra laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1552/2005). Minėtų papildomų duomenų įrašymas į protokolą, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, skirtingai nei nurodo apeliantas, negali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, kuriuo iškraipomi duomenys apie administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgdama į išdėstytą, bei į tai, kad E. V. , nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, buvo paskirtas ATPK 1241 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos vidurkis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 30, 302, 31 ir 32 straipsnių nuostatas, todėl pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Antanas Ablingis

                                                                                           Ričardas Piličiauskas

                                                                                           Virgilijus Valančius