Administracinė byla Nr. I-5681-821/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00329-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodo, kad 2014 metais dėl sveikatos sutrikimų gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Ligoninėje teko gyventi mažose ir perpildytose kamerose, nuolat trūkdavo oro, dėl vietos trūkumo tarp ligonių kildavo ginčai. Tualetas buvo be jokios pertvaros, todėl juo teko naudotis kitų asmenų akivaizdoje. Iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai. Dėl nurodytų priežasčių patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusią baimę, negali ramiai miegoti. Dėl nurodytų išgyvenimų jaučiasi emociškai nestabilus, jaučia psichinius sutrikimus. Į žodinius skundus Ligoninės administracija nereagavo. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 5 000 EUR.
Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 5-8) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 kv. m., joje įrengtos aštuonios lovos, o nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14 gydytas Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., joje įrengtos septynios lovos.
Paaiškina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju negali. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.
Nurodo, kad pareiškėją gydant Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 valandos iki 22 valandos, laisvu nuo medicininių paslaugų atlikimo metu, būti gryname ore, todėl minimalus ploto neatitikimas buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninės palatos baldais ir kitu inventoriumi aprūpintos minimaliai. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą įrengiant naujas, rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengimas praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesat techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta tūri būti atitveriama nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengiama lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minėtas punktas nenumato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengtas.
Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai dėl nuteistųjų ir/ar suimtųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais, palatos nuolat remontuojamos iš tam skiriamų lėšų. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „kenkėjų kontrolės tarnyba“.
Vasarą vienas lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinimas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta, žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad būtų užtikrinta šiluma. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Natūrali šviesa ir/ar apšvietimas užtikrinamas per kameroje esančius langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui dieninė šviesa paliekama. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.
Pažymi, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais į Ligoninės administraciją nesikreipė. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibūdinama bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais.
Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad būnant Ligoninėje pablogėjo savijauta, skaudėdavo galvą, „laužydavo“ kaulus. Kiek laiko savijautos pablogėjimas truko neatsimena.
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje nuo 2014-10-01 iki 2014-11-14 (periodiškai), atlyginimo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo gydytas du kartus. Pirmą kartą į Ligoninę atvyko 2014-10-01 ir iki 2014-10-08 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 kv. m., joje įrengtos 8 lovos (b. l. 9, 13, 15-16). Antrą kartą pareiškėjas Ligoninėje buvo gydytas nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., joje įrengtos septynios lovos (b. l. 11-12, 20-23, 36). Ginčo dėl pareiškėjo gydymo laikotarpio byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl ginčo santykiams taikytini teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju palatose Nr. 1 ir Nr. 27. Paaiškino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju palatose ginčo laikotarpiu, vertintina pareiškėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiškėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiškėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo našta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo metu palatose buvo tiek asmenų, kiek yra įrengtų miegamųjų vietų, todėl palatoje Nr. 1 vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 4,08 kv. m., o kamerų tipo palatoje Nr. 27 – 3,04 kv. m. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.
Vertinant vietos trūkumą ir jos įtaką kalinimo sąlygų priimtinumui svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 gydantis Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 nebuvo apribotas judėjimas, todėl jis galėjo naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliu, būti gryname ore (b. l. 14, 33) ir tokiu būdu iš dalies kompensuoti mažą asmeninės erdvės plotą.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentavo ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Ginčo santykiams taip pat aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose (palatose) nuolat trūkdavo oro. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad palatos (kameros) vėdinamos natūraliu būdu pro langą, kiekvienoje kameroje yra vėdinimui pritaikyti langai ir ventiliacinė (mechaninė) vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją. Tai, kad palatų langai pritaikyti vėdinimui (juos galima atidaryti ir uždaryti) matyti ir iš atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų (b. l. 17, 22).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad palatoje esantis tualetas įrengtas netinkamai. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Iš byloje esančios medžiagos (fotonuotraukų, b. l. 108-109, 111) matyti, kad pareiškėjas būdamas palatoje Nr. 1 galėjo naudotis atskiroje patalpoje įrengtu tualetu (b. l. 14-19). Tačiau kamerų tipo palatoje Nr. 27 tualetas (klozetas su dangčiu) įrengtas gyvenamojoje patalpoje (b. l. 30, 35). Tualetas nuo kameros atskirtas neaukšta daline sienele, pakabinta užuolaida, nuo sienų atsilupę dažai, prie praustuvo ant sienų nėra plytelių. Šia tualeto stovi lova. Nors į bylą atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus, tačiau higienos normų ir Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto pažeidimai akivaizdžiai matomi iš fotonuotraukų. Be to, dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje palatoje (kameroje) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).
Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Ligoninėje sąlygų pablogėjo jo savijauta, skaudėdavo pilvą, „laužydavo“ kaulus. Kiek laiko truko savijautos pablogėjimas neatsimena. Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę nustatyta, kad 2014-10-01 jis buvo paguldytas į Ligoninę ir gydytas dėl akies skausmo (b. l. 10). Išrašymo iš Ligoninės metu pareiškėjo būklė buvo gera. Rekomenduotas tolimesnis gydymas – nešioti akinius. 2014-10-15 pareiškėjas į Ligoninę buvo paguldytas dėl skruostikaulio lūžio (b. l. 11), būklė išrašymo metu buvo gera, rekomenduotas tolimesnis gydymas analgetikais skausmo metu (esant reikalui). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui gydymo metu būtų pablogėjusi jo sveikata ar savijauta dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, privatumas naudojantis tualetu (laikotarpis nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14), neužtikrinti higienos normų reikalavimai. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Ligoninėje nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas nustatytų pažeidimų visumą bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Minimalus ploto trūkumas, aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje (palatoje) su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu įrengtu šalia lovos, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Ligoninėje sąlygų visumą, įskaitant tai, kad laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 pareiškėjui ploto trūkumą iš dalies galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, nustatytų pažeidimų trukmę ir pobūdį, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (38 dienos) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 200 EUR.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Iveta Pelienė