Teisėjo Laimanto Misiūno atskiroji nuomonė (S)
2013m. vasario 4d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012m. spalio 10d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei G. S., kurioje tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų yra K. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir 2013m. vasario 4d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2012m. spalio 10d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš apeliantės 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Aš, kaip teisėjų kolegijos narys, vadovaudamasis CPK 268str.9d., išdėstau atskirą nuomonę dėl ieškovės M. M. apeliacinio skundo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė M. M., atsakovė G. S. ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. M. buvo sudegusio gyvenamojo namo su priklausiniais, tvartu, ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/3 dalį nurodyto turto. Atsakovė G. S. 2008-05-26 su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas" sudarė būsto draudimo sutartį 45 200 Lt draudimo sumai ir sumokėjo draudikui 335, 00 Lt draudimo įmoką. 2009-05-01 kilusio gaisro metu visiškai sudegė gyvenamasis namas, gaisras buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir draudikas AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo draudėjai atsakovei G. S. 45 200 Lt draudimo išmoką.
Draudimo įstatymo 2str.16p. numato, kad draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Įstatymo 2str.59p. numato, kad turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos.
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovei G. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, tvartu, ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o likusios 2/3 sodybos dalys priklausė ieškovei M. M. ir trečiajam asmeniui K. M.. Atsakovė, neturėdama realios galimybės sudaryti Būsto draudimo sutartį dėl 1/3 jai priklausančios ginčo sodybos dalies, 2008-05-26 su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas" sudarė būsto draudimo sutartį visai sodybos vertei, t.y. 45 200 Lt draudimo sumai ir iš asmeninių lėšų sumokėjo draudikui 335, 00 Lt draudimo įmoką, naudos gavėja nurodydama tik pačią save, nors turėjo suprasti ir suprato, kad ginčo sodyba nuosavybės teise priklauso trims asmenims. 2009-05-01 kilusio gaisro metu visiškai sudegus sodybai ir gaisrą pripažinus draudiminiu įvykiu, tretysis asmuo draudikas AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo G. S. 45 200 Lt draudimo išmoką, tai yra už visą sodybos vertę. Pagal Draudimo įstatymo 2str.59p. atsakovės patirti nuostoliai dėl kilusio gaisro sudaro 1/3 dalį sodybos vertės, todėl atsakovei G. S. turėtų priklausyti teisė į 1/3 dalį draudimo išmokos, t.y. į 15 066 Lt.
Manyčiau, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo netenkino ieškinio , nes nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovės M. M. ieškinys atsakovei G. S. turėtų būti nagrinėjamas pagal CK 4 knygos nuostatas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bei CK 6.242str. nuostatas dėl nepagrįsto praturtėjimo kito asmens, nagrinėjamoje byloje tai būtų kitų sodybos bendraturčių sąskaita, kurių atsakovė nenurodė draudimo bendrovei, 2008-05-26 sudarydama būsto draudimo sutartį, o išmokos gavėja nurodydama tik save. Atsakovė, būdama ginčo sodybos bendraturtė, su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas" sudariusi būsto draudimo sutartį, ir nors neturėdama likusių 2 bendraturčių pritarimo, sudarydama draudimo sutartį iš esmės veikė visų 3 bendraturčių interesais, todėl gauta draudimo išmoka turėtų priklausyti visiems trims sodybos bendraturčiams, o atsakovės sumokėta 335,00 Lt draudimo įmoka pagal CK 4.76str. turėtų būti vertinama būtinoms išlaidoms, reikalingoms turtą (sodybą) išsaugoti, kurią atsakovei turėtų kompensuoti bendraturčiai proporcingai nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. Negalima pripažinti teisingus ir sąžiningus CK 1.5str. prasme atsakovės veiksmus pasisavinant visą 45 200 Lt draudimo išmoką, nes, atsakovė turi teisę tik į 1/3 dalį šios draudimo išmokos, o pagal CK 6.1011str. busto draudimo sutartis, o tuo pačiu ir draudimo išmoka, siejasi su asmens nuosavybės teise į jam priklausantį apdraustą turtą, todėl atsakovės gauta draudimo išmoka 2/3 dalyse turėtų būti pripažįstama kaip nepagrįstas praturtėjimas kito asmens, t.y. likusių dviejų bendraturčių sąskaitą. Ieškovės ieškinys turėtų būti tenkintinas priteisiant iš atsakovės ieškovei 1/3 dalį draudimo išmokos, šią sumą sumažinant 111,66 Lt draudimo įmokos suma, kurią už ieškovę draudimo bendrovei sumokėjo atsakovė.
teisėjas Laimantas Misiūnas